- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-26
- Bylos Nr.
- II-146-541/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00335-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
- Teisėjas
- Jolanta Vėgelienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. Č.
- Institucija
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
- Kategorijos
Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-146-541/2023 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00335-2023-9 Procesinio sprendimo kategorija 6.1.; 21.5.2; 21.10.3; 21.10.4 (S)
2023 m. birželio 26 d.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo V. Č., gim. (duomenys neskelbtini) m. dirbančio uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „R.“ direktoriumi, skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. VDI-ANR_N-127-2023.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. Č. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir - VDI, Darbo inspekcija, Institucija) 2023 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. Nr. VDI-ANR_N-127-2023 (toliau ir – ginčijamas nutarimas) buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, jam skirta administracinė nuobauda – 3 000 Eur bauda.
Nutarime konstatuota, kad V. Č., būdamas UAB „R.“ (toliau ir – Bendrovė, Įmonė), į. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, atsakingu asmeniu, pažeidė imperatyvius teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą tvarką, reikalavimus, o būtent: valstybinio socialinio draudimo pradžią įmonėje VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbuotojų darbo pradžios, nuo 2022-01-08 iki 2022-11-17, skirtingais laikotarpiais, nelegaliai įdarbino ir leido nelegaliai dirbti UAB „R.“ naudai (įmonei priklausančiais automobiliais vežti įmonės krovinius) vairuotojams - trečiųjų šalių piliečiams: S. Y., D. B., D. K., S. I., A. R., D. S., L. S., A. C., D. S., S. B., M. T., S. B., D. V., V. V., A. C., Y. K., A. Z., S. S., A. C., D. S., S. B., M. T., S. B., D. V., V. V., A. C., Y. K., A. Z., S. S., V. V., A. K., I. S., T. A., P. R., Y. A., P. R., D. K., D. S., A. S., A. K., P. S., V. A., A. V., A. I., I. H., A. P., D. R., M. K., S. B., S. A., A. Y., V. C., V. V., M. K.. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) V. Č. pažeidė imperatyvius Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalių, Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 6 dalies (aktuali straipsnio redakcija) reikalavimus bei padarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto dispozicijoje numatytą teisės pažeidimą, atsakomybė už šį pažeidimą numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.
Ginčijamame nutarime taip pat konstatuota, kad V. Č., būdamas UAB „R.“ direktoriumi atsakingu asmeniu, pažeidė imperatyvius teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą tvarką, reikalavimus, o būtent: 2022-02-02 sudarė darbo sutartį su vairuotoju (trečiosios šalies piliečiu) A. K. ir tą pačią dieną leido jam dirbti Įmonės naudai; 2022-06-21 sudarė darbo sutartį su vairuotoju (trečiosios šalies piliečiu) P. S. ir tą pačią dieną leido jam dirbti Įmonės naudai; 2022-08-26 sudarė su vairuotojais (trečiosios šalies piliečiais) L. S., S. B., D. V., V. V., A. C., V. V., darbo sutartis ir tą pačią dieną leido jiems dirbti Įmonės naudai; 2022-09-14 sudarė darbo sutartį su vairuotoju (trečiosios šalies piliečiu) A. I. ir tą pačią dieną leido jam dirbti Įmonės naudai; 2022-11-15 sudarė darbo sutartį su vairuotoju (trečiosios šalies piliečiu) S. S. ir tą pačią dieną leido jam dirbti Įmonės naudai; tačiau neužtikrino ir nekontroliavo, kad pranešimai apie šių užsieniečių (trečiosios šalies piliečių) įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai būtų pateikti mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos jų darbo pradžios. Nustatyta, kad pranešimai apie šių darbuotojų valstybinio socialinio draudimo pradžią Įmonėje VSDFV teritoriniam skyriui buvo pateikti pavėluotai (jų pirmą darbo Įmonės naudai dieną). Tokiais savo veiksmais (neveikimu) V. Č. pažeidė imperatyvius Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 6 dalies (aktuali straipsnio redakcija) reikalavimus bei padarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto dispozicijoje numatytą teisės pažeidimą, atsakomybė už šį pažeidimą numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje (I t., b. l. 18-56).
Šalies argumentai
V. Č., nesutikdamas su Valstybinės darbo inspekcijos nutarimu, pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti nutarimą ir administracinės nuobaudos neskirti. Skundą pareiškėjas motyvuoja tuo, kad jis neginčija, jog nuo 2022-01-08 iki 2022-11-17 vilkikus vairavo asmenys, kurie nėra įdarbinti UAB „R.“ įmonėje, tačiau pažymėjo, kad jis administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu Institucijai nurodė, jog pagal 2019 m. sausio 3 d. vilkikų nuomos sutartį bendrovė UAB „R.“ transporto priemones išnuomojo kitai įmonei - OOO „V. P.“ skirtingiems terminams (nuo kelių dienų iki kelių mėnesių), išrašant vilkiko priėmimo-perdavimo aktus bei nurodė priežastis, dėl kurių jis kitai įmonei išnuomojo vilkikus (siekiant minimalizuoti vilkikų stovėjimo nuostolius ir gauti tam tikras pajamas). Šiai aplinkybei patvirtinti pareiškėjas pateikė krovinių važtaraščių CMR kopijas ir paaiškino, kad vilkikai, kurių valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) važiavo per Lietuvos Respublikos sieną išimtinai kai buvo ne UAB „R." dispozicijoje.
Pažymėjo, kad su ginčijamame nutarime, dėl kurių konstatuotas nelegalus darbas, nurodytais asmenimis, UAB „R.“ nesieja jokie darbiniai santykiai, jokie nurodymai tiems asmenims nebuvo duodami, nėra jokio susitarimo bendrovės naudai atlikti darbo funkcijų ir nėra įsipareigojimo šiems asmenims už tai mokėti. Šie asmenys dirba OOO „V. P.“, t. y. įmonėje, kuri nuomojasi vilkikus. UAB „R." pateikė visų VSAT 2022-11-21 rašte Nr. 14VaR-3757 nurodytų darbuotojų darbo sutartis, sudarytas su OOO „V. P.“, bei OOO „V. P.“, į. k. (duomenys neskelbtini), 2022 m. 11 mėnesio duomenis apie apdraustus asmenis, kuriuos el. parašu pasirašė Kaliningrado srities pensijų fondo skyrius. OOO „V. P.“ apdraustųjų sąraše yra visi VSAT 2022-11-21 rašte Nr. 14VaR-3757 nurodyti darbuotojai. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu VDĮ buvo pateikti visi dokumentai, paneigiantys tariamus nelegalius darbo santykius su nurodytais darbuotojais, tačiau VDĮ, nevertindama jų turinio, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
Nurodo, kad Institucija ginčijamą nutarimą iš esmės grindė Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – LTSA) 2022-12-30 raštu Nr. 15B-7410 VDI pateiktu išaiškinimu dėl UAB „R.“ licencijų ir kelionės leidimų naudojimo, LTSA 2022-12-12 raštu Nr. 15B-6974 pateikta informacija apie UAB „R.“ išduotas Licencijas ir šioms (UAB „R. valdomoms) transporto priemonėms išduotus Leidimus krovinių pervežimui, inspektavimo metu išanalizuotais VSAT informacinės sistemos duomenimis apie asmenų ir transporto priemonių vykimą per valstybės sieną, UAB „R.“ pateiktais krovinių važtaraščiais (toliau - CMR) ir kitų šalių Leidimų krovinių pervežimui duomenimis. Institucija padarė išvadą, kad UAB „R.“ panaudojo jai išduotus kelionės leidimus, tačiau nepateikė jokių duomenų apie įmonės darbuotojus, vežusius krovinius aptariamuoju laikotarpiu, teigdama, kad krovinius vežė tik 000 „V. P.“ darbuotojai. VDĮ tariamai nelegalaus darbo faktą esmės grindžia tik tuo, kad licencijos vežimams buvo išduotos UAB „R.“, o ne įmonei 000 „V. P.“, kuriai buvo išnuomoti vilkikai, tačiau VDĮ nenustatė nelegalaus darbo požymių, o išimtinai konstatavo licencijų naudojimo pažeidimą, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – KTK) 8 straipsniu, padarydami išvadą, kad UAB „R.“ neturėjo teisės perleisti suteiktos teisės vykdyti licencijuojamą veiklą kitiems asmenims ir sudarius nuomos sutartį su įmone 000 „V. P.“, kartu su automobiliais perleisti šiai įmonei licencijų kopijas, bei KTK 4 straipsniu, kuris numato, kad vežėjas atsako už žalą, padarytą kelių transporto priemonės ekipažo nario sveikatai ar gyvybei, o žala atlyginama Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nustatyta tvarka. Pažymi, kad nelegalus darbas konstatuotas tik Institucijai konstatavus licencijų naudojimo tariamą netinkamumą, kas be kita ko nėra VDĮ kompetencija, ir tik keliant prielaidas, kad 000 „V. P.“ darbuotojai vykdė UAB „R.“ nurodymus vien todėl, kad įmonių vadovas yra tas pats asmuo, ignoruojant faktą, kad vilkikus vairavę asmenys yra sudarę darbo sutartis su OOO „V. P.", taip pat, kad yra sudarytos vilkikų nuomos sutartys tarp abiejų įmonių.
Pareiškėjas, vertina, kad VDĮ nenustatė aplinkybių, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad vilkikus vairavę įmonės 000 „V. P.“ darbuotai privalo laikytis UAB „R.“ darbo tvarkos ir paklusti šios įmonės nurodymams, o tik kėlė prielaidą dėl tokios tikimybės esant abiejų įmonių vadovui - tam pačiam asmeniui. Pažymėtina, kad asmenį kaltinant nelegaliu darbu negali būti ignoruojami įstatymo imperatyvai ir sprendimas priimamas remiantis tik prielaidomis. Nagrinėjamos situacijos atveju nenustatyta, kad darbuotojai būtų gavę kokį nors užmokestį/darbo užmokestį iš UAB „R.“, todėl šis požymis yra nenustatytas. Nagrinėjamos situacijos vertinimu darbuotojai UAB „R.“ nebuvo apmokomi, kadangi darbo santykiai nutarime nurodytų asmenų su UAB „R.“ nesiejo. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pareiškėjas pažymi, kad nelegalus darbas negali būti konstatuotas vien VDĮ ne pagal savo kompetenciją nustačius netinkamą suteiktų vežimo licencijų naudojimą.
Dėl kito nutarime nurodyto nelegalaus darbo epizodo, pareiškėjas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu UAB „R." direktorius V. Č. 2022-12-22 pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad VSD dokumentai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai buvo pateikti tą pačią dieną, kai šie asmenys L. S., S. B., D. V., V. V., A. C., S. S., V. V., A. K., P. S., A. I. pradėjo dirbti bendrovėje, o ne dieną prieš įdarbinimą dėl techninių priežasčių. Dieną prieš negalėjo gauti ir surinkti visus duomenis, reikalingus šių asmenų tinkamam įdarbinimui. Dėl šios priežasties ir darbo sutartys darytos jų pirmą darbo dieną. Pažymėjo, kad pranešimai apie šių darbuotojų įdarbinimą buvo išsiųsti tą pačią dieną, kai jie buvo įdarbinti, o tai reiškia, kad šie asmenys nedirbo nei vienos dienos nelegaliai, visi mokesčiai už šiuos darbuotojus buvo mokami nuo pirmos darbo dienos, todėl nėra pagrindo manyti, kad bendrovė piktnaudžiavo ar bandė nuslėpti faktiškai dirbančius asmenis ir tokiu būdu siekė nesumokėti mokesčių. Pareiškėjas pažymi, kad nesant padarytos žalos valstybei ir UAB „R.“ darbuotojams, nelegalus darbas negali būti konstatuotas.
Pareiškėjo tvirtinimu, ginčijamas nutarimas iš esmės neatitinka ANK 618 straipsnyje nurodytų reikalavimų. Šio ginčo atveju akivaizdu, kad įrodymų visuma neleidžia pagrįstai konstatuoti nelegalaus darbo fakto vien VDĮ nustačius licencijų naudojimo tariamą pažeidimą ir nenustačius kitų nelegalaus darbo požymių. Įvertinus nutarimo turinį, akivaizdu, jog institucija išsamiai neištyrė visų faktinių aplinkybių, nesurinko patikimų ir nepaneigiamų įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo kaltę. Priimdami nutarimą iš esmės rėmėsi tik pačių surašytais motyvais, asmeniniais vertinimais, o pareiškėjo paaiškinimų visiškai nevertino ir tuo pažeidė ANK 618 straipsnio 2 dalį. Anksčiau aptartų aplinkybių pagrindu ir atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, daro išvadą, kad šioje byloje nėra surinkta patikimų ir neginčytinų duomenų, neabejotinai patvirtinančių Nutarime išdėstytus motyvus ir Pareiškėjo kaltę.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus, juridinio asmens kodas 188711163, nutarimą Nr. VDl-ANR_N-127-2023 ir administracinio nusižengimo bylą V. Č. (gimusio (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu nutraukti. Priteisti V. Č. (gimusio (duomenys neskelbtini)) naudai iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (I t., b. l. 3-14).
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškėjo skundą VDI nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad VDĮ nenustatė nelegalaus darbo požymių, o išimtinai konstatavo licencijų naudojimo pažeidimą, nes VDĮ, atlikdama administracinį tyrimą ir ne teismo tvarka nagrinėdama bylą iš atsakomybėn traukiamo asmens ir kompetentingų institucijų rinko paaiškinimus ir įrodymus byloje, o priimant nutarimą atliko išsamų jų vertinimą ir motyvuotai skyrė administracinę nuobaudą.
VDI nelegalaus darbo faktą grindžia: VSAT pateiktais duomenimis, kad krovininiai automobiliai, kurių valdytojas yra UAB „R.“, nuo 2022-01-08 iki 2022-11-17 vairuojami įmonėje neįdarbintų asmenų, kirto Lietuvos valstybės sieną; Atsakomybėn traukiamo asmens pateiktomis tarptautinio krovinių pervežimo važtaraščių (CMR) kopijomis, kuriose nurodyta, kad vežėjas yra UAB „R.“, darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenimis, nuomos sutarčių ir automobilių perdavimo aktų duomenimis, paaiškinimais ir kt. dokumentais; – LTSA 2022-12-12 raštu Nr. 15B-6974 pateiktais kelionės leidimais išduotais UAB „R.“, LTSA 2022-12-30 raštu Nr. 15B-7410 pateiktu išaiškinimu dėl UAB „R.“ licencijų ir kelionės leidimų naudojimo. VDI nekvestionuoja pareigos įrodyti visus administracinio nusižengimo sudėties požymius, priešingai – ginčijamame nutarime aptariamas kiekvienas nelegaliai dirbęs asmuo, visi nelegalaus darbo požymiai ir šio asmens nelegalų darbą patvirtinantys įrodymai (V t, b. l. 10-15).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. Č. ir jo atstovas iš esmės palaikė skundą jame nurodytais argumentais. Nesutiko su ginčijame nutarime konstatuotu pažeidimu, dėl to, kad nelegaliai įdarbino ir leido dirbti nelegaliai UAB „R.“ naudai ginčijamame nutarime nurodytiems asmenims (pirmas nutarimo dėl nelegalaus darbo epizodas). Dėl antro nutarime nurodymo nelegalaus darbo epizodo (pažeista imperatyvių teisės aktų nustatyta trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarka), pažymėjo, kad visi mokesčiai už nutarime nurodytus darbuotojus buvo mokami nuo pirmos įdarbinimo dienos, todėl žala niekam nepadaryta, jis nesiekė nuslėpti mokesčių (V t. b. l.21-31).
Atsiliepimas
Skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos atstovas teismo posėdyje nesutiko su pareiškėjo skundu iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais. Paaiškino, kad institucija išsamiai ištyrė visus įrodymus. Teigia, kad pareiškėjo pateiktos ir byloje esančios ginčijamame nutarime nurodytų asmenų darbo sutartys su įmone 000 „V. P.“ kelia abejonių, jose nurodytas šiems asmenims mokamas mažas atlyginimas (13 000 rublių) kelia abejonių, vairuotojai, žinodami, kad alga gali būti mažesnė nei minimalus atlyginimas, nevažiuotų. UAB „R.“ su įmone 000 „V. P.“ sudarytos transporto priemonių nuomos sutartys ir transporto priemonių priėmimo-perdavimo aktai yra niekiniai, nes prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams (Kelių transporto kodeksui), kadangi pareiškėjo įmonė jai išduotos licencijos kopijos negalėjo perduoti kitai įmonei. Vairuotojai atliko realų darbą, faktinis vežimas buvo. Teigia, kad vairuotojai be UAB „R.“ žinios negalėjo vykti, vyko su įmonės dokumentais (CMR važtaraščiais). Jeigu kita įmonė būtų komandiravusi asmenis į UAB „R.“, būtų SoDra pranešimai dėl komandiruotės. Buvo aiškinamasi, ar yra darbo sutartys, kokiu pagrindu darbuotojai dirba, nebuvo aiškinamasi dėl darbuotojų komandiruočių, nes tyrimas buvo atliekamas tuo metu, kai buvo agresija iš Rusijos pusės (V t., b. l. 21-31).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis numato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.
Pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį atsakomybė už nelegalų darbą nustatyta darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. ANK 95 straipsnio 1 dalies dispozicija suformuota kaip blanketinė, todėl jai taikyti būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Taigi nelegalus darbas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis.
Žemesnės instancijos teismas
Darbo sutarties sąvoka apibrėžta DK 32 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Nuostata, kad darbo sutartis turi būti rašytinė ir sudaryta dviem egzemplioriais, įtvirtinta DK 43 straipsnio 1 dalyje. Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus. Darbdavio pareiga pranešti apie darbuotojo darbo pradžią įtvirtinta DK 42 straipsnio 2 dalyje.
Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 33 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 1 dalis). Pagal DK 34 straipsnį kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. Darbo funkcija gali būti laikomas bet kokių veiksmų, paslaugų ar veiklos atlikimas, taip pat tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas. Darbo sutartyje šalys nustato darbo užmokestį per mėnesį (mėnesio algą) ar darbo valandą (valandinį atlygį), kuris negali būti mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą ar minimalųjį valandinį atlygį. Darbdavys ir darbuotojas taip pat susitaria dėl darbovietės, kurioje savo darbo funkciją atliks darbuotojas. Darbo funkcijos atlikimo vieta gali nesutapti su darbovietės vieta. Jeigu darbuotojas neturi pagrindinės darbo funkcijos atlikimo vietos ar ji nėra nuolatinė, darbuotojo darboviete laikoma ta darbovietė, iš kurios darbuotojas gauna nurodymus.
Teismų praktikoje yra suformuota, kad tam, jog būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalis numato, jog bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla butų organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu, tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-3284/2011).
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad administracinio nusižengimo padarymo momentu V. Č. ėjo UAB „ R.“ direktoriaus pareigas.
Aptarto teisinio reglamentavimo kontekste analizuojant nagrinėjamo administracinio nusižengimo bylos medžiagą matyti, kad V. Č. savo kaltės dėl jam ginčijamame nutarime inkriminuojamo administracinio nusižengimo (pirmasis epizodas) padarymo nepripažino. Apklausiamas teisme posėdžio metu, jis nurodė, kad Institucijos nutarime nurodyti asmenys nėra UAB „R.“ darbuotojai, jie nėra jo pavaldume, jis nėra davęs jiems jokių privalomų nurodymų, jis nemokėjo jiems atlyginimų, tie asmenys dirba Kaliningrado įmonėje OOO „V. P.“, byloje yra pateiktos darbo sutartys ir kiti darbo santykius patvirtinantys įrodymai. UAB „R.“ jai priklausančius vilkikus yra išnuomojusi OOO „V. P.“ ir transporto priemonių priėmimo-perdavimo aktais jas perdavusi OOO „V. P.“, o to nedraudžia Lietuvos įstatymai.
Byloje nustatyta, kad VDĮ 2023 m. vasario 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-127-2023 V. Č., UAB „R.“ direktorius pripažintas pažeidęs imperatyvius teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą tvarką, reikalavimus, o būtent: - nesudaręs rašytinių darbo sutarčių ir nepranešęs apie darbuotojų valstybinio socialinio draudimo pradžią Įmonėje VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbuotojų darbo pradžios, nuo 2022-01-08 iki 2022-11-17, skirtingais laikotarpiais, nelegaliai įdarbino ir leido nelegaliai dirbti UAB „R.“ naudai (Įmonei priklausančiais automobiliais vežti Įmonės krovinius) vairuotojams - trečiųjų šalių piliečiams: S. Y., D. B., D. K., S. I., A. R., D. S., L. S., A. C., D. S., S. B., M. T., S. B., D. V., V. V., A. C., Y. K., A. Z., S. S., A. C., D. S., S. B., M. T., S. B., D. V., V. V., A. C., Y. K., A. Z., S. S., V. V., A. K., I. S., T. A., P. R., Y. A., P. R., D. K., D. S., A. S., A. K., P. S., V. A., A. V., A. I., I. H., A. P., D. R., M. K., S. B., S. A., A. Y., V. C., V. V., M. K.; Tokiais savo veiksmais (neveikimu) V. Č. pažeidė imperatyvius Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalių, Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 6 dalies (aktuali straipsnio redakcija) reikalavimus bei padarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto dispozicijoje numatytą teisės pažeidimą, atsakomybė už šį pažeidimą numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje. (pirmas konstatuoto pažeidimo epizodas).
Teismas, įvertinęs ginčijamo Institucijos nutarimo turinį ir administracinio nusižengimo byloje esančius rašytinius įrodymus, iš esmės sutinka su pareiškėjo skundo argumentu, kad VDĮ ginčijamą nutarimą iš esmės grindžia LTSA 2022-12-30 rašte Nr. 15B-7410 VDI pateiktu išaiškinimu dėl UAB „R." licencijų ir kelionės leidimų naudojimo, LTSA 2022-12-12 raštu Nr. 15B-6974 pateikta informacija apie UAB „R.“ išduotas Licencijas ir šioms (UAB „R.“ valdomoms) transporto priemonėms išduotus Leidimus krovinių pervežimui, inspektavimo metu išanalizuotais VSAT informacinės sistemos duomenimis apie asmenų ir transporto priemonių vykimą per valstybės sieną, UAB „R.“ pateiktais krovinių važtaraščiais (toliau - CMR) ir kitų šalių Leidimų krovinių pervežimui duomenimis.
VDI nutarime nurodyta, kad bylos nagrinėjimo metu, išanalizuoti VSAT informacinės sistemos duomenys apie asmenų ir transporto priemonių vykimą per valstybės sieną, UAB „R.“ pateikti dokumentai: vairuotojų darbo sutartys (tiek UAB „R.“, tiek OOO „V. P.“), krovinių važtaraščiai (toliau - CMR), automobilių priėmimo - perdavimo aktai, kiti dokumentai, taip pat LTSA 2022-12-12 su raštu Nr. 15B-6974 pateikti dokumentai (kitų šalių Leidimų krovinių pervežimui duomenys). VDĮ nurodo, kad sutikrinus gautus dokumentus nustatė, kad VSAT 2022-11-21 rašte Nr. 14VaR-3757 nurodyti vairuotojai nuo 2022-01-08 iki 2022-11-17 sieną kirto vykdydami darbines funkcijas, t. y. vairuodami UAB „R." priklausančias transporto priemones ir vežė šios įmonės krovinius, tą patvirtina CMR krovinio važtaraščiai, kuriuose nurodyta (spaudai), kad „vežėjas" UAB „R.“, „sekantis vežėjas“ - OOO „V. P.“, taip pat prie bylos pateikti kitos šalies (dažniausiai Baltarusijos Respublikos) kelionės leidimai išduoti UAB „R.".
VDĮ nutarime taip pat nurodyta, kad Lietuvos transporto saugos administracija 2022-12-30 raštu Nr. 15B-7410 VDI pateikė išaiškinimą dėl UAB „R.“ licencijų ir kelionės leidimų naudojimo, kuriame nurodė, kad Licencijos turėjimas yra pagrindas LTSA išduoti Lietuvos Respublikos vežėjui kelionės leidimus, kurie pagal tarpvalstybinius susitarimus suteikia teisę transporto priemonei įvažiuoti į kitos valstybės teritoriją, ir (arba) vežti krovinį tranzitu per tos šalies teritoriją, ir (arba) vežti krovinį į (iš) trečiąsias (-iųjų) šalis (-ių). 2022 m. gruodžio 12 d. pateiki vežėjo UAB „R.“ panaudoti kelionės leidimai įrodo, kad būtent vežėjas UAB „R.“ kelionės leidimuose nurodytu laiku ir transporto priemonėmis vykdė krovinių vežimus į Rusijos Federacijos teritoriją arba iš jos, taip pat vyko tranzitu per Rusijos Federacijos teritoriją, t. y. buvo faktinis vežėjas. Nutarime nurodyta, kad tai įrodo ir aplinkybė, kad važtaraščiuose nurodytas vežėjas - UAB „R.“. LTSA išaiškino, kad jeigu važtaraščiuose nurodyta, kad sekantis vežėjas 000 „V. P.“, tokiu atveju 000 „V. P.“, perimdamas krovinį iš vežėjo UAB „R.“, turėjo jam perduoti pasirašytą ir datuotą priėmimo aktą, tačiau tai nepaneigia fakto, kad tam tikrą reiso dalį vežėju buvo ir UAB „R.“. Pažymėtina, kad jeigu vežėjas UAB „R.“ nebūtų atlikęs krovinių vežimų, tai tokiu atveju ir LTSA pateikti kelionės leidimai nebūtų naudojami, kadangi vežėjui 000 „V. P.“, kuris yra Rusijos Federacijos vežėjas, būtent Rusijos Federacijos perduotų leidimų Lietuvos Respublikai nereikia. LTSA išduoti Rusijos Federacijos leidimai galioja tik Rusijos Federacijos teritorijoje ir yra skirti tik Lietuvos Respublikos vežėjams. Jeigu vežėjas 000 „V. P.“ būtų vykdęs krovinių vežimus Lietuvos Respublikos teritorijoje, jis turėtų turėti Rusijos Federacijai kompetentingos institucijos jam išduotus kelionės leidimus, kuriuos Rusijos Federacijai perdavė Lietuvos Respublika pagal Susitarimą. Pažymėtina, kad vežėjas 000 „V. P.“ gali naudoti kelionės leidimus ir vykdyti tarptautinius vežimus tik tais vilkikais, kurie užregistruoti Rusijos Federacijoje jo vardu ir turi Rusijos Federacijoje valstybinio registracijos numerio ženklus, taip pat kaip vežėjas UAB „R.“ gali naudoti kelionės leidimus ir vykdyti tarptautinius vežimus tik tais vilkikais, kurie užregistruoti Lietuvos Respublikoje jo vardu ir turi Lietuvos Respublikos valstybinio registracijos numerio ženklus bei yra licencijuoti (turi licencijos kopiją). Šiuo atveju, UAB „R.“ panaudojo jai išduotus kelionės leidimus, tačiau nepateikė jokių duomenų apie įmonės darbuotojus, vežusius krovinius aptariamuoju laikotarpiu, teigdama, kad krovinius vežė tik 000 „V. P.“ darbuotojai.
Institucija ginčijamame nutarime taip pat konstatavo, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vežėjo, turinčio šio straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose nurodytą licenciją, keleiviams ar kroviniams vežti naudojamai transporto priemonei išduodama licenciją atitinkanti licencijos kopija. Licencijų, nurodytų šio straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose, turėtojai neturi teisės perleisti suteiktos teisės vykdyti licencijuojamą veiklą kitiems asmenims. Transporto priemonė turi būti valdoma ar naudojama nuosavybės, patikėjimo teise ar kitais teisėtais pagrindais neterminuotai, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, arba laikinai, jeigu transporto priemonės valdymą patvirtinančiame dokumente nustatytas ribotas jos valdymo terminas, turi būti įregistruota Lietuvos Respublikoje ir turėti transporto priemonės bendrojo naudojimo valstybinio registracijos numerio ženklus. Kelių transporto priemonei gali būti išduota tik viena licencijos kopija. Priekaboms ir puspriekabėms licencijų kopijų nereikia. UAB „R.“ būdama licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) turėtoju ir valdydama transporto priemones, kurioms išduotos šios licencijos kopijos vadovaujantis KTK 8 straipsnio 4 dalyje neturėjo teisės perleisti suteiktos teisės vykdyti licencijuojamą veiklą kitiems asmenims ir, sudariusi nuomos sutartį su OOO „V. P.“, kartu su automobiliais perduoti šiai įmonei Licencijų. kopijas. VDI patikrinimo metu gauti dokumentai, LTSA pateikti kelionės leidimai, LTSA išaiškinimas rodo, kad faktinis licencijuojamos veiklos vykdytojas - vežėjas CMR važtaraščiuose, užsienio šalies kelionės leidimuose nurodytas UAB „R.“. LR KTK 44 str. 1 d. nustatyta, kad vežėjas atsako už žalą, padarytą kelių transporto priemonės ekipažo nario sveikatai ar gyvybei. Žala atlyginama Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad atsiradus žalai, ją, remiantis CMR ir kelionių leidimuose įrašyta informacija, turėtų atlyginti faktinis vežėjas - UAB „R.“. Tarptautiniuose krovinių važtaraščiuose (CMR] ir LTSA išduotuose leidimuose vežti krovinius nurodytas konkretus vežėjas, vežęs krovinius ir buvęs atsakingas už jų saugų pristatymą (t. y. veikęs savo rizika) - UAB „R.“. VDI taip pat pažymėjo, kad įmonės pateikti dokumentai, liudijantys, kad visi užsieniečiai aptariamuoju laikotarpiu dirbo 000 „V. P.“, niekaip nepaneigia informacijos apie tai, kad vairuotojai vežė UAB „R.“ krovinius jai priklausančiais automobiliais, neva išnuomotais 000 „V. P.“. Analizuojant byloje esančios dokumentinės medžiagos visumą, 000 „V. P.“ pateikti dokumentai vertintini kritiškai ir kaip V. Č. siekis išvengti administracinės atsakomybės už nelegalų darbą.
Nustatytos bylos aplinkybės ir VDĮ ginčijamo nutarimo turinys leidžia vertinti, kad Institucija nelegalaus darbo faktą (dėl aukščiau nurodyto epizodo) iš esmės grindžia tuo, kad licencijos vežimams buvo išduotos UAB „R.“, o ne įmonei OOO „V. P.“, kuriai UAB „R.“ buvo išnuomojusi vilkikus. Taigi, iš esmės nelegalus darbas konstatuotas vadovaujantis Lietuvos transporto saugos administracijos pateiktu išaiškinimu dėl UAB „R.“ licencijų ir kelionės leidimų naudojimo, UAB „R.“ vykdomos licencijuojamos veiklos, reglamentuojamos Kelių transporto kodekse, pažeidimu. Taip pat Kelių transporto kodekso 44 straipsnio 1 dalies, kuri numato vežėjo atsakomybę už žalą, padarytą kelių transporto priemonės ekipažo sveikatai, aiškinimu ir šio straipsnio nuostatų siejimo su nelegaliu darbu. Dėl nustatyto sutiktina su pareiškėjo skundo argumentais, kad Institucija išsamiai neištyrė visų faktinių aplinkybių, kurios turi būti tiriamos tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo kaip administracinio nusižengimo sudėtis (objektyvieji požymiai).
Pareiškėjas tyrimo metu institucijai pateikė įrodymus (pateikti didelės apimties įrodymai, iš esmės visi pateikti rašytiniai įrodymai rusų kalba, byloje nėra šių dokumentų ar atitinkamų jų dalių vertimo), kad nutarime nurodyti asmenys dirba OOO „V. P.“, t. y. įmonėje, kuri nuomojasi vilkikus. Pateiktos VSAT 2022-11-21 rašte Nr. 14VaR-3757 nurodytų darbuotojų darbo sutartys, sudarytos su OOO „V. P.“, taip pat OOO „V. P.“ 2022 m. lapkričio mėnesio duomenys apie apdraustus asmenis, kuriuos el. parašu pasirašė Kaliningrado srities pensijų fondo skyrius (I t., b. l. 196-198, II t., b. l. 99-201, III t., b. l. 1-121). Institucija šių dokumentų turinio iš esmės nevertino, tik nurodė nutarime, kad šie įrodymai nepaneigia to, kad vairuotojai vežė UAB „R.“ krovinius ir jai priklausančiais automobiliais „neva“ išnuomotais įmonei OOO „V. P.“. Tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjo įmonės transporto priemonių nuomos sutartys ir transporto priemonių priėmimo – pardavimo aktai iš tiesų buvo sudaryti (dokumentai byloje yra tik rusų kalba), tačiau dėl jų įrodomosios galios ir teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui nėra pasisakyta. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje esantys CMR važtaraščiai (dokumentai byloje yra be vertimų į lietuvių kalbą) taip pat neleidžia kategoriškai teigti, kad buvo vežami UAB „R.“ kroviniai (jai priklausantys kroviniai, kaip nurodyta nutarime), nes CMR važtaraščiuose nurodyta eilė vežimo dalyvių (krovinio gavėjas, krovinio siuntėjas ir kt.), be to, CMR važtaraščiuose yra nurodyti keli vežėjai, o ne tik pareiškėjo įmonė. Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad VDĮ ginčijamame nutarime konstatuodama, kad V. Č. nelegaliai įdarbino ir leido nelegaliai dirbti UAB „R.“ naudai (Įmonei priklausančiais automobiliais vežti Įmonės krovinius) vairuotojams - trečiųjų šalių piliečiams – netyrė ir nenustatinėjo aplinkybių visų šiai bylai reikšmingų aplinkybių, be kita ko, aplinkybės, kad nutarime nurodyti asmenys UAB „R.“ naudai atlygintinai atliko darbo funkciją. Nutarime nėra pasisakyta dėl esminių darbo sutarties požymių, reikšmingų asmens veiką kvalifikuojant pagal ANK 95 straipsnį.
ANK 590 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo tyrimą atlikti privalo tos pačios institucijos, kuri užfiksavo šio administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką arba kurioje buvo gautas pranešimas, aktas ar kitoks dokumentas, kuriuo užfiksuotas administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymas, pareigūnai, jei jos pareigūnams šio kodekso 589 straipsnyje suteikta teisė atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šiuo atveju, būtent VDĮ yra tinkama institucija, atlikti tyrimą bei surašyti administracinio nusižengimo protokolą, atitinkantį ANK 609 straipsnio nuostatas, tarp kurių ir nusižengimo esmė, kuria laikytina administracinio nusižengimo sudėties objektyviųjų požymių visuma (taip pat ir objektyvusis požymis – pažeidimo pasekmės).
Pažymėtina ir tai, kad bylos medžiagos apimtis yra didelė, bylos medžiaga susideda ne tik iš popierinės bylos medžiagos, tačiau ir byloje esančiame kompaktiniame diske esančios medžiagos, byloje esančių rašytinių įrodymų didžioji dalis yra surašyti ne lietuvių kalba, nėra atlikti šių įrodymų (arba esminę reikšmę tyrimui turinčių dokumentų dalių, kuriomis vadovaujantis VDĮ grindžia ginčijamo nutarimo išvadas), vertimai į lietuvių kalbą.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog kad ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme, tačiau administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai. Teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašantys asmenys (pareigūnai) gali teismui (ar kitam administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjančiam organui (pareigūnui)) pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą (Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“).
Šiuo atveju Institucija, priimdama sprendimą pripažinti V. Č. kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir skirdama baudą, nebuvo pakankamai aktyvi, nerinko būtinų įrodymų pažeidimo sudėčiai nustatyti, nepašalino iškilusių abejonių, netyrė visų būtinų pažeidimo sudėties požymių įrodytumui reikšmės turinčių duomenų ir kitų įrodinėtinų aplinkybių, nesiėmė pakankamai priemonių surinkti duomenis, įrodančius, kad V. Č. padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus, siekiant visapusiško bylos aplinkybių ištyrimo ir pagrįsto sprendimo priėmimo, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. vasario 17 d. nutarimas Nr. Nr. VDI-ANR_N-127-2023, kuriuo V. Č. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį ir jam skirta administracinė nuobauda – 3000 Eur bauda panaikintinas ir administracinio nusižengimo byla grąžintina Valstybinei darbo inspekcijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, papildomam tyrimui atlikti.
Pareiškėjas prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje dalyvavusio advokato teisinei pagalbai apmokėti.
ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą (kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Taigi asmeniui iš valstybės jo patirtų išlaidų už advokato pagalbą atlyginimas priteisiamas tik tuo atveju, jeigu administracinė teisena nutraukiama, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo požymių. ( LAT nutartis 2AT-88-495/2022).
Nagrinėjamu atveju, administracinio nusižengimo byla grąžintina institucijai tirti iš naujo, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas nespręstinas. Tuo atveju, jei Institucija, atlikusi tyrimą, priims sprendimą dėl teisenos nutraukimo V. Č. atžvilgiu, pareiškėjas turi teisę kreiptis dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio nuostatomis,
nutaria:
V. Č. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. vasario 17 d. nutarimą Nr. Nr. VDI-ANR_N-127-2023, kuriuo V. Č. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį ir jam skirta administracinė nuobauda – 3 000 Eur bauda ir grąžinti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti tyrimą, sprendimui priimti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.