Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, I1-1127-484/2022

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-02-28
Bylos Nr.: I1-1127-484/2022
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03235-2021-1
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Ina Kirkutienė (pirm.), Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Jolanta Vėgelienė
Pareiškėjas: S. P.
Atsakovas: Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos
Trečiasis asmuo: Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija

Kategorijos

20.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas

Administracinė byla Nr. I1-1127-484/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03235-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Vėgelienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. P. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (trečiasis suinteresuotasis asmuo – Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. P. (toliau – ir pareiškėįjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir atsakovas, ar Kalėjimų departamentas) 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. 1S-2919 ir įpareigoti Kalėjimų departamentą iš naujo spręsti jo prašymą dėl perkėlimo į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus (b. l. 19-25).

Skunde paaiškina, kad 2021 m. rugpjūčio 4 d. pateikė prašymą dėl perkėlimo iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus. Kalėjimų departamentas 2021 m. rugsėjo 8 d. raštu pranešė, kad netenkina jo prašymo. Pareiškėjas su tokiu sprendimu nesutinka, skunde teigia, kad jis atitinka Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 69 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas: atliko 2/3 bausmės; iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos liko 6 mėn.; vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones; jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema; per 10 metų bausmės atlikimo laikotarpį jam neskirta jokių nuobaudų; per visą bausmės atlikimo laikotarpį nei karto nebuvo perkeltas į kitą pataisos įstaigą dėl teisės aktų pažeidimo. Pažymi, kad šias aplinkybes pripažino ir Kalėjimų departamentas. Kalėjimų departamentas ginčijamame sprendime taip pat nurodė, kad jis yra skatintas du kartus, įgijo staliaus specialybę ir pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) darbininku. Kalėjimų departamentas taip pat pripažino, kad jis yra motyvuotas keisti savo elgesį, jau 10 metų nevartoja alkoholio ir jokiais būdais nežada prie to grįžti.

Pareiškėjas skunde tvirtina, kad jaučia poreikį realizuoti save socialiai priimtinais būdais ir be šito neįsivaizduoja savo tolesnio gyvenimo. Mano, kad sugeba tvarkytis, nes per 10 metų bausmės atlikimo laikotarpį nė karto nenusižengė įstatymams ir nebuvo baustas drausmine tvarka. Priklausomybę turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos programos įžanginės grupės užsiėmimus sėkmingai baigė 2021 m. rugpjūčio 5 d.

Pastebi, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka jau 10 metų, todėl nesupranta, kaip gali kilti nuostata dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo. Tvirtina, kad po tokio ilgo įkalinimo laikotarpio jam būtų naudinga gauti integravimosi į visuomenę pamokas ir atnaujinti jau primirštus įgūdžius. Perkėlimas į Pusiaukelės namus jam yra būtinas sėkmingai grįžtant į visuomenę.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, pareiškėjas mano, kad Kalėjimų departamentas nepagrįstai netenkino jo prašymo, todėl skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas, o Kalėjimų departamentas jo prašymą turi išnagrinėti iš naujo.

Atsiliepimas

Atsakovas Kalėjimų departamentas pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti (b. l. 34-39).

Paaiškina, kad pagal BVK 69 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, gali būti perkelti į tos pačios arba kitos pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus specialų padalinį – pusiaukelės namus, kur nuteistieji intensyviai rengiami būti paleisti iš pataisos įstaigos, jeigu jie atitinka visas šioje teisės normoje nurodytas sąlygas. BVK 69 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje pagal šio straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse nurodytus reikalavimus – pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. Nuteistųjjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, taip pat perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-210, (toliau – Aprašas) 15 punkte nustatyta, jog Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu sprendimams dėl nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus sudaroma viena Komisija. Komisija sudaroma dvejų metų laikotarpiui ne mažiau nei iš devynių narių (Aprašo 16 punktas). Aprašo 5 punktas nustato, kad įstaigos direktorius, įsitikinęs, kad nuteistasis, kuris gali būti perkeltas į pusiaukelės namus, atitinka BVK 69 straipsnio 2 dalyje arba BVK 69 straipsnio 3 dalyje nustatytus formaliuosius pagrindus (sąlygas), paveda Resocializacijos skyriaus atsakingam darbuotojui parengti sprendimui dėl perkėlimo į pusiaukelės namus priimti būtiną šią dokumentinę medžiagą (informaciją): nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą; socialinio tyrimo išvadą; nuteistojo prašymą arba įstaigos teikimą dėl perkėlimo į pusiaukelės namus; įsipareigojimą susirasti darbą ir nuteistojo sutikimą dirbti įstaigos pasiūlytą darbą, taip pat kitą informaciją apie nuteistojo galimybes dirbti ir mokytis už įstaigos ribų; duomenis apie nuteistojo finansinius įsiskolinimus; bausmės atlikimo terminą, galimo perkėlimo į pusiaukelės namus bei lygtinio paleidimo datą; nuosprendžio, pagal kurį nuteistasis atlieka bausmę, kopiją arba išrašą; žinomą informaciją apie nustatytus apribojimus dirbti tam tikrą darbą (teismo sprendimą, neįgaliojo pažymėjimą, išvadą dėl darbo sąlygų ir pobūdžio ir pan.); galiojančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją; intensyvaus rengimo prieš paleidžiant iš pataisos įstaigos būtinybę pagrindžiantys duomenys (šiame papunktyje nurodyti duomenys privalomai pateikiami, kai nuteistasis į pusiaukelės namus pageidauja būti perkeliamas vadovaujantis LR BVK 69 straipsnio 3 dalimi, priimant sprendimą dėl perkėlimo į pusiaukelės namus, vadovaujantis LR BVK 69 straipsnio 2 dalimi, šie duomenys pageidautini); kitą dokumentinę medžiagą (informaciją), kuri gali turėti reikšmės priimant sprendimą.

Nurodo, kad Komisija, 2021 m. rugsėjo 2 d. išnagrinėjusi dokumentinę medžiagą (informaciją), 2021 m. rugsėjo 7 d. Kalėjimų departamento direktoriui pateikė siūlymą Nr. LV-4313 neperkelti pareiškėjo į pusiaukelės namus, kuriam yra pritarta. Teigia, kad pareiškėjo prašymas tęsti laisvės atėmimo bausmę perkeliant iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos į Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namus netenkintas, įvertinus Aprašo 8 punkte nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir padarius pagrįstą išvadą, kad surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, jog pareiškėjas jau pakankamai pakeitė savo elgesį, pažiūras, nuostatas visuomenės ir įstatymų atžvilgiu bei tai padarė tokiu mastu ir tiek stabiliai, kad toliau jį jau būtų galima neizoliuoti nuo visuomenės ir spręsti, kad atliktos bausmės dalies pakaks teisingumui visiškai įvykdyti ir kitiems kriminalinės bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, tikslams pasiekti.

Pažymi, kad Komisija savo kompetencijos ribose vertina ne kiekvieną aplinkybę atskirai, bet pateiktų duomenų visumą ir pasiektą rezultatą. Komisija, gavusi prašymą, vertina tiek nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, tiek nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatus, tiek nusikalstamo elgesio riziką, tiek galimybes dirbti ar mokytis laisvėje, tiek kitas aplinkybes, kurios, Komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus tikslingumo. Pabrėžia, kad Komisija turi plačią diskreciją atsižvelgti į kitas aplinkybes (įskaitant ir reikšmingas aplinkybes, kurios nesusijusios su nuteistojo bausmės atlikimu), kurios, Komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus tikslingumo.

Akcentuoja, kad teisės aktuose nėra įtvirtinta pareiga perkelti nuteistųjų į pusiaukelės namus. Teigia, kad Komisija, atsižvelgdama į aplinkybių visumą, teisės aktų reglamentuojamus terminus dėl galimo perkėlimo į pusiaukelės namus, turi diskrecijos teisę priimti sprendimą tenkinti arba netenkinti nuteistojo prašymą dėl perkėlimo į pusiaukelės namus.

Mano, kad Kalėjimų departamento 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimas Nr. 1S-2919 „Dėl perkėlimo į pusiaukelės namus“ priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, yra pagrįstas tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, priežastys, lėmusios neigiamo sprendimo priėmimą, išdėstytos aiškiai ir suprantamai, jo turinys atitinka teisės normų reikalavimus. Pažymi, jog vien ta aplinkybė, kad pareiškėjo netenkina Kalėjimų departamento sprendimas, nesudaro pagrindo jo naikinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Byloje ginčas kilo dėl Kalėjimų departamento sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas dėl perkėlimo į pusiaukelės namus, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat pagrindo įpareigoti Kalėjimų departamento direktorių patenkinti pareiškėjo prašymą perkelti jį į Vilniaus PN specialųjį padalinį – Pusiaukelės namus.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 4 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-118-190/2014, pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nuteistas laisvės atėmimu 14 metų, bausmę atliekant pataisos namuose (asmens byla, 1 t., b. l. 43-47). Šis nuosprendis įsiteisėjo 2014 m. birželio 20 d. (nuteistojo asmens byla, 1 t., b. l. 50-54). Šiuo metu pareiškėjas bausmę atlieka Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje. Bausmės pabaiga – 2026 m. lapkričio 1 d.

Pareiškėjas BVK 69 straipsnio 2 dalies pagrindu 2021 m. rugpjūčio 4 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriui pateikė prašymą perkelti jį iš Pravieniškių pataisos namų -atvirosios kolonijos į Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namus (nuteistojo asmens byla, 1 t., b. l. 111). Prie šio prašymo pridėjo sutikimą Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namuose dirbti administracijos pasiūlytą darbą (asmens byla, 1 t., b. l. 112).

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Resocializacijos skyrius 2021 m. rugpjūčio 10 d. parengė Socialinio tyrimo išvadą Nr. VG-985 (asmens byla, I t., b. l. 114-121).

Kalėjimų departamento Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisija (toliau – Komisija) 2021 m. rugsėjo 2 d. svarstė pareiškėjo prašymą dėl perkėlimo į Vilniaus PN pusiaukelės namus ir 2021 m. rugsėjo 7 d. pateikė siūlymą Kalėjimų departamento direktoriui nuteistojo S. P. prašymo netenkinti ir neperkelti šio nuteistojo iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos į Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namus (toliau – Siūlymas; b. l. 40-41).

Siūlyme nurodyta, kad Komisija įvertino tai, jog nuteistasis drausmine tvarka baustas nebuvo, skatintas 2 kartus (paskutinį kartą 2021 m. liepos 23 d. d.), vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos yra žema, įgijo staliaus specialybę, nuo 2021 m. liepos 12 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), darbininko pareigose, motyvuotas keisti savo nusikalstamą elgesį, jaučia poreikį save realizuoti socialiai priimtinais būdais, tačiau požiūris į įvykdytą nusikaltimą išlieka paviršutiniškas, stokojantis gilesnės analizės, bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą, kurį įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nusikalstamas elgesys siejamas su netinkamu gyvenimo stiliumi, vengimu save realizuoti pozityviose, socialiai priimtinose veiklose bei piktnaudžiavimu alkoholiu, aktualūs kriminogeniniai veiksniai piktnaudžiavimo alkoholiu (ambivalentiška motyvacija keisti alkoholio vartojimo įpročius, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu) bei mąstymo ir elgesio srityse (būdingas impulsyvus elgesys, savitvardos problemos, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių) reikalauja papildomos intervencijos, kadangi asmuo nedalyvavo jokioje elgesio korekcinėje programoje, o į ,,Priklausomybes turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos programos“ įžanginės grupės užsiėmimus įtrauktas tik 2021 m. rugpjūčio 5 d., pažymėtina, kad esant alkoholio vartojimui, šių kriminogeninių veiksnių įtaka destruktyviam elgesiui gali sustiprėti.

Atsižvelgiant į tai, Siūlyme nurodyta, kad Komisija, siekdama nepažeisti asmens teisių ir visuomenės interesų pusiausvyros, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, taip pat į nusikalstamos veikos pavojingumą bei pobūdį, nusprendė, kad likusios 5 metų paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimas pusiaukelės namuose gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas.

Kalėjimų departamento direktorius 2021 m. rugsėjo 8 d. priėmė sprendimą Nr. 1S-12919, kuriuo pareiškėjo prašymo tęsti laisvės atėmimo bausmę perkeliant iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos į Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namus netenkino. Iš jo turinio matyti, kad toks sprendimas priimtas remiantis Komisijos dokumentine medžiaga bei atsižvelgiant į įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, siekiant nepažeisti asmens teisių ir visuomenės interesų pusiausvyros (b. l. 43-45). Atsakovas sprendime pareiškėjui taip pat išaiškino, kad pagal Aprašo 14 punktą, pakartotinai klausimas dėl pareiškėjo perkėlimo į pusiaukelės namus gali būti svarstomas ne anksčiau kaip po 4 mėnesių nuo sprendimo neperkelti į pusiaukelės namus priėmimo dienos.

BVK 69 straispnio 2 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, gali būti perkelti į tos pačios arba kitos pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus specialų padalinį – pusiaukelės namus, kur nuteistieji intensyviai rengiami būti paleisti iš pataisos įstaigos, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas: 1) yra atlikę ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį bausmės, o nuteistieji, kuriems iš dalies atidėtas bausmės vykdymas buvo panaikintas, taip pat kuriems lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo panaikintas ir jie teismo nutartimi buvo nukreipti atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, – yra atlikę ne mažiau kaip šešis mėnesius laisvės atėmimo bausmės nuo teismo nutarties dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo panaikinimo ir nukreipimo į pataisos įstaigą vykdymo pradžios; 2) iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo jam liko ne daugiau kaip vieneri metai; 3) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones; 4) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ši rizika buvo akivaizdžiai sumažinta; 5) neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės aktų pažeidimus; 6) laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo perkelti iš atviros kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus dėl teisės aktų pažeidimų.

BVK 69 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje pagal šio straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse nurodytus reikalavimus – pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, taip pat perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

Šiam ginčui aktualaus Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-210 „Dėl nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau - Aprašas) 15 punktas nustato, kad Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu sprendimams dėl nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus sudaroma viena Komisija. Komisija sudaroma dvejų metų laikotarpiui ne mažiau nei iš devynių narių (Aprašo 16 p.).

Aprašo 4.1 papunktis nustato, kad nuteistieji, pageidaujantys tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą pusiaukelės namuose, ne anksčiau kaip likus dviem mėnesiams iki dienos, kai jie vadovaujantis BVK 69 straipsnio 2 dalies nuostatomis galės būti perkelti į pusiaukelės namus, pateikia prašymą įstaigos, kurioje atlieka bausmę, direktoriui. Prašyme nuteistasis nurodo, į kuriuos pusiaukelės namus jis nori būti perkeltas.

Aprašo 5 punktas nustato, kad įstaigos direktorius, įsitikinęs, kad nuteistasis, kuris gali būti perkeltas į pusiaukelės namus, atitinka BVK 69 straipsnio 2 dalyje arba BVK 69 straipsnio 3 dalyje nustatytus formaliuosius pagrindus (sąlygas), paveda Resocializacijos skyriaus atsakingam darbuotojui parengti sprendimui dėl perkėlimo į pusiaukelės namus priimti būtiną šią dokumentinę medžiagą (informaciją): nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą; socialinio tyrimo išvadą; nuteistojo prašymą arba įstaigos teikimą dėl perkėlimo į pusiaukelės namus; įsipareigojimą susirasti darbą ir nuteistojo sutikimą dirbti įstaigos pasiūlytą darbą, taip pat kitą informaciją apie nuteistojo galimybes dirbti ir mokytis už įstaigos ribų; duomenis apie nuteistojo finansinius įsiskolinimus; bausmės atlikimo terminą, galimo perkėlimo į pusiaukelės namus bei lygtinio paleidimo datą; nuosprendžio, pagal kurį nuteistasis atlieka bausmę, kopiją arba išrašą; žinomą informaciją apie nustatytus apribojimus dirbti tam tikrą darbą (teismo sprendimą, neįgaliojo pažymėjimą, išvadą dėl darbo sąlygų ir pobūdžio ir pan.); galiojančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją; intensyvaus rengimo prieš paleidžiant iš pataisos įstaigos būtinybę pagrindžiančius duomenis (šiame papunktyje nurodyti duomenys privalomai pateikiami, kai nuteistasis į pusiaukelės namus pageidauja būti perkeliamas vadovaujantis LR BVK 69 straipsnio 3 dalimi, priimant sprendimą dėl perkėlimo į pusiaukelės namus, vadovaujantis LR BVK 69 straipsnio 2 dalimi, šie duomenys pageidautini); kitą dokumentinę medžiagą (informaciją), kuri gali turėti reikšmės priimant sprendimą.

Dokumentinė medžiaga (informacija) per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos dokumentų valdymo sistemos priemonėmis pateikiama Komisijai (Aprašo 6 punktas). Komisija ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo šio Aprašo 6 punkte nurodytos dokumentinės medžiagos (informacijos) gavimo dienos apsvarsto pateiktą dokumentinę medžiagą (informaciją) ir posėdyje priima motyvuotą, vieną iš šių sprendimų (7 punktas): 1) teikti siūlymą Įstaigos direktoriui perkelti nuteistąjį į pusiaukelės namus, kai nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę įstaigoje, kurioje veikia pusiaukelės namai; 2) teikti siūlymą Įstaigos direktoriui neperkelti nuteistojo į pusiaukelės namus, kai nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę pataisos įstaigoje, kurioje veikia pusiaukelės namai; 3) teikti siūlymą Kalėjimų departamento direktoriui perkelti nuteistąjį į pusiaukelės namus, jei nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę kitoje pataisos įstaigoje, nei veikia pusiaukelės namai; 4) teikti siūlymą Kalėjimų departamento direktoriui neperkelti nuteistojo į pusiaukelės namus, jei nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę kitoje įstaigoje, nei veikia pusiaukelės namai.

Aprašo 8 punktas nustato, kad Komisija priimdama sprendimą, įvertina: 1) likusį laiką iki galimo lygtinio paleidimo arba bausmės pabaigos; 2) nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu; 3) nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatus; 4) individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių vykdymo rezultatus; 5) nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius; 6) nuteistojo požiūrį į darbą, mokymąsi, galimybes dirbti ar mokytis laisvėje; 7) nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo nuteistas, pavojingumą ir pobūdį; 8) ar nuteistasis nėra įtrauktas į linkusiųjų pabėgti ar užpulti įskaitą; 9) intensyvaus rengimo nuteistajam būtinumą prieš paleidžiant jį iš pataisos įstaigos; 10) kitas aplinkybes, kurios, Komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimo dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus priėmimui.

Kalėjimų departamento direktoriui pritarus Aprašo 7.4 papunktyje nurodytam Komisijos sprendimui, nuteistajam parengiamas atsakymas dėl prašymo perkelti į pusiaukelės namus netenkinimo arba Kalėjimų departamento direktorius priima kitą motyvuotą sprendimą (Aprašo 13 punktas).

Iš BVK 69 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad į pusiaukelės namus gali būti perkeltas nuteistasis, atitinkantis nustatytas sąlygas, o jo buvimas tokiame specialiame padalinyje susijęs su intensyviu rengimu lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir papildomų teisių, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atvirose kolonijose atliekantys nuteistieji, suteikimu. Tačiau iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo taip pat darytina išvada, kad netgi tais atvejais, kai nuteistasis formaliai atitinka visas sąlygas dėl nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus, tai nereiškia, kad institucija negali priimti neigiamo sprendimo, įvertinusi ir kitas reikšmingas šio prašymo nagrinėjimui aplinkybes ir motyvuodama tokį savo sprendimą. Tokia išvada darytina iš aukščiau nurodytų teisės normų, BVK 69 straipsnio 2 dalies formuluotės („gali būti perkelti“) ir Apraše nurodyto reikalavimo Komisijai įvertinti ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Kaip matyti iš byloje nustatyų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų, laikantis Apraše nustatytos procedūros, Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija parengė Aprašo 5 punkte nurodytą medžiagą, kuri buvo svarstoma Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisijoje. Komisija priėmė Aprašo 7.4 punkte nurodytą sprendimą teikti siūlymą Kalėjimų departamento direktoriui neperkelti nuteistojo į pusiaukelės namus, kuriam Kalėjimų departamento direktorius pritarė.

Nustatyta, kad pareiškėjas nesutikimą su ginčijamu Kalėjimų departamento sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad Kalėjimų departamentas neišsamiai ir neobjektyviai išnagrinėjo jo prašymą. Tvirtina, kad jis atitinka visas BVK 69 straipsnyje nurodytas sąlygas, būtinas dėl perkėlimo į pataisos namų pusiaukelės namus: atliko 2/3 bausmės; iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos liko 6 mėn.; vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones; jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema; per 10 metų bausmės atlikimo laikotarpį jam neskirta jokių nuobaudų; per visą bausmės atlikimo laikotarpį nei karto nebuvo perkeltas į kitą pataisos įstaigą dėl teisės aktų pažeidimo. Tačiau, jo įsitikinimu, Kalėjimų departamentas šias aplinkybes netinkamai įvertino.

Byloje ginčo dėl to, jog pareiškėjas iki prašymo perkelti į pusiaukelės namus pateikimo drausmine tvarka baustas nebuvo, skatintas 2 kartus (paskutinį kartą 2021 m. liepos 23 d.), vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos yra žema, įgijo staliaus specialybę, nuo 2021 m. liepos 12 d. pradėjo dirbti VĮ ,,Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo Medienos ir baldų gamybos cecho/padalinio darbininko pareigose, motyvuotas keisti savo nusikalstamą elgesį, jaučia poreikį save realizuoti socialiai priimtinais būdais, nėra, tačiau pažymėtina, kad vien to nepakanka, kadangi sprendžiant nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus klausimą, turi būti vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, bet ir visų jo asmenybę bei pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apibūdinančių duomenų visuma.

Komisijos Siūlyme nurodyta, kad nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo bei socialinio tyrimo išvados duomenimis pareiškėjo požiūris į įvykdytą nusikaltimą išlieka paviršutiniškas, stokojantis gilesnės analizės. Pareiškėjas bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą, kurį įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nusikalstamas elgesys siejamas su netinkamu gyvenimo stiliumi, vengimu save realizuoti pozityviose, socialiai priimtinose veiklose, bei piktnaudžiavimu alkoholiu. Aktualūs kriminogeniniai veiksniai piktnaudžiavimo alkoholiu (ambivalentiška motyvacija keisti alkoholio vartojimo įpročius, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu) bei mąstymo ir elgesio srityse (būdingas impulsyvus elgesys, savitvardos problemos, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių), Komisijos narių vertinimu, reikalauja papildomos intervencijos, kadangi pareiškėjas nedalyvavo jokioje elgesio korekcinėje programoje, o į „Priklausomybes turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos programos“ įžanginės grupės užsiėmimus įtrauktas tik 2021 m. rugpjūčio 5 d. Komisijos narių nuomone, esant alkoholio vartojimui, šių kriminogeninių veiksnių įtaka destruktyviam elgesiui gali sustiprėti.

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Resocializacijos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 10 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. VG-985 nurodyta, kad nuteistajam yra būdingos piktnaudžiavimo alkoholiu problemos, kurios turėjo įtakos jo nusikalstamo elgesio raiškai. Nuteistasis S. P. yra smurtavęs būdamas apsvaigęs, šiuo metu iš dalies pripažįsta turimas problemas, tačiau nesiekia analizuoti šios problemos priežasčių, o motyvacija spręsti ją – ambivalentiška. Galima manyti, kad nuteistajam nesprendžiant turimų sunkumų, jo nusikalstamo elgesio rizika gali turėti didėjimo tendencijas. Apie pareiškėjo mąstymą ir elgesį padaryta išvada, kad su S. P. nusikalstamu elgesiu labiausiai yra susiję nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo įgūdžiai, impulsyvumas, agresyvus kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos bei savo elgesio pasekmių neįvertinimas. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad minėti kriminogeniniai poreikiai mąstymo ir elgesio srityje reikalauja papildomos intervencijos. Esant alkoholio vartojimui, šių kriminogeninių poreikių įtaka destruktyviam elgesiui, gali sustiprėti.

Pareiškėjas teismui pateikė įrodymus, kad 2021 m. rugpjūčio 5 d. sėkmingai baigė Įžanginės grupės užsiėmimus, kurie yra skirti prevencijai dėl psichiką veikiančių medžiagų, bei asmenims, priklausantiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ir siekiantiems išlaikyti blaivybę (b. l .11) . Taigi Komisijos Siūlyme nurodyta aplinkybė, kad į „Priklausomybes turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos programos“ įžanginės grupės užsiėmimus įtrauktas tik 2021 m. rugpjūčio 5 d., neatitinka tikrovės. Tačiau, teismo vertinimu, tai nepaneigia aukščiau nurodytų Komisijos išvadų dėl nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo.

Kaip jau minėta, pareiškėjas nusikaltimą, už kurį jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Pareiškėjas bausmę atlieka nuo 2012 metų lapkričio 1 d., tačiau tik 2021 m. viduryje savanoriškai kreipėsi į Resocializacijos skyriaus psichologę dėl galimybės lankyti Įžanginę grupę. Byloje duomenų, kad pareiškėjas ankstesniu bausmės atlikimo laikotarpiu kreipėsi dėl galimybės koreguoti savo alkoholio vartojimo įpročius laisvėje ir lankė priklausomybių prevencijos užsiėmimus, nėra.

Taigi, nors pareiškėjas ir yra padaręs pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, tačiau teismo vertinimu, Komisijos Siūlyme padaryta pagrįsta išvada, kad likusios beveik 5 metų paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimas pusiaukelės namuose gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas.

Taigi, išanalizavus bylos medžiagą, atsižvelgiant į įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, vadovaujantis asmens teisių ir visuomenės interesų pusiausvyros principu, darytina išvada, kad Komisija tinkamai įvertino Aprašo 8 punkte įtvirtintus kriterijus, o Kalėjimų departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo prašymą dėl perkėlimo į pusiaukelės namus.

Ginčijamas Kalėjimų departamento sprendimas visiškai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus, nes yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jame nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos ištirtos faktinės aplinkybės, pateiktos motyvuotos išvados.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daytina išvada, kad panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. 1S-2919 remiantis pareiškėjo skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Netenkinus pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Kalėjimų departamento 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. 1S-2919 sprendimą, netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas – priimti nutartį perkelti jį į Vilniaus PN specialųjį padalinį – Pusiaukelės namus.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo S. P. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jūratė Gaidytė-LavrinovičIna KirkutienėJolanta Vėgelienė