Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai I. V., atsakovams A. R., A. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (toliau – AB) ieškinį atsakovams A. R., A. R., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau-UAB) ,,Admituras” dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovė I. V. palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti pilna apimtimi. Paaiškino, jog 2017-02-13 buvo aplietas vandeniu (duomenys neskelbtini), esantis butas, nuosavybės teise priklausantis J. V.. Šis butas buvo apdraustos AB „Lietuvos draudimas“. AB „Lietuvos draudimas“, kompensuodama dėl buto apliejimo vandeniu draudėjai padarytus nuostolius,, išmokėjo jai 463 Eur dydžio draudimo išmoką. Išmokėjusi išmoką, ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos atlyginimo asmenis ir jais laikomi atsakovai, iš kurių valdomo buto, esančio (duomenys neskelbtini), liejosi vanduo. 2017-02-15 Turto sunaikinimo, sugadinimo akte AB „Lietuvos draudimas“ ekspertas užfiksavo, jog 2017-02-13 buto, esančio (duomenys neskelbtini), užpylimo židinys buvo viršuje esantis atsakovų butas Nr. 5. Minėtame akte taip pat nurodyta, jog pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), administruojančios UAB „ Admituras “ atstovas, nuėjęs į butą Nr. 5, pamatė, kad virtuvėje neužsandarinta aklė iš plautuvės ir vanduo per grindis bėga žemyn. Bute daromas remontas ir administratorius, atlikdamas tyrimą, rado kanalizacijos vamzdyje statybinių atliekų. Šie duomenys patvirtina, jog vanduo į ieškovės draudėjos butą skverbėsi iš atsakovams nuosavybės teise priklausančio buto, todėl atsakovai atsako solidariai, nes žala padaryta dėl to, kad jie nepakankamai rūpestingai vykdė bute esančios vandens sistemos priežiūrą. Atsakovų veiksmai yra neteisėti, byloje surinktais įrodymais pakankamai įrodomas pavojingas, gadinantis poveikis iš atsakovų buto, o ne iš kitų šaltinių.

Teismo posėdžio metu atsakovai, nesutiko su ieškinio reikalavimais ir paaiškino kad ieškovė, siekdama patirtų nuostolių atlyginimo, privalo įrodyti žalą sukėlusio subjekto neteisėtus veiksmus, tokio subjekto kaltę, žalos faktą, taip pat priežastinį ryšį tarp tariamai atsakovų neteisėtų veiksmų bei sukeltos žalos atsiradimo. Ieškovei minėtų sąlygų neįrodžius, atsakovai (buto savininkai) nėra ir niekaip negali būti laikomi atsakingais už visas name įvykusias avarijas, kurios galimai kilo dėl bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų gedimo ar kitų butų savininkų neteisėtų veiksmų. Turto sugadinimo atveju (apliejant patalpas) ieškovė, įrodinėdama atsakovų neteisėtus veiksmus, privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra būtent viršuje esantis atsakovų butas, o ne kiti šaltiniai. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių ieškovės nurodomą aplinkybę, jog į virš ieškovės draudėjos esantį atsakovų butą buvo užėjęs po įvykio ar administruojančios bendrovės darbuotojas, ar ieškovės ekspertas, kuris Turto sunaikinimo, sigadinimo akte konstatavo šią aplinkybę. Nurodytame akte nėra atsakovų parašų, byloje nėra užpylimo šaltinio, jei toks iš tiesu buvo aptiktas atsakovų bute, nuotraukų ir pan. Ieškovė neįrodė žalos atsiradimo priežastinį ryšį su gadinančiu vandens poveikiu iš atsakovų buto, dėl to iš atsakovų negali būti reikalaujama atlyginti bet kokius su minimu įvykiu atsiradusius nuostolius. Be to, nurodė, jog tariamas apliejimas įvyko 2017-02-13. Ieškinys Telšių apylinkės teisme gautas 2020-02-14, t. y. praleidus sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, todėl atsakovų manymu šioje byloje taikytina ieškinio senatis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ apdraudė J. V. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) 2017 m. vasario 13 d. apdraustosios patalpos buvo aplietos iš viršaus, dėl ko buvo sugadintos šių patalpų lubos, sienos bei buto virtuvėje buvusi mokrobangų krosnelė. Apie draudiminį įvykį 2017-02-13 draudėja pranešė ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, kurios ekspertas nustatė turto sugadinimus ir pažeidimus ir jų pagrindu 2017-02-15 surašė Turto sunaikinimo, sugadinimo aktą. AB „Lietuvos draudimas“ 2017-02-21 apskaičiavo 389 Eur draudimo išmokos.

Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir administravimą vykdantis UAB,,Admituras” informavo, kad 2017-02-15 UAB ,,Mažeikių butų ūkis“ klijentų aptarnavimo centre buvo registruotas pranešimas apie tai, jog vandeniu buvo užlietas adresu (duomenys neskelbtini), esantis butas. Atvykę į įvykio vietą, UAB ,,Mažeikių butų ūkis“ darbuotojai pakeitė namo seną nebepravalomą kanalizacijos stovo, kuris buvo užkimštas statybinėmis atliekomis, dalį.

Ieškovės sudaryta Lokalinė sąmata dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto, iš kurios matyti, jog patalpų remonto tiesioginės išlaidos sudarė 389 Eur. Iš UAB ,,Mažeikių buitis” sudaryto 2017-02-21 Defektinio akto matyti, jog buvo apžiūrėta mikrobangų krosnelė GALANZ WP700L17-3 ir nustatyta, jod krosnelė buvo sulieta vandeniu ir ji netinkama naudoti.

Byloje ginčas tarp šalių kilo dėl ieškovės, kaip draudikės, pagal turto draudimo sutartį išmokėjusios draudėjai draudimo išmoką už apgadintą turtą, subrogacijos teisės įgyvendinimo, reikalaujant išmokėtos sumos iš atsakingų už žalą asmenų.

CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį.

Ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovų A. R., A. R., sutartiniai santykiai nesieja, todėl spręstina dėl atsakovų deliktinės atsakomybės sąlygų buvimo ar nebuvimo.

Pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019 77 punktas). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019 33 punktas).

CK 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Nagrinėjamu atveju ieškovė žalos padarymo faktą grindžia į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais: Turto sunaikinto, sugadinimo aktu; pranešimu apie žalos atlyginimą; mokėjimo nurodymais apie draudimo išmokos sumokėjimą; lokaline sąmata; defektinio akto kopijomis.

Ieškovė nenurodė konkrečių atsakovų kaltų veiksmų (neveikimo), būtent kokie jų veiksmai ar neveikimas sąlygojo ieškovei kilusią žalą, tiesiog konstatavo, jog atsakovų neteisėtus veiksmus pagrindžia bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad jų bute esanti inžinerinė įranga funkcionuotų be gedimų, neįvykdymas. Ieškinyje nenurodyta, kokios yra faktinės aplinkybės ir įrodymai, patvirtinantys būtent atsakovų neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį. Pati ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovų veiksmai yra neteisėti, jeigu nustatomas pavojingas, gadinantis poveikis iš atsakovų valdomo buto. Šiuo atveju teismui nėra pateikti jokie įrodymai bei ieškinyje nenurodytos aplinkybės, kokiu būdu nustatyta, kokia tiksliai draudėjos buto užpylimo priežastis, ar negalėjo būti tokia priežastimi bendrų namo komunikacijų (šiuo konkrečiu atveju namo kanalizacijos stovo) netvarkinga būklė.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, jog vien konstatavimo, jog neva atsakovai nevykdė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, nepakanka nagrinėjamu atveju neteisėtiems atsakovų veiksmams nustatyti.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog įvykio aplinkybes pagrindžia ieškovės atstovo 2017-02-15 surašytas Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, kuriame be kita ko nurodyta turto sugadinimo priežastis – atsakovų bute (duomenys neskelbtini) neužsandarinta aklė virtuvėje, dėl ko vanduo iš plautuvės bėga per grindis žemyn. Vėliau, tiriant įvykį, kanalizacijos vamzdyje buvo rasta statybinių atliekų. Akte taip pat nurodyta, jog atsakovų bute įvykio metu buvo daromas remontas.

Iš minėto akto matyti, kad 2017-02-15 atvykus ieškovės ekspertui buvo apžiūrėtas tik draudėjos butas (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta sienų, lubų padaryta žala, bet apžiūros metu nenustatytas įvykio židinys, kuris galėjo būti šio draudiminio įvykio priežastis. Akte konstatuota, kad, 2017-02-13 atvykęs daugiabutį gyvenamąjį namą administruojančios bendrovės darbuotojas, buvo nuėjęs į viršuje esantį butą Nr. 5 ir matė neužsandarintą aklę iš plautuvės, iš kurios bėgo vanduo. Šis teiginys į aktą įrašytas iš draudėjos žodžių, pats ekspertas nebuvo patekęs į atsakovų butą ir nebendravo su į įvykio metu pagal iškvietimą buvusiais administratoriaus darbuotojais. Į bylą nėra pateikti duomenys apie tokius darbuotojus, nepateiktas prašymas juos apklausti liudytojais. Tad ieškovė, išmokėdama draudimo išmoką, rėmėsi išskirtinai tik draudėjos pranešimu ir apžiūrėtomis draudėjos patalpomis.

Pažymėtiną, kad atsakovų niekas neinformavo apie buto patalpų apžiūrą (tiek 2017-02-13 nustatant buto apliejimo vandeniu priežastis ir mastą, tiek 2017-02-15 rengiant Turto sunaikinimo, sugadinimo aktą). Draudikas privalo informuoti visus suinteresuotus asmenis apie savo veiksmus, nustatant žalos atsiradimo priežastis ir mastą, todėl šiuo atveju ieškovė pažeidė Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje numatytas draudiko pareigas dėti reikiamas pastangas tiriant aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti.

Iš esmės šis pagrindinis dokumentas-Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, kurio ieškovė grindžia savo reikalavimus, pagrindžia tik pati įvykį, kuris, kaip matyti iš kitų pateiktų rašytinių įrodymų, galėjo atsitikti ir dėl užsikimšusio kanalizacijos stovo. Tokį faktą patvirtina UAB „Admituras” raštas, kuriame nurodyta, jog pagal iškvietimą į namą (duomenys neskelbtini), nuvykę darbuotojai nustatė, kad dėl rastų vidaus kanalizacijos stove pašalinių statybinių atliekų vamzdynas tapo laikinai neveiksnus, nuotekų sistemos stovo laikiną neveiksnumą įtakojo pačių namo gyventojų neteisėti veiksmai. Tačiau byloje apskritai nėra duomenų apie tai, kieno konkrečiai veiksmai, nes gyvenamasis namas daugiabutis, nulėmė namo kanalizacijos stovo užsikimšimą (CPK 178 straipsnis).

2017-02-15 (po aptariamo 2017-02-13 įvykio) UAB ,,Admituras” darbuotojai atliko bendrosios namo inžinerinės įrangos remonto darbus, o ne atsakovams asmeninės nuosavybės teise priklausančiose patalpose. Byloje nėra duomenų apie administratoriaus veiksmus iki įvykio (ar kanalizacijos stovas kada nors buvo valomas, ar buvo apskritai atliekama kada nors kanalizacijos stovo apžiūra, ar gyventojai iki įvykio skundėsi dėl kanalizacijos stovo ir pan.). Tuo labiau byloje nėra jokių įrodymų, kad kanalizacijos stovo užkimšimo priežastis buvo būtent atsakovų neteisėti veiksmai, todėl ieškovės išvada, kad žala buvo padaryta dėl atsakovų nesugebėjimo tinkamai naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, nėra pagrįsta objektyviais įrodymais.

Ištyręs bylos duomenis, teismas sprendžia, jog nėra pakankamo pagrindo atsakovus įvardinti kaip asmenis, atsakingus už 2017-02-13 užpylimu trečiajam asmeniui padarytą žalą. Kadangi ieškovė neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų, nėra ir priežastinio ryšio tarp tariamai neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, dėl ko atsakovams neatsiranda pareiga atlyginti žalą.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas A. R. pateikė teismui 2020-03-05 advokato Drąsučio Narmonto pinigų priėmimo kvitą, iš kurio matyti, jog iš A. R. gavo 20 Eur. Atsakovas prašo priteisti šias jo turėtas išlaidas iš ieškovės. Byloje nėra įrodymų, jog būtent dėl šioje byloje nurodytų aplinkybių, advokatas teikė teisinę pagalbą atsakovui A. R., todėl atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.

Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškinį, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.