Kauno apylinkės teismo sprendimas

vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 622 straipsnio 2 dalimi, veikdama Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų vardu,

viešame teismo posėdyje, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei D. J. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą jai pranešta tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas pilnai.

Atsakovė atsiliepime pripažino ieškinio reikalavimus, todėl surašomi sutrumpinti motyvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 2 dalis, 268 straipsnis).

Dėl skolos ir pelno palūkanų priteisimo (ieškinio 1 ir 2 reikalavimai)

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsniai).

Iš byloje pateiktų įrodymų darytina išvada, kad atsakovė savo prievolių ieškovei nėra įvykdžiusi, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiamas 2 960,81 Eur negrąžintas kreditas ir 43,96 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2024 m. sausio 13 d.

Dėl administravimo mokesčio priteisimo (ieškinio 3 reikalavimas)

Ieškovė taip pat prašo teismo priteisti iš atsakovės 31,50 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos. Pažymėtina, kad sutartyje šalys susitarė dėl minėto mokesčio, jis buvo nurodomas Sutarties specialiosiose sąlygose. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovės ieškovei priteisiamas 31,50 Eur nesumokėtas administravimo mokestis.

Dėl negautų pajamų, paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos (ieškinio 4 reikalavimas)

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 6,90 proc. negautas pajamas, paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2024 m. sausio 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2028 m. liepos 6 d.) neviršijant pagal sutarties grafiką tą laikotarpį turėjusios būti mokėjimo (pelno) palūkanų sumos. Teismo vertinimu, faktas, kad ieškovė, už sutartą mokestį paskolinusi atsakovei pinigus ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukusi sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Pažymėtina, kad palūkanas, kurių norma 6,90 proc., pagal vartojimo kredito sutartį atsakovė turėjo mokėti per visą sutarties galiojimo laikotarpį iki 2028 m. liepos 6 d. Taigi ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo palūkanas iki sutarties termino pabaigos, atsakovei tinkamai vykdant sutartį. Pagal sutartį planuotos gauti palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-09 vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas. Taigi iš atsakovės ieškovei priteisiamos 6,90 proc. dydžio negautos pajamos, paskaičiuotos nuo sutarties nutraukimo dienos (2024 m. sausio 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2028 m. liepos 6 d.) ir neviršijant pagal sutarties grafiką tą laikotarpį turėjusios būti mokėjimo (pelno) palūkanų sumos.

Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų (ieškinio 5, 6 ir 7 reikalavimai)

Atsakovė praleido terminą įvykdyti prievolę, todėl iš jos ieškovei priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą –nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Tenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 68,00 Eur žyminis mokestis ir 242,00 Eur už advokato teisines paslaugas, iš viso 310,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės valstybei nepriteistinos, nes Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš proceso dalyvio į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, kuri yra 8 Eur., teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo ((TAR, 2023, Nr. 24579)).

Dėl sprendimo išdėstymo.

Atsakovė atsiliepime prašė skolos sumą leisti mokėti dalimis.

Ieškovė su atsakovės prašymu nesutiko. Nurodė, kad atsakovė, prašydama leisti skolą sumokėti dalimis, nenurodo nei laikotarpio, nei įmokų dydžio, kurias galėtų mokėti. Be to, nėra byloje pateikti įrodymai dėl atsakovės sunkios finansinės padėties. Prašymas neparemtas jokiais rašytiniais įrodymais. Atsakovė tik prašo skolą išdėstyti mokėti dalimis, tačiau duomenų, patvirtinančių jos sunkią finansinę padėtį ar egzistuojančias išskirtines aplinkybes, sudarančias pagrindą teismo sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, teismui nepateikė. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų sunkią atsakovės finansinę padėtį.

CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti bendrieji teisės principai (kartu ir civilinės teisės principai), taip pat teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai, CK 1.2 straipsnyje įtvirtinti civilinių santykių teisinio reglamentavimo principai (lygiateisiškumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių) užtikrina, kad teismai, nagrinėdami bylas, tinkamai aiškintų ir taikytų įstatymus. Sprendžiant teismo sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai; jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, taip pat atsižvelgtina į tai, ar, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą skolininko nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo lūkesčiai. Pagal teisėtų lūkesčių principą privalu pripažinti teisėtai įgytas asmens civilines teises, jas gerbti ir ginti. CPK 284 straipsnyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo išdėstymas kai ir sprendimo vykdymo atidėjimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimą išdėstyti ar jo vykdymą atidėti galima tik išimtiniais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad nagrinėjant teismo sprendimo išdėstymo klausimą taip pat atsižvelgtina į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą skolininko nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

Nagrinėjamu atveju atsakovė prašo priteistą sumą išdėstyti dalimis. Ieškovė su tokiu prašymu nesutinka. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė jokių įrodymų apie sunkią materialinę padėtį, kuri būtų ne tik itin sunki, bet ir nuolatinio bei ilgalaikio pobūdžio, nepateikė. Pažymėtina, kad sunkia asmens finansinę padėtį galėtų patvirtinti pateikti įrodymai apie gaunamas pajamas, turimas išlaidas, duomenys apie registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, duomenys iš bankų apie turimas lėšas banko sąskaitose bent už tris mėnesius iki prašymo padavimo, tačiau tokių įrodymų atsakovė nepateikė. Atsakovė prašė skolą išdėstyti dalimis, tačiau net nenurodė, per kiek laiko ir kokio dydžio įmokomis ji įsiskolinimą ieškovei padengtų. Todėl esant tokiai situacijai net nėra galimybės įvertinti, ar atsakovės finansinė padėtis iš tikrųjų yra itin sunki, ar ji tik siekia pavilkinti skolos išieškojimą. Taip pat nėra galimybės įsitikinti, ar atsakovė turės realią galimybę sumokėti dalines įmokas, jei teismo sprendimas būtų išdėstytas dalimis. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų apie atsakovės bendradarbiavimą su ieškove dėl skolos padengimo. Nors atsakovė nurodė, kad skolą pripažįsta ir sutinka ją sumokėti dalimis, tačiau iki šios dienos, t. y. 2025 m. sausio 21 d., byloje nėra duomenų apie nors vienos įmokos sumokėjimą. Todėl vertintina, kad iš esmės atsakovė nepadarė jokių realių žingsnių, kurie patvirtintų jos realius ketinimus sumokėti skolą kuo greičiau gera valia ir neįrodė, kad jos finansinė padėtis jai leistų tai padaryti.

Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, atsakovės elgesį, teismas mano, kad byloje nėra susiklostę išimtinės aplinkybės, kurios būtų pagrindu priteistos sumos išdėstymui. Teismo vertinimu, išdėsčius priteistą sumą kelių mėnesių ar pusės metų laikotarpiui, nėra jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovė būtų pajėgi tokio dydžio įmokas sumokėti, o ilgesniam laikotarpiui išdėsčius skolą būtų pažeistos ieškovės kaip kreditorės teisės, iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, kadangi ieškovės galimybės atgauti priteistą sumą nusitęstų neproporcingai ilgai. Teismui patenkinus atsakovės prašymą būtų pažeistas lygiateisiškumo principas, taip pat pažeisti teisėti kreditorės interesai ir teisėtų lūkesčių principas, kurį privalu pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstyta, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais, teisėtų lūkesčių principu, teismas atsakovės prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dalimis atmeta (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnis).

Atsakovei išaiškintina, jog tai neužkerta kelio jai vykdymo procese prašyti teismo sprendimo vykdymą išdėstyti dalimis, taip pat kreiptis į kreditorę ir geranoriškai susitarti su kreditore dėl priteistos sumos išdėstymo dalimis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 284 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Priteisti iš atsakovės D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, 2 960,81 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimties eurų 81 ct) negrąžintą kreditą, 43,96 Eur (keturiasdešimt trijų eurų 96 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, 31,50 Eur (trisdešimt vieno euro 50 ct) administravimo mokestį, 6,90 proc. negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 960,81 Eur, nuo sutarties nutraukimo dienos (2024 m. sausio 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2028 m. liepos 6 d.), ir neviršijant pagal sutarties grafiką tą laikotarpį turėjusios būti mokėjimo (pelno) palūkanų sumos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 036,27 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. spalio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 310,00 Eur (trijų šimtų dešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovės prašymą dėl sprendimo išdėstymo dalimis atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.