Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant prokurorui Viktorui Roščenkovui, nukentėjusiajai J. V., jos įstatyminei atstovei I. V., kaltinamajam V. V., jo gynėjui – advokatei Sofijai Kručienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Rusijos Federacijoje, Rusijos Federacijos pilietis, rusas, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas (b.l.39), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d..

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. 2011-09-16 apie 16.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mušdamas mažametę dukrą J. V., gim. 1997m., t.y. sukdamas nukentėjusiosios J. V. ranką ir suduodamas jai vieną kartą delnu į kairį skruostą, sukėlė nukentėjusiajai J. V. fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. V. inkriminuojamo nusikaltimo padarymu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2011-09-16 prie savo namų išgėrė vyno, alaus. Parėjęs į namus, sukėlė skandalą su savo buvusia žmona, smogė jai. Nukentėjusioji J. V. puolė užstoti I. V.. Konflikto metui jis smogė delnu ir savo dukrai J. V.. Pripažįsta, kad nuo suduoto smūgio J. V. galėjo jausti fizinį skausmą. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi. Girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Įrodymų tyrimas nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. nustatyta tvarka, kadangi įvykio aplinkybės pakankamai aiškio, su sutrumpintu įrodymu tyrimu sutiko kaltinamasis prokuroras ir gynėja.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. V. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta byloje surinkta medžiaga: nukentėjusiosios J. V. parodymais, kuriose nurodyta, kad 2011-09-16 apie 16.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), girtas tėvas V. V. plūdo necenzūriniais žodžiais ją ir mamą bei konflikto metu suko jai ranką ir vieną kartą rankos delnu jai sudavė per kairį skruostą, dėl ko labai skaudėjo (b.l.12,13-14); liudytojo I. V. parodymais (b.l.17-18); įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis (b.l. 5-7). Padarytos nusikalstamos veikos objektas yra asmens sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė mušimu, sukeliant mažamečiui asmeniui fizinį skausmą. Padarytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali ir priskiriama baigtų nusikaltimų kategorijai. Subjektyvioji pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo V. V. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 2 d.

Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str.). Kaltinamasis V. V. padarė tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.). Kaltinamojo V. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis V. V. anksčiau neteistas. Nors ir buvo prokuroro nutarimu ir ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 38 str., tačiau laikoma, kad nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Minėtos nusikalstamos veikos sankcijoje numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, į baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, siekiant LR BK 41 str. numatytų tikslų, V. V. skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kuri yra mažesnė už sankcijoje numatytos bausmės vidurki, tačiau artima vidurkio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant kaltinamajam įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemones.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajam V. V. panaikintina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

J. V. konflikto metu nuo rankos sukimo ir suduoto smūgio patyrė fizinį skausmą. Šis fizinis skausmas buvo sukeltas neteisėtų V. V. veiksmų pasekoje. Pagal CK 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo. Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti LR CK 6.250 str. 2 d. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Prokuroras, gindamas viešąjį interesą, reikšdamas civilinį ieškinį dėl 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai J. V. iš kaltinamojo V. V., civilinį ieškinį grindė tuo, kad nukentėjusioji dėl neteisėtų veiksmų aptyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, kurio pasekmės išliks ilgą laiką jos atmintyje, turės įtaką jos asmenybės vystymuisi ir formavimuisi ateityje. Patirtas smurtas verčia J. V. jaustis nesaugiai, būti nuolatinėje netikrumo ir pažeminimo būsenoje, jausti išgąstį. Tiek nukentėjusioji J. V., tiek jos įstatyminė atstovė nurodo, kad kaltinamojo smurtas prieš šeimos narius vyksta nuolat, prie to smurto jos jau priprato. Įvykio dieną patirtas fizinis skausmas buvo trumpalaikis, dvasinis sukrėtimas tęsiasi trumpą laiką - išnyko maždaug už valandos po įvykio, minėtas įvykis jokių neigiamų pasekmių nesukėlė. Sutinka, kad neturtinė žala būtų priteista mažesnė, nei prašo prokuroras. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, prokuroro pareikštas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 273 str., 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 304 str., 305 str., 307 str.,

nusprendžia:

V. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir skirti jam bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant V. V.:

- toliau registruotis darbo biržoje arba dirbti;

- be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 2 d., 70 str., 72² str.:

- paskirti V. V.: 60 (šešiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, juos atliekant per 6 (šešis) mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- įpareigoti V. V. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kaip asmenį, padariusį nusikalstamą veiką šeimos nariui. Įpareigojimą įvykdyti per (3) tris mėnesius, skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti kaltinamajam V. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Iš V. V. priteisti nukentėjusiajai J. V. (300) tris šimtus litų neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, per Šiaulių miesto apylinkės teismą.