Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei M. M., jos atstovui adv. Vidmantui Skaburskui;

atsakovo Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie LR žemės ūkio atstovei J. D.;

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį dėl Šiaulių apskrities viršininko įsakymo jo dalyje panaikinimo, dėl paveldėjimo teisės liudijimo jo dalyje panaikinimo, pirkėjo teisių perkėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas ieškinio reikalavimus visiškai palaikė. Ieškovė papildomai paaiškino, kad po santuokos nutraukimo1989 metais su V. Š., padalintos tarp jų statinių dalies savio vardu neregistravo, manė, kad V. Š. , kaip jų vaikų tėvas statinius po mirties paliks jiems. Tačiau jam mirus, paaiškėjo, kad jis testamentu paliko namų valdą atsakovei, kuri yra jo tolima giminaitė . Pradėjus domėtis, paaiškėjo, kad prie pastatų esantis visas žemės sklypas priskirtas V. Š. Todėl kreipėsi į žemėtvarkos skyrių, kad ir jai būtų prie jos turimos namų valdos dalies suformuotas žemės sklypas, bet gavo neigiamą atsakymą. Vėliau ji kreipėsi į prokuratūrą, advokatus. Prašo atnaujinti 30 dienų terminą apskųsti apskrities viršininko administarcijos sprendimą. Be žemės nusoavybės negali tinkamai disponuoti ir statiniais.

Teismo posėdyje atsakovė ir jos atstovė ieškinio nepripažino ir paaiškino, kad ji yra mirusiojo V. Š. dukterėčia. Buvusi jo žmona, atsakovė, nuo skyrybų 1989 m. nesirūpino namo remontu ir priežiūra. Sodyba šiuo metu yra negyvenama. Atsakovė norėjusi atpirkti iš ieškovės jos statinių dalį, bet ieškovė prašė per daug pinigų, todėl jos nesusitarė. Jei ieškovė būtų buvusi rūpestinga ir tvarkingai įgyvendinusi savo teises, būtų įregistravusi jai priklausiusių pastatų dalį, bet to nepadarė, todėl apskrities viršininko administracijos sprendimas priimtas administracijos turėtų duomenų pagrindu yra teisėtas. Be to, ieškovei nenusistačius statinių naudojimo tvarkos, žemės sklypas jai negali būti skiriamas. Todėl netenkintinas ieškovės reikalavimas ir panaikinti paveldėjimo teisės liudijimo dalį. Ieškovė jau 2007-11-15 parašė prašymą žemėtvarkos skyriui dėl dokumentų pateikimo servituto nustatymui sklype, pakartotinai prašė dokumentų 2009-10-09 ir juos gavo. Be to, dar 2006 metais žemėtvarkos skyriaus ieškovę buvo raštu informavęs, kaip ji gali ginti savo teises. Ji žinojo apie savo teises seniai, todėl prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.

Teismo posėdyje atsakovo - Nacionalinės žemės tarnybos atstovas ieškinio reikalavimų nepripažino, prašo taikyti ieškinio senatį ieškovės reikalavimams. Paaiškino, kad V. Š., kreipdamasis dėl nuosavybės teisės atkūrimo , nenurodė, kad teismo sprendimu ½ dalis pastatų priklauso buvusiai sutuoktinei ieškovei M. M.. Ji 2006-09-20 kreipėsi su prašymu suformuoti žemės sklypą prie jai priklausančių pastatų, bet jai buvo pasiūlyta su V. Š. turto paveldėtoja R. B. spręsti tarpusavio sutarimu, sandorio pagrindu ar teismo būdu. Nuo to laiko ieškovei buvo žinoma apie ginčijamą apskrities viršininko sprendimą, o jos advokatui –nuo 2009 m. spalio mėnesio , kai atitinkama informacija buvo pateikta ir jam. Kadangi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad institucijų sprendimai gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo dienos, o tai nebuvo padaryta, todėl prašė ieškinį atmesti.

Tretysis asmuo teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ( b.l. 66).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies .

Dėl ieškinio senaties taikymo. Iš Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad sprendimai piliečiams išduodami ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jų priėmimo dienos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 119 punkte nustatyta, kad sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo priėmimo institucija įteikia pasirašytinai arba išsiunčia registruotu laišku su įteikimu suinteresuotam piliečiui, o sprendimą dėl ūkinės-komercinės paskirties pastatų ir gyvenamųjų namų grąžinimo - ir dabartiniam turto valdytojui. Taigi pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo ir šio įstatymo įgyvendinimo tvarkos nuostatas sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įteikiami tik suinteresuotiems asmenims, t. y. asmenims, kurie buvo padavę prašymus dėl nuosavybės teisių į šį turtą atkūrimo, o tais atvejais, kai nuosavybės teisės atkuriamos į ūkinės-komercinės paskirties pastatus bei gyvenamuosius namus, sprendimai įteikiami ir tų pastatų ar gyvenamųjų namų valdytojams. Kitiems asmenims sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo neprivalo būti įteikti. Kai dėl sprendimų atkurti nuosavybės teises panaikinimo į teismą kreipiasi asmenys, kuriems šie sprendimai neturėjo būti įteikti pirmiau nurodyta tvarka, svarbu nustatyti, nuo kurio momento turi būti skaičiuojamas skundo padavimo terminas. Teismų praktikoje susiformavo nuostata, kad tais atvejais, kai sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo jo sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą dienos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teismų praktikos apibendrinimas ( 2005 m.). Tačiau sutinkamai su Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio „Skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka“ 1 punktu sprendimus dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis asmenys gali apskųsti teismui, o sutinkamai su 2 punktu, skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai. 9 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu nustatoma, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ar valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, pardavimo, nuomos, perdavimo neatlygintinai naudotis priimti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką ir jeigu dėl to nekyla ginčų, sprendimą gali panaikinti arba jį pakeisti sprendimą priėmęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.

Šiame įstatyme apskundimo teismui terminas nenurodytas.Todėl teismas negali sutikti su atsakovų argumentais, kad ieškovė praleido terminą apskųsti ginčijamą apskrities viršininko administracijos sprendimą, nes pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 17 straipsnį piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos; piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, ūkinės komercinės paskirties pastatus Vyriausybės nustatyta tvarka nagrinėja savivaldybės administracijos direktorius ar kita Vyriausybės įgaliota institucija, o pagal įstatymo 19 straipsnį, šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos.

Ieškovė nėra pretentendė į nuosavybės teisės į žemės atkūrimą pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, o prašo teismą nagrinėti bylą pagal Žemės reformos įstatymo nusotatas, ji nebuvo saistoma Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str. nustatyta sprendimų apskundimo tvarka. Ginčijamą sprendimą ji turėjo teisę ginčyti bendro ieškinio senaties termino laikotarpiu pagal civilinio kodekso normas ( LR CK 1.124 str., 1.125 str. 1 d.), kurio pradžia yra diena, kai ieškovė sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą , todėl teismas daro išvadą, kad ji nepraleido šio termino kreiptis į teismą su ieškiniu.

Paveldėjimo teisės liudijimas gali būti ginčijamas pareiškiant ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos , kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo ( LR CK 5.8 str.). Tiek ieškovai, tiek atsakovai pagal teisinį statusą nėra asmenys, pretenduojantys į palikimą, kurių teisių į teisminę gynybą įgyvendinimui taikytinas minėtame straipsnyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, o nuosavybės teisinių santykių subjektai, kurių teisių į teisminę gynybą įgyvendinimui taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia yra diena, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą ( LR CK 1.125 straipsnio 1 dalis, 1.127 straipsnio 1 dalis). ( LAT nutartis Nr. 3K-3-627/2008). Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovė ieškinio senaties termino dėl paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimo taip pat nepraleido.

Dėl ieškinio pagrindo ir dalyko. Sutinkamai su Žemės reformos įstatymo 9.2 str., asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. Kaimo gyvenamojoje vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2,0 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai ( 2002-11-05 įst. IX-1170 red.).

Iš Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2006-05-05 sprendimo Nr. 71-18284-19161 matyti, kad V. Š. atkurta nuosavybės teisė į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,45 ha žemės , perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 0,45 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime ( namų valdai) ( b.l. 8-9).

Iš 2006-06-23 paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo matyti, kad jis V. Š. įpėdinei R. B. išduotas į 0,4500 ha žemės sklypą, ( un. Nr. (duomenys neskelbtini)),esantį (duomenys neskelbtini) kaime ( b.l. 72).

Iš 2002-04-12 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto matyti, kad V. Š. paženklinta 0,45 ha žemės sklypas V. Š., kurį jis pasirašė, tačiau nenurodė, kad šiame žemės sklype yra kitiems asmenims priklausantys statiniai ir pastatai, nors tokia grafa akte yra – nurodyti kitus statinių savininkus ( b.l. 22-23).

Iš teismų sprendimų matyti, kad V. Š. buvo žinoma apie jo santuokos su M. S. ( ieškove šioje byloje) nutraukimą ir turto padalinimą tarp jų , pripažįstant sutuoktinei nuosavybės teisę į ½ dalį gyvenamojo namo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) kaime( b.l. 35-39).

Iš pateikto nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo matyti, kad M. M. ( ieškovės) vardu ½ dalis gyvenamojo namo ir statinių įregistruota viešame registre , įregistravimo pagrindas – 1989-05-17 teismo sprendimas, įrašas galioja nuo 2006-01-17, o V. Š. nuosavybės teisės į žemės sklypą įregistravimo pagrindas buvo ginčijimas apskrities viršininko 2006-05-05 sprendimas, t.y., sprendimą priimant, viešajame registre buvo žinomas ir kitas asmuo, valdantis bendrąja dalinės nuosavybės teise su V. Š. šiame sklype statinius ( b.l. 74-78).

Pažymėtina, kad pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 2.1 punktą, asmenys pagal šias Taisykles gali įsigyti nuosavybėn naudojamus namų valdų žemės sklypus. Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad kaimo gyvenamosiose vietovėse ( ...) parduodami ne didesni kaip 2 hektarų namų valdos žemės sklypai. Jeigu namų valdos naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti pagal įstatymus ir nėra parengtų nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylų, parduodama namų valdos žemė, kurią užima statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Parduodamas žemės sklypas paprastai turi būti sodybos teritorijoje, atitikti namų valdos eksploatavimo reikalavimus, jo ribos turi būti nustatytos parengtame naujame detaliajame plane arba žemėvaldų projekte (plane) (kaimo gyvenamojoje vietovėje). Taisyklių 7 p. nustatė, kad jeigu gyvenamasis namas ar kitos paskirties statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), žemės sklypas gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Žemės sklypo nuomos atveju Taisyklių 30.9 p. nustatė, kad jeigu gyvenamasis namas ar kitas statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams išnuomojamos atitinkamos nuomojamo žemės sklypo dalys. Kiekvieno bendraturčio namų valdos ar prie kito statinio arba įrenginio išnuomojamo žemės sklypo dalis nustatoma išnuomojančios žemės sklypą institucijos sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito pastato, statinio ar įrenginio arba kito statinio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys (V.Ž., 2004,167-6128). Taigi ,šioje tvarkoje nėra nuostatos, kad prieš suteikiant žemės sklypą, parduodant arba išnuomojant, bendratučiams būtina nusistatyti statinių naudojimo tvraką , kaip teigia atsakovės atstovė.

Todėl teismas daro išvadą, kad apskrities viršininko sprendimas prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms, nebuvo išaiškinti viešai paskelbtų registrų duomenys bei statinių bendraturčiai žemės sklype prie namų valdos. Iš registro duomenų ir apskrities viršininko sprendimo matyti, kad žemės sklypo suteikimo metu V. Š., namų valdoje buvo statinių bendraturtė ( ieškovė). Todėl siekiant atkurti tarpusavio teisių pusiausvyrą, ginčijamas sprendimas iš dalies naikintinas.

Notaras paveldėjimo teisės liudijimą išdavė, vadovaudamasis registro duomenimis. Tačiau kadangi V. Š. nuosavybės teisę į dalį žemės sklypo įgijo pagal imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantį administracinį aktą, ši aplinkybė notarui nebuvo žinoma, todėl visas žemės sklypas negalėjo būti paveldėtas. Dėl šios priežasties, tiek paveldėjimo teisės liudijimas pripažintinas iš dalies negaliojančiu dalyje dėl 0,2250 ha žemės sklypo paveldėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnis,1.95 straipsnio 2 dalis), tiek naikintinas apskrities viršininko sprendimas jo dalyje , pripažįstant juos iš dalies negaliojančiais nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos .

Panaikinus iš dalies aukščiau minėtą administracinį aktą, iš dalies paveldėjimo teisės liudijimą, turi būti panaikintos ir šių dokumentų pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 3K-7-20/2000, Teismų praktika, Nr. 13, p. 73), žemės sklypą grąžinant valstybės dispozicijon (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.96 straipsnio 3 dalis).

Šiuo atveju restitucija taikytina natūra, 0,2250 ha žemės sklypo dalis ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) grąžintina valstybės dispozicijon ( LR CK 6.145 str. 1 d.).

Ieškinys jo dalyje dėl pirkėjo teisių parkėlimo ieškovei į ne mažesnę kaip 0,225 ha dydžio žemės sklypą dalį perkėlimo namų valdai ginčo sklype atmestinas. V. Š. , vėliau jo įpėdinė ( atsakovė) nebuvo žemės sklypo pirkėjai , todėl ir pirkėjo teisės negali būti perkeliamos ieškovei. Įstatymai nustato žemės pirkimą, pardavimą, nuomą , todėl ieškovė turi teisę kreiptis į žemėtvarkos instituciją atskira tvarka, nustatyta įstatymuose.

Ieškovė sumokėjo 396 Lt. žyminį mokestį už tris pareikštus reikalavimus. Kadangi patenkinami du reikalavimai , todėl iš atsakovų priteistina ieškovei po lygiai po 132 Lt. žyminio mokesčio išlaidų ir po 500 litų išlaidų už advokato atstovavimą teisme ( LR CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti Šiaulių apskrities viršininko administracijos viršininko 2006-05-05 sprendimą Nr. 71-18284-19161 perduoti neatlygintinai V. Š. nuosavybėn lygiavertį turėtajam 0,45 ha žemės sklypą namų valdai, esantį (duomenys neskelbtini) ( sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - jo dalyje dėl 0,225 ha perdavimo neatlygintinai V. Š. nuosavybėn lygiavertį turėtajam - nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pripažinti negaliojančiu papildomą paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą, išduotą R. B. 2006-06-23 Radviliškio rajono 1-ojo notarų biuro notaro (reg. Nr.13223) - jo dalyje dėl 0,225 ha žemės sklypo paveldėjimo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini)- nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Taikyti restituciją ir iš 0,45 ha žemės sklypo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį -0,225 ha žemės sklypą grąžinti valstybės dispozicijon.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės R. B. 632 Lt. ( šešis šimtus trisdešimt du litus ) bylinėjimosi išlaidų ieškovei M. M..

Priteisti iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos [prie LR žemės ūkio ministerijos ( kodas 188704927) 632 Lt. ( šešis šimtus trisdešimt du litus ) bylinėjimosi išlaidų ieškovei M. M..

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Radviliškio rajono apylinkės teismą.