Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2016-01-05 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-84-788/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-05
Bylos Nr.
2K-84-788/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Armanas Abramavičius (pirm.), Audronė Kartanienė, Olegas Fedosiukas (pran.)
Nuteistasis
J. P., V. N.
Advokatai
Vitalijus Metelica
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 2K-84-788/2016Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00553-2009-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.6; 1.2.14.7; 1.2.29.1; 2.1.7.4; 2.3.6.4.5.1; 2.4.2.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 5 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Audronės Kartanienės ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

sekretoriaujant Rūtai Večerskaitei,dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,gynėjams advokatams Vitalijui Metelicai, Aldevinui Ščiglai,nuteistiesiems J. P., V. N.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. P. ir V. N. kasacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo pripažinti kaltais ir nuteisti:

Žemesnės instancijos teismas

J. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2003 m. birželio 12 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 1 ir jo papildymo suklastojimo ir panaudojimo) – 7 MGL (875 Lt, t. y. 253 Eur) dydžio bauda,

300 straipsnio 1 dalį (dėl 2005 m. spalio 28 d. akto Nr. 1 suklastojimo ir panaudojimo) – 7 MGL (875 Lt, t. y. 253 Eur) dydžio bauda,

182 straipsnio 1 dalį (dėl 756,70 Lt (219,16 Eur) bendrijos turto įgijimo apgaule) – 10 MGL (1250 Lt, t. y. 362 Eur) dydžio bauda,

300 straipsnio 1 dalį (dėl 2006 m. balandžio 28 d. akto Nr. 1 suklastojimo ir panaudojimo) – 7 MGL (875 Lt, t. y. 253 Eur) dydžio bauda,

182 straipsnio 1 dalį (dėl 656,22 Lt (190,05 Eur) bendrijos turto įgijimo apgaule) – 10 MGL (1250 Lt, t. y. 362 Eur) dydžio bauda,

300 straipsnio 1 dalį (dėl 2007 m. balandžio 21 d. akto Nr. 1–2 suklastojimo ir panaudojimo) – 7 MGL (910 Lt, t. y. 263 Eur) dydžio bauda,

182 straipsnio 1 dalį (dėl 409,56 Lt (118,62 Eur) bendrijos turto įgijimo apgaule) – 10 MGL (1300 Lt, t. y. 376 Eur) dydžio bauda,

300 straipsnio 1 dalį (dėl 2003 m. spalio 14 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 2 ir 2003 m. spalio 15 d. įsakymo suklastojimo ir panaudojimo) – 7 MGL (875 Lt, t. y. 253 Eur) dydžio bauda,

182 straipsnio 1 dalį (dėl 384 Lt (111,21 Eur) bendrijos turto įgijimo apgaule) – 10 MGL (1250 Lt, t. y. 362 Eur) dydžio bauda,

300 straipsnio 1 dalį (dėl 2005 m. spalio 14 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 4 suklastojimo ir panaudojimo) – 7 MGL (875 Lt, t. y. 253 Eur) dydžio bauda,

182 straipsnio 1 dalį (dėl 380,58 Lt (110,22 Eur) bendrijos turto įgijimo apgaule) – 10 MGL (1250 Lt, t. y. 362 Eur) dydžio bauda,

300 straipsnio 1 dalį (dėl 2006 m. spalio 30 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 4 suklastojimo ir panaudojimo) – 7 MGL (875 Lt, t. y. 253 Eur) dydžio bauda,

300 straipsnio 1 dalį (dėl 2007 m. spalio 30 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 4 suklastojimo ir panaudojimo) – 7 MGL (910 Lt, t. y. 263 Eur) dydžio bauda,

182 straipsnio 1 dalį (dėl 432,37 Lt (125,22 Eur) bendrijos turto įgijimo apgaule) – 10 MGL (1300 Lt, t. y. 376 Eur) dydžio bauda,

300 straipsnio 1 dalį (dėl 2008 m. spalio 10 d. valdybos posėdžio protokolo suklastojimo ir panaudojimo) – 7 MGL (910 Lt, t. y. 263 Eur) dydžio bauda,

182 straipsnio 1 dalį (dėl 656,72 Lt (190,20 Eur) bendrijos turto įgijimo apgaule) – 10 MGL (1300 Lt, t. y. 376 Eur) dydžio bauda,

300 straipsnio 1 dalį (dėl 2003 m. lapkričio 21 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 1 suklastojimo ir panaudojimo) – 7 MGL (875 Lt, t. y. 253 Eur) dydžio bauda,

300 straipsnio 1 dalį (dėl 2006 m. vasario 28 d. valdybos posėdžio protokolo suklastojimo ir panaudojimo) – 7 MGL (875 Lt, t. y. 253 Eur) dydžio bauda,

183 straipsnio 1 dalį – 11 MGL (1430 Lt, t. y. 414 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2005 m. spalio 28 d. akto Nr. 1 suklastojimo ir panaudojimo) ir 182 straipsnio 1 dalį (dėl 756,70 Lt (219,16 Eur) bendrijos turto įgijimo apgaule), 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2006 m. balandžio 28 d. akto Nr. 1 suklastojimo ir panaudojimo) ir 182 straipsnio 1 dalį (dėl 656,22 Lt (190,05 Eur) bendrijos turto įgijimo apgaule), 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2007 m. balandžio 21 d. akto Nr. 1–2 suklastojimo ir panaudojimo) ir 182 straipsnio 1 dalį (dėl 409,56 Lt (118,62 Eur) bendrijos turto įgijimo apgaule), 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2003 m. spalio 14 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 2 ir 2003 m. spalio 15 d. įsakymo suklastojimo ir panaudojimo) ir 182 straipsnio 1 dalį (dėl 384 Lt (111,21 Eur) bendrijos turto įgijimo apgaule), 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2005 m. spalio 14 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 4 suklastojimo ir panaudojimo) ir 182 straipsnio 1 dalį (dėl 380,58 Lt (110,22 Eur) bendrijos turto įgijimo apgaule), 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2007 m. spalio 30 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 4 suklastojimo ir panaudojimo) ir 182 straipsnio 1 dalį (dėl 432,37 Lt (125,22 Eur) bendrijos turto įgijimo apgaule), 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2008 m. spalio 10 d. valdybos posėdžio protokolo suklastojimo ir panaudojimo) ir 182 straipsnio 1 dalį (dėl 656,72 Lt (190,20 Eur) bendrijos turto įgijimo apgaule) paskirtas bausmes apėmus ir šias subendrintas bausmes iš dalies sudėjus su pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2003 m. birželio 12 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 1 ir jo papildymo suklastojimo ir panaudojimo), 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2006 m. spalio 30 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 4 suklastojimo ir panaudojimo), 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2003 m. lapkričio 21 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 1 suklastojimo ir panaudojimo), 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2006 m. vasario 28 d. valdybos posėdžio protokolo suklastojimo ir panaudojimo), 183 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis, galutinė subendrinta bausmė jai paskirta 26 MGL (3380 Lt, t. y. 978 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, J. P. baudžiamoji byla pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (dėl 371,49 Lt (107,59 Eur) bendrijos turto įgijimo apgaule), 184 straipsnio 3 dalį nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

V. N. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2003 m. birželio 12 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 1 ir jo papildymo suklastojimo ir panaudojimo) – 7 MGL (875 Lt, t. y. 253 Eur) dydžio bauda,

300 straipsnio 1 dalį (dėl 2005 m. spalio 28 d. akto Nr. 1 suklastojimo ir panaudojimo) – 7 MGL (875 Lt, t. y. 253 Eur) dydžio bauda,

182 straipsnio 1 dalį (dėl 756,70 Lt (219,16 Eur) bendrijos turto įgijimo apgaule) – 10 MGL (1250 Lt, t. y. 362 Eur) dydžio bauda,

300 straipsnio 1 dalį (dėl 2006 m. balandžio 28 d. akto Nr. 1 suklastojimo ir panaudojimo) – 7 MGL (875 Lt, t. y. 253 Eur) dydžio bauda,

182 straipsnio 1 dalį (dėl 656,22 Lt (190,05 Eur) bendrijos turto įgijimo apgaule) – 10 MGL (1250 Lt, t. y. 362 Eur) dydžio bauda,

300 straipsnio 1 dalį (dėl 2007 m. balandžio 21 d. akto Nr. 1–2 suklastojimo ir panaudojimo) – 7 MGL (910 Lt, t. y. 263 Eur) dydžio bauda,

182 straipsnio 1 dalį (dėl 409,56 Lt (118,62 Eur) bendrijos turto įgijimo apgaule) – 10 MGL (1300 Lt, t. y. 376 Eur) dydžio bauda,

300 straipsnio 1 dalį (dėl 2003 m. spalio 14 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 2 ir 2003 m. spalio 15 d. įsakymo suklastojimo ir panaudojimo) – 7 MGL (875 Lt, t. y. 253 Eur) dydžio bauda,

182 straipsnio 1 dalį (dėl 384 Lt (111,21 Eur) bendrijos turto įgijimo apgaule) – 10 MGL (1250 Lt, t. y. 362 Eur) dydžio bauda,

300 straipsnio 1 dalį (dėl 2005 m. spalio 14 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 4 suklastojimo ir panaudojimo) – 7 MGL (875 Lt, t. y. 253 Eur) dydžio bauda,

182 straipsnio 1 dalį (dėl 380,58 Lt (110,22 Eur) bendrijos turto įgijimo apgaule) – 10 MGL (1250 Lt, t. y. 362 Eur) dydžio bauda,

300 straipsnio 1 dalį (dėl 2006 m. spalio 30 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 4 suklastojimo ir panaudojimo) – 7 MGL (875 Lt, t. y. 253 Eur) dydžio bauda,

300 straipsnio 1 dalį (dėl 2007 m. spalio 30 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 4 suklastojimo ir panaudojimo) – 7 MGL (910 Lt, t. y. 263 Eur) dydžio bauda,

182 straipsnio 1 dalį (dėl 432,37 Lt (125,22 Eur) bendrijos turto įgijimo apgaule) – 10 MGL (1300 Lt, t. y. 376 Eur) dydžio bauda,

182 straipsnio 1 dalį (dėl 656,72 Lt (190,20 Eur) bendrijos turto įgijimo apgaule) – 10 MGL (1300 Lt, t. y. 376 Eur) dydžio bauda,

300 straipsnio 1 dalį (dėl 2003 m. lapkričio 21 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 1 suklastojimo ir panaudojimo) – 7 MGL (875 Lt, t. y. 253 Eur) dydžio bauda,

300 straipsnio 1 dalį (dėl 2006 m. vasario 28 d. valdybos posėdžio protokolo suklastojimo ir panaudojimo) – 7 MGL (875 Lt, t. y. 253 Eur) dydžio bauda,

183 straipsnio 1 dalį – 11 MGL (1430 Lt, t. y. 414 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2005 m. spalio 28 d. akto Nr. 1 suklastojimo ir panaudojimo) ir 182 straipsnio 1 dalį (dėl 756,70 Lt (219,16 Eur) bendrijos turto įgijimo apgaule), 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2006 m. balandžio 28 d. akto Nr. 1 suklastojimo ir panaudojimo) ir 182 straipsnio 1 dalį (dėl 656,22 Lt (190,05 Eur) bendrijos turto įgijimo apgaule), 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2007 m. balandžio 21 d. akto Nr. 1–2 suklastojimo ir panaudojimo) ir 182 straipsnio 1 dalį (dėl 409,56 Lt (118,62 Eur) bendrijos turto įgijimo apgaule), 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2003 m. spalio 14 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 2 ir 2003 m. spalio 15 d. įsakymo suklastojimo ir panaudojimo) ir 182 straipsnio 1 dalį (dėl 384 Lt (111,21 Eur) bendrijos turto įgijimo apgaule), 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2005 m. spalio 14 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 4 suklastojimo ir panaudojimo) ir 182 straipsnio 1 dalį (dėl 380,58 Lt (110,22 Eur) bendrijos turto įgijimo apgaule), 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2007 m. spalio 30 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 4 suklastojimo ir panaudojimo) ir 182 straipsnio 1 dalį (dėl 432,37 Lt (125,22 Eur) bendrijos turto įgijimo apgaule) paskirtas bausmes apėmus ir šias subendrintas bausmes iš dalies sudėjus su pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2003 m. birželio 12 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 1 ir jo papildymo suklastojimo ir panaudojimo), 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2006 m. spalio 30 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 4 suklastojimo ir panaudojimo), 182 straipsnio 1 dalį (dėl 656,72 Lt (190,20 Eur) bendrijos turto įgijimo apgaule), 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2003 m. lapkričio 21 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 1 suklastojimo ir panaudojimo), 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2006 m. vasario 28 d. valdybos posėdžio protokolo suklastojimo ir panaudojimo), 183 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis, galutinė subendrinta bausmė jam paskirta 25 MGL (3250 Lt, t. y. 941 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, V. N. baudžiamoji byla pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (dėl 371,49 Lt (107,59 Eur) bendrijos turto įgijimo apgaule), 184 straipsnio 3 dalį nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 6 d. nutartimi nuteistųjų J. P. ir V. N. apeliaciniai skundai atmesti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 21 d. nutartimi, iš dalies patenkinus nuteistosios J. P. kasacinį skundą, Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 6 d. nutartis panaikinta ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Iš naujo išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu, iš dalies patenkinus nuteistųjų J. P. ir V. N. apeliacinius skundus, Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nuosprendis pakeistas:

panaikinta nuosprendžio dalis, kuria J. P. ir V. N. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 756,70 Lt (219,16 Eur) bendrijos turto įgijimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl 656,22 Lt (190,05 Eur) bendrijos turto įgijimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl 409,56 Lt (118,62 Eur) bendrijos turto įgijimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl 384 Lt (111,21 Eur) bendrijos turto įgijimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl 380,58 Lt (110,22 Eur) bendrijos turto įgijimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl 432,37 Lt (125,22 Eur) bendrijos turto įgijimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl 656,72 Lt (190,20 Eur) bendrijos turto įgijimo apgaule) bei kuria J. P. ir V. N. baudžiamosios bylos pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (dėl 371,49 Lt (107,59 Eur) bendrijos turto įgijimo apgaule), 184 straipsnio 3 dalį nutrauktos, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo:

V. N. dėl kaltinimų pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (dėl 356,33 Lt (103,20 Eur) bendrijos turto pasisavinimo), 183 straipsnio 3 dalį (dėl 384 Lt (111,21 Eur) bendrijos turto pasisavinimo), 183 straipsnio 3 dalį (dėl 380,58 Lt (110,22 Eur) bendrijos turto pasisavinimo), 182 straipsnio 3 dalį (dėl 371,49 Lt (107,59 Eur) bendrijos turto įgijimo apgaule), 184 straipsnio 3 dalį (dėl 294,94 Lt (85,42 Eur) bendrijos turto iššvaistymo) išteisintas kaip nepadaręs veikų, turinčių šių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių.

Vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, V. N. baudžiamoji byla pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (dėl 686,70 Lt (198,88 Eur) bendrijos turto pasisavinimo), 183 straipsnio 1 dalį (dėl 656,72 Lt (190,20 Eur) bendrijos turto pasisavinimo), 183 straipsnio 3 dalį (dėl 596,86 Lt (172,86 Eur) bendrijos turto pasisavinimo), 183 straipsnio 3 dalį (dėl 432,37 Lt (125,22 Eur) bendrijos turto pasisavinimo) nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui,

panaikinta nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, V. N. paskirtos bausmės subendrintos ir paskirtos bausmės subendrintos iš naujo:

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2003 m. birželio 12 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 1 ir jo papildymo suklastojimo ir panaudojimo), 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2005 m. spalio 28 d. akto Nr. 1 suklastojimo ir panaudojimo), 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2006 m. balandžio 28 d. akto Nr. 1 suklastojimo ir panaudojimo), 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2007 m. balandžio 21 d. akto Nr. 1–2 suklastojimo ir panaudojimo), 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2003 m. spalio 14 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 2 ir 2003 m. spalio 15 d. įsakymo suklastojimo ir panaudojimo), 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2005 m. spalio 14 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 4 suklastojimo ir panaudojimo), 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2006 m. spalio 30 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 4 suklastojimo ir panaudojimo), 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2007 m. spalio 30 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 4 suklastojimo ir panaudojimo), 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2003 m. lapkričio 21 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 1 suklastojimo ir panaudojimo), 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2006 m. vasario 28 d. valdybos posėdžio protokolo suklastojimo ir panaudojimo), 183 straipsnio 1 dalį iš dalies sudėjus, galutinė subendrinta bausmė jam paskirta 15 MGL (564,90 Eur) dydžio bauda,

J. P. dėl kaltinimų pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (dėl 356,33 Lt (103,20 Eur) bendrijos turto pasisavinimo), 184 straipsnio 3 dalį (dėl 384 Lt (111,21 Eur) bendrijos turto iššvaistymo), 184 straipsnio 3 dalį (dėl 380,58 Lt (110,22 Eur) bendrijos turto iššvaistymo), 182 straipsnio 3 dalį (dėl 371,49 Lt (107,59 Eur) bendrijos turto įgijimo apgaule), 184 straipsnio 3 dalį (dėl 294,94 Lt (85,42 Eur) bendrijos turto iššvaistymo) išteisinta kaip nepadariusi veikų, turinčių šių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių.

Vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, J. P. baudžiamoji byla pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (dėl 686,70 Lt (198,88 Eur) bendrijos turto pasisavinimo), 183 straipsnio 3 dalį (dėl 596,86 Lt (172,86 Eur) bendrijos turto pasisavinimo), 184 straipsnio 3 dalį (dėl 432,37 Lt (125,22 Eur) bendrijos turto iššvaistymo), 184 straipsnio 1 dalį (dėl 656,72 Lt (190,20 Eur) bendrijos turto iššvaistymo) nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui,

panaikinta nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, J. P. paskirtos bausmės subendrintos ir paskirtos bausmės subendrintos iš naujo:

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2003 m. birželio 12 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 1 ir jo papildymo suklastojimo ir panaudojimo), 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2005 m. spalio 28 d. akto Nr. 1 suklastojimo ir panaudojimo), 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2006 m. balandžio 28 d. akto Nr. 1 suklastojimo ir panaudojimo), 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2007 m. balandžio 21 d. akto Nr. 1–2 suklastojimo ir panaudojimo), 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2003 m. spalio 14 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 2 ir 2003 m. spalio 15 d. įsakymo suklastojimo ir panaudojimo), 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2005 m. spalio 14 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 4 suklastojimo ir panaudojimo), 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2006 m. spalio 30 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 4 suklastojimo ir panaudojimo), 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2007 m. spalio 30 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 4 suklastojimo ir panaudojimo), 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2008 m. spalio 10 d. valdybos posėdžio protokolo suklastojimo ir panaudojimo), 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2003 m. lapkričio 21 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 1 suklastojimo ir panaudojimo), 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2006 m. vasario 28 d. valdybos posėdžio protokolo suklastojimo ir panaudojimo), 183 straipsnio 1 dalį iš dalies sudėjus, galutinė subendrinta bausmė jai paskirta 16 MGL (602,56 Eur) dydžio bauda,

iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintos aplinkybės, kad J. P. ir V. N. nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarė, turėdami tikslą apgaule užvaldyti (duomenys neskelbtini), daugiabučio namų savininkų bendrijos turtą,

kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta galioti nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Olego Fedosiuko pranešimą, prokuroro, prašiusio nuteistųjų kasacinius skundus atmesti, nuteistosios J. P. ir jos gynėjo, prašiusių nuteistosios kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo V. N. ir jo gynėjo, prašiusių nuteistojo kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. ir V. N. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (10 nusikalstamų veikų) nuteisti už tai, kad nuo 1998 m. liepos 1 d. iki 2010 m. balandžio 12 d. V. N. būnant (duomenys neskelbtini), daugiabučio namų savininkų bendrijos (toliau – ir DNSB) pirmininku, o J. P. nuo 2002 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. sausio 18 d., nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. birželio 2 d. būnant DNSB buhaltere, veikdami vieninga tyčia ir bendrais veiksmais, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip nuo 2003 m. birželio 12 d. iki 2007 m. spalio 30 d., pasitelkę apie nusikalstamus sumanymus nežinojusius asmenis, nenustatytoje vietoje suklastojo tikrus DNSB dokumentus – 2003 m. birželio 12 d. valdybos posėdžio protokolą Nr. 1, 2003 m. birželio 12 d. valdybos posėdžio protokolo papildymą, 2003 m. spalio 14 d. valdybos posėdžio protokolą Nr. 2, 2003 m. spalio 15 d. įsakymą, 2003 m. lapkričio 21 d. valdybos posėdžio protokolą Nr. 1, 2005 m. spalio 14 d. valdybos narių susirinkimo protokolą Nr. 4, 2005 m. spalio 28 d. aktą Nr. 1, 2006 m. vasario 28 d. bendrijos valdybos narių susirinkimo protokolą, 2006 m. balandžio 28 d. aktą Nr. 1, 2006 m. spalio 30 d. valdybos narių susirinkimo protokolą Nr. 4, 2007 m. balandžio 21 d. aktą Nr. 1–2, 2007 m. spalio 30 d. valdybos narių susirinkimo protokolą Nr. 4 dėl priemokų, priedų, laikinų priedų prie atlyginimų nešildymo sezonu skyrimo ir mokėjimo pirmininkui, buhalterei ir valytojai (kiemsargei), dėl nuo 2005 m. gegužės 1 d. iki 2005 m. spalio 31 d. išmokėtų laikinų priedų prie atlyginimo nešildymo sezonu pateisinimo pirmininkui, buhalterei, valytojai, dėl V. N. paskyrimo atsakingu už šilumos ūkį ir atlyginimo jam mokėjimo, dėl koridoriuje įvykusio gaisro likvidavimo nuostolių padengimo, dėl dalies išlaidų buhalterei už kompiuterių ECDL kursus padengimo, be to, V. N. ir apie nusikalstamus sumanymus nežinojusiems asmenims pasirašius ir V. N. patvirtinus šiuos dokumentus bendrijos spaudu, įtvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis ir šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo, J. P. įtraukiant juos į bendrijos buhalterinę apskaitą.

J. P. ir V. N. taip pat nuteisti pagal BK 183 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 1998 m. liepos 1 d. iki 2010 m. balandžio 12 d. V. N. būnant DNSB pirmininku, o J. P. nuo 2002 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. sausio 18 d., nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. birželio 2 d. būnant DNSB buhaltere, veikdami vieninga tyčia ir bendrais veiksmais, nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gegužės 31 d. iš DNSB kasos išmokėjo piniginių išmokų, nepagrįstų DNSB valdybos posėdžių protokolais ir aktais, t. y. nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gegužės 31 d. DNSB pirmininkui V. N. – 617,47 Lt (178,83 Eur), buhalterei J. P. – 123,75 Lt (35,84 Eur), taip pasisavino jiems patikėtą svetimą DNSB turtą, iš viso 741,22 Lt (214,68 Eur).

Be to, J. P. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad, nuo 2002 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. sausio 18 d., nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. birželio 2 d. būdama DNSB buhaltere, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2008 m. spalio 10 d., nenustatytoje vietoje, pasinaudodama nenustatyta kompiuterine technika, suklastojo tikrą dokumentą – 2008 m. spalio 10 d. DNSB valdybos narių susirinkimo protokolą, įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad DNSB valdybos nariai V. R., V. B. ir R. T. svarstė ir nutarė paskirti DNSB pirmininką V. N. atsakingu už šilumos reguliavimą, mokant už tai nuo 2008 m. spalio mėn. (tiksli data protokole nenurodyta) 95 Lt (27,51 Eur), neatskaičius mokesčių ir mokėti iki šildymo sezono pabaigos – 2008 m. balandžio 27 d. (tokia data nurodyta 2008 m. spalio 10 d. protokole). Po to, pasinaudodama nenustatyta kompiuterine technika, lazerinio spausdinimo būdu išspausdino jame esančius valdybos narių V. R., R. T. parašus, įkalbėjo pasirašyti protokole apie nusikalstamą sumanymą nežinojusią V. B., ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo įtraukdama jį į DNSB buhalterinę apskaitą.

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu nuteistoji J. P. prašo panaikinti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir bylą nutraukti.

Kasatorė nurodo, kad skundžiami teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir esminių BPK pažeidimų. Pasak kasatorės, jos veiksmuose nebuvo bendro sumanymo, t. y. to, kad pirmą kartą darydama nusikalstamą veiką ji siekė ją tęsti ir toliau. Dėl to teismai neteisingai kvalifikavo veiką kaip tęstinę ir taip išvengė apkaltinamojo nuosprendžio senaties taikymo. Kasatorė teigia, kad jai inkriminuotos veikos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį yra nesunkios, senatis taikoma praėjus penkeriems metams nuo padarytos veikos, taigi, teismai turėjo taikyti senatį.

Kasaciniame skunde pažymima, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, jog tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-409/2011). Be to, ir konstitucinėje jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos pačios griežčiausios priemonės – bausmės. Dėl to labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Kasatorės manymu, skundžiami teismų sprendimai yra aiškiai kriminalizuoti ir neatitinka kasacinio teismo praktikos, nes bendrijos veikla buvo pagrįsta tik civiliniais santykiais sprendžiant įvairius klausimus – atlyginimo mokėjimu už darbą, kompiuterinį mokymą, gaisro šalinimą, šilumos reguliavimą. Bendrijos valdymo organai yra valdyba ir visuotinis gyventojų susirinkimas, ji atliko tik buhalterės darbines funkcijas, vykdė valdybos nutarimus, tačiau neįėjo į valdybos sudėtį, nepriėmė jokių sprendimų, todėl ir negalėjo būti protokolų klastotoja. Atlyginimo pakėlimas apmokamiems bendrijos nariams ne visuotinio susirinkimo, kaip tai numato įstatymas, o valdybos sprendimu, laikytinas procedūriniu pažeidimu, vertintinu darbo ir civilinių teisinių santykių požiūriu. Kasatorės teigimu, ji nepasisavino nė vieno lito, o išmokėjo arba išsimokėjo atlygį už darbą (aplinkos tvarkymą, gaisro likvidavimą, kompiuterinius mokymus, šilumos mazgo priežiūrą pagal Šiaulių miesto savivaldybės potvarkį). Anot kasatorės, tai civiliniai santykiai ir jie kriminalizuoti be jokio pagrindo.

Šalies argumentai

Kasatorė teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiai surašyti atkartojant kaltinamąjį aktą paraidžiui, teisiamuosiuose posėdžiuose jokie įrodymai netirti, o tai rodo teismo šališkumą ir suinteresuotumą bylos baigtimi. Pagal teismų praktiką tokiais atvejais nuosprendis turi būti naikinamas. Be to, Šiaulių apylinkės teismas ir Šiaulių miesto prokuratūra turėjo nusišalinti ir bylą perduoti nagrinėti kito miesto apylinkės teismui, nes bendrijos name gyvena šios bylos iniciatorė Šiaulių apygardos prokurorė. Teismas nušalinimų netenkino ir priėmė šališką nuosprendį. Kasatorė nurodo ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėja ir prokuroras nepaskelbė apie ikiteisminio tyrimo pabaigą ir nesudarė galimybės susipažinti su baudžiamąja byla bei pateikti prašymus. Pirmosios instancijos teismas šių pažeidimų nepašalino, todėl nuosprendis yra neteisėtas dėl jos teisės į gynybą, teisingą ir nešališką teismą pažeidimų. Be to, šioje byloje teisminio nagrinėjimo metu dalyvavo specialistas, pateikęs išvadą, kuriam teismas, kaip proceso dalyviui, suteikė galimybę vertinti pateiktus naujus įrodymus ir spręsti jų pridėjimo prie bylos klausimus. Tai, anot kasatorės, rodo, kad specialistas buvo suinteresuotas bylos baigtimi, o jo išvados kelia daug abejonių. Taip pat kasatorei daug abejonių kelia ikiteisminiame tyrime atliktos liudytojų apklausos, nes dešimties metų laikotarpio datas, protokolų numerius vargu ar galima atsiminti, todėl darytina išvada, kad surašydami protokolus liudytojams padėjo tyrėjai. Teisminio nagrinėjimo metu nė vienas iš liudytojų nepatvirtino, kad ji klastojo dokumentus, dalyvavo valdybos posėdžiuose, o liudytojų parodymų prieštaringumas rodo, jog nėra surinkta pakankamai įrodymų apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Dėl to visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Kasatorės nuomone, taip teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neištaisė visų trūkumų, nurodytų kasacinio teismo nutartyje. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias su dokumentų klastojimu (kaip buvo klastojami dokumentai, kam buvo pateikti, ką konkrečiai ji suklastojo ir pan.) ir motyvuotai atsakyti, kokios faktinės aplinkybės rodo jos veiksmuose atitinkamų nusikalstamų veikų požymius. Pasak kasatorės, šis teismas aiškinosi šias aplinkybes su specialiste, kuri nėra susijusi su bendrovės turtu, neturi jo valdymo žinių.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad, valstybiniam kaltintojui atsisakius pirminio kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir apeliacinės instancijos teismui priėmus prokuroro prašymą dėl naujo kaltinimo, jai (kasatorei) nebuvo užtikrinta teisė į gynybą, nebuvo padaryta pertrauka pasirengti gynybai dėl pakeisto kaltinimo, nes kaltinimas buvo pakeistas iš esmės, o to gynėjui ir kaltinamajai tada nebuvo galimybės išsiaiškinti. Be to, teismas nesudarė galimybės pasisakyti dėl pakeistų kaltinimų, ji (kasatorė) nebuvo apklausta apeliacinės instancijos teisme. Taip, pasak kasatorės, apeliacinės instancijos teismas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies, BPK 44 straipsnio 7 dalies, 255–256 straipsnių nuostatas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką.

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu nuteistasis V. N. prašo panaikinti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir bylą nutraukti. Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o apeliacinės instancijos teismas padarė ir esminių BPK pažeidimų, dėl to šie teismų sprendimai naikintini.

Kasaciniame skunde, detaliai išdėsčius kasacinio teismo praktiką dėl BK 183 straipsnio taikymo, teigiama, kad šią bylą pagal pakeistą kaltinimą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas neanalizavo byloje esančių įrodymų, nesiaiškino, ar jo veiksmuose yra šios nusikalstamos veikos požymiai, neatsižvelgė į tai, jog jam, J. P. bei E. Z. priedai prie atlyginimo buvo mokami už realiai atliktus darbus, tokį sprendimą priėmė DNSB valdyba. Dokumentai, kurių pagrindu minėtiems asmenimis buvo mokami pinigai, buvo įtraukti į buhalterinę apskaitą, nuo šių pajamų buvo sumokėti mokesčiai valstybei. Kiekvieną mėnesį daugiabučio namo laiptinėje, skelbimų lentoje, būdavo skelbiamos bendrijos išlaidos, atskirai nurodant ir atlyginimams skiriamas sumas. Šios aplinkybės, kasatoriaus tvirtinimu, rodo, kad tyčios pasisavinti bendrijos lėšas jis neturėjo, taigi jo veiksmuose nėra ir veikos, numatytos BK 183 straipsnyje, požymių. Kasatorius pažymi ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, nenurodęs jokių motyvų dėl jo veiksmų kvalifikavimo pagal minėtą BK straipsnį, tiesiog perrašė prokuroro pateiktą prašymą dėl kaltinimo pakeitimo ir taip pažeidė jo teisę į teisingą teismą.

Kasatorius, nesutikdamas su teismų išvadomis dėl dokumentų klastojimo, išdėstęs kasacinio teismo praktiką dėl BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių aiškinimo, teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog byloje nėra duomenų, kad jis būtų klastojęs ar panaudojęs suklastotus tikrus dokumentus – specialisto išvadoje nurodoma, kad protokole buvo suklastoti kelių valdybos narių parašai, tačiau nenurodoma, kad juos suklastojo būtent jis (kasatorius), be to, pirmosios instancijos teisme ne kartą buvo akcentuota, kad parašai buvo suklastoti neaiškiomis aplinkybėmis. Kasatorius atkreipia dėmesį ir į tai, kad DNSB civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepareiškė. Teismai neanalizavo ir nenurodė, kuo pasireiškė jam inkriminuotas bendrininkavimas. Kasatorius kelia klausimą, ar bendrininkų grupe galima laikyti daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininką, t. y. valdymo organą, ir samdomą buhalterę, kuri tik vykdo valdybos priimtus sprendimus. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas neatskleidė esminių faktinių aplinkybių, leidžiančių teisingai spręsti baudžiamojo įstatymo taikymo klausimus, o teismo išvados – neargumentuotos.

Kasaciniame skunde, išdėsčius BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, kasacinio teismo 2014 m. spalio 21 d. nutarties turinį, nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į minėtoje nutartyje nurodytus pažeidimus ir vėl padarė tuos pačius pažeidimus. Šis teismas privalėjo patikrinti bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, tačiau teismas tik trumpai išdėstė apeliacinių skundų motyvus, kuriuos vertino kaip nuteistųjų pasirinktą gynybinę poziciją, ir formaliai nurodė, jog jis kartu su J. P. klastojo dokumentus. Anot kasatoriaus, taip apeliacinės instancijos teismas formaliai išnagrinėjo bylą, netinkamai vertino įrodymus ir pažeidė kasatoriaus teisę į teisingą teismą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų J. P. ir V. N. kasaciniai skundai tenkintini.

Dėl bylos eigos ir priimtų procesinių sprendimų

Nagrinėjamojoje byloje V. N. ir J. P. buvo kaltinami ir pirmosios instancijos teismo nuteisti už vienuolika veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, septynias veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, vieną veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje. Dėl vienos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 3 dalyje, ir vienos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 3 dalyje, byla nutraukta sėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 6 d. nutartimi nuteistosios J. P. apeliacinis skundas atmestas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 21 d. nutartimi iš dalies patenkinus nuteistosios J. P. kasacinį skundą, apeliacinės instancijos teismo nutartis panaikinta ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Šioje kasacinėje nutartyje nurodyta, kad byloje atskleistos ne visos esminės faktinės aplinkybės, leidžiančios teisingai spręsti baudžiamojo įstatymo taikymo klausimus, o teismų išvados nėra tinkamai argumentuotos, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, o priimtoje nutartyje nepateikė pakankamai išsamių motyvų, paaiškinančių, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo, prokuroras prašė teismo pakeisti kaltinimą ir visas veikas, kurios buvo kvalifikuotos kaip sukčiavimai pagal BK 182 straipsnio 1 ar 3 dalis, kvalifikuoti kaip turto pasisavinimą ar iššvaistymą pagal BK 183 ir 184 straipsnių 1 ir 3 dalis. Teismas šį prašymą tenkino ir bylą išnagrinėjo pagal šiuos naujus kaltinimus.

Išnagrinėjęs bylą, apeliacinės instancijos teismas dėl visų pakeistų kaltinimų V. N. ir J. P. išteisino (nes pakeitus įstatymą, šios veikos tapo administraciniais teisės pažeidimais) arba nutraukė šią bylos dalį dėl suėjusios baudžiamosios atsakomybės senaties. Kita vertus, šios instancijos teismas nekeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies, kuria V. N. ir J. P. nuteisti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (V. N. už 10, o J. P. – 11 veikų klastojant DNSB dokumentus) ir 183 straipsnio 1 dalį (už vieną veiką dėl 741,22 Lt (214,68 Eur) pasisavinimo).

Dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, procesinių pažeidimų vertinant įrodymus, surašant nuosprendį ir nagrinėjant apeliacinius skundus.

Nagrinėjamoje byloje kaltinimas V. N. ir J. P. bei jų nuteisimas grindžiamas išvada, kad vienuolika DNSB dokumentų (valdybos posėdžių ir narių susirinkimų protokolai bei aktai) suklastoti, nes juose įrašyta melaginga informacija apie posėdžiuose dalyvavusius asmenis ir svarstytus klausimus, todėl visi jų pagrindu nustatyti ir išmokėti atlyginimų priedai ir priemokos bendrijos pirmininkui, buhalterei ir valytojai yra neteisėti, todėl vertintini kaip bendrijos turto pasisavinimas ir iššvaistymas (pagal pirminį kaltinimą – ir sukčiavimas). Tačiau kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, nustatė, kad minėta teismų išvada padaryta nesilaikant procesinių įrodymų vertinimo, išvadų argumentavimo ir išsamaus apeliacinio skundo išnagrinėjimo nuostatų (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 305 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3 dalis), šie pažeidimai laikytini esminiais, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis), o pateiktas padarytų veikų kvalifikavimas neatitinka tinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo reikalavimų (BPK 369 straipsnio 2 dalis).

Pirma, pirmosios instancijos teismo išvada dėl ankščiau minėtų DNSB valdybos posėdžio ir narių susirinkimo protokolų bei aktų melagingo turinio netinkamai motyvuota. Antai teismas nuosprendyje nuolat kartoja, kad tokią išvadą padarė įvertinęs kaltinamųjų V. N. ir J. P., liudytojų S. B., B. T., E. Z., V. R., R. N., A. V. K., V. B. parodymus, tačiau susipažinus su šių asmenų ganėtinai prieštaringais parodymais, neaišku, kaip jie patvirtina faktą, kad visų minėtų dokumentų turinys melagingas. Daugelį aplinkybių, susijusių su DNSB valdybos posėdžiais ir narių susirinkimais bei jų metu priimtais sprendimais, liudytojai tiesiog neprisiminė, bet beveik visi patvirtino, jog, nors ir ne visuose, bet dalyvavo posėdžiuose ir susirinkimuose, kurių metu buvo svarstomi įvairūs klausimai, tarp jų ir dėl priemokų bei priedų mokėjimo pirmininkui, buhalterei ir valytojai (kiemsargei), gaisro likvidavimo nuostolių padengimo, kad pasirašydavo protokoluose, kuriuos atnešdavo pirmininkas. Iš bylos duomenų matyti, kad posėdžių ir susirinkimų protokolai netvarkingi, informacija apie posėdžiuose dalyvavusius asmenis netiksli, kai kuriuose dokumentuose rasta neautentiškų parašų. Tokia netvarka būdinga daugiabučių namų savininkų bendrijoms, nes posėdžiuose nuolat trūksta kvorumo, valdybos nariams ir gyventojams būdingas atsainus požiūris į bendrijos veiklą, parašai renkami einant į butus, vieni šeimos nariai dažnai pasirašo už kitus ir pan. Iš asmenų parodymų matyti, kad būtent tokia netvarka ir buvo būdinga administruojant DNSB veiklą. Kita vertus, netvarkingai surašyti dokumentai ir surinkti parašai nebūtinai reiškia, kad visi šie dokumentai buvo sąmoningai klastojami, posėdžių metu priimti sprendimai negaliojantys, o jų pagrindu atliktos išmokos – tai nusikalstamas lėšų pasisavinimas ir iššvaistymas. Tokiai išvadai padaryti būtina nustatyti tyčią klastoti dokumentus ir kurti fiktyvų pagrindą savintis bei švaistyti bendrijos pinigus. Konstatuotina, kad byloje esantys įrodymai ir teismo nuosprendyje pateikta argumentacija tokios išvados nepagrindžia.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas pasirinko netinkamą įrodymų vertinimo ir savo išvadų motyvavimo būdą – nuosprendyje daugybę kartų kartojami tam tikri kaltinamojo akto šablonai, išvardijamos tos pačios aplinkybės ir tie patys asmenų parodymų fragmentai. Pavyzdžiui, teismas net vienuolika kartų nurodė nuosprendyje, kad kaltinamųjų parodymus vertina kritiškai, nes „jie dažnai savo parodymus keitė, jų parodymai yra neišsamūs, nenuoseklūs, pastebėtina tendencija kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo suversti kitam asmeniui, be to, jų parodymų nepatvirtina liudytojų parodymai, kurie yra nuoseklūs ir išsamūs, neprieštaringi, bei byloje esantys rašytiniai įrodymai“. Pažymėtina, kad nors apkaltinamojo nuosprendžio motyvams skirta net 40 puslapių teksto, tačiau pati motyvacija pateikta kaip byloje esančių asmenų parodymų ir kitų duomenų pasikartojantys išvardijimai, iš kurių, beje, visiškai neaišku, kaip šie duomenys patvirtina teismo daromas išvadas. Pasitaiko ir tiesioginių prieštaravimų, pavyzdžiui, iš pradžių teismas, pripažindamas 2007 m. balandžio 21 d. aktą Nr. 1-2 suklastotu, konstatuoja, jog „akivaizdu, kad minėtas komisijos posėdis iš tikrųjų neįvyko“, tačiau iš karto po to pateikiama kita išvada: „Akivaizdu, kad 2007-04-21 akte Nr. 1-2 yra įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie posėdžio faktą, apie posėdyje dalyvavusius asmenis bei apie tai, kad nuspręsta mokėti priedus V. N., J. P. ir E. Z., be to, negalima tvirtinti, kad 2007-04-21 komisijos posėdis buvo teisėtas“. Tokių motyvacijos prieštaravimų nuosprendyje yra daug ir jie nelaikytini formaliais, nes tiesiogiai susiję su svarbių faktų argumentavimu ir jų kvalifikavimu. Be to, nuosprendyje yra ir visiškai nemotyvuotų konstatavimų, pavyzdžiui, kad V. N. ir J. P. klastojo dokumentus pasitelkdami apie nusikalstamas veikas nieko nežinančias A. V. K., S. B., V. R., J. R., V. B., E. Z.. Jokių duomenų, kad nuteistieji išgautų jų parašus apgaule ar kitu panašiu būdu, byloje nėra. Antai V. R. parodė, kad, jei yra protokole jos parašas, tai, vadinasi, ji dalyvavo ir pasirašė. J. R. parodė, kad į susirinkimus eidavo žmona, neprisimena, kaip protokole atsirado jo parašas. V. B. parodė, kad susirinkimuose dalyvavo, balsavo už priimamus sprendimus, protokolus pasirašė, konkrečiai patvirtino, jog „nėra taip buvę, kad, neįvykus susirinkimui, surinkdavo parašus“. S. B. parodė, kad V. N. eidavo su konkrečiu surašytu aktu per butus ir prašydavo pasirašyti, negalėjo prisiminti, kada ir kokiomis aplinkybėmis pasirašė kai kuriuos dokumentus, vienus posėdžius prisimena, apie kitus – nežino ar neprisimena. E. Z. taip pat patvirtino, kad pirmininkas atnešdavo jai pasirašyti dokumentus ir kad ji skaitė, ką pasirašydavo. A. V. K. apskritai apibūdino V. N. kaip sąžiningą žmogų, teigė, kad protokoluose esanti informacija – teisinga.

Atkreiptinas dėmesys ir į šabloninį ir nuolat pasikartojantį baudžiamosios teisės terminologijos naudojimą aprašant iš esmės elementarius pirmininko ir buhalterės veiksmus tvarkant dokumentus, t. y. kad jie veikė vieninga tyčia, nusikaltimus darė bendrais tyčiniais veiksmais, bendrininkų grupe, žinodami apie vienas kito veiksmus ir jiems pritardami, pasinaudodami kitų asmenų pasitikėjimu ir neraštingumu, pasitelkdami dokumento surašymui asmenis, kurie nežinojo apie nusikalstamą sumanymą, numatydami, kad dėl to atsiras baudžiamajame įstatyme numatytos pasekmės, ir norėdami, kad šios pasekmės atsirastų, ir pan. Tačiau byloje esantys asmenų parodymai ir kiti duomenys nesuteikia pagrindo tokiems konstatavimams, kurie iš esmės yra dirbtiniai. Pažymėtina, kad tokia terminologija teismo nuosprendyje aprašoma įprasta daugiabučio namo administravimo veikla skiriant bendrijos pirmininką atsakinguoju už šilumos reguliavimą; skiriant pirmininkui, buhalterei ir valytojai priedus prie atlyginimų (nuo 10 iki 95 Lt), skiriant 130 Lt bendrijos techniniame koridoriuje įvykusio gaisro likvidavimo nuostoliams padengti ir pan. Toks aprašymas turėtų prasmę, jei pagrindas visoms šioms išmokoms būtų fiktyvus, išgalvotas, norint pasisavinti bendrijos pinigus. Tačiau tiek liudytojų parodymai, tiek byloje esančios specialisto išvados rodo priešingą situaciją – namo administravimo veikla ir jos išlaidos, net ir tos, kurios buvo pagrįstos netvarkingai surašytais protokolais ir aktais, buvo realios, pagrįstos realiais darbais ir poreikiais, įtraukiamos į buhalterinę apskaitą. Nuosprendyje visiškai nebuvo vertinamas neteisėtomis pripažintų išmokų ekonominis pagrįstumas ir būtinumas, o jų neteisėtumas nustatytas formaliai – įvardijus netvarkingai surašytus protokolus ir aktus klastotėmis. Patikimų duomenų, kad V. N. ir J. P. tyčia slėpė informaciją nuo namo gyventojų apie administracijai mokamus priedus, sąmoningai klastojo namo bendrijos valdybos posėdžių protokolus ir kitus dokumentus ir kad jų pagrindu padarytos išmokos atitinka nusikalstamo lėšų pasisavinimo, iššvaistymo ar sukčiavimo požymius, byloje nėra. Nenustatyta ir jokių konkrečių aplinkybių, kas, kada ir kur pasirašė 2006 m. spalio 30 d. ir 2007 m. spalio 30 d. protokoluose už V. R. ir R. T. ir jų parašus lazerinio spausdinimo būdu išspausdino 2008 m. spalio 10 d. protokole. Visame kontekste šie faktai labiausiai suteikia pagrindo įtarti nusikalstamą dokumentų klastojimą, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, dėl šių faktų V. N. ir J. P. buvo kaltinami pagal principą, kad niekas kitas to negalėjo padaryti. Šių aplinkybių tinkamas išaiškinimas šioje procesinėje stadijoje nebeįmanomas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad teismo atliktas įrodymų vertinimas ir faktų nustatymo argumentavimas neatitinka įstatymo reikalavimų (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 305 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nors nuteistieji savo apeliaciniuose skunduose ginčijo teismo išvadas tiek dėl dokumentų klastojimo, tiek dėl jų pagrindu atliktų išmokų neteisėtumo, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliantų argumentus, iš esmės apsiribojo formalaus pobūdžio konstatavimu – kad teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais nuteisimo motyvais, todėl, laikydamasi procesinio sprendimo surašymo ekonomiškumo, jų nekartoja. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos specifiką, toks apeliacinės instancijos teismo konstatavimas vertintinas kaip išsamaus apeliacinio skundo išnagrinėjimo ir tinkamo motyvavimo nuostatų pažeidimas (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, kad dalis išmokų V. N. ir J. P. teismų pripažintos neteisėtomis dėl to, kad jos apskritai nepagrįstos bendrijos valdybos posėdžio protokolais ir aktais. Antai tokiomis išmokomis pripažinta:

1) 294,94 Lt (85,15 Eur), išmokėti valytojai E. Z. (ši bylos dalis nutraukta dėl to, kad pakeitus BK 184 straipsnio 3 dalyje nurodytus MGL dydžius, tokios sumos iššvaistymas užtraukia administracinę atsakomybę);

Metai, mėnuoIšmokėtas priedas, Lt (Eur)Kam išmokėta2004-0558,20 (16,86)E. Z.2004-0753,35 (15,45)E. Z.2004-1019,40 (5,61)E. Z.2005-0431,00 (8,98)E. Z.2005-0545,69 (13,23)E. Z.2006-0338,80 (11,24)E. Z.2006-1148,50 (14,05)E. Z.Iš viso:294,94 (85,15)E. Z.

2) 741,22 Lt (214,68), išmokėti V. N. ir J. P. (už šios sumos pasisavinimą V. N. ir J. P. nuteisti pagal BK 183 straipsnio 1 dalį);

Metai, mėnuoIšmokėtas priedas, Lt (Eur)Kam išmokėta2003-0138,40 (11,12)V. N.2003-0238,40 (11,12)V. N.2003-0338,40 (11,12)V. N.2003-0438,40 (11,12)V. N.2003-1119,20 (5,56)J. P.2003-1219,20 (5,56)J. P.2004-1032,00 (9,27)V. N.2004-1160,80 (17,61)V. N.2004-1260,80 (17,61)V. N.2005-0160,80 (17,61)V. N.2005-0260,80 (17,61)V. N.2005-0360,80 (17,61) V. N.2008-0657,03 (16,52)V. N.2008-0757,03 (16,52)V. N.2008-0857,03 (16,52)J. P.2008-0913,81 (3,40)V. N.2008-1028,52 (8,26)J. P.Bendra suma:741,22 (214,68)J. P. ir V. N.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekviena atskira išmoka neatitinka būtino minimumo (3 MGL) baudžiamajai atsakomybei taikyti, o įtikinamų duomenų, kad V. N. ir J. P. šias sumas užvaldė bendra tęstine veika, todėl visų išmokų dydžiai turi būti sumuojami, nėra. Išmokos padarytos skirtingais metais ir apima pakankamai ilgą laikotarpį – nuo 2003 m. sausio mėn. iki 2008 m. spalio mėn. Visi kiti kaltinimai V. N. ir J. P. buvo reiškiami atskirai inkriminuojant kiekvieno dokumento suklastojimą ir jo pagrindu padarytas išmokas. Jokių argumentų, paaiškinančių sprendimą sumuoti minėtų išmokų dydžius, inkriminuojant V. N. ir J. P. bendrą pasisavintų pinigų sumą – 741,22 Lt (214,68 Eur), nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiuose nėra. Pažymėtina ir tai, kad šios sumos išmokėtos kaip priedai prie atlyginimo, tačiau pripažintos neteisėtomis, nes išmokų dydžiai viršija valdybos posėdžių protokoluose nustatytus dydžius. Tačiau bylos duomenys nesuteikia pagrindo išvadai, kad šios išmokos bendrijos pirmininkui, buhalterei ir valytojai buvo išmokėtos už nerealius išgalvotus darbus arba už veiksmus, neatitinkančius DNSB interesų. Atsižvelgiant į mažus permokų dydžius ir į visą bylos kontekstą, minėtos permokos rodo dokumentų surašymo ir buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimus, aplaidumą, bet ne nusikalstamą tyčią grobti bendrijos lėšas, taigi V. N. ir J. P. padarytų veikų kvalifikavimas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį pagrįstas netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 369 straipsnio 2 dalis). V. N. ir J. P. veiksmais padarytos turtinės žalos ir DNSB pažeistų teisių atkūrimo klausimai spręstini civilinio proceso priemonėmis.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismų nuosprendžiai naikintini, baudžiamoji byla nutrauktina remiantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 382 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą V. N. ir J. P. nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjai Armanas AbramavičiusAudronė KartanienėOlegas Fedosiukas