- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-03
- Bylos Nr.
- II-318-188/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-22-3-00195-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ramyna Šidlauskienė
- Pažeidėjas
- J. B.
institucijos, surašiusios nutarimą - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato atstovui V. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2018 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 66-ANR_N-1988-2018 panaikinimo ir administracinio nusižengimo bylos nutraukimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato (toliau – ir Kėdainių r. PK) 2018 m. birželio 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 18084556457 J. B. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, paskirta administracinė nuobauda - įspėjimas (adm. b. medžiagos 1 lapas).
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose 2018 m. birželio 19 d. gautas pareiškėjos J. B. skundas dėl Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariato 2018 m. birželio 3 d. nutarimo, kuriuo ji prašo perkvalifikuoti ANK 417 straipsnio 8 dalį į 591 straipsnį, t. y. administracinę teiseną jos atžvilgiu nutraukti. Skunde pareiškėja nurodo, jog neapšviestame kelio ruože, pravažiavus Dotnuvos miestelį, įvažiavo į kelio duobę. Pasak pareiškėjos, apie duobę įspėjančių kelio ženklų nebuvo. Dėl įvykio sprogo automobilio padanga, nubrozdinti ratlankiai. Taip pat nurodo, kad dėl to ji patyrė psichologinę traumą, pareigūnai surašė nutarimą už nieką. Pažymėjo, kad vairuoja 19 metų, tačiau jokių pažeidimų nėra padariusi (b. l. 2-6).
Šalies argumentai
Pareiškėja J. B. teismo posėdyje savo skundą palaikė ir papildomai nurodė, kad įvykis atsitiko dėl kelininkų aplaidumo. Pažymėjo, kad ji jokio nusižengimo nepadarė, pareigūnai pritaikė ne tą straipsnį. Paaiškino, kad įspėjamųjų ženklų tikrai nebuvo, priešpriešiais važiavo vilkikas ir 5 baikeriai, todėl jai reikėjo trauktis į kelkraštį. Nurodė, kad buvo tik greitį ribojantis ženklas. Pažymėjo, kad jos važiavimo greitis buvo ne daugiau kaip 30 km/h. Policiją išsikvietė, nes neturėjo automobilio KASKO draudimo. Nurodė, jog nesitikėjo, kad yra bausta administracine tvarka, ji netraktuoja, kad yra aplaidi, bausta buvo gal prieš 6 – 7 metus, policijos atsiliepimą laiko niekiniu. Prašo nutraukti administracinę teiseną.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą – Kėdainių r. PK, atsiliepime į skundą nurodė, jog visi įrodymai, kad J. B. padarė nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, surinkti ir pateikti administracinio nusižengimo byloje. Institucijos nuomone, medžiaga dėl J. B. įvykdyto administracinio nusižengimo surinkta tinkamai, nusižengimas įvertintas teisingai, pareiškėjos skundas nepagrįstas, todėl prašė J. B. skundo netenkinti ir palikti paskirtą nuobaudą (b. l. 10-11).
Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis V. B. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus bei papildomai paaiškino, kad J. B. nepasirinko saugaus greičio, todėl pažeidė KET 127, 128 punktų reikalavimus. Nurodė, jog J. B. su nusižengimu sutiko, gailėjosi. Jis ją parvežė namo su vaiku, kadangi pareiškėja atsarginio automobilio rato neturėjo. Nurodė, kad kelyje, kuriame įvyko eismo įvykis, buvo kelio ženklas Nr. 106 „Darbai kelyje“ ir Nr. 120 „Nelygus kelias“. Įvykio dieną jis pats važiavo pro tą vietą ir neabejoja, kad ženklai buvo, maždaug 100-150 metrų atstumu nuo įvykio vietos.
Liudytojas V. G. teismo posėdyje parodė, kad su pareiškėja jos vairuojamu automobiliu važiuojant Dotnuvos gyvenviete, pajuto smūgį, sprogo automobilio padanga, jie sustojo, tada buvo smūgis į tą pačią duobę. Važiavo baikerių kolona, sunkvežimis, iš paskos važiavę taip pat pateko į duobę. Už Dotnuvos gyvenvietės buvo visiškai neapšviesta kelio zona. Nurodė, kad J. B. greičio neviršijo, įspėjamųjų kelio ženklų apie kelio darbus - nematė. Žala padaryta, nes sprogo padanga, įlenkti ratlankiai. Kadangi nusprendė kreiptis į kelininkus, iškvietė policiją užfiksuoti faktą. Policijos pareigūnai pasakė, kad skirs įspėjimą. Policijos pareigūnai parvežė namo. Pažymėjo, kad duobė nebuvo aptverta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis V. B. 2018 m. birželio 3 d. surašė administracinio nusižengimo nutarimą pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį už tai, kad 2018 m. birželio 3 d. 01.15 val. Kėdainių r., kelio Jonava-Kėdainiai-Šeduva 42,65 km, J. B., vairuodama automobilį Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį jai pačiai, nepasirinko saugaus greičio, nepastebėjo remontuojamame kelio ruože esančios duobės, ko pasėkoje apgadino automobilio priekinį ratą. J. B., surašant protokolą dalyvavo, pripažino padariusi administracinį nusižengimą (adm. bylos medžiagos 1-2 lapai).
Iš J. B. skundo turinio matyti, jog pareiškėja iš esmės neigia, kad padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, nesutinka su institucijos vyriausiojo patrulio priimtu 2018 m. birželio 3 d. nutarimu bei atliktu faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimu, mano, kad byla buvo ištirta neišsamiai, netinkamai buvo įvertintos faktinės bylos aplinkybės, todėl prašo panaikinti skundžiamą nutarimą, kuriuo jai paskirta nuobauda –įspėjimas, ir administracinę bylą jos atžvilgiu nutraukti.
ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.
Kelių eismo taisyklių 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams (KET 127,128 punktai)
J. B. argumentą, jog tuo metu ženklų nebuvo, dėl ko ji neapšviestame kelio ruože duobės nepastebėjo, teismas vertina kaip jos pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant panaikinti administracinę atsakomybę. Tokius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginius paneigia byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma.
Pareiškėja J. B. skunde ginčija faktines įvykio aplinkybes, nurodo, kad važiuodama neapšviestoje kelio dalyje, pravažiavus Dotnuvos miestelį, ji greičio neviršijo ir pajuto smūgius į priekinį dešinį ir galinį ratus. Šias skunde nurodytas aplinkybes J. B. patvirtino ir teismo posėdžio metu. Patvirtino, kad priimant nutarimą su nusižengimu sutiko, nes buvo pavargusi, be to, automobilyje buvo mažas vaikas.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. G. nurodė, kad J. B. yra jo sugyventinė, jis važiavo kartu su J. B., kuri neviršijo greičio, ir kelyje nebuvo įspėjamųjų kelio ženklų. Pareigūno V. B. teismo posėdžio metu patvirtintos aplinkybės visiškai priešingos. Institucijos atstovas V. B. nurodė, kad tos pačios dienos šviesiu paros metu važiavo pro įvykio vietą ir matė įspėjamuosius ženklus. Jo nuomone, jeigu vairuotoja būtų pasirinkusi saugų greitį, taip nebūtų atsitikę.
Netikėti pareigūno nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo, nes jo išdėstytos įvykio aplinkybės buvo vienodos tiek surašant administracinio nusižengimo nutarimą, tiek apklausos teisme metu. Be to įvykio vietoje buvę pareigūnai su J. B. nėra nei draugai, nei pažįstami, kitaip nei pareiškėja su V. G., kuriuos sieja asmeniniai santykiai, ir, teismo vertinimu, neturi jokio suinteresuotumo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. B. atžvilgiu. Tuo tarpu J. B. iš pradžių su nusižengimu sutiko, gailėjosi, vėliau savo poziciją pakeitė, kaip ir pati nurodė, siekiant ateityje prisiteisti patirtą žalą. Institucijos atstovas V. B. tik vykdė savo tarnybines pareigas, todėl teismas jo parodymus vertina kaip objektyvius, atmesdamas V. G. parodymus, vertindamas juos kaip siekį padėti savo sugyventinei J. B. išvengti administracinės atsakomybės. Institucijos atstovo nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esanti eismo įvykio schema (b. l. 4-5, administracinio nusižengimo byla Nr. ROIK 18084556457), iš kurios matyti J. B. automobilio važiavimo trajektorija. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad J. B. negalėjo išvengti duobės, sustojus ar ją apvažiavus.
Pareiškėja J. B. kaip įrodymus, patvirtinančius jos nurodomas aplinkybes, teismui pateikė 12 fotonuotraukų.
Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) (ANK 569 straipsnio 3 dalis).
Pareiškėjos pateiktos nuotraukos akivaizdžiai neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų. Iš šių nuotraukų tikrai nėra aišku, kada jos darytos, kokio konkretaus automobilio ir kokioje vietoje sužalojimai užfiksuoti. Nuotraukose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 5 matyti tik skirtingų spalvų kelio danga, tačiau nėra liniuotės ir kito matavimo prietaiso pagalba (kaip tai būna užfiksuota policijos pareigūnų įvykio fotonuotraukose) pavaizduoto duobės gilumo, jos krašto aukščio, kad teismas galėtų tinkamai įvertinti duobės pavojingumą. Iš nuotraukos Nr. 4 nėra aišku, kurio automobilio padanga yra prapjauta ar sprogusi, kaip ir iš nuotraukos Nr. 6 nematyti, koks automobilis yra užkeltas ant pagalbos kelyje automobilio, o kitos nuotraukos darytos gerokai po įvykio, t. y. 2018 m. birželio 18 d., todėl neaišku, ką tomis nuotraukomis pareiškėja įrodinėja.
Pažymėtina, kad byloje turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys padarytą nusižengimą arba šalinantys nusižengimo aplinkybes. Šioje byloje nuotraukos darytos privataus fizinio asmens, teismo manymu, šie įrodymai nepatvirtina pareiškėjos pozicijos, kurios ji laikosi. Iš byloje esančių pateiktų kai kurių fotonuotraukų visiškai nėra aišku, kur ir kada jos darytos. Taigi visiškai nėra aišku, ar šios nuotraukos darytos pažeidimo padarymo dieną, ar jos darytos pažeidimo nurodytoje vietoje. Šios aplinkybės neleidžia pripažinti pareiškėjos aplinkybių įrodytų, nes byloje jos nurodytos aplinkybės nėra patikrintos, nėra žinomas įrodymų gavimo būdas, laikas, vieta. Atsižvelgiant į tai, teismas nesivadovauja pareiškėjos teismo posėdžio metu pateiktomis nuotraukomis.
Liudytojo V. G. parodymai vertintini kritiškai, kaip prieštaraujantys Institucijos atstovo paaiškinimams, rašytiniams įrodymams, patvirtinusiems loginę įvykio seką. Jokių įrodymų, patvirtinančių įspėjamųjų kelio ženklų nebuvimą, byloje nėra, todėl teismas neabejoja policijos pareigūnų nustatytomis aplinkybėmis, kad įvykio vietoje buvo sustatyti kelio ženklai, įspėjantys apie darbus kelyje, ir J. B., artėdama prie duobės, privalėjo įvertinti situaciją, sulėtinti greitį, reikalui esant, sustoti. Tačiau pareiškėja to tinkamai nepadarė, įvažiavo į duobę, ko pasėkoje apgadino automobilio ratą. J. B. savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto, numatančio, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, reikalavimus, nevykdė kelių ženklų „Darbai kelyje“ ir „Nelygus kelias“ reikalavimų (KET 1 priedo Nr. 106 ir Nr. 120), todėl yra pagrįstai nubausta.
Remdamasis institucijos atstovo V. B. paaiškinimais bei kitais aptartais įrodymais, sugretinęs juos tarpusavyje, teismas daro išvadą, kad J. B. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, visiškai įrodyta, administracinė nuobauda paskirta laikantis administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2018 m. birželio 3 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 66-ANR_N-1988-2018, pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalimi, 642 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
J. B. skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2018 m. birželio 3 d. nutarimą Nr. 66-ANR_N-1988-2018 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.