- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-03
- Bylos Nr.
- I2-2926-815/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01037-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Jovita Einikienė, Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- O. M., M. M., A. M.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui šios institucijos Teisės skyriaus vyresniajam specialistui D. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų O. M. (O. M.), M. M. (M. M.) ir A. M. (A. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėja O. M. (toliau – ir pareiškėja), atstovaujanti savo vaikus M. M. ir A. M., kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. (15/5-8) 50U-800; 801; 802 „Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotų (duomenys neskelbtini) piliečiams O. M., A. M. ir M. M., panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas) (t. I, b. l. 1– 2).
2. Pareiškėja paaiškina, jog Sprendimu atsakovas panaikino jai ir jos nepilnamečiams vaikams A. M. ir M. M. išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja pažymi, jog jai leidimas laikinai gyventi Lietuvoje buvo išduotas tuo pagrindu, jog ji buvo UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) dalyve. Tačiau Sprendime nurodyta, jog, patikrinus duomenis apie Bendrovėje įdarbintus asmenis, nustatyta, kad 2020 m. vasario 14 d. duomenimis Bendrovėje yra įdarbintas vienas darbuotojas, Lietuvos Respublikos pilietis, kuriam nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. mokamas darbo užmokestis sudaro 0 Eur per mėn. Departamentas konstatavo, kad Bendrovė neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
3. Pareiškėja, kaip Bendrovės dalyvė, dar iki Departamentui patikrinus duomenis apie Bendrovėje įdarbintus asmenis, kreipėsi į Departamentą ir žodžiu pranešė apie susiklosčiusią situaciją, kuri konkrečiai nenurodyta Sprendime, t. y. apie tai, kad dėl bendrovės skolininkų įsipareigojimų nevykdymo ir ginčų dėl to nagrinėjimo teisme, Bendrovė susidūrė su laikinais sunkumais, kurie kuriam laikui komplikavo normalią bendrovės veiklą.
4. Pareiškėja taip pat informavo atsakovą apie tai, kad ji yra ir kitos Lietuvoje teisėtą veiklą vykdančios bendrovės (UAB (duomenys neskelbtini)), atitinkančios Įstatymo 45 straipsnio reikalavimus, dalyvė ir pageidauja, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jai būtų pakeistas leidimu laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kaip UAB (duomenys neskelbtini) dalyvei. Pareiškėjai buvo nurodyta, jog toks leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pakeitimas yra galimas, taip pat nurodyta, kokius dokumentus ji turi pateikti Departamentui. Tačiau, kaip matyti iš susiklosčiusios situacijos, Departamentas pareiškėjos pateiktos informacijos pagrindu ir nelaukdamas papildomų dokumentų, kurių pagrindu pareiškėjai būtų buvę galima pakeisti turėtą leidimą laikinai gyventi, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
II
Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjų skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 21–25).
1. Paaiškina, jog 2019 m. gegužės 16 d. Departamento Imigracijos skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos pateiktą prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi ir kartu pateiktus dokumentus, bei, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, galiojantį dvejus metus. 2019 m. (atsiliepime, tikėtina, per apsirikimą nurodyti 2015 m.) gegužės 22 d. Departamentas išdavė pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2021 m. gegužės 22 d. Taip pat 2019 m. gegužės 16 d. Departamento Imigracijos skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos sūnaus ir dukros pateiktus prašymus pakeisti leidimus laikinai gyventi ir kartu pateiktus dokumentus, bei, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei 43 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė sprendimus išduoti jiems leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, galiojančius dvejus metus. 2019 m. gegužės 22 d. Departamentas išdavė pareiškėjos vaikams leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, galiojančius dvejus metus.
2. Patikrinus duomenis apie Bendrovėje įdarbintus asmenis nustatyta, kad Bendrovėje yra įdarbintas 1 darbuotojas, Lietuvos Respublikos pilietis, kuriam nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. mokamas mėnesinis darbo užmokestis sudaro 0 Eur per mėn. Kitų Bendrovėje įdarbintų Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių nėra nuo 2019 m. rugsėjo 25 d. Įvertinus šiuos duomenis Departamentas konstatavo, kad Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų.
3. Įstatymo 50 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė ar užsienietis neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų. Įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu užsieniečio leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jo šeimos narių, gyvenančių kartu su juo, leidimas gyventi taip pat panaikinamas. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata yra imperatyvi, todėl Departamentas, nustatęs minėtas aplinkybes, turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjos teiginiai dėl jos žodinio kreipimosi į Departamentą yra deklaratyvūs. Pareiškėja nenurodė nei konkrečios kreipimosi datos, nei Migracijos departamento darbuotojo teikusio pareiškėjai konsultaciją, nei konsultacijos turinio. Bendrovė ilgą laiką (ilgiau kaip 6 mėnesius) neatitiko imperatyvių Įstatymo reikalavimų. Pareiškėjos nurodytų komplikacijų negalima vertinti kaip laikinų ar trumpalaikių. Tiek pareiškėjai, tiek ir Migracijos departamentas privalo laikytis imperatyvių Įstatymo nuostatų.
5. Pareiškėja tik 2020 m. kovo 19 d. (praėjus daugiau kaip mėnesiui nuo skundžiamo sprendimo priėmimo) Departamentui teikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo teisėtos veiklos UAB (duomenys neskelbtini) pagrindu. Minėtą pareiškėjos prašymą Departamentas atsisakė priimti, nes ir UAB (duomenys neskelbtini) neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų.
6. Pareiškėja nepaneigė Departamento nustatytų aplinkybių, kad Bendrovė neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto imperatyvių reikalavimų, todėl pareiškėjai ir jos vaikams leidimai laikinai gyventi buvo panaikinti teisėtai ir pagrįstai. Be to, sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėja atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas.
III
1. Teismo posėdyje pareiškėja O. M. (O. M.), jos atstovas advokatas J. P. prašė skundą tenkinti.
2. Teismo posėdyje atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovas šios institucijos Teisės skyriaus vyresnysis specialistas D. J. prašė bylą nutraukti, nes skundas paduotas praleidus terminą, arba skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs posėdžio metu pateiktus paaiškinimus bei rašytinę bylos medžiagą, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
IV
Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:
1. Pareiškėja 2019 m. sausio 31 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (Departamente gautas 2019 m. kovo 1 d.). Prašyme nurodė, jog užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, Bendrovėje. Tą pačią dieną prašymus pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikė pareiškėjos nepilnamečiai vaikai A. M. ir M. M. (t. I, b. l. 28–37).
2. Departamentas 2019 m. gegužės 16 d. pranešimu Nr. (15/4-13) 10K-21597 „Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo“ pranešė, jog pareiškėjai ir jos nepilnamečiams vaikams yra išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantys 2 metus (t. II, b. l. 36).
3. 2020 m. vasario 14 d. priimtas skundžiamas Sprendimas, kuriuo Departamentas nusprendė panaikinti pareiškėjai ir jos nepilnamečiams vaikams išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (t. II, b. l. 48-50).
3.1. Sprendime nurodyta, jog patikrinus duomenis apie Bendrovėje įdarbintus asmenis nustatyta, kad 2020 m. vasario 14 d. duomenimis Bendrovėje buvo įdarbintas tik 1 asmuo, Lietuvos Respublikos pilietis, kuriam nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio mokamas mėnesinis darbo užmokestis sudaro 0 Eur. Kitų Bendrovėje įdarbintų Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių nėra nuo 2019 m. rugsėjo 25 d. Įvertinus šiuos duomenis Departamentas konstatavo, kad Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, kadangi joje dirbantiems Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiams ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems užsieniečiams mokamas mėnesinis darbo užmokestis sudaro mažiau kaip 2 Lietuvos Respublikos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius.
3.2. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, jog leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, jog įmonė ar užsienietis neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų. Įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu užsieniečio leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jo šeimos narių, gyvenančių kartu su juo, leidimas laikinai gyventi taip pat panaikinamas. Todėl Departamentas panaikino leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjai ir jos nepilnamečiams vaikams.
V
1. Byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjai ir jos nepilnamečiams vaikams buvo panaikinti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr. šio teismo sprendimo IV skyriaus 3 punktą).
2. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodo, kad, esą, pareiškėja praleido terminą skundui paduoti, nes į teismą kreipėsi tik 2020 m. kovo 15 d. (žr. voką, t. I, b. l. 4), nors skundžiamas Sprendimas pareiškėjai, esą, buvo įteiktas 2020 m. vasario 18 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), nurodytu pareiškėjos 2019 m. kovo 1 d. prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi. Teismas nesutinka su tokia atsakovo pozicija, nes pareiškėja pateikė įrodymus, kad skundžiamą Sprendimą gavo 2020 m. kovo 7 d. (žr. siuntos (duomenys neskelbtini) įteikimo pranešimą, t. I, b. l. 11). Todėl teismas laiko, kad pareiškėjai laiku kreipėsi į teismą, siekdami apginti savo teises, todėl teismas privalo bylą nagrinėti iš esmės.
3. Byloje ginčo nėra dėl to, kad pareiškėjai gavo leidimus, nes pareiškėja O. M. užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, Bendrovėje (žr. šio teismo sprendimo IV skyriaus 1, 2 punktus). Taip pat nėra ginčo dėl to, kad patikrinus duomenis apie Bendrovėje įdarbintus asmenis nustatyta, kad 2020 m. vasario 14 d. duomenimis Bendrovėje buvo įdarbintas tik 1 asmuo, Lietuvos Respublikos pilietis, kuriam nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio mokamas mėnesinis darbo užmokestis sudaro 0 Eur. Kitų Bendrovėje įdarbintų Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių nėra nuo 2019 m. rugsėjo 25 d. Taigi, Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, kadangi joje dirbantiems Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiams ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems užsieniečiams mokamas mėnesinis darbo užmokestis sudaro mažiau kaip du Lietuvos Respublikos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius. Kadangi ši Įstatymo nuostata yra imperatyvi, o Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, jog leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, jog įmonė ar užsienietis neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, taip pat Įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu užsieniečio leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jo šeimos narių, gyvenančių kartu su juo, leidimas laikinai gyventi taip pat panaikinamas, todėl Departamentas teisėtai ir pagrįstai panaikino leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjai ir jos nepilnamečiams vaikams. Ypač akcentuotina, kad pareiškėja net apie pusę metų nepranešė Migracijos departamentui apie keblumus, susijusius su Bendrove, todėl, įvertinus tai, kad leidimai išduoti dviem metams, toks ilgas pareiškėjos neveikimas atsakovo pagrįstai buvo įvertintas kaip visiškai neatitinkantis Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų.
4. Pareiškėja taip pat skunde nurodė, kad ji, esą, užsiima teisėta veikla UAB (duomenys neskelbtini), todėl jai leidimas galėjo būti ne panaikintas, bet pakeistas. Kadangi šios bylos dalykas yra skundžiamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas, o minėtame Sprendime nėra užsimenama apie pareiškėjos santykį su UAB (duomenys neskelbtini), todėl šie pareiškėjos argumentai niekaip nesukelia abejonių Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumu. Ypač akcentuotina, kad pareiškėja tik 2020 m. kovo 19 d. (praėjus daugiau kaip mėnesiui nuo skundžiamo sprendimo priėmimo) Departamentui teikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo teisėtos veiklos UAB (duomenys neskelbtini) pagrindu (žr. šio teismo sprendimo II skyriaus 5 punktą).
5. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad nėra jokio teisinio pagrindo naikinti skundžiamą Sprendimą, todėl pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjų O. M. (O. M.), M. M. (M. M.) ir A. M. (A. M.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.