- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-26
- Bylos Nr.
- eI3-467-463/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02446-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Jolanta Malijauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- UAB "Mechel Nemunas"
- Atsakovas
- Muitinės departamentas prie LR Finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno teritorinė muitinė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mechel Nemunas“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimų ir ataskaitų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Mechel Nemunas“ (toliau – ir UAB „Mechel Nemunas“, Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti: 1) Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir KTM) supaprastinto patikrinimo 2019 m. balandžio 10 d. ataskaitą Nr. 9KM19/480242S (toliau – ir Ataskaita Nr. 1); 2) Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. 1A-125 „Dėl UAB „Mechel Nemunas“ skundo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 1A-125); 3) Kauno teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo 2019 m. balandžio 9 d. ataskaitą Nr. 9KM19/480231S (toliau – ir Ataskaita Nr. 2); 4) Departamento 2019 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. 1A-126 „Dėl UAB „Mechel Nemunas“ skundo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 1A-126).
Skunde nurodo, kad 2019 m. balandžio 4 d. pareiškėja, norėdama pasinaudoti nelengvatine kvota Nr. 09.8634 pateikė KTM Elektroninio importo deklaraciją (toliau – ir EID) Nr. 19LTKC01000IM0419E6 (toliau – ir Deklaracija Nr. 1). Duomenų apie tai, kad kvota yra tapusi kritinė ir/ar yra išnaudota, pareiškėja nebuvo gavusi, o 2019 m. balandžio 8 d. gavo pranešimą per Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemą (toliau – ir MDAS), kad Deklaracija Nr. 1 yra užregistruota, kvota pritaikyta ir nebuvo priskaičiuotas papildomas importo mokestis (toliau – ir Pranešimas per MDAS sistemą Nr. 1).
2019 m. balandžio 10 d. dieną KTM surašė Ataskaita Nr. 1, kuria nusprendė netaikyti pareiškėjos EID Deklaracijoje Nr. 1 deklaruotoms prekėms nelengvatinės tarifinės kvotos Nr. 09.8634, pakeisti 36 langelyje nurodytą preferencijos kodą iš „120“ į „100“, 39 langelyje išbraukti kvotos numerį „09.8634“, perskaičiuojant importuotoms prekėms importo mokesčius: „papildomą (apsaugos) muitą iš 0 Eur į 37 902 Eur bei PVM iš 37 902 Eur į 37 902 Eur ir apskaičiuoti pareiškėjai mokestinę nepriemoką: 37 902 Eur papildomo (apsaugos) muito ir 7 959 Eur PVM. Pareiškėja, nesutikdama su KTM Ataskaita Nr. 1, 2019 m. balandžio 19 d. pateikė skundą Departamentui, kuris 2019 m. birželio 10 d. priėmė Sprendimą Nr. 1A-125, patvirtindamas KTM Ataskaitą Nr. 1.
2019 m. balandžio 4 d. pareiškėja, norėdama pasinaudoti nelengvatine kvota Nr. 09.8634, pateikė KTM EID Nr. 19LTKC0100IM041143 (toliau – ir Deklaracija Nr. 2). Duomenų apie tai, kad kvota yra tapusi kritinė ir/ar yra išnaudota, pareiškėja nebuvo gavusi, o 2019 m. balandžio 5 d. per MDAS gavo pranešimą, kad Deklaracija Nr. 2 užregistruota, kvota pritaikyta ir nebuvo priskaičiuotas papildomas importo mokestis.
2019 m. balandžio 9 d. KTM surašė Ataskaita Nr. 2, kuria nusprendė netaikyti pareiškėjos EID Deklaracijoje Nr. 2 deklaruotoms prekėms nelengvatinės tarifinės kvotos Nr. 09.8634, pakeisti 36 langelyje nurodytą preferencijos kodą iš „120“ į „100“, 39 langelyje išbraukti kvotos numerį „09.8634“, perskaičiuojant importuotoms prekėms importo mokesčius: „papildomą (apsaugos) muitą iš 0 Eur į 22 838 Eur bei PVM iš 19 184 Eur į 23 980 Eur ir apskaičiuoti pareiškėjai mokestinę nepriemoką: 22 838 Eur papildomo (apsaugos) muito ir 4 796 Eur PVM. Pareiškėja, nesutikdama su KTM Ataskaita Nr. 2, 2019 m. balandžio 19 d. pateikė skundą Departamentui, kuris 2019 m. birželio 10 d. priėmė Sprendimą Nr. 1A-126, patvirtindamas KTM Ataskaitą Nr. 2.
Pažymi, kad po EID pateikimo, nebuvo įpareigota pateikti garantijų ir sumokėti muito mokesčių, kas patvirtina, jog teikiant EID kvotos nebuvo kritinės. Pareiškėja remiasi Tarifinių kvotų administravimo muitinėje taisyklių patvirtintų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2004 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 1B-289 (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis pažymėdama, kad jeigu kvota būtų kritinio statuso, pareiškėjai nebūtų buvę leista teikti EID, nes MDAS to nebūtų leidusi automatiškai. Atkreipia dėmesį, kad negavo jokių pranešimų iš KTM, kuriais ji būtų buvusi įpareigota pakeisti ar patikslinti EID duomenis. Priešingai, praėjus keturioms dienoms nuo EID pateikimo, gavo pranešimus per MDAS, kad pateiktos EID yra užregistruotos, kvotos pritaikytos ir nebuvo priskaičiuoti papildomi muito mokesčiai. Remdamasi šiais argumentais, pareiškėja nurodo, kad priimant skundžiamus sprendimus buvo pažeista administracinė procedūra, susijusi su EID tvarkymu, dėl ko skundžiami sprendimai turi būti panaikinti.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, veiksmai, kuomet iš pradžių nurodoma, kad pareiškėjos pateiktos EID yra priimtos, o tarifinė kvota pritaikyta, vėliau pakeičiama pozicija, nurodant, kad EID deklaracijų pateikimo metu tarifinė kvota buvo išnaudota, pažeidžia gero administravimo principą, kuris kyla iš Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio. Pareiškėja nepagrįstai turi prisiimti visas neigiamas pasekmes už netinkamą administravimą vien dėl to, kad KTM naudoja elektronines sistemas ir nesugeba jose operatyviai atnaujinti duomenų apie kvotas. Pareiškėjos įsitikinimu, nesvarbu, kokios priežastys sąlygojo aplinkybę, kad elektroninėse sistemose buvo pavėluotai atnaujinti duomenys apie kvotas, bet kokiu atveju, įpareigojimas sumokėti dėl to susidariusius papildomus muito mokesčius akivaizdžiai užkrauna neproporcingą administracinę naštą pareiškėjai.
Pažymi, kad Departamentas, pažeisdamas VAĮ 8 straipsnio reikalavimus motyvuoti ir pagrįsti priimamus sprendimus, nepasisakė dėl pareiškėjos skunduose išdėstytų argumentų, susijusių su pažeista administracine procedūra ir pareiškėjos nesutikimu su jai pritaikyta poveikio priemone. Departamentas nenurodė, kas yra atsakingas už tai, kad duomenys apie išnaudotą kvotą elektroninėse sistemose buvo atnaujinti pavėluotai ir kodėl pareiškėja turi mokėti dėl to muito mokesčius.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjos skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodo, kad nagrinėjamam ginčui aktualūs 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, nustatantis Sąjungos muitinės kodeksą (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas), 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Įgyvendinimo nuostatai), 2015 m. liepos 25 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos (toliau – ir Deleguotasis reglamentas) ir 2019 m. sausio 31 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/159, kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatomos laikinosios apsaugos priemonės (toliau – ir Reglamentas). Šiuo Reglamentu tam tikriems importuojamiems plieno produktams, inter alia vielos gamybai skirtiems strypams iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno, klasifikuojamiems TARIC kodu 7213 91 49, buvo nustatytos galutinės apsaugos priemonės – tarifinės kvotos.
Pažymi, kad tarifinės kvotos yra administruojamos vadovaujantis Įgyvendinimo nuostatų 49–54 straipsniais bei Taisyklėmis. Europos Sąjungoje tarifinės kvotos skirstomos vadovaujantis pirmumo principu („come first serve“). Pirmumo principas reiškia, kad Europos Komisija, kuri vadovaujantis pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu administruoja tarifinės kvotas, tvarko tarifinių kvotų kiekius, tarifinės kvotas skirsto Europos Sąjungos mastu chronologine tvarka (ne anksčiau kaip antrą darbo dieną) pagal muitinės deklaracijos kvotuojamų prekių išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai įforminti priėmimo muitinės įstaigoje datą, tiek, kiek leidžia atitinkamos tarifinės kvotos likutis. Duomenys apie tarifinės kvotas iš Europos Komisijos kasdienių sukurtų TARIC failų, atnaujinančių LITAR, į LITAR modulį įkeliami kasdien arba Europos Komisija valstybėms narėms pateikia naujus duomenis apie tarifinės kvotas, kai jie pasikeičia. Iš Europos Komisijos gautas duomenų rinkinys su atsakymais apie tarifinių kvotų suteikimą kiekvieną darbo dieną įkeliamas į Tarifinių kvotų sistemą.
Vadovaujantis Deleguotojo reglamento 153 straipsniu, jeigu prieš išleidžiant prekes, dėl kurių pateiktas prašymas leisti naudotis tarifine kvota, atitinkama tarifinė kvota nėra laikoma kritine, prekės išleidžiamos nereikalaujant už jas pateikti garantijos, o Įgyvendinimo nuostatų 53 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad taikant Deleguotojo reglamento 153 straipsnį, tarifinė kvota laikoma kritine, kai panaudojama 90 % viso tarifinės kvotos kiekio. Taigi, informacija apie tarifinių kvotų statusą yra aktuali būtent muitinei tam, kad ji pareikalautų garantijos bei užsitikrintų galimos skolos muitinei padengimą. Tuo tarpu deklarantui kvotos nekritinis statusas deklaracijų pateikimo dieną negarantuoja, kad kvota jam bus pritaikyta, kadangi vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių 51 straipsnio 2 dalimi, kiekiai pagal tarifinės kvotas negali būti skirstomi anksčiau nei antrą darbo dieną po muitinės deklaracijos, kurioje deklarantas paprašė leisti pasinaudoti tarifine kvota, priėmimo dienos.
Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja LITAR interneto svetainėje (LITAR-web) arba TARIC/QUOTA sistemos interneto svetainėje, gali gauti visą informaciją apie konkrečią tarifinę kvotą, jos pradinį ir aktualų kiekį, balansą, paskutinio importo ir paskutinio paskirstymo datą bei bendrą galimą/laukiamą paskirstymą, todėl pati pareiškėja, sekdama kvotų informaciją, turi įsivertinti galimybę gauti tarifinę kvotą ir rizikuoti arba ne teikti prašymą taikyti kvotą. Europos Komisijai, paskirsčiusiai kvotas laikantis teisės aktuose nurodytos procedūros ir pareiškėjos EID importuotoms prekėms kvotos neskyrus, KTM pagrįstai perskaičiavo importo mokesčius. Atsižvelgiant į tai, Departamentas neturėjo pagrindo naikinti skundžiamų supaprastinto patikrinimo ataskaitų. Pažymi, kad Europos Sąjungos teisės aktuose nėra numatyta galimybė netaikyti 25 % importo muito importuotoms prekėms, jei Reglamentu nustatyta tarifinė kvota yra pasibaigusi.
Atsiliepimas
Atsakovo teigimu, pareiškėja nepagrįstai skunde teismui nurodo, kad per MDAS sistemą gavo pranešimus, jog pateiktos deklaracijos užregistruotos, kvotos pritaikytos ir nebuvo paskaičiuoti papildomi mokesčiai. Priešingai, iš MDAS 2019 m. balandžio 5 d. ir 2019 m. balandžio 8 d. pranešimų matyti, kad deklaruotoms prekėms yra suteikta 0 % kvotos, todėl pareiškėjos teiginius, kad atsakovas, priimdamas EID kaip tinkamas, neįpareigodamas sumokėti mokesčių, o po to pakeisdamas savo poziciją ir įpareigodamas pareiškėją sumokėti papildomus mokesčius, prieš tai nepateikdamas pranešimo per MDAS sistemą pareiškėjai, tokiu būdu pažeisdamas administracines procedūras susijusias su EID deklaracijų tvarkymu, laiko nepagrįstais, klaidinančiais bei prieštaraujančiais mokestinio ginčo medžiagai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo KTM atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjos skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodo, kad tarifinė kvota – tai Europos Sąjungos teises aktų nustatytas tam tikras prekių kiekis, išreikštas natūriniais matavimo vienetais arba verte, kuris gali būti importuotas per nustatytą laikotarpį taikant mažesnę muito normą, negu nustatyta Bendruoju muitų tarifu arba preferenciniais susitarimais. Vieną iš jos grupių sudaro tarifines kvotos, kurios skiriamos pagal kvotuojamų prekių išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijų priėmimo datą (pagal principą ,,first come first serve“). Šias kvotas administruoja Europos Komisijos Mokesčių ir muitų sąjungos generalinis direktoratas (DG TAXUD) ir Europos Sąjungos valstybės narės muitinė.
LITAR interneto svetainėje (LITAR-web) skelbiama informacija apie konkrečią tarifinę kvotą, jos galiojimo laikotarpį, pradinį ir aktualų kiekį, išnaudojimo ir blokavimo datas, sustabdymo laikotarpį, kritinio statuso atsiradimo datą, paskutinio importo datą paskirstyme, kokioms kilmes šalims ir kokiems prekių nomenklatūros kodams ji gali būti taikoma, taip pat tarifinę kvotą nustatantį teisės aktą.
Pažymi, jog pareiškėja nepagrįstai skunde teigia, kad pagal 2019 m. balandžio 4 d. TARIC/QUOTA duomenis, kuriuos patikrino prieš teikdama deklaracijas, kvota nebuvo ribinė. Nelengvatinės tarifinės kvotos Nr. 098634 likutis buvo 7588494 kg, tačiau laukiantis paskirstymo kiekis buvo 14025217 kg, kas reiškia, kad kvota dar buvo neišnaudota, galutinai nepaskirstyta ir importuoti prekes buvo leidžiama. Pareiškėja, patikrinusi nurodytą informaciją, turėjo matyti, kad laukiantis kvotos paskirstymo kiekis yra beveik du kartus didesnis nei kvotos likutis ir tikimybė gauti kvotą yra labai nedidelė. Būdama atsakinga, rūpestinga ir atidi turėjo tinkamai įvertinti esamą situaciją, tačiau prisiėmė riziką ir muitinio įforminimo metu pateikė elektronines importo deklaracijas kaip prašymą minėtai kvotai gauti.
Taip pat pažymi, kad minimi MDAS sistemos pranešimai, priešingai nei teigia pareiškėja, patvirtina, kad skirta 0 % nelengvatinės tarifinės kvotos Nr. 098634, t. y. kvota nesuteikta. Nepagrįstu laiko ir kitą pareiškėjos skundo argumentą, kad MDAS neleidžia taikyti kritinės kvotos, nes MDAS neleidžia taikyti tik tuo atveju, kai kvota yra išnaudota, o kol dar yra nepaskirstytas kvotos likutis importuotojai prašyti kvotos gali.
Dėl pareiškėjos argumento, kad negavo jokio pranešimo dėl deklaracijų duomenų keitimo ar tikslinimo nurodo, kad nagrinėjamu atveju EID buvo užpildytos kaip prašymas nelengvatinei tarifinei kvotai gauti, kuri deklaracijų pateikimo momentu dar buvo galutinai nepaskirstyta, todėl įforminimo metu nebuvo nustatyti neatitikimai ir atitinkamai neišsiųsti pranešimai.
KTM teigimu, skundžiami sprendimai yra pakankamai motyvuoti, juose aiškiai išdėstyti faktai, teisės aktų pažeidimai, poveikio priemonės motyvuotos, todėl argumentus, kad sprendimai neatitinka VAĮ nuostatų laiko nepagrįstais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl KTM Ataskaitos Nr. 1 ir Ataskaitos Nr. 2, kuriomis buvo nuspręsta pareiškėjos deklaracijose Nr. 1 ir Nr. 2 deklaruotoms prekėms netaikyti nelengvatinės tarifinės kvotos Nr. 09.8634, pakeisti kodus bei perskaičiuoti importuotoms prekėms importo mokesčius, bei dėl Departamento sprendimų Nr. 1A-125 ir Nr. 1A-126, kuriais patvirtintos KTM ataskaitos, teisėtumo bei pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad 2019 m. balandžio 4 d. pareiškėja, norėdama pasinaudoti nelengvatine kvota Nr. 09.8634 pateikė KTM Elektroninio importo deklaraciją Nr. 19LTKC01000IM0419E6.
2019 m. balandžio 8 d. pareiškėja gavo pranešimą per MDAS. Pranešime nurodoma, kad „<Prekei Daiktui paskirta Suma=“0.000“ paskirtas Procentas=“0.00000“ paskirstymo Data=“2019-04-08“ daikto Numeris=“1“ kvota=“098634“>“.
2019 m. balandžio 10 d. dieną KTM surašė Ataskaitą Nr. 1, kuria nusprendė netaikyti pareiškėjos EID Deklaracijoje Nr. 1 deklaruotoms prekėms nelengvatinės tarifinės kvotos Nr. 09.8634, pakeisti 36 langelyje nurodytą preferencijos kodą iš „120“ į „100“, 39 langelyje išbraukti kvotos numerį „09.8634“, perskaičiuojant importuotoms prekėms importo mokesčius: „papildomą (apsaugos) muitą iš 0 Eur į 37 902 Eur bei PVM iš 37 902 Eur į 37 902 Eur ir apskaičiuoti pareiškėjai mokestinę nepriemoką: 37 902 Eur papildomo (apsaugos) muito ir 7 959 Eur PVM.
Pareiškėja, nesutikdama su KTM Ataskaita Nr. 1, 2019 m. balandžio 19 d. pateikė skundą Departamentui, kuris 2019 m. birželio 10 d. priėmė Sprendimą Nr. 1A-125, patvirtinti KTM Ataskaitą Nr. 1.
Pareiškėja taip pat 2019 m. balandžio 3 d., norėdama pasinaudoti nelengvatine kvota Nr. 09.8634, pateikė KTM EID Nr. 19LTKC0100IM041143.
2019 m. balandžio 5 d. pareiškėja per MDAS gavo pranešimą. Pranešime nurodoma, kad „<Prekei Daiktui paskirta Suma=“0.000“ paskirtas Procentas=“0.00000“ paskirstymo Data=“2019-04-05“ daikto Numeris=“1“ kvota=“098634“>“.
2019 m. balandžio 9 d. KTM surašė Ataskaitą Nr. 2, kuria nusprendė netaikyti pareiškėjos EID Deklaracijoje Nr. 2 deklaruotoms prekėms nelengvatinės tarifinės kvotos Nr. 09.8634, pakeisti 36 langelyje nurodytą preferencijos kodą iš „120“ į „100“, 39 langelyje išbraukti kvotos numerį „09.8634“, perskaičiuojant importuotoms prekėms importo mokesčius: „papildomą (apsaugos) muitą iš 0 Eur į 22 838 Eur bei PVM iš 19 184 Eur į 23 980 Eur ir apskaičiuoti pareiškėjai mokestinę nepriemoką: 22 838 Eur papildomo (apsaugos) muito ir 4 796 Eur PVM.
Pareiškėja, nesutikdama su KTM Ataskaita Nr. 2, 2019 m. balandžio 19 d. pateikė skundą Departamentui, kuris 2019 m. birželio 10 d. priėmė Sprendimą Nr. 1A-126, patvirtindamas KTM Ataskaitą Nr. 2.
Pareiškėja, nesutikdama su KTM Ataskaita Nr. 1 ir Ataskaita Nr. 2 bei su Departamento 2019 m. birželio 10 d. sprendimais Nr. 1A-125 ir Nr. 1A-126, su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti minėtus sprendimus.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi ši administracinė byla buvo sustabdyta iki, kol nebus gautas Europos Komisijos Prekybos Generalinio Direktorato atsakymas į pareiškėjos kreipimąsi Nr. Ares(2019)5647509.
2021 m. kovo 5 d. pareiškėja pateikė teismui Europos Komisijos atsakymą į pareiškėjos kreipimąsi.
Europos Komisijos atsakyme yra nurodyta, kad Komisija veikė pagal Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 51 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad kiekiai pagal kvotas negali būti skirstomi anksčiau nei antrą darbo dieną po muitinės deklaracijos, kurioje deklarantas paprašė leisti pasinaudoti kvota, priėmimo dienos. Todėl prašymas buvo išnagrinėtas 2019 m. balandžio 8 d. Kvota 09.8634 buvo išnaudota 2019 m. balandžio 2 d. Prašymams leisti pasinaudoti kvota 09.8634, susijusiems su 2019 m. balandžio 1 d. priimtomis deklaracijomis, buvo skirta 100 proc. kiekio, o prašymams leisti pasinaudoti kvota 09.8634, susijusiems su 2019 m. balandžio 2 d. priimtomis deklaracijomis, buvo skirta 54,91 proc. kiekio. Todėl pagal prašymus leisti pasinaudoti kvota 09.8634, susijusius su po 2019 m. balandžio 2 d. priimtomis deklaracijomis, kvota 09.8634 pasinaudoti nebuvo leista. Pažymi, kad susijusį prašymą Komisijos tarnybos gavo laiku, t. y. 2019 m. balandžio 5 d. 7.30 val. (Briuselio laku). Kad būtų užtikrintas sistemos skaidrumas, kasdien atnaujinama Komisijos svetainė, kurioje skelbiama informacija apie kvotas (nurodoma svetainės adresas). Atsakyme nurodoma, kad patvirtina, jog buvo griežtai laikomasi muitų teisės aktų ir kad nei Lietuvos muitinės administracija, nei ES Komisija klaidų nepadarė.
Sąjungos muitinės kodekso 56 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu 2 dalies d–g punktuose nurodytos priemonės taikomos arba tos dalies h punkte nurodytos priemonės netaikomos tik tam tikram importuojamų arba eksportuojamų prekių kiekiui ir nustatomos tarifinės kvotos, minėtos priemonės taikomos arba netaikomos tol, kol pasiekiamas nustatytas importuojamų arba eksportuojamų prekių kiekis.
Tarifinė kvota – Europos Sąjungos teisės aktų nustatytas tam tikras prekių kiekis, išreikštas natūriniais matavimo vienetais arba verte, kuris gali būti importuotas per nustatytą laikotarpį taikant mažesnę muito normą, negu nustatyta Bendrojo muitų tarifo arba lengvatiniais susitarimais (Taisyklių 3.5. punktas). Tarifinės kvotos galiojimo laikotarpis – ES teisės aktų nustatytas laikotarpis, per kurį asmuo gali pasinaudoti tarifine kvota, jeigu tarifinė kvota neišnaudota (Taisyklių 3.6. punktas). Tarifinių kvotų administravimas – muitinės formalumų ir duomenų mainų visuma, kuria siekiama paskirstyti tarifines kvotas chronologine tvarka pagal kvotuojamų prekių išleidimo į laisvą apyvartą muitinės deklaracijų priėmimo datą (Taisyklių 3.7. punktas).
Įgyvendinimo reglamento 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarifinės kvotos, kurias leista naudoti pagal Sąjungos teisės aktus, kuriuose daroma nuoroda į šiame straipsnyje ir šio reglamento 50–54 straipsniuose nurodytą administravimo metodą, valdomos chronologine tvarka pagal išleidimo į laisvą apyvartą muitinės deklaracijų priėmimo datą. To paties reglamento 51 straipsnio 2 dalis nustato, kad kiekiai pagal tarifines kvotas negali būti skirstomi anksčiau nei antrą darbo dieną po muitinės deklaracijos, kurioje deklarantas paprašė leisti pasinaudoti tarifine kvota, priėmimo dienos. Taigi, Europos Komisija tarifines kvotas skirsto Europos Sąjungos mastu chronologine tvarka pagal muitinės deklaracijos kvotuojamų prekių išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai įforminti priėmimo muitinės įstaigoje datą, kiek tai leidžia atitinkamos tarifinės kvotos likutis.
Pareiškėja skunde teismui nurodo, kad priimti sprendimai turėtų būti panaikinti, nes buvo pažeistos administracinės procedūros, susijusios su EID tvarkymu, t. y. teikiant EID kvotos nebuvo kritinės; jeigu kvota būtų kritinio statuso, pareiškėjai nebūtų buvę leista teikti EID, nes MDAS to nebūtų leidusi automatiškai; jokių pranešimų iš KTM, kuriais ji būtų buvusi įpareigota pakeisti ar patikslinti EID duomenis negavo; praėjus keturioms dienoms nuo EID pateikimo, gavo pranešimus per MDAS, kad pateiktos EID yra užregistruotos, kvotos pritaikytos ir nebuvo priskaičiuoti papildomi muito mokesčiai. Pareiškėja neneigia aplinkybių, kad išnaudojus tarifines kvotas turi būti taikomas 25 proc. muitas pareiškėjos importuotoms prekėms. Tačiau, pareiškėjos teigimu, leidus pateikti EID, o vėliau gavus MDAS pranešimus dėl EID užregistravimo, KTM pozicijos keitimas po minėtų veiksmų nėra suderinamas su gero administravimo principu.
Taisyklių 9 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai asmuo elektroniniu pranešimu muitinės įstaigai pateikia kvotinę deklaraciją, MDAS Mokesčių apskaičiavimo ir patikros sistemos priemonėmis automatiškai atlieka tam tikrų importo muitinės deklaracijos duomenų ir apskaičiuotų mokesčių tikrinimą pagal LITAR esančius duomenis. Tikrinama, ar: 9.1. A laukelyje nurodyta kvotinės deklaracijos priėmimo data patenka į tarifinės kvotos galiojimo laikotarpį; 9.2. 33 laukelyje „Prekių kodas“ nurodytas prekių kodas pagal TARIC nomenklatūrą atitinka kvotuojamų prekių TARIC nomenklatūros kodą; 9.3. 34 laukelyje „Kilmės šalies kodas“ nurodytas kilmės šalies kodas atitinka šalies, iš kurios importuojant prekes taikoma tarifinė kvota, kodą; 9.4. 36 laukelyje „Preferencija“ preferencijos kodas nurodytas atsižvelgiant į tai, kad prekės deklaruojamos norint pasinaudoti tarifine kvota; 9.5. 39 laukelyje „Kvota“ nurodytas galiojančios tarifinės kvotos numeris; 9.6. teisingai nurodytas tarifinės kvotos matavimo vienetas; 9.6.1. Jeigu tarifinės kvotos kiekis nustatytas kilogramais, kvotinėje deklaracijoje importuojamų prekių kiekis gali būti nurodytas tik 38 laukelyje „Neto masė (kg)“. 9.6.2. Jeigu tarifinės kvotos kiekis nustatytas eurais, kvotinėje deklaracijoje importuojamų prekių kiekis gali būti nurodytas tik 46 laukelyje „Statistinė vertė“. 9.6.3. Jeigu tarifinės kvotos kiekis nustatytas kitais matavimo vienetais, kvotinės deklaracijos 41 laukelyje „Papildomas matavimo vienetas“ privalo būti įrašytas papildomas matavimo vienetas, atitinkantis tarifinės kvotos kiekio matavimo vienetą. 9.7. 44 laukelyje „Papildoma informacija/pateikiamai dokumentai/sertifikatai ir leidimai“ nurodyti visi privalomų pateikti TARIC naudojami dokumentų kodai; 9.8. tarifinė kvota neišnaudota.
Taisyklių 10.3. punkte nustatyta, kad kvotinėje deklaracijoje pateikti duomenys atitinka tarifinės kvotos prašymui nustatytus reikalavimus, kvotinė deklaracija yra užregistruojama MDAS ir jai suteikiamas registravimo numeris (MRN). Asmuo apie tarifinės kvotos prašymo priėmimą informuojamas elektroniniu pranešimu. O Taisyklių 11 Punkte nurodyta, kad muitinės pareigūnas, priimdamas MDAS priemonėmis pateiktą kvotinę deklaraciją ir įvertinęs galimą riziką, patikrina tarifinės kvotos statusą. Jeigu kvota yra kritinio statuso, būtina patikrinti, ar yra pateikta pakankama garantija. Jeigu pateiktos garantijos dydis yra nepakankamas mokestinės prievolės, galinčios atsirasti tarifinės kvotos nesuteikimo atveju, įvykdymui užtikrinti, asmuo privalo pateikti papildomą arba kitą garantiją.
Pareiškėja nurodo, kad pateikiant EID deklaracijas į MDAS sistemą jos buvo priimtos, o tikrinant tarifines kvotas LITAR ir TARIC/QUOTA sistemose nebuvo nurodyta, kad kvota nėra kritinė. Kartu su atsiliepimu KTM pateikė rašytinius įrodymus iš TARIC/QUOTA sistemos 2019 m. balandžio 3 d., kuriuose matyti, kad nelengvatinės tarifinės kvotos Nr. 098634 likutis buvo 7588484 kg, o laukiantis paskirstymo kiekis buvo 14025217 kg. Europos Komisija pateiktame atsakyme pareiškėjai nurodė, kad prašymams leisti pasinaudoti kvota Nr. 098634, susijusiems su 2019 m. balandžio 1 d. priimtomis deklaracijomis, buvo skirta 100 proc. kiekio, o prašymams, susijusiems su 2019 m. balandžio 2 d. priimtomis deklaracijomis – 54,91 proc. kiekio. Todėl pagal prašymus leisti pasinaudoti kvota Nr. 098634, susijusius su po 2019 m. balandžio 2 d. priimtomis deklaracijomis, kvota Nr. 098634 pasinaudoti nebuvo leista.
Taigi, kaip teisingai KTM pastebėjo, kad pareiškėja, pasitikrinusi nelengvatinės tarifinės kvotos Nr. 098634 duomenis ir mačiusi, kad jos likutis buvo 7588494 kg, tačiau laukiantis paskirstymo kiekis buvo 14025217 kg, turėjo įsivertinti galimybę gauti kvotą, nes laukiantis kvotos paskirstymo likutis buvo beveik du kartus didesnis nei kvotos likutis. Pasisakant dėl pareiškėjos argumentų, kad sistemose nebuvo pažymėta, kad kvota ribinė, kad negavo jokių pranešimų iš KTM pažymėtina, jog aukščiau aptartos faktinės aplinkybės leidžia patvirtinti, kad kvota Nr. 098634 dar nebuvo išnaudota, galutinai nepaskirstyta, todėl sistema ir leido importuoti prekes. Visiškai pagrįstai tiek atsakovas, tiek KTM nurodė, kad MDAS neleidžia taikyti kvotos tik tuo atveju, kuomet kvota yra išnaudota, o kol dar yra nepaskirstytas kvotos likutis importuotojai prašyti kvotos gali, kaip ir buvo nagrinėjamu atveju. Taigi pareiškėjos argumentai, kad sistemos buvo neatnaujintos, kad priėmus ir patvirtinus deklaracijas, vėliau muitinės įstaigoms keičiant pozicija buvo pažeistas gero administravimo principas atmestini kaip nepagrįsti. Papildomai pažymėtina ir tai, kad pareiškėja visiškai nepagrįstai teigia, kad iš MDAS ji gavo pranešimus, kad kvota yra pritaikyta. Iš pateiktų MDAS pranešimų nustatyta, kad (2019 m. balandžio 5 d. MDAS pranešimas, kuriame nurodoma, kad „“; 2019 m. balandžio 8 d. MDAS pranešimas, kuriame nurodoma, kad „<Prekei Daiktui paskirta Suma=“0.000“ paskirtas Procentas=“0.00000“ paskirstymo Data=“2019-04-08“ daikto Numeris=“1“ kvota=“098634“>“) kvota nesuteikta, todėl pareiškėjos argumentai, kad gavo pranešimus iš MDAS, kad kvota buvo pritaikyta yra visiškai nepagrįsti. Teismas pažymi ir tai, kad pateiktame Europos Komisijos atsakyme yra nurodyta, kad priimant ir vertinant pareiškėjos teiktas EID buvo griežtai laikomasi muitų teisės aktų, o Lietuvos muitinės administracija ir Europos Sąjungos Komisija klaidų nepadarė. Šis pateiktas atsakymas tik patvirtina atsakovo ir KTM veiksmų, priimant, atliekant pateiktų pareiškėjos deklaracijų vertinimą, teisėtumą.
Pareiškėja skunde teismui taip pat akcentuoja, kad atsakovas, priimdamas sprendimus dėl KTM ataskaitų, nepasisakė dėl pareiškėjos dalies argumentų, kurie, pasak pareiškėjos, buvo esminiai – pateikiant EID deklaracijas į MDAS jos buvo priimtos, o tikrinant tarifines kvotas LITAR ir TARC/QUOTA buvo nurodyta, jog kvota nėra kritinė. Iš skundžiamų atsakovo sprendimų Nr. 1A-126 ir Nr. 1A-125 nustatyta, kad sprendimuose yra pateiktas teisinis vertinimas ir aplinkybės, kodėl pareiškėjos prašoma kvota nebuvo suteikta. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (VAĮ 3 straipsnio 1 punktas) – įstatymo viršenybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Skundžiamų sprendimų priėmimo metu galiojusioje VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje buvo detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pareiškėjas ginčijamus sprendimus gavo laiku, juos apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teisę apskųsti priimtus sprendimus (LVAT administracinėse bylose Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Tai, kad sprendimuose nėra detaliai atsakyta į kiekvieną pareiškėjos skundo argumentą negali būti laikoma pagrindu pripažinti sprendimus nepagrįstais. Teismas, įvertinęs ginčijamų sprendimų turinius, laiko, kad ginčijami sprendimai atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis, buvo laikytasi esminių (pagrindinių) procedūrinių reikalavimų.
Remiantis išdėstytais motyvais bei teismui nenustačius ginčijamų sprendimų panaikinimo pagrindų, konstatuotina, kad KTM ir Departamentas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo naikinti 2019 m. birželio 10 d. Muitinės departamento prie Finansų ministerijos sprendimo Nr. 1A-125 ir Nr. 1A-126 bei 2019 m. balandžio 10 d. Kauno teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 9KM19/480242S ir 2019 m. balandžio 9 d. supaprastinto patikrinimo, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. Prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011), todėl dėl kitų pareiškėjo argumentų teismas nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniai, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mechel Nemunas“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.