- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-15
- Bylos Nr.
- 1-561-771/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37261-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Nukentėjusysis
- V. S.
- Kaltinamasis
- V. G.
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Indrei Kučinskaitei, dalyvaujant prokurorei Irenai Zgierskytei-Strumilaitei, nukentėjusiajam V. S., kaltinamajam V. G., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, Lietuvos pilietis, nevedęs, dirbantis R. V. įmonėje - miško pjovėju, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Kuršėnai, Šiaulių r., deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Kuršėnai, Šiaulių r., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 1 dalį,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. G. 2017-07-23, apie 21.00 val., Šiaulių rajone, name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Kuršėnuose, grasindamas panaudoti fizinį smurtą, tai yra uždėdamas ant nukentėjusiojo V. S. kaklo metalinę benzininio pjūklo grandinę ir grasindamas ja pasmaugti, bei sugadinti nukentėjusiajam priklausantį turtą - sudeginti namą, savo naudai, neturėdamas teisėto pagrindo reikalavo iš nukentėjusiojo V. S. jam duoti 10 eurų.
Kaltinamasis V. G. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai bei parodė, kad jis buvo prižadėjęs įvykio dieną V. S. supjauti pastarojo malkas. Įvykio dieną, jam dirbant miške, paskambino nukentėjusysis ir pranešė, kad malkas pjauti nebereikės. Supyko už tai, kad buvo apgautas, todėl po darbo nuėjo pas pastarąjį už apgavimą pareikalauti 10 eurų. Su savimi nusinešė grandinė nuo pjūklo, norėdamas ją parodyti nukentėjusiajam. Pačio pjūklo su savimi nesinešė. Po pokalbio nukentėjusysis jam nedavė 10 eurų ir pažadėjo pinigus atiduoti sekančią dieną. Sekančią dieną jis pas nukentėjusįjį nebenuėjo. Nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu pasakė, kad tie 10 eurų yra nukentėjusiojo skola jam. Gal susimaišė, nes tų pinigų jis paprašė iš V. S. už apgavimą. Nukentėjusiajam pridėdamas prie pat veido, parodė atneštą grandinę. Prisipažįsta, kad grandine grasino nukentėjusiajam. Be to nukentėjusiajam grasino durų išspyrimu, turto sunaikinimu. Supranta, kad dėl tokio elgesio nukentėjusysis galėjo išsigąsti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio nuostatomis, byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Nukentėjusysis V. S. teisiamajame posėdyje dėl pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo nurodė, kad įvykio metu išsigando, sutriko širdies darbas. Įvykio metu jam buvo nežymiai įdrėksta rankos oda, kai jis buvo suėmęs už grandinės. Į gydymo įstaigą dėl sužalojimo nesikreipė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. Be kaltinamojo V. G. visiško prisipažinimo, jo kaltę įrodo rašytinė bylos medžiaga: nukentėjusiojo V. S. parodymai, kuriuose nurodyta kad kaltinamojo buvo prašęs supjauti malkas. Po to jo pažįstama D. paskambino V. G. ir pasakė, kad jai malkas jau supjovė. 2017-07-23, apie 21.00 val., pas jį į namus atėjo neblaivus V. G. bei kaimyno vaikas. Kaltinamasis atėjo į virtuvę, o vaikas liko stovėti koridoriuje. Pastarasis buvo agresyviai nusiteikęs. Tik užėjęs į virtuvę, kaltinamasis pradėjo reikalauti 10 eurų, nes buvo apgautas dėl užsakymo supjauti malkas. Prasidėjus konfliktui, vaikas pabėgo. Jis kaltinamajam paaiškino, kad neturi už ką pastarajam mokėti pinigus. Kaltinamasis pradėjo grasinti jį užmušti, sudeginti jo namus. Bandė kaltinamąjį raminti. Paaiškino, kad pinigų neturi. Kaltinamasis nuo savo kaklo nusėmė benzopjūklo grandinę ir uždėjo ją ant nukentėjusiojo kaklo. Grasino jį pasmaugti, jeigu pastarasis neduos pinigų. Išsigandęs, kad jį gali pasmaugti, rankomis sugriebė benzininio pjūklo grandinę ir ją nuo savo kaklo nusiėmė. Imdamas grandinę, jis susižalojo dešinės rankos plaštaką. Šitokiu būdu jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Nepamena, ar jis pats rankomis patraukė už grandinės ašmenų, ar grandinę iš jo rankų traukė V. G., tačiau jo plaštaka buvo sužalota. Pamatęs, kad kaltinamojo grasinimai yra realūs, pažadėjo pinigus duoti sekančią dieną. V. G. jam pareiškė, kad pinigų ateis kitą dieną apie 15.00 val., o jei pinigų nebus, tai jį užmuš ir padegs namus. Be to kaltinamasis jam liepė nekviesti policijos (b. l. 24-26, 36-37); protokolas-pareiškimas, kuriame V. S. nurodė, kad 2017-07-23 apie 21 val. į jo namus, atėjo neblaivus pažįstamas V. G., kuris grasindamas fiziniu susidorojimu bei turto sunaikinimu, iš jo reikalavo 10 eurų. Vyriškis iš jo pinigų negavo. Turtinė žalas nepadaryta (b. l. 10), įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vieta, esanti Šiaulių r., Kuršėnai, (duomenys neskelbtini), bei jos apžiūra (b. l. 15-19); alkotesterio kvitas, kuriame užfiksuota, jog V. G. 2017-07-23 21.58 val., alkotesteriu "Alcotest 6810" nustatytas 1,45 prom. neblaivumas (b. l. 48). Kaltinamojo V. G. visiškas prisipažinimas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, kuriame jis nurodo ir pripažįsta visas svarbias įvykio aplinkybes, nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose nurodytos aplinkybės, kiti rašytiniai įrodymai – protokole-pareiškime, įvykio vietos apžiūros, akistatos protokoluose nurodyti duomenys patvirtina kaltinime išdėstytas aplinkybes, kad V. G. 2017-07-23 apie 21.00 val., Šiaulių rajone, name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Kuršėnuose, grasindamas panaudoti fizinį smurtą, tai yra uždėdamas ant nukentėjusiojo V. S. kaklo metalinę benzininio pjūklo grandinę ir grasindamas ja pasmaugti, bei sugadinti nukentėjusiajam priklausantį turtą - sudeginti namą, savo naudai, neturėdamas teisėto pagrindo reikalavo iš nukentėjusiojo V. S. jam duoti 10 eurų. Padarytos nusikalstamos veikos objektas yra svetima nuosavybė. Objektyvioji pusė pasireiškė reikalavimu perduoti svetimą turtą ateityje, priešingu atveju grasinant panaudoti fizinį smurtą, bei sugadinti nukentėjusiajam priklausantį turtą. Nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji. Padaryta veika priskiriama baigtų nusikaltimų kategorijai, kadangi turto prievartavimas yra baigtas, kai nukentėjusysis supažindinamas su neteisėtu reikalavimu perduoti turtą. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo V. G. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 181 straipsnio 1 dalį.
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo V. G. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos tokiems jo veiksmams (BK 60 str. 1 d. 9 p).
Kaltinamasis V. G. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkiam nusikaltimui (BK 11 str. 4 d.). Kaltinamasis anksčiau neteistas (b. l. 45), administracine tvarka nebaustas (b. l. 44), dirbantis (b. l. 46). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, kad teisiamas pirmą kartą, teismas mano, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą arešto bausmę (BK 49 str.).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis skiriama bausmė mažintina 1/3, kadangi buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, asmuo pripažino savo kaltę.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimais taikytinas iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios. (b. l. 71-72).
Dėl civilinio ieškinio
Civilinio ieškinio dalyku pagal BPK 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.
Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijose užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padaryto aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 8/2013 ir kt.), neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne bausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.
„Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kiti nepatogumai, teismo įvertinti pinigais“ (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis yra kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250 str. 2 d. „Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką“,o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kad ir kokie būtų skaudūs įvykio padariniai, vertintini visi kriterijai ir visuma įrodymų, siekiant nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos dydį, kartu įvertinant ir tai, kad žalą padaręs asmuo galėtų realiai sumokėti priteistą neturtinę žalą kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. S. byloje pateikė civilinį ieškinį dėl patirtos 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 119). Ši žala atsirado neteisėtų kaltinamojo veiksmų pasėkoje. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, į sukeltas pasekmes, į tai kad jis įvykio metu labai išsigando, patyrė neigiamas emocijas ir baimę, gindamasis nuo kaltinamojo veiksmų susižalojo ranką, Atsižvelgiant sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus, pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalis. Priteistina 200 eurų neturtinė žala.
Iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo taikytinas 2018-02-01 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu (Turto arešto identifikavimo kodas 2018006730) paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į V. G. pinigines lėšas - 200 eurų, esančias AB „Luminor bank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,-
nusprendžia:
V. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalį ir skirti jam bausmę – areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti taikyti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios.
Nukentėjusiojo V. S. pateiktą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Iš V. G. priteisti nukentėjusiajam V. S. 200 (du šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo taikyti 2018-02-01 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu (Turto arešto identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)) paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į V. G. pinigines lėšas - 200 eurų, esančias AB „Luminor bank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus .