Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S.Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyventis (duomenys neskelbtini), dirbantis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 ir 3 dalis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. Ž. mušdamas nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui bei mažametei, o būtent:

jis 2020 m. rugpjūčio 8 d., apie 11.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, konflikto metu ne mažiau kaip tris kartus smogė sutuoktinei A. B.-Ž. į veidą, padarydamas jai kraujosruvas kairės akies vokuose, apatinės lūpos gleivinės dešinėje, kairio riešo srityje, sukėlusias nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, bei tuo pačiu metu ranka sudavė A. B.-Ž. apsikabinusiai mažametei dukrai K. Ž., gim. 2011 m., į veidą, padarydamas jai kraujosruvą dešinio skruosto srityje, dėl ko nukentėjusiajai mažametei taip pat buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamasis S. Ž. teisiamojo posėdžio nurodė, kad pripažįsta kaltinamajame akte nurodytas įvykio aplinkybes, taip pat pripažįsta savo kaltę. Jis su A. B.-Ž. yra susituokę, pragyveno santuokoje virš 10 metų. Kartu gyventi sekėsi visai neblogai, bet kažkur prieš metus prasidėjo labai rimti konfliktai. Pradėjo konfliktuoti, bet pavyko susitaikyti ir būtent šio įvykio metu pas juos buvo taikos periodas. Toks konfliktas jų santuokos laikotarpiu - ne pirmas. Rugpjūčio 8 d., iš ryto atsikėlė, turėjo įvairių planų. Buvo pusryčių metas, jis ieškojo pjaustymo lentelės, bet įprastoje vietoje, kurioje ji buvo 10 metų, nerado. Lentelę rado stalčiuje, įdėtą šalia porcelianinių puodelių. Tada jis ramiu tonu, be įžeidinėjimų, be keiksmažodžių A. B.-Ž. pademonstravo ir pasakė, kad čia įdėti tokį kasdienio naudojimo daiktą kartu su porcelianiniais puodeliais, kurie gali sudužti, yra blogas sprendimas. Pasakė, kad dabar klausysis tokių garsų ir keletą kartų atidarė ir uždarė stalčių, pademonstruodamas kaip barška indai ir kaip gali atsitikti. Stalčių trankė 4-5 kartus. Galėjo lentelę tiesiog ištraukti ir padėti į vietą, bet tuo metu norėjo užakcentuoti ir parodyti, kad šitas sprendimas yra neteisingas. Sutinka, kad stalčiaus darinėjimo garsas buvo nemalonus, bet tai tikrai nebuvo agresyvus veiksmas. Tos demonstracijos metu A. B.-Ž. stovėjo prieš jį, gėrė iš puodelio vandenį ir visiškai netikėtai tą puodelį metė į jo pusę. Puodelis praskrido, nukrito ant žemės ir nuskilo rankenėlė. Jam tai buvo šokas ir to šoko pasekmėje padarė labai neteisingą sprendimą, dėl kurio gailisi. Jo reakcija buvo tokia, kad jis priėjo ir delnu, plaštaka sudavė jai kelis kartus per veidą. Pripažįsta, kad jo reakcija buvo neadekvati ir tų smūgių neturėjo būti. Pribėgo dukra, to veiksmo metu, tikriausiai ją užkabino ir galėjo nežymiai ją sužaloti. To labai gailisi, prašo atleisti. Kai trenkė nukentėjusiajai, matė, kad dukra buvo šalia, bet ne visiškai, ji labiau priartėjo eigoje. Pripažįsta, kad antrą ar trečią smūgį sudavė jau esant dukrai apsikabinus mamą. Dukrai sudavė netyčia, jo reakcija vienareikšmiškai buvo nukreipta tik prieš A. B.-Ž., o dėl dukters tai čia visiškas atsitiktinumas ir tenka tik apgailestauti, neturėjo jokios intencijos jos sužeisti. Nukentėjusios A. B.-Ž. neatsiprašė, nes tuo metu buvo tokios būsenos, kad nebuvo pasiruošęs atsiprašyti. Jis kelis kartus yra jos atsiprašęs, kai buvo atvykęs į jos butą pasiimti savo daiktų. Paskui susirašinėjo per programėlę „Messenger“, yra parašytas tekstas, gali pakartoti tai ir dabar. Atsiprašo, kad taip padarė, labai gailisi. Jis atsiprašė ir dukters, išsamiai paaiškindamas situaciją. Vyko psichologo seansas ir visų atsiprašė. Dėl neturtinės žalos dydžio, tai jis neturi pozicijos, neturi patirties, todėl tegul vertina teismas. Jo pozicija yra tokia, kad 3 000 Eur yra daugoka. Šio paskutinio konflikto pasekmė – inicijuotas skyrybų procesas. Jį inicijavo A. B.-Ž. dėl šio konkretaus konflikto. Ankstesni konfliktai teoriškai galėjo įtakoti skyrybų procesą, bet, kaip ir minėjo, buvo tokios jų gyvenimo fazės, t. y. viskas normaliai, paskui 2019 m. vasarą iš žmonos pusės prasidėjo konfliktai, provokacijos, jis beveik metus prakentėjo, bet 2020 m. liepos mėnesį pasakė, kad daugiau su tuo nesitaikstys ir arba skiriamės, arba baigiame tuos konfliktus. Ji pasakė, kad nenori skirtis, nori taikytis ir jie susitaikė. Buvo vienas atvejis 2019 m. rugsėjo mėnesį, jie buvo susipykę, nelabai bendravo ir mokslo metų pradžios proga jis suorganizavo išvyką į Atostogų parką, į baseiną. Jie išvažiavo, pabuvo su mergaitėmis baseine ir grįžtant tarp jų įvyko konfliktas. Parvažiavus namo, jis pasakė tokią frazę „už tokį elgesį reikia dantis išdaužyti“, ji užsikabino už tos frazės, pradėjo sakyti „tu čia man grasini? Vaikai, ar jūs girdėjote?“, „aš paskambinsiu policijai“, sakau „skambink, jeigu nori“, tai ji paėmė ir paskambino, iškvietė policiją, atvažiavo policija, paklausė kas nutiko, ji pasakė tą frazę. Buvo tas ikiteisminis tyrimas, bet vėliau jis nutrauktas, nes nebuvo jokio pagrindo tam.

Iš nukentėjusiosios A. B.-Ž. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 8 d., apie 11.00 val., ji buvo namuose, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kartu namuose buvo dukros K. Ž. ir P. Ž., taip pat jos vyras S. Ž.. Būnant virtuvėje, vyras pradėjo priekaištauti, kad ji perdėjo pjaustymo lentelę į kitą stalčių. Jis pradėjo darinėti stalčiaus dureles sakydamas, kad esantys jame indai blogai sudėti ir suduš. Ji susinervino ir jį perspėjo nedaužyti stalčiaus, kadangi minėtame stalčiuje yra porcelianinis servizas. Perspėjo vyrą tris kartus, tačiau jis nereagavo ir vis trankė stalčius bei šaipėsi iš jos. Tuo metu ji gėrė vandenį ir laikė puodelį, kurį metė į vyro pusę. Negali pasakyti, ar pataikė. Tuomet S. Ž. puolė ant jos. Ji sėdėjo bendroje kambario ir virtuvės patalpoje ant sofos. Vyras prišokęs ranka jai smogė du kartus į veidą. Tuo metu atbėgo dukra K. Ž. ir gindama ją bandė apsikabinti. S. Ž. vėl smogdamas ranka jai į veidą kliudė ir K. Ž., pataikė jai į veidą. Tuomet ji kojomis bandė vyrą nustumti ir jis atsitraukė. Vaikai pradėjo verkti. Ji pasiėmė daiktus ir su dukromis išvažiavo į Jonavą pas pusseserę. Iš karto policijos nekvietė, nes buvo stipriai susijaudinusi ir pasimetusi. Nuo suduotų smūgių jautė fizinį skausmą, jai ant veido buvo mėlynė. K. Ž. ant veido buvo nubrozdinimas ir dukra skundėsi skausmu. Vyras prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, anksčiau, prieš metus, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau buvo nutrauktas. Vyras namuose ją dažnai provokuoja konfliktams, naudoja prieš ją psichologinį smurtą, įžeidinėja, kartais pagrasina išmesti per balkoną ar išmušti dantis. Taip pat yra naudojęs ir fizinį smurtą, tai sugriebdamas ją už kaklo, pastumdamas ir kitaip, tačiau jokių fizinių pasekmių dėl to anksčiau nebuvo. Iš nukentėjusiosios A. B.-Ž. ikiteisminio tyrimo metu papildomai duotų parodymų matyti, kad su S. Ž. dažnai konfliktuoja, nesutaria dėl įvairiausių dalykų. S. Ž. labai valdingas, reikalauja, kad viskas būtų pagal jį. 2020 m. rugpjūčio 8 d., apie 11.00 val., visa šeima buvo namuose. Ji ir sutuoktinis buvo blaivūs. Virtuvė yra kartu su valgomuoju. S. Ž. virtuvėje pradėjo ieškoti pjaustymo lentelės, demonstratyviai darinėti ir trankyti stalčius, taip parodydamas, kad turi pjaustymo lenteles perkelti į jam patogią vietą, ir kad darinėjant stalčius gali sudužti porcelianinis servizas. Ji kelis kartus perspėjo vyrą nedarinėti stalčių, bet jis nereagavo ir toliau provokavo konfliktą. Tuo metu ji sėdėjo ant sofos, rankose laikė puodelį, iš kurio gėrė vandenį. Šalia jos sėdėjo dukra K. Ž.. Kita dukra P. Ž. tuo metu buvo vonioje. Neapsikentusi tokio S. Ž. elgesio ji metė puodelį su vandeniu į jo pusę. Nežino, ar pataikė į jį, bet puodelis nukrito ant grindų ir sudužo. Tuomet vyras staigiai prišoko prie jos ir kumščiu ėmė smūgiuoti jai į galvą ir į veidą. Ji bandė užsidengti ranka, bet S. Ž. stipriai sugriebė jai už kairės rankos riešo ir stipriai suspaudęs laikė. K. Ž. ją apsikabinusi bandė užstoti, šaukė: "Tėti, ką tu darai". Bet S. Ž. nesustojo ir toliau smūgiuodamas jai pataikė ir K. Ž. į veidą - į dešinįjį skruostą. Iš viso S. Ž. sudavė jai penkis smūgius. Ji, sėdėdama ant sofos, gindamasi kojomis atstūmė S. Ž. nuo savęs. Jis atsitraukė. Tuo metu iš vonios atbėgo dukra P. Ž.. Ji nematė, kaip buvo suduodami smūgiai, bet buvo išsigandusi. Abi dukros buvo išsigandusios, verkė. Policijos ji iš karto nekvietė, nes buvo stipriai susijaudinus, pasimetusi. Susirinkusi daiktus kartu su dukromis išvyko iš namų į kitą miestą. Į namus grįžo rugpjūčio 16 d. Pas ją atvyko laikinai gyventi ir jos mama. Apie buvusį konfliktą su S. Ž. nieko nekalbėjo. Jis jos neatsiprašė, jie tarpusavyje net nebendravo. Įvykio metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas kūno sužalojimas. K. Ž. skundėsi, kad jai skauda sumuštas skruostas, sumušimo vietoje susidarė kraujosruva. Dėl patirtų sužalojimų į gydymo įstaigą nesikreipė. S. Ž. dėl šio įvykio neatleis, su juo nesitaikys, kartu negyvens. S. Ž. ji bijo. Jis yra agresyvus, ūmaus būdo, kerštingas, neprognozuojamas. Nežinia, ko iš jo galima tikėtis. Šiuo metu yra tvarkomi skyrybų dokumentai. Dėl šio įvykio ir ji ir dukros patyrė didelį stresą, pergyvenimus, jaučia nerimą, baimę, sutriko miegas, širdies ritmas. Jai padaryta fizinė bei moralinė žala (1 t., 33-35, 39-41 b. l.).

Iš nukentėjusiosios K. Ž. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad datos ji neprisimena, dienos metu, jos su mama sėdėjo ant sofos. Tėtis pradėjo atitraukinėti stalčius ir užtraukinėti, rodydamas, kad taip daužosi indai. Mama rankose turėjo puodelį ir sviedė jį. Tėtis pagalvojo, kad į jį, todėl atėjo ir pradėjo mamą mušti. Tėtis mušė mamą su kumščiu į galvą. Kur pataikė nematė, bet prie akies mamai buvo mėlynė, kuri pasimatė, kai buvo kambaryje. Smūgių buvo gal kokie aštuoni. Ji tuo metu sėdėjo mamai iš kairės pusės ir buvo apkabinusi kojomis ir rankomis mamą, saugojo ją. Kadangi ji buvo apkabinusi mamą, tai ir jai kliuvo nuo tėčio. Jai kliuvo smūgis į žandą, dešinėje pusėje, skaudėjo. Ant jos žando buvo nubrozdinimas. Ką tėtis sakė, ji nebepamena. Bet mama ir ji sakė tėčiui baigti. Kai atėjo sesuo P., ji taip pat sakė tėčiui baigti. Tada tėtis baigė. Ji jautėsi labai blogai. Buvo labai išsigandusi. Jai skaudėjo žandą, galvą. Ji verkė. Tėtis jos neguodė, neatsiprašė jų. Anksčiau mama su tėčiu nesimušė, bet yra buvę, kad tėtis supykęs užpylė mamai kukurūzus ant galvos. Yra buvę, kad jos norėjo šuniuko, o tėtis liepė joms verkiant skanduoti, kad šuniuko nebus ir dar keikėsi. Ji tėčio bijo. Bijo, kad jis muša mamą (1 t., 72-74 b. l.).

Iš liudytojos P. Ž. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad įvykis buvo rugpjūtį, kokią tiksliai dieną, nepamena, gal 8, gal 9 dieną. Dienos metu. Viskas buvo virtuvėje. Ji buvo tualete ir nematė, tik girdėjo. Girdėjo, kaip pradėjo pyktis tėtis ir mama. Girdėjo žodžius. Mama sakė: "baik trankyti stalčius". Jie abu rėkė, garsiai kalbėjo. Girdėjo, kaip trankosi stalčius. Žinojo, kad mama su K. Ž. buvo ant sofos. Suprato, kad stalčių tranko tėtis. Girdėjo kaip barška indai. Tam stalčiuje buvo pjaustymo lentelės. Tėčiui nepatiko, nes lentelės anksčiau buvo prie kriauklės, o dabar stalčiuje, jam nepatiko, kad jas imant barškės tie porcelianiniai indai. Girdėjo, kaip mama sakė: "baik trankytis". Kai ėjo į tualetą, matė kaip mama rankose laikė puodelį, o kai grįžo į kambarį puodelis buvo sudaužytas ant grindų. Įėjusi į kambarį pamatė, kaip tėtis muša mamą. Mušė kumščiu, kurios rankos, neprisimena. Pataikė mamai į dešinę akį. Smūgių buvo daug, nežino tiksliai kiek, bet apie dešimt. Aplink akį mamai buvo mėlynė, kuri pradėjo ryškėti, kai jos nuėjo į kambarį. Ji norėjo apkabinti mamą ir K. Ž.. K. Ž. buvo šalia mamos ant sofos, prisiglaudusi prie mamos šono. Ji užstojo mamos šoną, o iš kito šono, kurio neužstojo, tėtis mušė. Tėtis stovėjo. Mama su kojomis tėtį stumtelėjo, o ji pasakė tėčiui: "Baik tu". Tėtis pasitraukė. Kai baigėsi viskas, jos nuėjo į kitą kambarį, pasikalbėjo. Paskui jos susikrovė daiktus ir išvažiavo. Ji buvo išsigandusi, verkė, buvo baisu, liūdna (1 t., 80-82 b. l.).

Iš 2020 m. rugpjūčio 10 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad A. B.-Ž. nurodė jos nežymaus sveikatos sutrikdymo aplinkybes (1 t., 1 b. l.).

Iš 2020 m. rugpjūčio 8 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. B.-Ž. nustatyta kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva apatinės lūpos gleivinės dešinėje, kraujosruva kairio riešo srityje. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu, galėjo būti patirti ne mažiau kaip trijų trauminių poveikių pasekoje (1 t., 27 b. l.).

Iš 2020 m. rugpjūčio 11 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad K. Ž. nustatyta kraujosruva dešinio skruosto srityje. Sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu, galėjo būti padarytas ne mažiau kaip vieno trauminio poveikio pasekoje (1 t., 30 b. l.).

Tuo būdu byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais patikimai nustatyta, jog kaltinamasis S. Ž. 2020 m. rugpjūčio 8 d., apie 11.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, konflikto metu ne mažiau kaip tris kartus smogė sutuoktinei A. B.-Ž. į veidą, padarydamas jai kraujosruvas kairės akies vokuose, apatinės lūpos gleivinės dešinėje, kairio riešo srityje, sukėlusias nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, bei tuo pačiu metu ranka sudavė A. B.-Ž. apsikabinusiai mažametei dukrai K. Ž. į veidą, padarydamas jai kraujosruvą dešinio skruosto srityje, dėl ko nukentėjusiajai mažametei taip pat buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Taigi kaltinamojo S. Ž. kaltė dėl nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 2 ir 3 dalys, yra įrodyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamojo draugas P. B. teismui pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį S. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su arba be užstato, perduodant jam kaltinamąjį. Prašyme nurodyta, kad laiduotojas ir kaltinamasis yra artimi draugai, jų santykiai labai geri. Jis yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo ir gali daryti gerą įtaką S. Ž.. Darbe yra charakterizuojamas teigiamai, yra jautrus, paslaugus žmonėms, kuris sprendžia problemas visiems palankiu būdu. Jis neteistas, yra nepakantus asmenims, kurie daro nusikaltimus ar teisės pažeidimus.

Teisiamojo posėdžio metu P. B. palaikė savo prašymą, nurodė, kad jis labai gerai pažįsta S. Ž., pažįsta jį nuo vaikystės, jie buvo ir kiemo, ir klasės draugai, kartu studijavo. Draugystė tęsiasi iki šiol, bendrauja šeimomis. Nepaisant to, kad gyvena K., jų santykiai nėra nutrūkę. Šiuo metu bendrauja nuotoliniu būdu, o kai baigsis karantinas vėl susitiks gyvai. Iki karantino jis su S. Ž. matėsi dažniau negu su daugeliu kitų savo draugų ar pažįstamų, kurie gyvena K. Mano, kad yra gerai pažįstantis S. Ž. ir pakankamą įtaką jam darantis žmogus. Apie S. Ž. veiksmus sužinojo tą pačią dieną, kai jie buvo padaryti, jis jam pats pasakė. Po įvykio, jis su S. Ž. kalbėjosi ne kartą. Jis gailėjosi dėl savo veiksmų ir pergyveno dėl visko, kas įvyko. Nesidomėjo, ar jis atsiprašė žmonos ir dukros. Jei jis atsiprašė tik lapkričio mėnesį, jis jį vis tiek suprastų, nes per visą tą įtampą, nerimą ir apribojimą, kurio metu jis negalėjo bendrauti su šeima, galbūt ir neatsiprašė. Jis asmeniškai neklausė S. Ž., ar jis atsiprašė. Jis yra K. Ž. krikšto tėtis. Su krikšto dukra po įvykio nekalbėjo, nes žino, kad ne tik S. Ž. kilo problemų, susisiekti su vaikais, bet net ir K. Ž. seneliams buvo tam tikrų sunkumų bendrauti su anūke. Neturi krikšto dukros telefono, o S. Ž. kol kas negyvena su savo dukra. Galėjo paprašyti S. Ž. telefono numerio, bet žinojo, kad ir S. Ž. ir netgi seneliams yra problemų susisiekti su K. Ž., o kadangi jis nėra tiek artimas, todėl nenorėjo lįsti į šią situaciją ir kelti papildomos įtampos.

BK 40 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant šiems pagrindams: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismo nuomone, šioje baudžiamojoje byloje yra visų BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje išvardytų sąlygų visuma. Kaltinamasis S. Ž. anksčiau neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tuo pačiu padarė du nesunkius nusikaltimus, prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi, atlygino dalį padarytos žalos, dirba, kas leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Tokiu būdu kaltinamasis S. Ž. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 ir 3 dalis, esant BK 40 straipsnyje numatytoms asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygoms. S. Ž. atiduotinas pagal laidavimą minimaliam įstatymo nustatytam laikotarpiui be užstato draugui P. B., kuris teismo nuomone, yra vertas teismo pasitikėjimo ir turi neabejotiną galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Siekiant, jog S. Ž. suprastų ir pajustų savo poelgio neigiamus padarinius ir ateityje nebenusikalstų, jam skirtina BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. B.-Ž. pareiškė civilinį ieškinį dėl jai padarytos 3 000 Eur neturtinės žalos, susijusios su jos patirtu fiziniu ir moraliniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, stresu, baime, bei K. Ž. padarytos 3 000 Eur neturtinės žalos, susijusios su dukros K. Ž. patirtu fiziniu skausmu, nemiga, dvasiniais išgyvenimais, baime, nerimu, priteisimo iš kaltinamojo S. Ž. (1 t., 43-45 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. B.-Ž. paaiškino, kad to įvykio, kuris įvyko rugpjūčio mėnesį metu, tikrai nepelnytai pasijuto kaip bokso kriaušė ir tikrai buvo patirta tiek fizinė, tiek moralinė, tiek turtinė žala. Kalbant apie fizinę žalą, byloje yra dokumentai, kurie parodo, kokie fiziniai sužalojimai patirti ir kad jie buvo padaryti suduodant kumščiu penkis kartus ir gali garantuoti, kad jei būtų buvęs dar vienas, tikrai būtų „atjungta“. Nežino, kokia tada būtų buvusi vaiko reakcija, nes tuo metu, kai jai buvo suduodami smūgiai, dukra buvo ją apsikabinusi. Visi smūgiai jai buvo suduoti į galvą, t. y. į smilkinį, į veidą ir neįsivaizduoja, ką tuo metu turėjo jausti ir kokį siaubą patirti vaikas. Šiai dienai turi skaudžius padarinius, pirmiausia, vaikšto pas psichologą, visiškai sutriko K. Ž. širdies plakimas, vyksta panikos atakos, atsirado nemiga, sunki koncentracija ir visa tai tęsiasi šiandien. Jai buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas, atsiradusios ryškios kraujosruvos tam tikrose vietose, bet natūralu, kad tai buvo ir emocinis sukrėtimas, stresas, galvos skausmai, sutrikęs miegas, širdies ritmas, kadangi turi tachikardiją, kuriai visi tie išpuoliai nieko gero neprideda. Atsirado nerimas, dirgliosios žarnos, skydliaukės paūmėjimas, „šokinėjantis“ kraujospūdis, ko jai gyvenime anksčiau nėra buvę. Būdama mokslų daktarė, dėstytoja turėjo eiti į viešumą su „fanarais“. Turėjo vykti į komandiruotę, kuri buvo labai svarbi, tačiau neišvyko, patyrė pažeminimą ir gėdą, kai turėjo aiškinti savo darbdaviui, kodėl atsisako komandiruotės. Taip pat patyrė nepatogumus ir išlaidas tą laikotarpį gyvenant ne savo namuose, nes pirmą savaitę gyveno Jonavoje, o kitą savaitę – pas savo draugę Klaipėdoje. Labai skaudus sukrėtimas yra tai, kad buvo sumušta ir pažeminta savo dukrų akivaizdoje ir, mano, kad tai turės didelės įtakos jų tolimesniame gyvenime, kas kelia didelį nerimą dėl jų ateities. Nors vyresnioji dukra fizinio smurto nepatyrė, bet ji išgyvena didelį stresą ir tie padariniai jaučiami iki šiol, kadangi abi mergaitės lankosi pas psichologą. Tik pas psichologą išgirdo galima sakyti per prievartą išlementą žodį „atsiprašau“, kurio nuoširdumu tikrai netiki. Vaikų atsiprašyta buvo tik tada, o jos, kaip jis, kad teigė, kai buvo atvykęs pasiimti rūbų, bet tada buvo pasakyta „tarp kitko“, todėl ji nemano, kad tai yra atsiprašymas. Kadangi pradžioje buvo pasakyta, kad jis yra sumokėjęs 600 Eur bendrai jai su dukra, tai nuo šios sumos ji gali atsisakyti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama.

Be jau išdėstytų neturtinės žalos atlyginimui reikšmingų aplinkybių, iš kurių akivaizdu, kad nukentėjusiosios A. B.-Ž. bei K. Ž. patyrė ne tik skausmą dėl fizinių sužalojimų, tačiau ir dvasinius išgyvenimus – emocinį sukrėtimą, stresą, nerimą, nepatogumus, paūmėjo turimų ligų simptomai, o K. Ž. iki šiol jaučia pasekmes, lankosi pas psichologą, kita vertus, įvertintina ir tai, kad nukentėjusiosioms nebuvo atliekamos chirurginės operacijos, byloje nėra duomenų, kad A. B.-Ž. būtų nustatytas pastovus nedarbingumo netekimas, tiek A. B.-Ž. bei K. Ž. nežymiai sutrikdyta sveikata, kuris joms nesukėlė ilgalaikių itin neigiamų pasekmių. Tuo būdu teismas, atsižvelgdamas į konstatuotas faktines šios bylos aplinkybes, nuteistojo bei nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, taip pat teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, laiko, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, atlygintinas nukentėjusiųjų A. B.-Ž. bei K. Ž. patirtos neturtinės žalos dydis yra 1 000 Eur. Kadangi kaltinamasis S. Ž. atlygino nukentėjusiosioms po 300 Eur neturtinės žalos, nukentėjusiosioms iš kaltinamojo priteistinos po 700 Eur neturtinės žalos.

Dėl proceso išlaidų

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiosios A. B.-Ž. atstovė pateikė teismui galutinį prašymą dėl 1 300,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo nukentėjusiajai iš kaltinamojo S. Ž., kurios susideda iš: 500,00 Eur už civilinio ieškinio parengimą; 200,00 Eur už nukentėjusiųjų atstovavimą ikiteisminiame tyrime; 300,00 Eur už nukentėjusiųjų atstovavimą 2021 m. vasario 9 d. teismo posėdyje ir už 2021 m. vasario 5 d. prašymo dėl papildomų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių neturtinę žalą, parengimą; 300,00 Eur už nukentėjusiųjų atstovavimą 2021 m. kovo 2 d. teismo posėdyje (2 t., 70-77 b. l.).

Atsižvelgdamas į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltę pripažino, įrodymai ištirti sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka, taip pat į pakankamai lakonišką ikiteisminio tyrimo metu pateikto civilinio ieškinio turinį, kuriame nurodytos žalos dydžiui pagrįsti dokumentai buvo pateikti tik teisminio nagrinėjimo metu, o pats civilinis ieškinys patenkintas tik trečdaliu, teismo mano, kad prašomos priteisti atstovavimo išlaidų suma yra per didelė, ji mažinama iki 700 Eur.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. Ž. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 ir 3 dalis pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

P. S. Ž. laiduotojo P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn. Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą.

Išaiškinti P. B., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti S. Ž., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, S. Ž. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per du mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

S. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių A. B.-Ž. bei K. Ž. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš nuteistojo S. Ž. nukentėjusiajai A. B.-Ž. 700 Eur (septynis šimtus eurų) ir nukentėjusiajai K. Ž. 700 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Priteisti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. B.-Ž. iš nuteistojo S. Ž. 700,00 Eur (septynis šimtus eurų) jos turėtų proceso išlaidų advokato pagalbai atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.