Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-02-28 · Civilinė byla Nr. 2A-8-262/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-28
Bylos Nr.
2A-8-262/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-17565-2010-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ona Gasiulytė, Vidas Stankevičius, Natalja Cikoto
Atsakovas
Z. A.
Ieškovas
V. M.
Trečiasis asmuo
V. A., notarė R
Civilinė byla Nr. 2A-8-262/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-17565-2010-3Procesinio sprendimo kategorija: 63; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto, Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės Z. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei Z. A. dėl skolos priteisimo ir atsakovės Z. A. priešieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys V. A., notarė R. D..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu prašė iš priteisti iš atsakovės 21 750 Lt skolą, 5004 Lt palūkanas. Nurodė, kad pagal 2009-11-22 sudarytą paskolos sutartį atsakovei paskolino 15000 eurų (51 750 Lt). Kaip užstatą už 51750 Lt skolą ieškovė pasiūlė 30000 Lt vertės namą. Šį turtą atsakovė pardavė su teise išpirkti iš jo per trejus metus. Dėl likusios dalies, t.y. dėl 21750 Lt buvo pasirašytas priedas prie sutarties. Pagal minėtą dokumentą atsakovė už paskolintus 21750 Lt privalėjo mokėti 3 procentus palūkanų per mėnesį nuo 2009-12-21 iki 2010-11-21. Nuo 2010 m. vasario mėn. palūkanos nebuvo mokamos, todėl 2010-05-20 įteikė atsakovei įspėjimą, kad jei ji nesumokės palūkanų už 4 mėnesius, sudaryta sutartis bus vienašališkai nutraukta pagal CK 6.218 straipsnį. Kadangi po įspėjimo atsakovė nesumokėjo palūkanų, todėl paskolos sutartį nutraukė vienašališkai. Iš atsakovės priteistina 21750 Lt skolos suma ir 5004 Lt palūkanos už 2010 m. vasario – rugsėjo mėn.

Atsakovė Z. A. padavė teismui priešieškinį, kuriuo prašo 2009-11-20 pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia ir taikyti restituciją, grąžinant jai parduotą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pripažinti negaliojančiu 2009-11-22 priedą prie pirkimo-pardavimo sutarties. Nurodo, kad ieškovas, pateikdamas ieškinį, nutyli svarbias aplinkybes apie sutarčių pasirašymo tikruosius ketinimus ir susitarimus tarp šalių. Buto pirkimo-pardavimo sutartis ir pinigų paskolos sutartis turi būti pripažintos negaliojančiomis ir panaikintos, nes nei pagal vieną sudarytą sandorį atsakovė pinigų negavo. Nurodė, kad asmeniškai V. M. nepažįsta, su juo verslo reikalais bendravo atsakovės buvęs sutuoktinis V. A., su kuriuo santuoka nutraukta. 2009-11-22 pas ją atvažiavo ieškovas ir paprašė pasirašyti sutarties papildymą, kurį ji, įkalbėta V. A. ir ieškovo, pasirašė, tačiau pagal ją nieko negavo. Visi įvykiai, susiję su skolinimais, vyko tarp V. M. ir V. A..

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo V. A. su atsakovės priešieškiniu sutiko, nurodė, kad atsakovė iš ieškovo negavo jokių pinigų, pinigus tiesiogiai perdavė ieškovas būtent jam, V. A.. Ieškovas byloje pasirinko netinkamą atsakovą.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepime į priešieškinį su priešieškiniu nesutinka, nurodo, kad atsakovės teiginiai prieštarauja pirkimo-pardavimo sutarčiai, sudarytai pas notarą. Atsakovė neseniai valdė nekilnojamojo turto įmonę, kurioje sėkmingai dirbo su buvusiu sutuoktiniu. Pirkimo-pardavimo sutarties papildyme buvo patvirtintas piniginių lėšų perdavimo faktas.

Trečiasis asmuo notarė R. D. atsiliepimo į ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies: ieškovui iš atsakovės priteista 21 750 Lt negrąžinta paskola, 1740 Lt palūkanų, 705,03 Lt žyminio mokesčio; kita ieškinio dalis ir priešieškinis atmesti; iš atsakovės valstybei priteista 26,21 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Teismas nurodė, kad atsakovė nepagrįstai bando nuginčyti notariškai sudarytą sutartį liudytojų parodymais. Iš bylos medžiagos matyti, kad notarų biure 15 000 eurų buvo perduoti, o kam atsakovė juos perleido, teisinės reikšmės neturi. Dėl išvardintų priežasčių teismas priešieškinį atmetė, o kadangi su ieškovu nebuvo visiškai atsiskaityta, tačiau palūkanos nepagrįstai didelės, ieškinį tenkino iš dalies.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Atsakovė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.

Nurodė, kad teismas neišsiaiškino visų ginčijamos sutarties sudarymo aplinkybių, tikrosios šalių valios bei ketinimų. T.y. teismas neatsižvelgė į atsakovės ir trečiojo asmens V. A. parodymus, jog realiai paskola buvo suteikta ne atsakovei, o trečiajam asmeniui V. A.. Kadangi Z. A. jokių pinigų iš ieškovo negavo (t.y. nebuvo įvykdyta esminė sutarties sąlyga- perduoti pinigai), tai ir ginčijama sutartis bei jos priedas turi būti pripažinti negaliojančiais.

Ieškovas nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas

Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

Atsakovė tiek savo priešieškinį, tiek apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, jog ji jokių pinigų iš ieškovo nėra gavusi: nei už parduodamą butą, nei kaip paskolą. Todėl, anot atsakovės, buto pirkimo pardavimo sutartis bei jos priedas turi būti pripažinti negaliojančiais. Taigi šiuo atveju yra svarbu išsiaiškinti at pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė CK 6.875 str., taip pat ar nėra kitų pagrindų pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais.

CK 6.875 str. 2 d. yra nurodyta, kad jeigu paskolos sutartis turėjo būti rašytinė <...> ginčyti paskolos sutartį remiantis liudytojų parodymais neleidžiama, išskyrus atvejus, numatytus šio kodekso 1.93 straipsnyje, taip pat kai paskolos sutartis buvo sudaryta apgaule, prievarta ar realiai grasinant arba dėl paskolos gavėjo atstovo piktavališko susitarimo su paskolos davėju, arba dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių.

Ginčijama sutartis buvo patvirtinta notaro, todėl šiuo atveju vadovautis CK 1.93 str. nėra jokio pagrindo. Sudarant ginčijamus sandorius apgaulė, prievarta, grasinimai ir kt. nebuvo naudoti, todėl ir dėl tokių priežasčių naikinti šių sandorių nėra pagrindo. Įstatymas aiškiai nurodo, kad rašytinės (o tuo labiau notarinės) sutarties negalima ginčyti remiantis vien liudytojų parodymais. Atsakovė savo priešieškinio reikalavimus kaip tik ir grindžia liudytojų, o tiksliau savo ir trečiojo asmens V. A. parodymais, nepateikė jokių kitų įrodymų (CPK 178 str.), kad ji tikrai iš ieškovo visai negavo pinigų. Iš šalių ir trečiojo asmens parodymų galima daryti priešingą išvadą- t.y. kad notarų biure 15 000 eurų buvo perduoti. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad atsakovei jai suprantama kalba buvo išaiškintos sutarties sudarymo sąlygos ir pasekmės ir atsakovė jas suprato. Ginčijama sutartis buvo sudaryta atsakovės vardu ir pasirašyta atsakovės, todėl laikytina, kad visas šioje sutartyje numatytas teises ir pareigas taip pat prisiėmė atsakovė. Todėl šiuo atveju nesvarbu, kur buvo panaudoti pagal šią sutartį gauti pinigai- ar atsakovė juos panaudojo pati ar perleido trečiajam asmeniui V. A.. Kadangi atsakovė savo vardu įsipareigojo grąžinti ieškovui paskolą, ji ir turi vykdyti savo įsipareigojimus.

Dėl išvardintų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą pripažinti šalių sudarytą sutartį negaliojančia ir pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės skolą. Todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Natalja CikotoOna GasiulytėVidas Stankevičius