Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,

dalyvaujant apeliantei O. N. , jos atstovui adv. Kęstučiui Čilinskui

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. N. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-140-308/2009 pagal O. N. ieškinį atsakovui S. P. dėl 63 580,82 Lt nuostolių, 953,71 Lt delspinigių ir 5 proc. metinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl atsakovo S. P. prievolės nevykdymo per 6 mėnesių laikotarpį susidarė 953,71 Lt delspinigiai (63 580,82 Lt x 3 % metinių/12 mėn. x 6 mėn.).

Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas padarė išvadą, kad S. P. gaudamas paskolas visada pasirašydavo. O. N. sužinojusi, jog S. P. pilnai neatsiskaitė pagal 1996-12-20 sutartį, sudarė 1999-11-12 sutartį kuria siekė užfiksuoti S. P. skolą, nes ieškovė neturėjo jokio dokumento patvirtinančio pinigų gautų pagal 1996-12-20 sutartį perskolinimo S. P. fakto. Kadangi S. P. 1999-11-12 paskolą po to gražino, dėl to šalys ginčijamoje sutartyje jokio įrašo apie tai, kad S. P. paskolą gražino, nepadarė, nors ieškovė vėl kontaktavo su buvusiais kreditoriais ir pasirašė naują paskolos sutartį (ieškovės priešieškinys civilinė byloje Nr. 2-758-22/2003).

Skundžiamame sprendime, teismas nesirėmė netiesioginiais įrodymais ir neatsižvelgė į įrodymų pakankamumą byloje. Civilinėje byloje Nr. 2-758-22/2003 įrodyta, kad kreditoriai 1996-32-20 suteikė paskolą, o po paskolos dokumentais pasirašė ieškovė. Minėtoje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykių, tačiau teismas nė vienos iš sutarčių nepripažino negaliojančia, įvertino ieškovės ir kreditorių tarpusavio santykius. Šioje byloje atsakovas atsisakė savo parodymų, duotų civilinėje byloje Nr. 2-758-22/2003, todėl teismas neturėjo pagrindo remtis atsakovo nurodomomis aplinkybėmis. Byloje esantys atsakovo paaiškinimai ir ranka rašyti pripažinimai yra rašytiniai įrodymai, patvirtinantys ieškovės ir atsakovo santykius ir neginčijamai įrodo, kad tarp ginčo šalių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai. (CK 6.870 str.). Atsakovas ieškovės vardu sprendė visus su paskola susijusius klausimus ir tai sąlygojo, jog ieškovė prarado butą ir patyrė nuostolius. Ieškovė dėl savo geranoriškumo pasirašė tiek 1996-12-20, tiek 1999-11-12 paskolos sutartis, įkeitė savo butą, nors iš sandorių negavo jokios naudos. Tuo tarpu gautą naudą pasidalino kreditoriai ir atsakovas S. P. . Ieškovė 1999-11-12 sutartį sudarė ir ją pasirašė manydama, jog tai 1996-12-20 sutarties pratęsimas. Atsakovas sutarties pasirašymą suprato kaip sutarties performinimą bei „galų" suvedimą. Teismas netinkamai nustatė teisinį santykį tarp ieškovės ir atsakovo ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė iš gautos paskolos būtų panaudojusi nors menką sumą, tuo tarpu atsakovas pripažino, kad kreditorių pinigus investavo į savo verslą. Pasitikėdama atsakovu, ieškovė nesirūpino įrodymais bei nesistengė nuginčyti 1999-11-12 sutarties, tačiau toks pasitikėjimas pateisina ieškovės lūkesčius, kad teismas priteis jos patirtą žalą iš atsakovo, nes žalos atsiradimą sąlygojo kalti atsakovo veiksmai. Atsižvelgdama į tarp ginčo šalių susiklosčiusių tarpusavio santykių tęstinumą bei ieškovės patirtą žalą, ieškovė nurodo, kad teisiniai santykiai tarp šalių yra įrodyti, jie pagal analogiją turi būti pripažinti paskolos perskolinimo ir ieškovės interesų atstovavimo santykiais. Dėl atsakovo veiksmų ieškovė patyrė tiesioginę žalą. Atsakovo veiksmai turi tiesioginį priežastinį ryšį su ieškovės patirtomis pasekmėmis, jei atsakovas ieškovės vardu nebūtų skolinęs lėšų, ji nebūtų praradusi buto. Kadangi atsakovas atstovavo ieškovę santykiuose su kreditoriais, jo atsakomybei turi būti taikomos Civilinio kodekso 6.229 straipsnio nuostatos ir jam turi būti taikoma atsakomybė už ieškovės patirtą žalą.

teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus dėl atsakovo civilinės atsakomybės, kaltų veiksmų, priežastinio ryšio ir žalos, pažeidė Civilinio kodekso 6.158, 6.200, 6.237,6.242, 6.245, 6.246, 6.247, 6.248, 6.249, 6.263 straipsnių nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarimą Nr. 51. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas pripažino aplinkybę, jog pinigus iš ieškovės gavo ir minėtos aplinkybės įrodinėti nereikia (LAT Senato 2004-12-30 nutarimas Nr. 51, 6.5 p). Byloje įrodyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė civiliniai santykiai, todėl byloje atsakovui turi būti taikoma reliktinė civilinė atsakomybė už ieškovės patirtas neigiamas pasekmes. Teismas netinkamai vertindamas byloje esančius įrodymus netinkamai nustatė atsakovo atsakomybę. Kiekviena sutarties šalis privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 str.). Kadangi atsakovas praturtėjo ieškovės sąskaita, jis turi pareigą atsakyti už ieškovės patiltas neigiamas pasekmes kilusias iš paskolinių santykių. Priežastinį ryšį tarp atsakovo veikos ir ieškovės patirtų neigiamų pasekmių įrodo tai, kad atsakovas pasinaudodamas ieškovės patiklumu ir padarydamas jai žalą nepagrįstai praturtėjo jos sąskaita (CK 6.242 str.). Ieškovės patirta žala, buto netekimas ir su tuo susijusios išlaidos priteistos teismo sprendimu. Kadangi atsakovas dalį iš paskolos gautų pinigų grąžino, o kitos dalies negrąžinimas sąlygojo tai, kad ieškovė neteko būsto, ji mano, kad atsakovo atsakomybė už ieškovės patirtą žalą įrodyta.

Teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senatį, tuo pažeisdamas Civilinio kodekso 1.125, 1.127 bei 1.129 straipsnių nuostatas. Ieškovė gindamasi nuo kreditorių reiškiamų reikalavimų pareiškė priešieškinį civilinėje byloje Nr. 2-758-22/2003. Priešieškinio pareiškimas sustabdė ieškinio senaties termino eigą (CK 1.129 str.), tai įrodo, kad ieškinio senaties terminas praleistas nebuvo. Be to ieškovė apie atsakovo padarytą žalą sužinojo tik 2004-02-12, kai buvo iškeldinta iš buto. Kadangi ieškinio senačiai dėl žalos atlyginimo taikomas 3 metų senaties terminas, ieškovė mano jog nepraleido senaties termino kreiptis į teismą.

Nurodė, kad ieškinio senaties terminą nutraukia ir tai, kad atsakovas pripažino savo skolą (CK 1.130 str. 2 d.). Byloje esantys įrodymai patvirtina ieškovės nurodytą aplinkybę, todėl pagrindo teigti, kad ieškinio senaties terminas praleistas nėra.

Nurodė, kad teismas atleido ieškovę nuo dalies žyminio mokesčio. Kadangi ieškovės materialinė padėtis sunki prašo teismo atleisti ją nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės O. N. apeliacinis skundas tenkintinas.

Ieškovė O. N. 1996 m. gruodžio 20 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 10-5110 su Z. J. dėl 39 700 Lt paskolos, ir su J. A. dėl 5 296 Lt paskolos, Nr. 10-5109, kurias patvirtino notaras. Sutartyse buvo numatytas 1 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną mokėjimas. Paskolos grąžinimas buvo užtikrintas O. N. buto, duomenys neskelbtini, įkeitimu. Pačiai ieškovei skolinamų lėšų nereikėjo, paskolos sutartis ji sudarė išimtinai atsakovo S. P. interesais. Tiek Vilniaus m. 1 apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-758-22/2003 (t. 1 l. 166-168), tiek šioje civilinėje byloje (posėdžio protokolai 2005-11-24 t.1 l. 90-91, 2008-11-04 t. 2 l. 51, atsiliepimas į apeliacinį skundą) atsakovas pripažino, kad jis faktiškai pinigus gavo, vėliau mokėjo kreditoriams; pinigai buvo reikalingi vykdomiems nekilnojamojo turto projektams užbaigti. Su ieškove dirbo kartu, buvo gerai pažįstami, santykiai buvo grindžiami pasitikėjimu. 1996-12-20 sudarytų paskolų grąžinimo terminai buvo atidedami – 1997-06-24, 1997-08-22, 1997-09-22, 1997-12-20, vėliau 1998-03-20, 1998-06-20. Byloje esantys pakvitavimai patvirtina, kad pagal šias sutartis kreditorius J. A. 1999-10-06 gavo 4 000 Lt ir 1999-03-04 buvo gavęs 6 000 Lt atiduoti kreditoriui Z. J. ; pastarasis pakvitavimas patvirtintas UAB „Inverta“ spaudu (civ. byla Nr. 2-758-22/2003 t. 1 l. 151-160). Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netyrė 1996-12-20 paskolos sudarymo ir vykdymo aplinkybių, nevertino šalių ir kreditorių santykių šios sutarties sudarymo metu, todėl, nenustatęs reikšmingų faktų byloje, netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius, padarė nepagrįstas išvadas ir priėmė neteisėtą sprendimą. Remdamasi aukščiau aptartomis, civilinėje byloje įrodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad 1996 m. paskola buvo reikalinga atsakovui, sutartis buvo sudaryta atsakovo iniciatyva ir interesais, jis bendravo su kreditoriais Z. J. ir J. A. bei UAB „Inverta“, rūpinosi paskolos grąžinimu ir mokėjimo terminų atidėjimu. Civilinėje byloje nėra duomenų apie mokėjimus kreditoriams, išskyrus aukščiau paminėtas sumas – 4 000 Lt ir 6 000 Lt, o paskolinių įsipareigojimų įvykdymas yra patvirtinamas tik kreditorių įrašu sutartyse 1999-11-12 – t.y. tą pačią dieną, kai ieškovė sudarė naują kredito sutartį (civ. byla Nr. 2-758-22/2003 t. 1 l. 86-87). Nors atsakovas teigė, kad atsiskaitė pagal 1996-12-20 sutartis anksčiau, tam skolinosi iš pažįstamų pinigus, jokių dokumentų, patvirtinančių šias aplinkybes, teismui nepateikė, dėl to įrodytais pripažįstami tik 4 000 Lt ir 6 000 Lt skolos mokėjimo iki 1999-11-12 faktai. Ieškovės buto įkeitimas buvo išregistruotas tik 1999-11-22, t.y. po naujos paskolos sutarties sudarymo ir hipotekos šiam butui įregistravimo 1999-11-17.

1999-11-12 ieškovė ir kreditoriai Zenonas Janušonis ir M. B. (kuris vėliau reikalavimo teises pagal sutartį perleido lygiomis dalimis J. A. ir V. A. ) sudarė naują paskolos sutartį, dėl 62 444 Lt paskolos, kuriuos O. N. nurodė gavusi prieš sutarties pasirašymą. Savo prievolę O. N. užtikrino hipoteka, įkeitė butą, duomenys neskelbtini; prašymą įregistruoti hipoteką 1999-11-17 pateikė J. A. , pažymėjime nurodyta, kad turtas įkeičiamas pakartotinai (civ. byla Nr. 2-758-22/2003 t. 1 l. 68, l. 7-8). Tą pačią dieną ieškovė ir atsakovas sudarė susitarimą, kad ji įsipareigoja paskolinti atsakovui S. P. , o šis įsipareigoja grąžinti iki 2000-08-15 64 000 Lt (t. 1 l. 6).

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2003 vasario 11 d. sprendimu civilinėje konstatuodamas, kad tarp O. N. ir kreditorių susiklostė nauji paskoliniai santykiai, kad skolinami pinigai buvo perduoti, netyrė ir nenagrinėjo, kokiomis aplinkybėmis įvyko pinigų perdavimas, rėmėsi įrašu pačioje sutartyje. Civilinėje byloje pagal kreditorių ieškinį O. N. buvo nustatyta, kad 1999-11-12 sudaryta paskolos sutartis yra galiojanti ir O. N. turi vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Teismas rėmėsi formaliu įrodymų vertinimu, nes tarp O. N. ir S. P. susiklostę civiliniai teisiniai santykiai nebuvo susiję su tos bylos dalyku (t.y. su ieškovės prievolių vykdymu kreditoriams pagal galiojančią paskolos sutartį). Šioje byloje aplinkybės, patvirtinančios kokiu būdu buvo įvykdytos (pasibaigė) prievolės pagal ankstesnę – 1996-12-20 sutartį, nebuvo reikšmingos ir nebuvo nustatinėjamos, bei nebuvo plačiau nagrinėjamos aplinkybės, kieno interesais buvo panaudoti skolinami pinigai, kaip O. N. įsipareigojimai susiję su S. P. interesais.

Teisėjų kolegija, vertindama tą pačią dieną sudarytus sandorius – paskolos prievolės, dėl kurios atsakingu save pripažino atsakovas S. P. , pasibaigimą, naujos paskolos sutarties sudarymą tarp ieškovės ir kreditorių, bei sutarties tarp ieškovės ir atsakovo sudarymą, ieškovės paaiškinimus, daro išvadas, kad nauja paskolos sutartis buvo sudaroma atsakovo S. P. iniciatyva, kad tokia paskola buvo reikalinga įsipareigojimams, kylantiems iš 1996-12-20 sudarytos sutarties, įvykdyti. Kaip jau buvo aptarta aukščiau, iki 1999-11-12 prievolės pagal 1996-12-20 sutartį nebuvo pasibaigusios, iš viso buvo kreditoriams sumokėta 10 000 Lt, įkeitimas neišregistruotas. Atsakovas S. P. teigdamas, kad 1999-11-12 paskolos sutarties sudarymo aplinkybės jam nežinomos, elgiasi nesąžiningai, nes kreditoriai, kurie pirmuoju ir antruoju atveju suteikė paskolas, yra susiję, tai patvirtina prašymas įregistruoti hipoteką, kurį pateikė J. A. . Atsakovas su šiais asmenimis (Z. J. ir J. A. ) bendravo vykdydamas įsipareigojimus pagal 1996 m. sudarytas paskolos sutartis. Šiuos faktus patvirtina civilinėje byloje pateikiami atsakovo ranka rašytiniai paaiškinimai (t. 1 l. 156-158, rašysenos ekspertizės aktas civ. byla Nr. 2-758-22/2003 t. 2 l. 4-6). Atsakovo suinteresuotumą tokios sutarties sudarymu patvirtina faktas, jog jis pasirašė sutartį su ieškove dėl 64 000 Lt paskolos. Atsakovas į bylą nepateikė jokių duomenų, kurie galėtų įrodyti kokį nors pačios ieškovės savarankišką interesą skolinti savo reikmėms pinigus ar pasiskolintų pinigų panaudojimo aplinkybes. Savo ruožtu jis tuo pačiu metu ir vėliau yra skolinęsis pinigus tiek iš kitų fizinių asmenų, tiek iš bankų. Tai patvirtina prijungtos Varėnos rajono apylinkės teismo civilinės bylos civilinės bylos Nr. 2-0024/2001, 2-0580/2001, L2-1126/2001, 2-62-547/2006, AB banko „Hansabankas“ 2008-11-04 pažyma Nr. A-SR-3090 (t. 2 l. 45). Nekilnojamojo turto registro centrinio banko duomenys patvirtina, kad atsakovui priklausęs nekilnojamas turtas yra realizuotas vykdant hipoteką (t. 2 l. 14-24).

Teisėjų kolegija, įvertinusi paskolos sutarčių sudarymo tikslus, paskolų panaudojimo aplinkybes, daro išvadą, kad ieškovė veikė išimtinai atsakovo interesais ir jo iniciatyva, atsakovas tokiems veiksmams pritarė. Pritarimą įrodo byloje nustatytos aplinkybės apie pirmosios paskolos sutarties pagrindu gautų lėšų panaudojimą atsakovo reikmėms, 13 266 Lt perdavimas ieškovei 2000-08-18 delspinigiams pagal antrąją sutartį padengti (civ. byla Nr. 2-758-22/2003, t. 1 l. 40). Tokie šalių veiksmai, nors nėra civliniame kodekse apibrėžti, įstatymui neprieštarauja, todėl gali civilinio santykio subjektams būti prievolių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 str. 1 d., 2 d. 1 p.). Kai civiliniai santykiai nėra reglamentuoti teisės normų, taikomi panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (CK 1.8 str.). Nagrinėjamo ginčo atveju panašiausi įstatymo reglamentuoti civiliniai santykiai yra kitais pagrindais atsirandančios prievolės, kito asmens reikalų tvarkymas, kai asmuo (ieškovė) savanoriškai tvarkė kito asmens (atsakovo) reikalus jo interesais (CK 6.229 str.). Bylos šalių santykiai nuo minėta teisės norma reglamentuotų skiriasi ta aplinkybe, kad ieškovė turėjo išankstinį atsakovo sutikimą, pritartimą paskolos sutarčių sudarymui jo interesais. Tačiau ši aplinkybė sprendžiant dėl teisės taikymo nėra esminė, remiantis teisingumo protingumo ir sąžiningumo principais, ji negalėtų būti pagrindas perkelti visą su atsakovo interesais atliktų veiksmų riziką ieškovei. Todėl, remiantis CK 6.233 str., asmeniui, tvarkiusiam kito asmens reikalus, pastarasis turi atlyginti visas turėtas naudingas ir būtinas išlaidas bei dėl reikalų tvarkymo patirtus nuostolius nepaisant to, ar toks reikalų tvarkymas davė laukiamų rezultatų, t.y. atsakovui, kurio interesais veikė ieškovė, atsirado prievolė atlyginti jos patirtus nuostolius. Ieškovė nurodė, kad savo teisių pažeidimą suvokė ir kreipėsi į teismą po to, kai 2004 m. buvo iškeldinta iš įkeisto buto. Ieškovės reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo, kuriuo ji patyrė veikdama atsakovo interesais, taikytini bendrieji ieškinio senaties terminai, nes ginama teisė kildinama iš prievolės. Pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs tarp šalių civilinius teisinius santykius nepagrįstai taikė sutrumpintą trejų metų senaties terminą, kurį CK 1.125 str. 8 d. numato reikalavimams dėl žalos atlyginimo.

Pažymėtina, kad atsakovas niekuomet nesikreipė į ieškovę reikalaudamas grąžinti perduotą 13 266 Lt sumą ar reikalaudamas vykdyti 1999-11-12 su ieškove sudarytą sutartį. Tokie atsakovo veiksmai tik patvirtina, kad dėl ieškovės įsipareigojimų vykdymo pagal minėtą sutartį tarp šalių ginčo nebuvo, o atsakovas savo ruožtu suprato savo pareigą atlyginti ieškovės patiriamas išlaidas.

Pirmosios instancijos teismas, apsiribojęs formaliu byloje reikšmingų aplinkybių įvertinimu, neatsižvelgęs į tikruosius šalis siejusius civilinius santykius, neišsiaiškinęs atsakovo prievolių ieškovei kilmės, nepagrįstai atsisakė ginti ieškovės pažeistą teisę ir ieškinį atmetė. Remdamasi CPK 330 str., 329 str. 1 d., 325 str. 1 d. 3 p., teisėjų kolegija Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. sprendimą naikina ir priima naują, kuriuo ieškinį tenkina pilnai.

Ieškovė prašė atlyginti jos nuostolius, kuriuos patyrė kai vykdant hipoteką buvo realizuotas jos butas už 60 000 Lt (Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2001 m. rugsėjo 10 d. nutartis, civ. byla Nr. 2-758-22/2003, t. 1 l. 18-19; Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2001 m. rugsėjo 10 d. nutartis, t. 1 l. 86-87), 417,92 Lt palūkanų ir 20,90 Lt bylinėjimosi išlaidų, kuriuos priteisė Vilniaus apygardos teismas 2004 m. kovo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-174/2004 (civ. byla Nr. 2-758-22/2003), 3 050 Lt vykdymo išlaidų ir 92 Lt bylinėjimosi išlaidų vykdymo procese (Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2004 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-8175-06/2004 t. 1 l. 62), viso 63 580,82 Lt. remiantis CK 6.249 str. 1 d., šios ieškovės patirtos išlaidos laikytinos nuostoliais, kuriuos ji patyrė veikdama atsakovo interesais, ir yra jos naudai priteistinos iš atsakovo. Terminą prievolei įvykdyti (šiuo atveju nuostoliams atlyginti) praleidęs skolininkas privalo mokėti delspinigius. Ieškovė reikalauja iš atsakovo 3 proc. dydžio metinių palūkanų, numatytų įstatymo - 1964 m. CK 236 str. už šešis mėnesius – 953,71 Lt. nors ieškovės teisė į delspinigius atsirado po buto realizavimo jau galiojant 2000 m. CK, kurio 6.210 str. numatė kito dydžio palūkanas (5 proc.), tai nėra kliūtimi tenkinti ieškovės reikalavimą ir priteisti reikalaujamas palūkanas, nes teisinis netesybų reglamentavimas iš esmės nepakito. Remiantis CK 6.37 str. 2 d., ieškovės naudai iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo visos priteistos sumos (64 534,53 Lt) nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos – 2005-07-21 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Teisėjų kolegija, priimdama naują sprendimą, kuriuo pilnai tenkina ieškinį, ieškovės naudai iš atsakovo priteisią visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Jos naudai iš atsakovo priteistina 200 Lt žyminio mokesčio, kurį sumokėjo pateikdama ieškinį (t. 1 l. 13), 1 144,45 Lt žyminio mokesčio, kurį sumokėjo pirmą kartą pateikdama apeliacinį skundą (t. 1 l. 149), 1 200 Lt, kuriuos sumokėjo pateikdama kasacinį skundą (t. 1 l. 224), 200 Lt, kuriuos sumokėjo už pastarąjį apeliacinį skundą (t. 2 l. 161), viso 2 744,45 Lt (CPK 93 str. 4 d.). Ieškovės naudai iš atsakovo taip pat priteistinos civilinės bylos nagrinėjimo metu patirtos advokato pagalbos išlaidos – 3 300 Lt (t. 1 l.12, 83, t. 2). Bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis, nuo kurio dalies ieškovė buvo atleista pateikiant ieškinį, apeliacinius ir kasacinius skundus, į valstybės pajamas priteistinos iš atsakovo – 4 955,23 Lt (1 748,80 Lt + 762,97 Lt + 707,42 Lt + 1 736,04 Lt, t. 1 l. 14, 104, 233, t. 2 l. 153), taip pat iš atsakovo į valstybės pajamas priteistina 25,50 Lt teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendė:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – O. N. ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovei O. N. iš atsakovo S. P. 63 580,82 Lt nuostolių atlyginimo, 953,71 Lt delspinigių, 2 744,45 Lt žyminio mokesčio išlaidų, 3 300 Lt advokato pagalbos išlaidų.

Priteisti ieškovei O. N. 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo patenkintos ieškinio dalies - 64 534,53 Lt nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos – 2005-07-21 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti į valstybės pajamas iš atsakovo S. P. 4 955,23 Lt žyminio mokesčio ir 25,50 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, viso 4 980,73 Lt.