Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2015-06-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-202-416/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-06-26
Bylos Nr.
1-202-416/2015
Teisminio proceso Nr.
1-64-1-01961-2014-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimondas Noreika
Civilinis ieškovas
R. B.
Kaltinamasis
R. A., N. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-202-416/2015Proceso Nr. 1-64-1-01961-2014-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.7.;1.1.10.1.; 2.3.6.4.5.;1.2.14.3.1.
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUMarijampolė2015-06-26

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Laimondas Noreika, sekretoriaujant L. B., dalyvaujant prokurorams N. B. ir O. M., gynėjams adv. A. N., V. J. ir V. P., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. B., jo atstovui adv. padėjėjui E. R., teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1992-10-10, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis(duomenys neskelbtini), teistas: 1. 2010-06-03 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 145 str. 2 d. - 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, BK 92 str. tvarka bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 1 mėnesiui; 2. 2010-07-09 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., 2010-06-03 paskirta bausmė subendrinta su 2010-07-09 teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams; 3. 2012-01-25 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. - 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., prie laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2010-07-09 teismo nuosprendžiu, neatliktos dalies pridėta dalis 2012-01-25 nuosprendžiu paskirta bausmė ir galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 metams; 4. 2014-10-29 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal LR BK 253 str. 1 d. - 51 para arešto, vadovaujantis LR BK 64¹ str., bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir paskirta 34 paros arešto; 5. 2014-12-02 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. - 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 64¹ str., bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 6. 2015-03-23 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal LR BK 138 str.1d., 284 str.1d., 63 str.1d.,5d., 64¹ str. – laisvės atėmimu 1(vieneriems) metams. BK 66 str.1d. pagrindu į bausmę įskaitytas laikas nuo 2014-08-23 iki 2014-10-22. 2015-06-19 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 str.1d.,4d., 9d., 65 str. 1d.1p., dalinio sudėjimo būdu subendrintos bausmės, paskirtos 2014-10-29 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, 2014-12-02 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2015-03-23 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 1 metai 5 mėn. ir 30 dienų laisvės atėmimo, bausimės pradžia nuo 2014-12-26, BK 66 str. tvarka į bausmę įskaitytas laikas suėmime nuo 2014-08-23 iki 2014-10-22, nutartis neįsiteisėjusi, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 180 str.1d.

N. S., a/k (duomenys neskelbtini) gim. 1981-10-10, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2013-12-27 Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str. 1 d., 140 str. 2 d., LR BK 63 str. 1,4 d. - laisvės apribojimu 9(devyniems)mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., vadovaujantis LR BK 64¹ str., bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir paskirtas laisvės apribojimas 6(šešiems)mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., kaltinamas pagal LR BK 180 str.1d.

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Ričardas A. V. ir N. S., veikdami bendrai si tyrimo metu nenustatytais asmenimis įvykdė plėšimą: 2014-12-26 apie 3.30 val., Marijampolės mieste, Vytauto gatvėje, prie namo Nr. 47, veikdami bendrai su N. S. ir tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, R. A., sėdėdamas R. B. priklausančiame automobilyje BMW 530D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) R. B. sustojus prie kelio ženklo „STOP“, sudavė vieną smūgį rankos kumščiu R. B. į veido sritį, tuo metu N. S. metė butelį į R. B. pataikydamas į peties sritį, tyrimo metu nenustatyti asmenys buvę automobilyje sudavė R. B. ne mažiau kaip 4 smūgius į įvairias kūno vietas. R. A., tęsdami nusikalstamą veiką, išlipo iš automobilio ir bendrai su N. S., panaudodami fizinį smurtą, t.y. suduodami kojomis ne mažiau kaip 15 smūgių į įvairias kūno vietas automobilyje-vairuotojo vietoje sėdinčiam R. B., dėl ko nukentėjusiajam R. B. buvo konstatuota kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, kas vertinama nežymius sveikatos sutrikdymu, ir tokiu būdu priversdami R. B. išlipti iš užvesto automobilio, pagrobė svetimą turtą – R. B. priklausantį automobilį 31000 litų vertės (kas atitinka 8978,22 Eurus) BMW 530D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padarydami R. B. 31000 litų (kas atitinka 8978,22 Eurus) turtinę žalą.

Apklaustas teisme kaltinamuoju R. A. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2014-12-26 po vidurnakčio buvo klube „Lūna“. N. S. ir R. P. pažįsta iš matymo, bet klube buvo ne su jais, o kitais asmenimis. Buvo stipriai išgėręs. Išėjo iš klubo į automobilių aikštelę, kur buvo masė žmonių. Tarp jų buvo N. S. ir R. P.. Jam reikėjo dar išgerti, todėl ieškojo, kad kas pavežtų į „Načnyką“ nusipirkti. Priėjo prie automobilio ir paprašė nuvežti. Kartu su juo pavežti prašė dar ir kiti asmenys, tarp jų R. P. ir N. S.. Nukentėjęs jų nevežė. Jis atidavė kažkam kitam automobilį, kad jie važiuotų, o pats liko prie „Lūnos“ aikštelėje. Jis jų nevežė. Vežė jam nepažįstamas vairuotojas. Jo nepažįsta. Kadangi pats buvo išgėręs, nesigilino, kas to mašinos savininkas, gal tas vairuotojas, kuris juos vežė. Nuo „Lūnos“ išvažiavo penkiese. Nukentėjusiojo nebuvo. Pakeliui jokių sustojimų nebuvo. Parduotuvėje nusipirko brendžio. Dėl girtumo ne visko atsimena. Mašinoje toliau gėrė brendį, galvojo, kad automobilis tų asmenų, kurie jį vairavo. Kadangi nukentėjusiojo automobilyje nebuvo, smurto prieš jį nevartojo. Apie jo sužalojimus nieko nežino. Neatsimena, kas su jais būtų buvęs nukentėjęs. Važiavo be jokių sustojimų, buvo įsitikinęs, kad vairuotojas yra automobilio savininkas. Po kiek laiko sulaikė policija. Vairuotojas ir dar vienas asmuo pabėgo, o jis pats liko automobilyje. Nieko daugiau negali paaiškinti, nes dėl girtumo neprisimena. Žino, kad nukentėjusiojo nebuvo, jo nemušė, mašinos neatiminėjo. Sėdant į automobilį, niekas iš jų alkoholio su savimi neturėjo. Jo važiavo pirkti. Kadangi nieko nepadarė, civilinio ieškinio nepripažįsta.

Apklaustas kaltinamuoju N. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad neigia savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2014-12-25 jis buvo ir gėrė alkoholinius gėrimus naktinėje parduotuvėje – bare. Kartu bare buvo iš matymo pažįstami asmenys pravardėmis „Pilkis“, „Žilius“, „Bencas“ ir „Pacas“, pastarojo vardas Ričardas. Jie nuvažiavo į pramogų centrą „Lūna“. Į pramogų centro aikštelę atvažiavo automobilis BMW, tas Ričardas arba „Pilkis“ susitarė, kad automobilio vairuotojas juos pavežtų. Jis atsisėdo automobilio gale. Važiuojant Marijampolės mieste, Ričardas ranka sudavė smūgį automobilio vairuotojui ir tuomet kažkas pasakė vairuotojui :„stok ir lipk iš automobilio“. Nepamena, ar metė į vairuotoją butelį su alkoholiu. Gali būti, kad jis išlipęs iš automobilio sudavė smūgius automobilio vairuotojui, tačiau to nepamena, kadangi buvo stipriai neblaivus. Kas daugiau sudavė smūgius pasakyti negali. Šiuos parodymus neigia, kadangi prieš apklausą 7 val. ryto jį pareigūnai paėmė iš namų ir nugabeno į apklausą. Jis eilinį kartą buvo visiškai girtas. Dėl girtumo pasirašė protokole tai, kas buvo ten parašyta. Teisme duoda teisingus parodymus, tai yra sako viską, ką atsimena. Dėl girtumo daugelio aplinkybių neatsimena. Patvirtina, kad 2014-12-25 vakare bare girtavo su asmenimis, kurių pravardės Pilkis“, „Žilius“, „Bencas“ ir „Pacas“. Ten dėl girtumo prarado sąmonę. Neatsimena, kaip atsidūrė prie „Lūnos“ ir kas ten vyko. R. A. pažįsta tik iš matymo, bet negali pasakyti, ar jį buvo sutikęs prie „Lūnos“. Daugiau nieko neatsimena. Net neatsimena, kaip jį policija sulaikė. Sąmonę atgavo, tik kai nubudo areštinėje. Dabar lyg ir atsimena, kad prie „Lūnos“ aikštelėje sėdo į automobilio galą, bet sėsdamas tikslo grobti automobilį neturėjo. Atsimena, kad į automobilį sėdo ir R. A., bet į kurią vietą, pasakyti negali. Negali pasakyti, kokiu reikalu kiti ir pats sėdo į tą automobilį, bet tikrai jo grobti nenorėjo. Taip pat galėjo būti, kad važiuodamas dėl girtumo į nukentėjusįjį paleido tą butelį. Ieškinio nepripažįsta, nes automobilio grobti nenorėjo ir jo negrobė.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. B. paaiškino, kad patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2014-12-26 apie 03.20 val. su draugais buvo pramogų centro „Lūna“ automobilio stovėjimo aikštelėje. Sėdėjo jam priklausančiame automobilyje BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Prie jo priėjo penki nepažįstami asmenys. Vienas iš nepažįstamų asmenų paprašė nuvežti į miestą ir net neklausę jo sutikimo, susėdo į automobilį ir liepė greitai vežti. Jis nesipriešino ir vykdė nurodymus, kadangi jų bijojo. Jie buvo išgėrę, su savimi turėjo alkoholio. Jie reikalavo juos vežti į „Načnyką“. Kaip vėliau suprato, taip jie vadino visą naktį dirbančią parduotuvę „Vėla“. Privažiavus Vilkaviškio – Mokolų gatvių sankryžą, vienas iš įsėdusiųjų ir buvusių automobilio gale, vartodamas necenzūrinius žodžius pasakė, kad reikia pagrobti šį automobilį. Tai buvo kaltinamasis R. A., kurį jis policijoje atpažino iš jam pateiktų nuotraukų. Kiti važiavusieji pradėjo R. A. tildyti. Šį tildymą jis suprato, kaip visų važiavusių tikslą nuo jo nuslėpti tikslą atimti iš jo automobilį. Privažiavus parduotuvę „Vėla“, jis sustojo prie kelio ženklo „Stop“. Jam sustojus, tas pats jo atpažintas R. A., sudavė vieną smūgį jam į galvos sritį. Tuo pat metu iš galo kažkas į jį paleido butelį su brendžiu ir pataikė jam į petį. Tada pajuto daug smūgių į įvairias kūno vietas, buvo suduota ne mažiau kaip keturi smūgiai. Asmenys, sėdėję automobilio gale, išlipo iš automobilio, atidarė vairuotojo pusės dureles ir pradėjo jį spardyti kojomis, dėl ko jis jautė fizinį skausmą. Tuomet jis pats atsisegė saugos diržą, išlipo iš automobilio ir dengdamasis nuo smūgių, prasibrovė pro mušančiuosius ir apie 20 metrų bėgo link parduotuvės „Vėla“. Kadangi jo niekas nesivijo, sustojo ir apsisuko pasižiūrėti, kas vyksta. Matė, kaip visi susėdo į jo automobilį ir nuvažiavo. Tada kvietė policiją. Paaiškino, kad apklausos teisme pradžioje nurodė, jog negali prisiminti, ar salėje esantys kaltinamieji yra tie patys asmenys, kuriuos buvo atpažinęs ir kokius veiksmus, kuris iš jų atliko, tik todėl, kad bijojo. Nurodė, kad jam buvo daromas poveikis. Praėjus porai savaičių po įvykio, kai buvo sulaikyti abu kaltinamieji, jam buvo paskambintas iš nepažįstamo numerio ir liepta atsiimti parodymus kaltinamųjų atžvilgiu, antraip bus blogai. Dėl to teismo pradžioje bijojo. Dabar kategoriškai patvirtina savo parodymus ir jų laikosi, o būtent, kad abu salėje esantys kaltinamieji yra tie patys asmenys, kuriuos jis atpažino tyrimo pradžioje iš jam pateiktų nuotraukų. Abu jie sėdėjo jo automobilio gale. R. A. sakė, kad reikia pagrobti automobilį ir pirmas ranka smogė jam automobilio salone į galvą. N. S. taip pat sėdėjo automobilio gale, su savimi turėjo stiklinį butelį alkoholio ir po sustojimo, išlipęs iš automobilio, jį spardė. Pareikštą civilinį ieškinį palaiko ir prašo tenkinti.

Liudytojas M. P. parodė, kad 2014-12-26 su nukentėjusiuoju ir draugais buvo prie klubo „Lūna“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Nukentėjęs ten buvo su savo BMW markės automobiliu. Prie jo priėjo penki asmenys ir prašė nuvežti į miestą. Jis nesipriešino ir sutiko. Atėjusieji susėdo ir juo nukentėjęs nuvežė link miesto. Nepraėjus nė pusvalandžiui, R. B. paskambino ir pasakė, kad prie parduotuvės „Vėla“ jį sumušė ir atėmė automobilį. Jie sėdo į automobilį ir į ten nuvyko. R. B. buvo susiėmęs už galvos, skundėsi, kad skauda. Gal už dviejų minučių atvyko policijos pareigūnai. Sėdusiųjų į R. B. automobilį nepažinojo. Aikštelėje buvo tamsu, todėl jų bruožų neįsidėmėjo, atpažinti negali.

Liudytojas E. B. parodė, kad dirba Kalvarijos PK. 2014-12-26 naktį dirbo su kolega D. S.. Kalvarijoje pastebėjo dideliu greičiu atvažiuojantį a/m BMW. Jį stabdė. Jis sulėtino greitį, imituodamas, kad sustoja, tačiau susilyginęs su jais, staiga padidino greitį ir nuvažiavo. Automobilį persekiojo 3-4 kilometrus. Buvo atsilikę iki 500 metrų atstumu. Kai automobilis papuolė į neapšviestą vietą, sustojo. Privažiavę jį rado stovintį. Kiek pamena, du asmenys buvo ant automobilio galinės sėdynės, o vienas išlipęs lauke. Atsimena, jog R. A. buvo vienas iš sėdėjusiųjų gale. Vairuotojo nebuvo. Nemano, kad kuris iš sulaikytųjų būtų vairavęs automobilį, nes buvo per girti. Automobilis tikrai meistriškai imitavo sustojimą stabdant ir staigiai nuvažiavo. Neblaivūs asmenys to padaryti negalėtų.

Liudytojas D. S. davė analogiškus parodymus kaip ir liudytojas E. B.. Papildomai paaiškino, kad sustojusiame automobilyje ant galinės sėdynės buvo du asmenys. Vienas iš jų buvo kaltinamasis R. A.. N. S. buvo lauke truputį paėjęs. Jis bandė bėgti, bet parkrito. Automobilyje nebuvo vairuotojo ir raktelių spynelėje. Sulaikytus asmenis ir automobilį perdavė iš Marijampolės atvykusiems pareigūnams.

Liudytojas A. K. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2014-12-26 naktį buvo automobilių stovėjimo aikštelėje prie klubo „Lūna“. Jis su draugais ir nukentėjusiojo broliu sėdėjo R. B. automobilyje BMW. Prie jo priėjo penki jam nepažįstami asmenys. Buvo neblaivūs. Du iš jų itin agresyviai nusiteikę. Jie pareikalavo juos pavežti. Jis iškart išlipo iš nukentėjusiojo automobilio, kadangi nenorėjo su atėjusiais turėti jokių problemų. Tų asmenų neįsidėmėjo. Tik gali pasakyti, kad tarp tų atėjusiųjų buvo ir liudytojas, kuris su juo laukė apklausos ir dar neapklaustas. Būtent šis liudytojas atsisėdo automobilio priekyje. Kadangi buvo išlipęs iš automobilio, todėl negirdėjo, ar nukentėjęs pats sutiko tuos asmenis pavežti. Buvo per dešimt metrų ir matė, kad nukentėjusiojo brolis nenorėjo išlipti iš mašinos, tai jį atėjusieji traukė iš mašinos. Sprendžia, jog R. B. tokiomis sąlygomis neturėjo kito pasirinkimo, kaip vežti tuos penkis asmenis jų reikalavimu. R. B. juos išvežus, jie su draugais kita mašina išvažiavo pasivažinėti po miestą. Netrukus paskambino R. B. ir pranešė, kad jį sumušė ir atėmė automobilį. Nuvyko prie parduotuvės „Vėla“, kur jį rado. Jis buvo išsigandęs ir piktas, jo veidas buvo nubrozdintas. Sakė, kad jį sumušė, gavo buteliu į galvą ar veidą. Jo daugiau neklausinėjo, nes netrukus atvyko policija. Vėliau sužinojo, kad pagrobtas automobilis su trimis asmenimis buvo sulaikytas kažkur Kalvarijoje.

Buvęs įtariamasis, prieš kurį baudžiamasis persekiojimas nutrauktas, Ramūnas pilkis paaiškino, kad šioje byloje buvo įtariamuoju. Prieš jį bylą nutraukė. Pažįsta kaltinamąjį N. S.. 2014-12-25 buvo bare Gedimino gatvėje. Jau buvo stipriai apgirtęs, kuomet į barą atvyko pažįstamas N. S. su kažkokiais jam nepažįstamais draugais. Nutarė toliau linksmintis. Todėl su taksi visi nuvyko į naktinį klubą „Lūna“. Dėl girtumo viską prastai atsimena. Prie „Lūnos“ aikštelėje sėdo į kažkokį sidabrinės spalvos automobilį. Viskas, ką atsimena, tai kad sėdo į šio automobilio priekinę keleivio sėdynę. Kokios markės buvo automobilis ir kas jį vairavo, neatsimena dėl girtumo. Net neatsimena, kokiu tikslu į jį sėdo. Daugiau nieko neatsimena, nes dėl girtumo prarado sąmonę. Pažadino jį policija kažkur laukuose, kai traukė iš to automobilio, bet jau nuo galinės sėdynės ir paguldė ant žemės. Jis tuo metu miegojo. Nuo įsėdimo iki šio momento nieko neatsimena. R. A. nepažįsta ir neatsimena. Žino tik, kad buvo jo pažįstamas N. S.. daugiau negali nieko paaiškinti.

Liudytoja N. I. paaiškino, kad dirba Marijampolės AVPK tyrėja. Atliko procesinius veiksmus nagrinėjamoje ikiteisminio tyrimo byloje. Teko atlikti N. S. apklausą. Apklausdos metu jai nekilo abejonių, kad jis galėtų būti girtas. Yra tvarka, kad neblaivūs asmenys neapklausiami. Todėl N. S. girtumo atveju jo nebūtų apklausinėjusi. Jam buvo išaiškintos įtariamojo teisės, jis patvirtino, kad jas supranta. Jam buvo užduoti klausimai, į kuriuos jis atsakinėjo. Iš jo žodžių viskas ir užrašyta protokole. N. S. teigė, jog ne viską atsimena. Papasakojo ir protokole buvo užrašyta tik tai, ką jis prisiminė. Jis nuo gynėjo paslaugų atsisakė, todėl buvo apklaustas be gynėjo.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų kaltė įrodyta bylos rašytine medžiaga: Asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad šio procesinio veiksmo metu užfiksuota, kad nukentėjusysis R. B. atpažino R. A. kaip asmenį, kuris pramogų centro „Lūna“ aikštelėje įlipo į jam priklausantį automobilį, atsisėdo automobilio gale. Nurodė, kad šis asmuo buvo agresyviausias, taip pat šis asmuo pasakė, kad reikia pavogti automobilį. Be to, minėtas asmuo automobilyje sudavė pirmą smūgį į galvos sritį(t.1, b.l.57-59); Asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad šio procesinio veiksmo metu užfiksuota, kad nukentėjusysis R. B. atpažino N. S. kaip asmenį, kuris pramogų centro „Lūna“ aikštelėje įlipo į jo automobilį, atsisėdo automobilio gale. Jis rankose turėjo butelį su alkoholiu. Šis asmuo išlipęs iš automobilio jį spardė(t.1, b.l. 60-62); 2014-12-26 Protokolu – pareiškimu, iš kurio matyti, jog R. B. pranešė apie smurtą jo atžvilgiu ir automobilio pagrobimą(t.1, b.l. 7); 2014-12-26 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad automobilis BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi kelyje Kalvarija – Sangrūda. Automobilis yra neužrakintas, priekinių durelių langų stiklai dalinai atidaryti, kairės pusės durelės atidarytos. Automobilio salone ant priekinio sosto yra moteriška striukė, ant galinio automobilio sosto numestas tuščias sulčių pakelis, pilna alaus skardinė, mobiliojo ryšio telefonas, pagalvėlė. Ant grindų yra tuščias sulčių pakelis, dalinai nugertas brendžio butelis. Automobilio salone, priekyje ant grindų numestas pilnas brendžio butelis. Automobilis BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po apžiūros pakvitavimu grąžintas R. B. (t. 1, b.l. 8-14, 44); 2014-12-26 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad R. B. pateikė automobilio BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktelį bei registracijos liudijimą Nr. E469145(t.1, b.l. 19); 2015-01-13 daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matosi, kad apžiūrėti automobilyje rasti daiktai: moteriška juodos spalvos striukė, tušti sulčių pakeliai, pilna alaus skardinė, pilnas butelis su brendžiu, dalinai nugertas butelis brendžio, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ (t.1, b.l. 46-50); 2015-01-15 daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas kompaktinis diskas CD su vaizdo įrašu iš stovėjimo aikštelės prie klubo „Lūna“. Į apsaugos vaizdo kamerų aprėptį nukentėjusiojo automobilis ir į jį sėdusieji asmenys nepapuola (t. 1, b.l. 94); 2014-12-29 specialisto išvada Nr. G1108/14(09), iš kurios matyti, kad R. B. konstatuota kraujosrūva dešinės akies apatiniame voke. R. B. konstatuotas kūno sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Konstatuotas sužalojimas galėjo būti padarytas 2014-12-26, vienu poveikiu(t.1, b.l. 22).

Teismas byla nagrinėja tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 str.1d.).

Ištirtų įrodymų pagrindu, teismas kaltinamųjų R. A. ir N. S. kaltę laiko pilnai ir neginčytinai įrodyta. Teismas kaip įrodymais nesivadovauja abiejų kaltinamųjų parodymais, nes vertina juos kaip kaltinamųjų siekį išvengti atsakomybės. Jų parodymai nėra vientisi, logiški ir nuoseklūs. Kaltinamieji, duodami parodymus, prieštarauja net vienas kitam tarpusavyje. Kaltinamųjų duodamų parodymų nepatvirtina kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai. Ir priešingai, teismas remiasi nukentėjusiojo duotais parodymais kaip įrodymais, nes jie yra logiški ir nuoseklūs, juos patvirtina kiti byloje ištirti įrodymai. Ištyręs įrodymus, teismas nustatė, kad abu kaltinamieji(tik jų atžvilgiu byla perduota teismui) nukentėjusįjį, juos kartu su kitais asmenimis vežantį į parduotuvę jų reikalavimu, automobiliui sustojus, bendrasis veiksmais užpuolė ir jo atžvilgiu vartojo smurtą – R. A. nuo užpakalinės sėdynės sudavė ranka į galvą, o N. S. paleido į jį stikliniu alkoholio buteliu, tada išlipo mušė rankomis bei spardė, o nukentėjusiajam gelbstintis nuo smurto bėgimu iš automobilio, jį užvaldė ir su juo nuvažiavo. Vėliau su pagrobtu automobiliu, pabėgus jo vairuotojui, buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Šią įvykių seka teismas laiko nustatyta nukentėjusiojo parodymais. Jais netikėti nėra pagrindo, nes juos patvirtina kiti bylos įrodymai – liudytojų M. P. ir A. K., E. B. ir D. S.. Juos patvirtina aukščiau analizuoti rašytiniai bylos įrodymai - asmenų parodymų atpažinti protokolai, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolai, teismo medicinos specialisto išvada dėl nukentėjusiojo sužalojimų. Šie įrodymai nuosekliai patvirtina ir įrodo nukentėjusiojo nurodytų įvykių seką – faktą, kad penki asmenys prie „Lūnos“ įsėdo į automobilį, reikalavo vežti į parduotuvę, stabtelėjus prie ženklo užpuolė bei sumušė. Tą patvirtina konstatuoti sužalojimai bei automobilyje rasti alkoholio stikliniai buteliai(tokiu buteliu buvo mesta į nukentėjusįjį), vieta, kur pareigūnai ir liudytojai surado nukentėjusįjį sutampa su nukentėjusiojo vieta, kurioje jis teigia dėl smurto prieš jį netekęs automobilio. Sulaikytas automobilis patvirtina jo pagrobimo faktą, o kartu su automobiliu sulaikyti N. S. ir R. A. – patvirtina nukentėjusiojo teiginius, kad būtent šie asmenys vartojo smurtą prieš jį, dėl ko jis buvo priverstas bėgti ir taip atsirado galimybė užvaldyti jo automobilį. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais apie tai, kad dar iki jam sustojant užpuolimo vietoje, R. A. necenzūrine leksika pareiškė, kad reikia atimti automobilį, o kiti važiavusieji šį kaltinamąjį tildė. Tolimesnė įvykių eiga – smurtas ir automobilio užvaldymas – besąlygiškai patvirtina, kad tokiu būdu garsiai išsakyti kėslai pasitvirtino, o kitų asmenų bandymas nutildyti R. A. rodo ne siekį jį atkalbėti nuo kėslų, bet bandymą išsaugoti užpuolimo netikėtumo efektą. Nukentėjusiojo parodymų nuoseklumą ir patikimumą parodo net menkiausios detalės. Nukentėjęs nurodo, kad R. A. jo reikalavo nuvežti į „Načnyką“. Ir pats R. A. patvirtina reikalavęs jį vežti į parduotuvę bei vartojęs būtent šį žargoninį jos pavadinimą. Nukentėjusiojo parodymai ir kiti ištirti įrodymai sudaro darnią, nuoseklią, vieni kitus patvirtinančių įrodymų grandinę, todėl teismo vertinami kaip teisėtais būdais gauti, patikimi ir pilnai patvirtinantys nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu teismas daro išvadą, jog nustatytos visos kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės.

Vertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įrodymų leistinumo taisyklėmis, todėl nesiremia ikiteisminio tyrimo metu duotais N. S. kaip įtariamojo parodymais(t.2,b.l.19), kadangi nustatė, jog ši apklausa atlikta pažeidžiant LR BPK 51 str.1d.4p. reikalavimus. Tuo metu R. A. buvo suimtas ir turėjo gynėją, tačiau išsiskyrus jų parodymų esmei, N. S. nepaskyrus gynėjo, priimtas atsisakymas nuo jo.

Kaip buvo minėta aukščiau, teismas nesiremia kaltinamųjų parodymais. Ištyrus įrodymus, akivaizdu, jog kaltinamieji savo girtumu ir įvykių neatsiminimu stengiasi prisidengti ir išvengti atsakomybės, tačiau tai daro itin nedarniai. R. A. nurodo, kad nukentėjusysis išvis liko prie „Lūnos“ aikštelėje, todėl jo nebuvo užpultas, automobilis nebuvo atimtas, o juos vežė, kaip jis suprato, tikras automobilio savininkas, kuris po policijos sustabdymo pabėgo bei yra R. A. nepažįstamas. Nors N. S. savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus neigia, o teismas dėl aukščiau nurodytų priežasčių jais nesinaudoja kaip kaltės įrodymais, tačiau jis teisme paaiškino, kad galėjo būti, jog buteliu paleido į automobilį vairuojantį nukentėjusį. Ši detalė paneigia R. A. parodymus ir patvirtina, kad automobilį vairavo būtent nukentėjęs ir kad jo atžvilgiu dar automobilyje buvo vartotas smurtas. Ši kaltinamojo N. S. nurodoma detalė patvirtina nukentėjusiojo nurodytą aplinkybę, kad po R. A. jam ranka suduoto smūgio, R. S. į jį paleido stiklinį alkoholio butelį.

Vertindamas įrodymus, teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį.

Nors kaltinamieji neigia turėję tikslą pagrobti nukentėjusiojo automobilį, jų objektyviai atlikti veiksmai to nepatvirtina. Pagal kaltinamųjų versiją, automobilis buvo reikalingas tik tam, kad nuvažiuoti į naktinę parduotuvę nusipirkti alkoholio, tačiau ištirtais įrodymais nustatyta, kad jie atėjo iš klubo „Lūna“, kur yra prekiaujama alkoholiu. Be to, ateidami jie su savimi jau turėjo alkoholio. Jį turint su savimi kaltinamuosius matė nukentėjusysis. Faktas, kad automobilyje į nukentėjusįjį buvo paleista ne tuščiu stikliniu alkoholio buteliu(tą patvirtina ir pats N. S.) rodo, kad kaltinamieji alkoholio su savimi jau turėjo. Tokiu būdu vykti įgyti alkoholio nebuvo jokio pagrindo. Be to, R. A., jau vykstant neva į parduotuvę, necenzūrine leksika pareiškė, kad reikia atimti automobilį, o kiti važiavusieji šį kaltinamąjį tildė. Teismas jau pasisakė, kad tolimesnė įvykių eiga – smurtas ir automobilio užvaldymas – besąlygiškai patvirtino, kad tokiu būdu garsiai išsakyti kėslai pasitvirtino, o kitų asmenų bandymas nutildyti R. A. rodė ne siekį jį atkalbėti nuo kėslų, bet bandymą išsaugoti užpuolimo netikėtumo efektą. Taigi, šios aplinkybės paneigia kaltinamųjų nurodomą vykimo į parduotuvę alkoholio įgijimui, o rodo turint vieningą tikslą ir tyčią užvaldyti nukentėjusiojo automobilį. Kad to pasiekti, pretekstu pasirenka reikalavimą nuvežti į parduotuvę, o pakeliui atskleidžia savo kėslus bei panaudodami smurtą realiai užvaldo nukentėjusiojo automobilį.

Ištirtų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja, kad kaltinamieji nukentėjusiojo atžvilgiu, veikdami bendrai, įvykdė plėšimą. Todėl jų veikos pagrįstai kvalifikuotos LR BK 180 str.1d., nes pilnai atitinka šio nusikaltimo požymius.

Nukentėjęs R. B. yra pareiškęs 4340.00 EUR civilinį ieškinį. Prašo iš kaltinamųjų solidariai priteisti 340,00 EUR nusikaltimu padarytos turtinės žalos, kuri atsirado dėl kaltinamųjų kaltės dingus automobilio rakteliams ir atsiradus būtinybei naujų pagaminimui. Taip pat prašo iš kaltinamųjų solidariai priteisti 4000,00 EUR neturtinės žalos. Ją motyvuoja tuo, kad dėl kaltinamųjų smurto ir turto netekimo patyrė didelį šoką ir sukrėtimą, jautė fizinį skausmą, privalėjo vartoti raminamus vaistus. Jautė diskomfortą visuomenėje. Pastoviai persekioja baimės jausmas, bijo, kad vėl netaptų nusikaltimo auka. Paveikė gąsdinimai po kaltininkų nustatymo, kad pakeistų parodymus. Nėra tikras, kad jam nebus keršijama už tai ateityje, nes kaltinamųjų teistumai jį baugina.

Civilinis ieškinys tenkintinas dalinai.

R. B. pareikštas 340,00 EUR civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti atmestinas.

Kaip matyti iš teismui teikto draudimo kampanijos regresinio ieškinio kaltinamiesiems (t.2,b.l.164-165), ši suma nukentėjusiajam yra atlyginta draudimo lėšomis, todėl negali būti nukentėjusiojo naudai pakartotinai priteisima iš kaltinamųjų.

Ieškinio reikalavimas dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai.

Kiekvienas asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, todėl nukentėjusiosios ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas(LR CK 6.250 str.2d., BPK 109 str.). Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus(LR CK 6.250 str. 2d.). Suformuotoje teismų praktikoje nustatyta, kad neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Šiuo konkrečiu atveju, ieškinys reiškiamas dėl išgyvenimų sukeltų nukentėjusiam, įvykdant prieš jį smurtinį nusikaltimą ir pagrobiant jo turtą.

Pareikštas ieškinys 4000,00 EUR. sumai neturtinei žalai atlyginti, teismo laikomas neadekvačiu. Tai daroma dėl sekančių priežasčių. Kilusios pasekmės nėra pakankamai motyvuotos, kad galima būtų jas vertinti tokio dydžio pinigine išraiška. Taip pat teismas atsižvelgia ir į kaltinamųjų asmenų turtinę padėtį – negauna, savarankiškų pajamų, neturi nekilnojamo turto. Be to, atsižvelgiama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką šiuo klausimu – neturtinės žalos dėl nekvalifikuoto plėšimo atlyginimo dydis varijuoja nuo 290 EUR iki 6371 EUR ribose. Aukščiau išdėstytų duomenų pagrindu bei vadovaudamasis suformuota teismų praktika bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas ir tenkintinas ne 4000,00 EUR., bet 2000,00 EUR ribose. Iš R. A. ir N. S. R. B. naudai solidariai priteistina 2000,00 EUR nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis turi teisę reikalauti, kad iš kaltinamųjų būtų išieškotos išlaidos nukentėjusiojo advokato, kaip jo atstovo išlaidoms apmokėti(LR BPK 106 str. 2d.), todėl R. B. priteistinos išlaidos, jį atstovavusiam advokato padėjėjui apmokėti. Iš byloje esančių advokato orderio(t.1,b.l. 30) bei pinigų priėmimo kvito seka, kad nukentėjusysis iš viso turėjo 500,00 EUR išlaidų jį atstovavusiam teisininkui apmokėti. Kadangi civilinėje teisėje yra įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas(CK 6.249-6.251, 6.263 str.), šis reikalavimas tenkintinas pilnai šią sumą solidariai priteisiant iš kaltinamųjų.

2015-02-17 nutartimi R. A., o 2015-03-04 nutartimi N. S. buvo paskirti gynėjai ir jiems teikiama antrinė teisinė pagalba. Pagal teismui pateiktas 2015-03-18 pažymas Nr.TP-7-(2.10)-1208 ir Nr.TP-7-(2.10)-1014 iš N. S. valstybės naudai prašoma priteisti 81,06 EUR, o iš N. A. – 104,00 EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teismas daro išvadą, kad pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktas pažymas nėra įstatyminio pagrindo priteisti valstybei minėtas sumas iš nuteistųjų N. S. ir R. A.. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Taigi yra pagrindas konstatuoti, kad minėta norma (BPK 106 straipsnio 2 dalis) numato išieškojimą išlaidų, kai jos susidaro. Šiuo atveju pateiktas tik apskaičiuotas advokato darbo užmokestis, kuris dar nėra advokatams sumokėtas ir bus sumokėtas tik ateityje, todėl tai negalima traktuoti kaip „susidariusias išlaidas“, apie kurias kalbama BPK 106 straipsnio 2 dalyje. Susidariusias išlaidas ir apmokėjimą advokatams už darbą gali patvirtinti tik Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buhalteriniai dokumentai, kurie patvirtintų faktą, kad pinigai advokatams tikrai sumokėti. Pažymėtina, kad išlaidos tai įmonės padarytos per tam tikrą ataskaitinį laikotarpį piniginės išlaidos, turto bei paslaugų sunaudojimas, taip pat atsiradusios skolos, susijusios su įmonės ūkine veikla. Tai reiškia išleidžiamos lėšos. Sąvoka „išlaidos“ yra išleisti arba išleidžiami pinigai (arba kitos gėrybės), kurias keičiame į kokį nors kitą turtą (pavyzdžiui, perkame prekes, apmokame paslaugas). Arba trumpiau apibrėžiant, išlaidomis galima vadinti pinigus ar kitą turtą, išleistą neuždirbant pajamų. „Sąnaudos“ - ūkio subjekto ekonominės naudos sumažėjimas dėl turto sunaudojimo, turto pardavimo, turto netekimo, turto vertės sumažėjimo bei įsipareigojimų prisiėmimo per ataskaitinį laikotarpį, kai dėl to sumažėja nuosavas kapitalas, išskyrus tiesioginį jo mažinimą“ (Buhalterinės apskaitos įstatymas), kitais žodžiais tariant, sąnaudos tai bet kokio turto sumažėjimo arba skolų padidėjimo dalis, kuri buvo sunaudota, ataskaitinio laikotarpio metu parduotai produkcijai pagaminti arba paslaugoms suteikti. Konstatuojama, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė duomenis apie tai, kad advokatų darbo užmokestis sudaro 81,06 EUR ir 104,22 EUR, tačiau nepateikė duomenų, jog Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba už antrinę teisinę pagalbą byloje advokatams V. J. ir A. N. apmokėjo atitinkamas sumas ar minėtas pinigų sumas pervedė jiems ir dėl to jau susidarė išlaidos. Taip daroma išvada, kad valstybė dar neturėjo išlaidų ir valstybei neatsirado nuostolių, kurių pagrindu būtų galima spręsti klausimą dėl priteisimo ar nepriteisimo išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą. Esant šioms aplinkybėms Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos nesudaro pagrindo spręsti išlaidų išieškojimo klausimą, todėl valstybei minėtos sumos iš nuteistųjų nepriteisiamos, minėtas klausimas paliekamas nenagrinėtas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti: automobilis BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pakvitavimu grąžintas savininkui R. B., paliktinas jam kaip nuosavybė. Marijampolės AVPK saugomi moteriška striukė ir mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, nustačius priklausomybę, grąžintini teisėtiems savininkams. Marijampolės AVPK saugomi du tušti sulčių pakeliai, du buteliai su alkoholiu, trys vokai su nuoplovomis, sunaikintini. Byloje esanti CD laikmena su vaizdo įrašu(t.1, b.l. 95), paliktina saugoti byloje.

Skiriant bausmes, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, teisiamųjų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

Kaltinamųjų įvykdytos veikos, numatytos LR BK 180 str.1d., įstatymo priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų (LR BK 11 str.4d.).

Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad veika įvykdyta apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

R. A. atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę, anksčiau teistas 6 kartus, veikos padarymo metu teistas buvo 5 kartus, turėjo neišnykusį teistumą už tyčinę nusikalstamą veiką. Įrašytas į psichiatro įskaitą - nustatyta emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvaus tipo, į narkologo įskaitą įrašytas – psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Atsižvelgiant į tai, jam skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, atitinkant sankcijos vidurkį. Todėl jam skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, atitinkanti sankcijos vidurkį. Kadangi 2015-06-19 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartis, kuria R. A. subendrintos ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės yra neįsiteisėjusi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su minėta nutartimi nustatyta bausme nebendrintina. Tai spręstina nutarčiai ir nuosprendžiui įsiteisėjus LR BPK 347 str. tvarka.

N. S. teistas vieną kartą bausme, nesusijusia su realiu laisvės atėmimu. Bausmę atlikęs, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas patenkinamai. Įstatymas už BK 180 str.1d. numatytos veikos padarymą numato tik dvi bausmės rūšis - areštą ir terminuotą laisvės atėmimą. Abi bausmės reiškia tą patį kaltinamojo izoliavimą nuo visuomenės, tačiau besiskiriantį savo trukme. Teismas laiko, kad N. S. izoliavimas nuo visuomenės dar nėra neišvengiamai būtinas.

Atsižvelgdamas į nusikaltimo padarymo aplinkybes, jo pobūdį, kitas N. S. charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad jis dar gali būti probuojamas, t.y., taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, taikant jam probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros užtikrinimo principą, kad jo priežiūra būtų pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių bei minimalios intervencijos ir proporcingumo principą, kad proporcingų ir veiksmingų priemonių taikymas probuojamajam pataisos procese neapribojant jo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina probacijos tikslui pasiekti. Todėl jo atžvilgiu, paskyrus terminuoto laisvės atėmimo bausmęs, taikytinos LR BK 75 str. nuostatos – laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas paskiriant griežtus įpareigojimus, kurie sulaikytų nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. N. S. skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, atitinkanti sanacijos vidurkį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 303-305,307,

NUSPRENDĖ:

R. A. pripažinti kaltu pagal LR BK 180 str.1d. ir nuteisti laisvės atėmimu 3(trejiems)metams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2015-06-26. Į bausmės laiką BK 66 str.1d. pagrindais įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2014-12-26 iki 2015-04-26.

R. A. iki nuosprendžio įsiteisėjimo skirti kardomąją priemonę – suėmimą.

N. S. pripažinti kaltu pagal LR BK 180 str.1d. ir nuteisti laisvės atėmimu 3(trejiems)metams.

Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2(dvejiems)metams ir 6(šešiems)mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos.

Į bausmės laiką BK 66 str.1d. pagrindais įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme nuo 2014-12-26 iki 2014-12-27.

N. S. kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir periodinę registraciją policijos įstaigoje bei asmens dokumentų paėmimą - iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikti galioti.

Klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš R. A. ir N. S. palikti nenagrinėtu.

Civilinį ieškinį tenkinti dalinai.

R. B. ieškinį dalyje dėl 340,00 EUR nusikaltimu padarytos turtinės žalos solidaraus priteisimo iš R. A. ir N. S. atmesti.

Iš R. A. ir N. S. R. B. naudai solidariai priteisti 2000,00 EUR nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 500,00 EUR jį atstovavusio advokato išlaidoms apmokėti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: automobilį BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pakvitavimu grąžintą savininkui R. B., palikti jam kaip nuosavybę. Marijampolės AVPK saugomus moterišką striukę ir mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, nustačius priklausomybę, grąžinti teisėtiems savininkams. Marijampolės AVPK saugomus du tuščius sulčių pakelius, du butelius su alkoholiu, tris vokus su nuoplovomis, sunaikinti. Byloje esančią CD laikmeną su vaizdo įrašu(t.1, b.l. 95), palikti saugoti byloje.

N. S. išaiškinti, kad jis per tris darbo dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo nuvykti į Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyrių, esantį Laisvės g.2, Marijampolė.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jos paskelbimo, o suimtajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos - gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį teismą.

Teisėjas Laimondas Noreika