Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, sekretoriaujant Ingai Šagamogienei, dalyvaujant pareiškėjo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atstovei I. S. , atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei R. D. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybei, trečiasis suinteresuotasis asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisekimo ministerijos, dėl turtinės žalos atlyginimo bei palūkanų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis suinteresuotasis asmuo - Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Kelių direkcija) dėl pareiškėjo skundo reikalavimų pagrįstumo prašė spręsti teismo nuožiūra (b.l. 45-48).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas.

Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad 2012 m. liepos 4 d. apie 12.10 val. Kauno mieste įvyko eismo įvykis, kurio metu V. G. , vairuodamas automobilį AUDI A6, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvės, ties sankryža su Aktinidijų taku, važiuojamoje dalyje esančią duobę ir apgadino automobilį. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba 2012 m. liepos 4 d. nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nenustačiusi administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykio medžiaga, b.l. 21). Šis procesinis sprendimas yra įsiteisėjęs. Kadangi minėta transporto priemonė buvo apdrausta UAB ADB „ERGO Lietuva“ (b.l. 9), todėl apie eismo įvykį 2012 m. liepos 4 d. buvo pranešta draudimo bendrovei (b.l. 34), atlikta transporto priemonės techninė apžiūra bei surašytas aktas (b.l. 31). Draudėjas pateikė pareiškėjui dokumentus, patvirtinančius dėl transporto priemonės sugadinimo patirtas išlaidas (b.l. 27-30). Pareiškėjas dėl minėto eismo įvykio 2013 m. spalio 9 d. išmokėjo draudimo išmoką 1904,33 Lt sumoje (b.l. 26). 2013 m. spalio 1 d. pareiškėjas pateikė pretenziją Kauno miesto savivaldybei dėl 1904,33 Lt turtinės žalos atlyginimo (b.l. 24), tačiau ji patenkinta nebuvo (b.l. 23).

Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis anksčiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Tiek Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte, tiek Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatyta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikšmės automobilių kelių priežiūros organizavimą, jos vykdymą ir naudojimąsi jais nustato 2004 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinta Kelių priežiūros tvarka. Tvarkos 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Tvarkos 12 punkte nustatyta, jog kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją dalį, kelkraščius, skiriamąją juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, želdynus, esančius kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas; prižiūrėti kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, pašalinti išdžiūvusius medžius, keliančius pavojų saugiam eismui, bloginančius kelio, šalikelės ir ženklų matomumą; neleisti, kad pakelėje būtų sodinami želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui, – medžiai ir krūmai turi būti šalinami Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę šios Tvarkos reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (42 punktas). CK 6.266 str. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms.

Sistemiškai vertinant visas aukščiau paminėtas teisės aktų nuostatas pripažintina, jog pareiškėjo prašomos atlyginti turtinės žalos atsiradimas kildinamas iš Kauno miesto savivaldybės veiklos viešojo administravimo srityje, todėl nagrinėjamu atveju spręstinas deliktinės civilinės atsakomybės taikymo klausimas.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Tai reiškia, jog pareiškėjas, paduodamas skundą, teismui turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovė, atsikirsdama į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.). Įstatymų leidėjo administraciniam teismui suteikta teise rinkti įrodymus, teismas gali ir turi pasinaudoti tais atvejais, kai byloje paaiškėja, jog ginčui svarbių aplinkybių nustatymui ir visapusiškam, objektyviam jų ištyrimui turi būti pateikti papildomi duomenys (ABTĮ 57 str.4 d., 68 str.1 d., 80 str.1 d., 81 str.), tačiau bylą nagrinėjantis teismas visada turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais (įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip materialios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu).

Byloje esantys įrodymai – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012 m. liepos 4 d. eismo įvykio schema, tos pačios datos nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (b.l. 21,22), V. G. paaiškinimai dėl eismo įvykio bei pareigūno A. K. tarnybinis pranešimas (Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos eismo įvykio medžiaga) patvirtina, kad automobilis įvažiavo į duobę, apsemtą vandens, nepažymėtą jokiais kelio ženklais, dėl ko buvo apgadintas, kas, teismo nuomone, patvirtina patį eismo įvykio faktą – t.y. kad 2012 m. liepos 4 d. apie 12.10 val., (duomenys neskelbtini) g., ties sankryža su (duomenys neskelbtini) taku, Kaune, automobilis AUDI A6, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje esančią duobę ir buvo apgadintas.

Byloje nėra ginčo, kad konkreti kelio duobė, (duomenys neskelbtini) gatvės, ties sankryža su (duomenys neskelbtini) taku, Kaune, važiuojamojoje dalyje, kurioje buvo apgadintas automobilis, nebuvo paženklinta, neaptverta ar kitaip pažymėta. Duomenų apie tai, kad šioje gatvėje buvo pastatyti atitinkami įspėjamieji kelio ženklai, perspėjantys eismo dalyvius apie važiuojamosios kelio dangos nelygumus (kelio bangas, duobes), taip pat nėra.

Atsakovės atstovė teigė, jog vairuotojas, vairuodamas automobilį minėtoje gatvėje, privalėjo elgtis atidžiai, rūpestingai ir atsargiai, pasirinkti saugų greitį, vadovaudamasis Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimo Nr.1950 19, 133, 134 punktu, ir šių nuostatų nevykdymas galėjo sąlygoti žalos atsiradimą, tačiau šios aplinkybės nebuvo ištirtos.

Byloje nėra objektyvių, neginčijamų duomenų, kad asmuo, vairavęs transporto priemonę, būtų pažeidęs Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių nuostatas (ABTĮ 57 str.).

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2012 m. liepos 4 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo teisena nutraukta, nenustačius automobilio vairuotojo V. G. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Šis nutarimas priimtas nepažeidžiant esminių ATPK nuostatų, yra motyvuotas ir įsiteisėjęs. Policijos pareigūnai įvykio vietoje betarpiškai apžiūrėjo sugadintą transporto priemonę, taip pat eismo įvykio schemoje užfiksavo su įvykiu susijusias aplinkybes – jo vietą, nepažymėtą gatvėje esančią duobę, jos matmenis (0,20 gylio, apie 0,8 m. pločio, 1,30 m. ilgio), dislokaciją automobilio atžvilgiu, kitus reikšmingus atstumus (Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos eismo įvykio medžiaga). V. G. 2012 m. liepos 4 d. paaiškinime nurodė, jog važiavo (duomenys neskelbtini) gatve paskui automobilių koloną, kadangi kelias buvo pilnas balų, todėl buvo neįmanoma jas visas apvažiuoti (Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos medžiaga).

Aukščiau nurodytų įrodymų visuma patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) gatvės danga buvo šlapia (buvo daug balų), vairuotojas važiavo automobilių kolonoje, ginčo duobė buvo apsemta vandeniu, todėl, teismo nuomone, vairuotojo galimybė pastebėti ginčo duobę buvo ribota.

Atsižvelgiant į tai, jog vairuotojo veiksmuose KET pažeidimų nebuvo nustatyta, darytina išvada, jog nurodytos aplinkybės apsunkino vairuotojo galimybę, elgiantis rūpestingai ir apdairiai, pastebėti, sustoti ar kitaip išvengti važiuojamojoje kelio dalyje esančią duobę. Transporto priemonės vairuotojo veiksmuose nebuvo jokių didelio neatsargumo, nerūpestingumo požymių, taip pat nėra jokio pagrindo svarstymui apie nenugalimos jėgos egzistavimą ginčo situacijoje.

Kaip buvo minėta, proceso šalys privalo teikti įrodymus, pagrindžiančius reikalavimus ir atsikirtimus (ABTĮ 57 str.). Atsakovės ir jos atstovės nurodytos aplinkybės, kad pats vairuotojas nebuvo atsargus, atidus ir pasirinkęs saugų greitį, galėjo išvengti eismo įvykio bei automobilio apgadinimo, grindžiami vien prielaidomis, tačiau objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję autoįvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta. Dėl šių priežasčių vertinti, kad vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų, ar atliko kitus veiksmus, kurie bent iš dalies įtakojo žalos atsiradimą, nėra jokio pagrindo.

Pažymėtina, kad atsakovės ir jos atstovės argumentai, jog riziką už automobilio sugadinimus turi prisiimti tik pats vairuotojas, sudarytų dar didesnes prielaidas atsakovei ir toliau elgtis neatsakingai, ignoruoti teisės aktuose numatytas pareigas dėl kelių priežiūros bei remonto, taip keliant grėsmę eismo saugumui, neprisiimti atsakomybės, nepagrįstai perkeliant ją patiems eismo dalyviams (ABTĮ 57 str.).

Atsakovė ginčija priežastinio ryšio tarp eismo įvykio ir automobilio apgadinimų buvimą.

Atsakovė bei jo atstovė nurodė, kad byloje esantis Kauno AVPK Kelių policijos valdybos nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje patvirtina tik automobilio dešiniojo rato apgadinimo faktą, o JUAB „Juta“ remonto sąmatoje nurodytos keičiamos dalys yra rato guolio korpusas, guolis, stebulė. JUAB „Juta“ sąskaita faktūra už atliktus darbus išrašyta praėjus septyniems mėnesiams nuo eismo įvykio, duomenų, kad automobilis nebuvo eksploatuojamas per šį laikotarpį, bei, kad neįvyko kitas eismo įvykis, į bylą nepateikta, todėl negalima nustatyti priežastinio ryšio tarp eismo įvykio ir automobiliui padarytų apgadinimų.

Kauno AVPK Kelių policijos valdybos 2012 m. liepos 4 d. nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nurodyta, jog automobiliui sugadintas priekinis dešinės pusės ratas (b.l. 21). V. G. 2012 m. liepos 4 d. paaiškinime dėl eismo įvykio nurodyta, jog pažeistas ratlankis ir prakirsta padanga (Kauno AVPK Kelių valdybos eismo įvykio medžiaga). V. G. 2012 m. liepos 4 d. pranešime nurodyta, jog prakirsta dešinės pusės priekinė padanga, apgadintas ratlankis ir pažeistas ratų suvedimas (b.l. 34).

Iš 2012 m. liepos 4 d. Transporto priemonės apžiūros - defekto akto (b.l. 31) matyti, jog eismo įvykio dieną draudėjo darbuotojas, apžiūrėjęs automobilį, nustatė, jog reikalinga keisti priekinę dešinės pusės padangą, priekinį dešinės pusės rato guolį, priekinę dešinės pusės guoliavietę ir priekinę dešinės pusės stebulę, taip pat reikia remontuoti priekinį dešinės pusės ratlankį ir atlikti priekinės važiuoklės patikrą.

Automobilis buvo suremontuotas. Pagal Jiezno UAB „Juta“ pateiktos 2013 m. vasario 13 d. remonto sąmatos Nr. 396499 duomenis, automobiliui pakeistas dešinio rato guolio korpusas, priekinio dešinio rato guolis, priekinė dešinė stebulė ir priekinė dešinė padanga, taip pat atlikti su šių detalių pakeitimu susiję darbai, dešinio priekinio ratlankio remontas ir ratų suvedimas (b.l. 28-30). JUAB „Juta“ 2013 m. vasario 18 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra JUT Nr. 30021550 patvirtina, jog draudėjas dėl automobilio remonto turėjo 2920,44 Lt išlaidų (b.l. 27).

Įvertinus šiuos duomenis, darytina išvada, kad remonto darbai, nurodyti UAB „Juta“ 2013 m. vasario 13 d. remonto sąmatoje Nr. 396499, atitiko iš kart po eismo įvykio 2012 m. liepos 4 d. surašyto Transporto priemonės apžiūros - defekto akte nurodytus sugadinimus, darbų apimtį, kas paneigia atsakovės argumentus dėl priežastinio ryšio tarp eismo įvykio ir patirtų nuostolių nebuvimo.

Ta aplinkybė, kad Kauno AVPK Kelių policijos valdybos nutarime buvo fiksuotas dešinio priekinio rato apgadinimas, negali būti pagrindu išvadai, jog tik tokio pobūdžio nuostoliai ir buvo padaryti, nes pareigūnai sugadinimus fiksavo įvykio vietoje, apžiūrėję automobilį vizualiai. Apžiūrėjus automobilį draudimo įmonėje, dalyvaujant draudimo kompetentingiems specialistams, buvo nustatyti sugadinimai, kurių nebuvo galima matyti automobilį apžiūrint išoriškai.

Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių automobilio eksploatavimą po ginčo eismo įvykio, automobilio dalyvavimą kitame eismo įvykyje ar pan., t.y. įrodymų, patvirtinančių kokių nors aplinkybių įtaką nustatytiems automobilio apgadinimams.

Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Atlyginamų draudėjui nuostolių dydį, rūšis ir tvarką apibrėžia draudimo sutartis ir civilinės atsakomybės draudimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimas Nr. 27). Pagal UADB „Ergo Lietuva“ 2011 m. liepos 26 d. generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 149 patvirtintų Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 (toliau-ir Taisyklių Nr. 030) 13 ir 14 skyrių, reglamentuojančių žalos nustatymo tvarką ir draudimo išmokų mokėjimo sąlygas, 13.1.4. punktą išlaidas, reikalingas transporto priemonės ar jos dalių vertei, kuri buvo draudžiamojo įvykio metu, atkurti nustato draudiko paskirtas asmuo. Tam reikalingus dokumentus, ypač nuotraukas, privalo pristatyti draudėjas, jeigu nesusitariama kitaip.

Taisyklių 14.1.1 punktas nustato, jog jei draudimo sutartis sudaryta draudimo „rinkos verte“ draudimo apsaugos variantu, žalos dėl transporto priemonės sugadinimo, kai ją remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio.

Konkrečiu atveju, draudimo sutartis buvo sudaryta draudimo apsaugos variantu „rinkos verte“ (b.l. 9). Draudėjas pateikė pareiškėjui dokumentus, patvirtinančius dėl transporto priemonės sugadinimo patirtas išlaidas – 2920,44 Lt sumai (b.l. 27-33).

Pagal Taisyklių Nr. 030 14.1.8. punktą, jei po draudžiamojo įvykio remontuojant transporto priemonę, pažeistos dėvėtos detalės pakeičiamos naujomis, originaliomis gamyklos gamintojos detalėmis, tai draudikas atskaičiuoja nusidėvėjimą. Detalių (išskyrus transporto priemonės padangas), kurias paveikia natūralus nusidėvėjimas ir aplinkos poveikis, proporcingas transporto priemonės ridai ir senumui, transporto priemonės nusidėvėjimo laipsnis nustatomas atsižvelgiant į Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarką ir transporto priemonių vertinimo instrukciją pagal šiame punkte pateiktą lentelę. Padangų nusidėvėjimo laipsnis nustatomas pagal galiojančią Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir transporto priemonių vertinimo instrukciją.

Jiezno UAB „Juta“ 2013 m. vasario 13 d. remonto sąmatoje nurodyta (b.l. 28-30), jog keičiamos detalės buvo neoriginalios (sąmatoje pažymėtomis žvaigždute pagal AUDATEX kompiuterinę programą), todėl ginčo atveju, pakeistoms automobilio detalėms nusidėvėjimas buvo netaikomas pagrįstai.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog automobilio padangai, nepažeidžiant galiojančios Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos nuostatų, pritaikytas 61,72 proc. nusidėvėjimo koeficientas (b.l.25, 65).

Taigi, aukščiau išdėstytų faktinių aplinkybių visuma patvirtina, jog įvertindamas nuostolio dydį bei jį apskaičiuodamas, pareiškėjas laikėsi Taisyklėse Nr. 030 nustatytų reikalavimų. Bendras žalos dydis – 2920,44 Lt (b.l. 25-30), tačiau atskaičius 400 Lt besąlyginę išskaitą, padangos nusidėvėjimą (b.l. 25, 65), ši suma yra 1904,33 Lt (b.l. 25), kuri išmokėta remonto įmonei (b.l. 26).

Įrodymų, paneigiančių keičiamų detalių įsigijimo bei remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę jų kainą ar objektyvių duomenų, jog buvo kompensuotos didesnės išlaidos, nei tos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti, teismui nebuvo pateikta. Pagal automobilio sugadinimo pobūdį, nurodytos išlaidos laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis. Atsakovės motyvai dėl žalos dydžio pagrįsti prielaidomis, todėl atmestini.

Atsakovės argumentas, jog visiškas draudimo išmokos kaip žalos priteisimas draudimo bendrovei prieštarauja Draudimo įstatymo 93 str. 1 d. įtvirtintai nuostatai, kad draudikas prisiima riziką, atmestinas. Atsakovė neigia subrogacijos instituto taikymą. Išmokėjus draudimo išmoką, pasikeičia žalos atlyginimo santykio šalys – t.y. nukentėjusįjį asmenį pakeičia draudikas, kuris perima jo teisę reikalauti iš žalą padariusio asmens atlyginti žalą. Tačiau toks santykio šalių pasikeitimas (draudimo išmokos išmokėjimo faktas) nepanaikina žalos atlyginimo prievolės, nes, priešingu atveju, susidarytų teisiškai nelogiška situacija, jog atsakingo už padarytą žalą asmens padarytus nuostolius (jų dalį, patenkančią į draudimo įmokų ribas) padengtų pats nuostolį patyręs asmuo.

Esant šioms aplinkybėms ir įrodymams pripažintina, kad savivaldybė, šiuo konkrečiu atveju, neįvykdė pareigos tinkamai prižiūrėti, remontuoti (duomenys neskelbtini) g., Kaune bei užtikrinti saugų eismą joje, todėl dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta P. M. nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė. Teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Taigi, nagrinėjamu atveju, esant visoms būtinosioms viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygoms, pareiškėjo skundo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas. Pareiškėjui ERGO Insurance SE iš atsakovės priteistinas 1904,33 Lt turtinės žalos atlyginimas.

Atmestini atsakovės argumentai, kad už vietinės reikšmės kelių priežiūrą yra atsakingas trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, kadangi kelių būklė ir priežiūra priklauso nuo Kelių direkcijos skiriamų lėšų dydžio. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte nustatytos savivaldybių savarankiškos funkcijos vykdymui papildomas finansavimo šaltinis, pagal Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą, yra Kelių priežiūros ir plėtros programa, kurios metines finansavimo sąmatas tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Remiantis Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašu, kuris patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447, už lėšas, skirtas iš Kelių priežiūros ir plėtros programos, atsako savivaldybės. Kelių direkcija turi kontroliuoti lėšų naudojimą pagal paskirtį, tačiau kokiems objektams naudoti skirtas lėšas, nustato pati savivaldybė.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, tokio pobūdžio bylose, t.y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (pvz., 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012), todėl vadovaujantis Civilinio kodekso 6.2. straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2013 m. gruodžio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovės prašymas sustabdyti administracinę bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 str. 4 d., Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2005-04-21 nutarimu Nr. 477, 3, 5.3, (5.3.1, 5.3.2 p.) atitikties Konstitucijos 21, 29, 94 str. atmestinas, kadangi atsakovės paminėti teisės aktai netaikomi sprendžiant pareiškėjo reikalavimą, kylantį iš draudimo bei civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisinių santykių, todėl kreiptis į Konstitucinį teismą nėra pagrindo (ABTĮ 4 str. 2 d., 57 str.).

Pareiškėjas prašė priteisti 60,66 Lt turėtas išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (išlaidas kurui).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju, teismo sprendimas priimtas pareiškėjo ERGO Insurance SE naudai, todėl jis turi teisę reikalauti iš kitos šalies - atsakovės Kauno miesto savivaldybės atlyginti jo patirtas išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu. Iš pateikto prašymo ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad prašomas priteisti išlaidas sudaro 60,66 Lt kelionės išlaidos.

Bylos duomenys patvirtina, kad ERGO Insurance SE įgaliota atstovė Teisės ir regreso skyriaus teisininkė I. S. dalyvavo 2014 m. vasario 26 d. teismo posėdyje (b.l. 66-68), todėl pareiškėjas turi teisę į transporto išlaidų, atstovei vykstant į šį teismo posėdį ir atgal, atlyginimą (ABTĮ 44 str. 4 d.).

Pareiškėjas savo atstovės atvykimą į 2014 m. vasario 26 d. teismo posėdį grindžia VĮ „Regitra“ registracijos liudijimu (b.l. 56), kuris patvirtina, jog pareiškėjo atstovė į teismo posėdį vyko automobiliu Skoda Fabia, v/n (duomenys neskelbtini) ir pažyma „Dėl kuro normų“ (b.l.57), kurioje nurodyta, jog Skoda Fabia, v/n (duomenys neskelbtini) vidutinės kuro sąnaudos yra 6,5 l/100 km. Kadangi 2014 m. vasario 25 d. UAB „Statoil“ 95 markės benzino kaina 4,620 Lt (b.l. 55), todėl pareiškėjas turi teisę į 60,66 Lt patirtų išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 44 straipsniu, teisėjas,

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą patenkinti.

Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės pareiškėjo ERGO Insurance SE, atstovaujamo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, naudai 1904,33 Lt (tūkstantį devynis šimtus keturis litus, 33 ct) turtinės žalos atlyginimui, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo administracinės bylos iškėlimo teisme (2013 m. gruodžio 4 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 60,66 Lt (šešiasdešimt litų, 66 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.