- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-04
- Bylos Nr.
- N-63-3415-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutarimo F. V. (F. V.) administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė F. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. lapkričio 16 d., apie 20 val., Vilniaus rajone, kelyje Medininkai–Rūkainiai–Daržininkai, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,97 promilės), jo nesuvaldė ir apvirto. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis. Administracinio teisės pažeidimo protokole veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 3 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. gruodžio 15 d. nutarimu F. V. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nenustatęs jo veikoje ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties. F. V. teisme savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad jis automobilio nevairavo, jį vairavo vaikinai, kurie norėjo iš jo nusipirkti transporto priemonę, o automobiliui apvirtus pabėgo ir paliko jį sužalotą mašinoje. Teismas konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai nesuteikia pagrindo neabejotinai išvadai dėl F. V. kaltės pagrindimo, o visos abejonės aiškintinos administracinėn atsakomybėn trauktino asmens naudai.
II.
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutarimą ir grąžinti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Institucija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priimdamas nutarimą vadovavosi tik paties F. V. paaiškinimu teisme, kur jis neigė vairavęs transporto priemonę, o visai nevertino policijos pareigūnų, pirmųjų atvykusių į eismo įvykio vietą, tarnybinių pranešimų bei, iškilus abejonėms, neiškvietė papildomai apklausai policijos pareigūnų bei eismo įvykio vietoje buvusių ugniagesių gelbėtojų, nepareikalavo pateikti rašytinius ir žodinius paaiškinimus. Tai pat pažymėtina, kad F. V. galėjo teismui pateikti melagingus duomenis apie save, būtent tai, kad dirba vairuotoju, nes patikrinus centrinėje duomenų bazėje nustatyta, kad F. V. neturi vairuotojo pažymėjimo ir 2008 m. vasario 7 d. jau buvo sustabdytas, vairuodamas automobilį neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, už ką jam buvo paskirta administracinė nuobauda.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Skundžiamu nutarimu F. V. administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta, nenustačius jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, sudėties. Apeliaciniame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo priimto nutarimo pagrįstumo klausimas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. ATPK 284 straipsnio l dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Įrodymų įvertinimas turi būti pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų ATPK 284 straipsnio l dalyje nurodytų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (ATPK 257 str.). Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo ištirti visi įrodymai. Nagrinėjamu atveju teismas, nustatinėdamas bylos aplinkybes, vertino tik F. V. rašytinį paaiškinimą ir jo parodymus teismo posėdžio metu, tai pat policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų duomenis bei duomenis apie alkoholio kiekį F. V. kraujyje. Tačiau pažymėtina, kad vien tik rašytiniai policijos pareigūnų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Be to, teismas neapklausė liudytojais kitų gelbėjimo tarnybų darbuotojų (ugniagesių gelbėtojų, pirmosios medicinos pagalbos), kurie į eismo įvykio vietą, kaip matyti iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, jau buvo atvykę dar prieš atvykstant policijos pareigūnams (b. l. 11). Neapklausęs liudytojų ir tokiu būdu visapusiškai neištyręs visų bylos aplinkybių, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai.
Atkreiptinas dėmesys, kad veikai pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį kvalifikuoti, reikia nustatyti, jog: 1) asmuo, vairuodamas transporto priemonę, padarė eismo įvykį, už kurį kyla atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 1 arba 2 dalį, t. y. padarė KET pažeidimus, nulėmusius kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) ar nežymų kito asmens sveikatos sutrikdymą, bei 2) eismo įvykį padarė būdamas neblaivus.
Iš bylos medžiagos matyti, kad įvykio metu buvo apgadintas tik F. V. vairuojamas automobilis, tačiau jo veikoje galėjo būti kito administracinio teisės pažeidimo sudėtis (ATPK 129 str.). Todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turėjo įvertinti paminėtas bylos aplinkybes, tačiau to nepadarė (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N62-2486/2010, N261-3550/2010).
Dėl paminėtų priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas, perduodant bylą iš naujo išnagrinėti tam pačiam teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.