Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-04-24 · Civilinė byla Nr. 2-2530-435/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-04-24
Bylos Nr.
2-2530-435/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Rimkevičienė
Pareiškėjas
AB „Lietuvos dujos“
Suinteresuotas asmuo
Kauno miesto savivaldybės, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2530-435/2014;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20604-2013-8Procesinio sprendimo kategorijos: 30.3.; (S) 30.8; 116.1.; 128.15.2.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m.balandžio 24 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rūta Rimkevičienė, sekretoriaujant Eglei Bunevičiūtei-Kostenko, dalyvaujant pareiškėjo AB „Lietuvos dujos“ atstovei V. K.-K., nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Kauno miesto savivaldybės ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo AB „Lietuvos dujos“, atstovaujamo AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialo, patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas AB „Lietuvos dujos“ patikslintu pareiškimu prašo nustatyti jam nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į 415,1 m. ilgio vidutinio slėgio dujotiekio vamzdyną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo daikto registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Pareiškime nurodė, kad AB „Lietuvos dujos“ valdė šiuos dujų tinklus nuo 1997-07-28, tą patvirtina dujotiekio priėmimo eksploatacijon aktas. Pareiškėjas nėra įregistravęs pareiškime nurodytų dujų tinklų valdymo fakto, nes toks registravimas nebūtinas. Pagal VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro Kadastrinių žemėlapių duomenis, pareiškime nurodytas dujotiekis yra nutiestas nesuformuotame valstybinės žemės sklype. AB „Lietuvos dujos" Kauno filialas nuo šių dujų tinklų eksploatavimo priėmimo momento dujų tinklus sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savus faktiškai valdo jau daugiau kaip 16 metų. Šiais dujų tinklais AB „Lietuvos dujos" Kauno filialas nepertraukiamai tiekė gamtines dujas. Atitinkamų teisės aktų nustatyta tvarka dujų tiekimo įmonės sąskaita buvo atliekami dujų tinklų techninio aptarnavimo, priežiūros ir remonto darbai. Visi patikrinimai bei atlikti priežiūros ir remonto darbai užfiksuoti dujotiekio tinklo pase ir paskyroje. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad dėl fakto nustatymo neprieštarauja, jei yra visos įgyjamosios senaties institutui reikiamos sąlygos (b.l. 34-36). Suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta.

Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad jai nėra žinomos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios pareiškėjo prašomą nustatyti juridinį faktą, todėl prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra (b.l. 39-41). Suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išskirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos bei atskleistas jų turinys. Taigi nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai; 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad dujų tinklai buvo priimti eksploatacijon 1997-07-28, tai patvirtina dujotiekio priėmimo eksploatacijon aktas, paskyros, dujotiekio tinklo pasas (b. l. 8-10), byloje pateikta – žinios apie atliktus darbus (b. l. 11-12). Iš nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos (b. l. 13-16) ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b. l. 17) nustatyta jog pareiškėjas sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ne mažiau kaip 10 metų valdė kaip savo pareiškime nurodytą nekilnojamąjį daiktą, todėl jis įgijo nuosavybės teisę.

Apie šios bylos nagrinėjimą įstatymo nustatyta tvarka ir terminu (CPK 532 str.) buvo paskelbta specialiame interneto tinklapyje (b. l. 42, 43). Byloje nėra duomenų apie tai, kad būtų ginčijamas pareiškime nurodytų tinklų valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas.

Byloje pateikti duomenys įrodo, kad pareiškėjas sąžiningai įgijo bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdė 415,1 m. ilgio vidutinio slėgio dujotiekio vamzdyną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo daikto registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip 10 metų ir per visą valdymo laikotarpį niekas kitas neįgyvendino savo teisių į šiuos tinklus, todėl pareiškimas tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas (CK 4.68-4.71 str., CPK 177 str., 185 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 185 str., 259, 270 str., 442 str. 9 p., 443 str., 533 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti pareiškėjui AB „Lietuvos dujos“, įmonės kodas 120059523, nuosavybės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į 415,1 m. ilgio vidutinio slėgio dujotiekio vamzdyną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo daikto registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Rūta Rimkevičienė