Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant prokurorui Ramučiui Mickui, gynėjui advokatui Albinui Miliauskui, nukentėjusiajai A. A., viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka ir sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

E. R., asmens kodas - (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsituokusi, turinti 1 nepilnametį vaiką išlaikytinį, pagrindinio išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamoji E. R. 2023 m. gegužės 9 d. apie 15-16 val. (duomenys neskelbtini), esančio daugiabučio gyvenamojo namo atviroje lauko laiptų aikštelėje, t. y. viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, - supykdyta nukentėjusios viešai išsakytų užgaulių jos atžvilgiu žodžių, tyčia abiem rankos sugriebė už plaukų nukentėjusiąją A. A. ir ją tąsė, tuo sukeldama jai fizinį skausmą, tuo taip pat sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais veiksmais kaltinamoji E. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas.

2. Kaltinamoji E. R. teisiamajame posėdyje pareiškė, jog kalta prisipažįstanti visiškai, kad labai gailisi dėl savo poelgio (kad nesusitvardė ir nesusilaikė nuo smurto), nusikaltimo įvykio metu buvusi visiškai blaivi, dėl bylos esmės toliau paaiškino, jog nusikaltimo įvykio dieną apie 16 val. kartu su savo nepilnamete dukra ėjo daugiabučio gyvenamo namo, kuriame gyvena, koridoriumi į lauką pavedžioti šuniuką. Antrojo aukšto koridoriuje prie jos draugės liudytojos L. L. buto rado pastarąją, nukentėjusiąją A. A. bei liudytojas V. Š. ir R. J., moterys dėl kažko ginčijosi, todėl ji jas nutraukė ir paragino nesipykti. Po šito nukentėjusioji bei liudytojos V. Š. ir R. J. išėjo laukan ir sustojo ant lauko laiptų aikštelės, ji išėjo iš paskos ir nulipo į kiemą prie tų pačių laiptų. Aikštelėje nukentėjusi ir liudytojos toliau apkalbinėjo jos draugę liudytoją L. L., todėl ji įsikišo, sudraudė nukentėjusiąją ir patarė jai „pasižiūrėti į save“, pačiai tinkamai prižiūrėti savus vaikus, galėjo pavartoti ir keiksmažodžių. Dėl jos pastabų nukentėjusioji supyko ir viešai, liudytojoms girdint, ją išvadino necenzūriniais žodžiais bei pasakė, kad ji, kaltinamoji, kažkam demonstravo savo nuogus lytinius organus bei krūtinę. Kadangi to nėra buvę, nukentėjusios žodžiai ją labai supykdė, ji nesusilaikė, greitai užlipo laiptais ir aikštelėje pirmoji sugriebė abiem rankomis nukentėjusiajai už galvos plaukų, toji bandė ištrūkti, ją stūmė nuo savęs, be to, buvo taip pat įsikibusi į jos plaukus, todėl jos abi tąsėsi iš vietos į vietą, ji, kaltinamoji, nukentėjusios nepaleido nei liudytojui V. A. (kaimynui) bandant jas išskirti – tai padarė tik tuomet, kai jai pačiai pasidarė negera ir ji susmuko. Į tą laiką išėjo liudytoja L. L., davė jai atsigerti, padėjo atsikelti, nukentėjusioji telefonu iškvietė policiją. Ji pareigūnams neneigė smurtavusi prieš nukentėjusiąją, tačiau to nebūtų įvykę, jeigu ne labai užgaulūs jos, kaltinamosios, atžvilgiu viešai išsakyti pačios nukentėjusios žodžiai. Ji pati yra praradusi 55 proc. savo bendrojo darbingumo, turi nepilnametį (mokyklinio amžiaus) vaiką išlaikytinį, yra sunkios tiek asmeninės, tiek turtinės padėties (bendros šeimos pajamos tesiekia apie 340 Eur/mėn.), viešus darbus dirbti nesutinkanti, nes negalinti dėl sveikatos bei užimtumo savo darbe, sumokėti baudą taip pat neišgalėtų dėl itin menkų pajamų ir sunkios tiek asmeninės, tiek turtinės padėties.

3. Iš esmės tokias pačias kaltinamosios nusikalstamų veiksmų priežasčių (ankstesnių žodinių konfliktų, užgaulaus kreipimosi į ją ir abipusio koliojimosi), kaltinamosios fizinio smurto prieš nukentėjusiąją vietos ir jo, smurto, pobūdžio, lokalizacijos, taip pat kitų asmenų buvimo smurto veiksmų akivaizdoje aplinkybes byloje yra patvirtinę ir nukentėjusioji A. A. (b. l. 24-25), tiesioginiai nusikaltimo įvykio liudytojai V. Š. (b. l. 41-42), R. J. (b. l. 50-51) bei V. A. (b. l. 44-45), taip pat netiesioginė nusikaltimo įvykio liudytoja L. L. (b. l. 47-48), kurių ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų metu duoti šioje byloje parodymai teisiamajame posėdyje buvo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalimi ir 291 straipsniu nustatyta tvarka.

4. 2023 m. gegužės 9 d. įvykio vietos apžiūra nustatyta, kad nusikaltimo įvykis įvykęs Vilkaviškio m. (duomenys neskelbtini), gatvėje prie 4 aukštų daugiabučio bendrabučio tipo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), jo kiemo pusėje ant atviros laiptų į kiemą aikštelės. Laiptai betoniniai 9 pakopų, viršuje prie įėjimo į pastatą durų esanti aikštelė išklota akmens masės plytelėmis. Žiūrint iš kiemo pusės, kairėje aikštelės pusėje yra nuovaža neįgaliesiems bei pastato lauko sienos išsikišimas (kampas) (b. l. 15-22).

5. 2023 m. gegužės 9 d. 18.00-18.10 val. laiku atlikta nukentėjusios A. A. asmens (kūno) apžiūra ant jos kaklo iš dešinės pusės fiksuoti paviršiniai odos įbrėžimai (b. l. 34-38).

6. 2023 m. gegužės 9 d. 18.15 – 18.20 val. laiku atlikta kaltinamosios E. R. asmens (kūno) apžiūra ant jos dešiniojo skruosto prie nosies fiksuotas paviršinis odos įbrėžimas (b. l. 52-56).

Motyvuojamoji dalis

II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų.

7. Kaltinamoji E. R. byloje visiškai pripažįsta visas faktines nusikaltimo įvykio aplinkybes pagal jai pareikštąjį byloje kaltinimą, šie jo parodymai atitinka visais kitais aukščiau teismo aptartais bylos duomenimis nustatytas aplinkybes, todėl teismo vertinami iš esmės teisingais, kadangi jie ne tik patys yra patvirtinti kitais bylos duomenimis, tame tarpe ir objektyvaus pobūdžio (nusikaltimo įvykio vietos apžiūros, nukentėjusios ir jos, kaltinamosios, asmens (kūno) apžiūrų duomenys (punktai 4-6), tačiau ir patys patvirtina kitais įrodymų šaltiniais gautus duomenis kaip teisingus (BPK 20 straipsnio 1, 4 ir 5 dalys).

8. Visi kiti teisiamajame posėdyje ištirti, patikrinti bei aukščiau aprašyti faktiniai duomenys, įskaitant nukentėjusios, taip pat trijų tiesioginių bei vieno netiesioginio nusikaltimo įvykio liudytojų parodymus, teismo taip pat pripažįstami leistinais ir teisėtai gautais aukščiau aprašytų (punktas 1) kaltinamosios veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra visiškai pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamoji dėl asmeninių paskatų – kerštaudama dėl jau kurį laiką besitęsiančio netinkamo nukentėjusios elgesio jos, kaltinamosios, atžvilgiu bei supykdyta abipusių keiksmažodžių ir užgaulios bei itin įžeidžios nukentėjusios viešos replikos, viešai, grupės pašalinių konfliktui asmenų akivaizdoje, fiziškai smurtavo prieš nukentėjusiąją, abiem rankomis sugriebdama ją už plaukų ir tąsydama, tuo nukentėjusiajai sukėlė kurį laiką trukusį fizinį skausmą, bei tuo taip pat sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Kaltinamosios baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pagrindu ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas šioje byloje nenustatė.

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija.

9. Teismas sprendžia, kad kaltinamosios veiksmai pagal BK 284 straipsnį byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje patikimai nustatyta, jog fizinį smurtą prieš nuketėjusiąją nusikaltimo įvykio metu vartojo būtent kaltinamoji ir niekas kitas daugiau, be to, kad būtent ji, kaltinamoji, pirmoji užpuolė smurtu nukentėjusiąją ir ši gynėsi, o ne atvirkščiai. Antra, kaltinamoji taip aktyviai veikė (sugriebė rankomis nukentėjusiąją už plaukų ir tąsė) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jos tyčia ir buvo neapibrėžta. Trečia, viešas fizinis smurtas, sukėlęs neabejotiną kurį tai laiką jos jaustą fizinį skausmą akivaizdžiai fiziškai silpnesnei nukentėjusiajai, tai darant dar ir mažiausiai 4 pašalinių konfliktui asmenų (mažametės savo dukters bei bylos liudytojų V. Š., R. J. ir V. A.) akivaizdoje, pagrįstai byloje įvertintas įžūliu elgesiu. Ketvirta, kaltinamoji įžūliai elgėsi viešoje erdvėje, prie daugiabučio gyvenamojo namo įėjimo, dienos metu, girdint ir matant mažiausiai keturiems pašaliniams konfliktui asmenims (minėta aukščiau), sukėlė didelį triukšmą, buvusį girdimą gyventojų butuose (žr. liudytojų L. L. ir V. A. parodymus – b. l. 47-48), be to, čia (prie daugiabučio gyvenamojo namo įėjimo) bet kuriuo metu galėjo pasirodyti ir daugiau pašalinių incidentui žmonių (tiek namo gyventojų, tiek atsitiktinių praeivių), kuriems tokie kaltinamosios veiksmai neabejotinai būtų sukėlę išgąstį, nepatogumą ir pan., todėl spręstina, jog kaltinamoji nusikalto neabejotinai savo pobūdžiu viešoje vietoje, akivaizdžiai pademonstravo nepagarbą ir panieką ne tik nukentėjusios asmeniui, bet ir pačiai aplinkai - realiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

10. Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajai paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jos veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį ir kilusias pasekmes (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai). Veikos pobūdį ir jos pavojingumo laipsnį teismas kvalifikuoja ženkliai mažesniu nei rūšinės nagrinėjamo nusikaltimo sudėties lygmeniu dėl nustatytų byloje aplinkybių, jog kaltinamosios veiksmuose vyravo išskirtinai asmeninio pobūdžio paskatos, ji nenaudojo mušimo įrankių ar priemonių, galėjusių didinti nusikalstamų pasekmių nukentėjusios sveikatai sunkumą, jos pavartotas smurtas buvo iš esmės minimalus tiek smurtinių poveikių skaičiumi (vienkartinis įsikibimas į plaukus ir tąsymas), tiek stiprumu bei aplamai pasekmėmis (tąsymas nebuvo stiprus, nukentėjusi nuo jo nevirto, kūno sužalojimų jis nesukėlė ir sveikatos nesutrikdė).

11. Kaltės forma ir rūšis tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamosios veikos kvalifikaciją, todėl dar kartą bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) tai nevertinama, kaip jau buvo teismo konstatuota, kaltinamoji nusikalstamai veikė išimtinai iš asmeninių paskatų, kas jos kaltės dėl viešos tvarkos pažeidimo laipsnį mažina. Nagrinėjamas tyčinis nesunkus nusikaltimas buvo visiškai baigtas nuo nusikalstamų pasekmių nukentėjusios fizinei sveikatai (fizinio skausmo pojūčio) atsiradimo momento, kas iš esmės sutapo su kaltinamosios nusikalstamu pripažįstamo veiksmo (įsikibimo į plaukus ir tąsymo) atlikimu, todėl šiuo aspektu švelninti ar griežtinti kaltinamajai bausmę faktinio pagrindo nėra (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

12. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamosios E. R. asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kurią vertina teigiamai : kaltinamoji nusikalto ir yra teismo teisiama pirmąjį kartą (b. l. 71), už administracinių nusižengimų pastaruoju metu taip pat nėra padariusi (b. l. 70), nors yra neįgali (netekusi 55 proc. bendrojo darbingumo), kaltinamoji dirba (b. l. 84-89), viena augina ir išlaiko nepilnametę mokyklinio amžiaus dukrą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą - gyvena socialiniame būste, priklausomybių neturi, nekilnojamo turto ir (ar) registruojamų transporto priemonių nėra įgijusi (b. l. 90, 92), - asmeninė ir turtinė padėtis pripažįstama sunkia.

13. Teismas kaltinamosios E. R. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas) pripažįsta : a) jos visišką prisipažinimą kalta, pareikštą gailėjimąsi bei padėjimą savo parodymais byloje išaiškinti visas esmines ir juridiškai reikšmingas nusikaltimo įvykio aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), b) kad jos nusikalstamam poelgiui esminės įtakos turėjo teismo vertinamas rizikingu ir provokavusiu pačio nukentėjusio asmens A. A. elgesys tiek iki nusikaltimo įvykio, tiek ir betarpiškai prieš jam kylant (kaltinamosios atžvilgiu) (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 straipsnis) teismas šioje byloje nenustatė.

14. Toliau teismas sprendžia, jog esant ženkliai mažesniam nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmens nagrinėjamos nusikalstamos veikos pobūdžiui ir pavojingumo laipsniui, nustačius dvi esmines jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir nenustačius sunkinančių, kartu konstatavus teigiamą kaltinamosios asmenybę, išimtinai asmeninio pobūdžio jos nusikalstamo poelgio paskatas, šių pozityviųjų duomenų visuma suponuoja teismui kaip teisėtą ir teisingą sprendimą kaltinamajai paskirti nesusijusią su laisvės jai atėmimu laisvės apribojimo bausmę, kurios dydį (trukmę) nustatyti minimalaus pagal baudžiamojo įstatymo sankciją dydžio – 3 mėn. laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros (BK 48 straipsnio 2 dalis, 55 straipsnis, 61 straipsnio 1-4 dalys). Pagal bylos duomenis kaltinamoji yra praradusi 55 proc. savo bendrojo darbingumo, turi nepilnametį (mokyklinio amžiaus) vaiką išlaikytinį, yra sunkios tiek asmeninės, tiek turtinės padėties (bendros šeimos pajamos tesiekia apie 340 Eur/mėn.), viešus darbus dirbti nesutinkanti, nes negalinti dėl sveikatos bei užimtumo savo darbe, sumokėti baudą taip pat neišgalėtų dėl itin menkų pajamų ir sunkios tiek asmeninės, tiek turtinės padėties, todėl švelnesnių rūšių (viešų darbų bei baudos) bausmių paskyrimas šios bylos aplinkybėmis nebūtų teisingas. Aukščiau individualizuota ir skiriama kaltinamajai bausmė, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu, teismo vertinimu, visiškai atitiks jos paskirtį ir teisingumo principą, bus pakankama bausmės tikslams pasiekti, proporcinga tiek kaltinamosios veikos pobūdžiui, tiek ir jos pačios pavojingumo visuomenei laipsniui. Kaltinamajai skirti švelnesnę bausmę nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcija nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). Teisme kaltinamajai prisipažinus visiškai kalta, davus išsamius parodymus ir dėl to teisiamajame posėdyje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą bei bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka, jos atžvilgiu taikytinos BPK 64¹ straipsnio nuostatos ir skiriama bausmė jai sumažintina 1/3 dalimi, tai yra iki 2 mėn. laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros. Kaltinamajai vietoj intensyvios priežiūros nustatytini jos asmeninę, šeiminę, turtinę padėtis bei užimtumą darbine veikla atitinkantys bei su ja ir tarpusavyje suderinami įpareigojimai, numatyti BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte bei 5 dalies 4 punkte. Skirti baudžiamojo poveikio priemones kaltinamajai faktinio pagrindo byloje nenustatyta.

15. Kaltinamajai E. R. byloje ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 67-69), paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, ši kardomoji priemonė panaikintina. Civilinių ieškinių, daiktinių įrodymų byloje nėra. Nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka, teismas kaltinamajai ginti paskyrė gynėją, kuris nagrinėjant bylą teismo posėdyje jai teikė antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, pagal 2023 m. gegužės 29 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to valstybė patyrė 264,63 Eur išlaidų, dėl kurių turi būti nuspręsta BPK 106 straipsnio 2 dalies tvarka. Nagrinėjamu atveju gynėjas kaltinamajai buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 pagrindu ne jos prašymu, tačiau dėl imperatyvaus įstatymo reikalavimo, teismas aukščiau sprendė, jog bylos kaltinamoji yra sunkios asmeninės ir turtinės padėties, yra neįgali, turi nepilnametį vaiką išlaikytinį, todėl, atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, teismas sprendžia aptariamų proceso išlaidų valstybei atlyginimą iš kaltinamosios nepriteisti, priešingas sprendimas, teismo vertinimu, neatitiktų teisės į gynybą bei teisingumo principų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nusprendžia:

E. R. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir nuteisti ją 3 (trims) mėnesiams laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę E. R. sumažinti 1/3 dalimi, tai yra iki 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, vietoje kurios jai nustatyti : 1) įpareigojimą per visą skiriamos bausmės laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 2) draudimą per visą skiriamos bausmės laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, šią kardomąją priemonę panaikinti.

Valstybės patirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo bylą nagrinėjant teisme, atsižvelgiant į E. R. asmeninę ir turtinę padėtį, iš jos nepriteisti ir neišieškoti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.