Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Eurotransport24“ ieškinį atsakovui Y. K. dėl darbuotojo veiksmais darbdaviui padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

uždaroji akcinė bendrovė „Eurotransport24“ (toliau - ir ieškovė, darbdavys) po Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir DGK, komisija) 2020-06-10 sprendimo Nr. DGKS-3766, priimto darbo byloje Nr. APS-131-12057, kuriuo buvo nuspręsta atsisakyti nagrinėti ieškovės prašymą, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Y. K. (toliau – ir darbuotojas, vairuotojas) dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašo priteisti 3002,23 Eur žalos, padarytos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų darbo metu, procesines palūkanas bei patirtas bylinėjimosi (sumokėto žyminio mokesčio ir dokumentų vertimo išlaidas) (el. b. apyrašo psl. 3-6).

Atsakovas apie jo atžvilgiu iškeltą bylą ir teisminį jos nagrinėjimą bei teismo posėdį informuotas tinkamai: teismo procesiniai dokumentai bei teismo šaukimas į vyksiantį parengiamąjį teismo posėdį su galimybe pereiti į teisminį ir išnagrinėti bylą iš esmės jam įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 804-805 str. tvarka (el. b. popierinio priedo lapas 9, 8-11), rašytinės pozicijos/atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė, atstovo nepaskyrė, į teismo posėdį neatvyko. Byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (CPK 246 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl darbuotojo darbdaviui padarytos žalos atlyginimo. Ieškovė byloje įrodinėja, kad žala kilo dėl atsakovo netinkamai atliktų darbinių pareigų, neatsakingo požiūrio nepatikrinus jam patikėto vairuoti vilkiko ir jo puspriekabės ir neįsitikinus, jog eilinio sustojimo metu į jį nebuvo patekę pašaliniai asmenys.

Teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovės ieškinio pareiškime ir teisminio nagrinėjimo metu išsakytais teiginiais dėl ieškinio ir atsakovui keliamų pretenzijų dėl žalos atlyginimo pagrįstumo ir tenkina ieškinį dėl žemiau išdėstyto.

Byloje nustatyta, kad ginčo šalys 2016-01-08 sudarė darbo sutartį Nr. 201 su vėlesniais priedais ir pakeitimais (toliau – ir darbo sutartis), pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti pas ieškovę vairuotoju ekspeditoriumi ir dirbo pas ieškovę iki 2020-03-16, kuomet darbo sutartis buvo nutraukta jam pačiam prašant (el. b. apyrašo psl. 12-17, 18-22). Darbo sutartyje, be kita ko, konstatuotas visiškos materialinės atsakomybės buvimas, o taip pat pagrindai ir sąlygos atlyginti darbdaviui padarytą žalą, vienas jų – aplinkybė, jog vairuotojas ekspeditorius pilnai atsakingas už pašalinių asmenų buvimą transporto priemonėje (kabinoje, priekaboje ir t. t.) ir privalo apmokėti visas jam ir įmonei skirtas baudas už nelegalių žmonių pervežimą (darbo sutarties 10 p 10 papunktis (el. b. apyrašo psl. 14). Įsidarbinimo momentu darbuotojas taip pat pasirašė papildomą susitarimą prie darbo sutarties (el. b. apyrašo psl. 23-29), kurios 1.18, 1.18.3, 1.18.8 punktai numato, kad darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl baudų ir kompensacinių išmokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės, kitokių darbo tvarkos taisyklių, instrukcijų, susitarimų pažeidimo (el. b. apyrašo psl. 27). Vairuotojas taip pat pasirašytinai buvo supažindintas su vairuotojo ekspeditoriaus instrukcija (el. b. apyrašo psl. 69-81), kuri apima ir nelegalų (Anglija) ir vagysčių prevenciją (8 punktas). Atsakovas pasirašė ir šios instrukcijos priedą dėl apsaugos nuo nelegalių asmenų patekimo į transporto priemonę (el. b. apyrašo psl. 75-81), pagal kurio reikalavimus turėjo reiso metu periodiškai tikrinti transporto priemonę ir daryti reikiamas atžymas apie tai. Iš atsakovo pildytų patikrinimo lapų matyti, kad jis nėra atlikęs patikrinimo iš paskutinės savo poilsio vietos (el. b. apyrašo psl. 84).

Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad atsakovas 2017 m. sausio mėn. įsakymu komandiruotas tarptautiniam krovinio pervežimui ir darbdavio nurodymu buvo išvykęs į reisą (tikslu pristatyti krovinius į paskirties vietas) su ieškovės jam patikėtu vilkiku, v/n (duomenys neskelbtini) ir puspriekabe, v/n (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo psl. 65). Vykdant pervežimą kontrolės metu Kale uoste 2017 m. rugsėjo 19 d. atsakovo vairuojamoje transporto priemonėje kompetentingoms Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijoms atlikus patikrinimą buvo rasti du nelegaliai į Jungtinę Karalystę įvežti asmenys, ko pasekmėje atlikus tyrimą ieškovui, kaip transporto priemonės savininkui, paskirta 2 628 GPB (3002,23 Eur) bauda. Jungtinės Karalystės pareigūnai nustatė, kad būtent atsakovas nesiėmė ir neatliko visų reikiamų ir tinkamų veiksmų siekiant užtikrinti, jog į transporto priemonę nepatektų kiti asmenys, o būtent, neužpildė tinkamai kontrolinės saugos lapų, juose padarė tik vieną įrašą pakrovimo metu, nepatvirtino transporto priemonės stebėjimo GPS ir elektroninėmis ryšio priemonėmis. Iš Jungtinės Karalystės kompetentingų pareigūnų suformuotuose dokumentuose esančių įrašo matyti, kad ieškovė reiškė prieštaravimus dėl baudos, tačiau nepaneigė jos pagrįstumo, ir įvykdė institucijos nurodymą sumokėti baudą iki 2020-05-20, ją sumokėjo (el. b. apyrašo psl. 44-64, 85).

Atsakovas paaiškinime darbdaviui nurodė, jog priekaba buvo uždaryta ir užplombuota siuntėjo firmoje, reiso metu jis buvo sustojęs saugojamoje aikštelėje, kur, jo manymu, asmenys per stogą įsiskverbė į priekabą (el. b. apyrašo psl. 34). Ieškovė 2020-04-22 suformavo pretenziją atsakovui dėl sumokėtos baudos, kaip žalos, kompensavimo (el. b. apyrašo psl. 68). Duomenų, kad buvęs darbuotojas į ją atsakytų, byloje nėra.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

DK 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, - ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio.

DK 154 straipsnyje nustatyti atvejai, kuomet darbdavys gali išsiieškoti visišką žalos atlyginimą. Darbuotojas privalo atlyginti visą žalą šiais atvejais: 1) žala padaryta tyčia; 2) žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių; 3) žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo; 4) žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo; 5) darbdaviui padaryta neturtinė žala; 6) kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje.

Pagrindinis materialinės atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. Materialinės atsakomybės prievolė darbuotojui atsiranda kaip jo neteisėtos veikos padarinys.

Pagal suformuotą teismų praktiką darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygos yra šios: 1) reali žala; 2) žalos padarymas neteisėta veika (veikimu, neveikimu); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjo buvimas su nukentėjusia šalimi darbo teisiniame santykyje; 6) žalos padarymas einant darbines funkcijas. Esant visoms šioms sąlygoms yra pagrindas darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2012). Pareiga įrodyti savo nekaltumą dėl padarytos žalos tenka darbuotojui. Pastarasis šios pareigos nevykdė, nes būdamas tinkamai asmeniškai informuotu apie iškeltą bylą ir jam pareikštus reikalavimus, liko išskirtinai pasyvus ir savęs negynė, kas sąlygoja pagrindą manyti, kad ieškinį jis pripažįsta.

Teismo manymu, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovas, vykdydamas darbines pareigas, padarė darbdaviui žalą dėl savo kaltės. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Minėtas CK 6.248 straipsnis apibrėžia civilinės atsakomybės atsiradimo valinį aspektą „kaltę”, kuri yra vienu svarbiausiu elementu atsirasti pareigai atlyginti nuostolius, minėta šio straipsnio antroje dalyje numatoma, jog „Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu”. Vertinant civilinės atsakomybės elementus būtina atkreipti dėmesį į tai, jog šis formaliai išreikštas civilinės atsakomybės santykis imant domėn nagrinėjamų ginčų faktines aplinkybes gali būti praplečiamas didelį neatsargumą prilyginant tyčiai.

Teismas laiko, jog atsakovas žalą ieškovei šiuo atveju padarė tyčia, nes žinodamas kaip turi elgtis, nesielgė rūpestingai ir apdairiai, kaip privalėjo elgtis ginčo situacijoje eidamas savo darbines pareigas.

2017-09-19 Jungtinėje Karalystėje atsakovo vairuojamoje transporto priemonėje kompetentingoms Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijoms atlikus patikrinimą buvo rasti du nelegaliai į Jungtinę Karalystę įvežti asmenys. Atsakovas savo pareigą dalyvauti krovinio pakrovime, sekti ir kontroliuoti transporto priemonės saugumą reiso metu siekiant išvengti pašalinių nelegalių asmenų patekimo į transporto priemonę žinojo ir negalėjo nežinoti, nes buvo dėl to tinkamai instruktuotas. Jeigu atsakovas po paskutinio sustojimo po nakties poilsio būtų tinkamai apžiūrėjęs priekabą ir padaręs reikiamas to atžymas kelionės lapuose, jis negalėtų nepastebėti, kad pro priekabos stogą į ją galimai yra patekę pašaliniai asmenys, ir galėjo imtis atitinkamų veiksmų galimoms pasekmėms išvengti. Taigi žalą padarė dėl akivaizdžiai neteisėto neveikimo ir pareigų neatlikimo. Todėl jo kaltės buvimas siejamas su šios pareigos neatlikimu ir aiškiu suvokimu bei žinojimu, kad dėl to gali atsirasti neigiamos pasekmės, kurios atsirado ir už kurias jam kyla atsakomybė.

Taigi yra nustatytos visos sąlygos darbuotojo materialinės atsakomybės taikymui.

Netgi manant, kad tokie jo veiksmai vertintini kaip didelis neatsargumas, darbdavio prašoma išieškoti žalos suma neviršija atsakovo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio darbuotojo atlyginimo, kuris pagal paskutinį darbo sutarties pakeitimą buvo 1002,55 Eur į mėnesį (el. b. apyrašo psl. 22).

Todėl ieškinys tenkintinas visiškai, laikant jį pagrįstu ir įrodytu (CPK 178-185 str. str.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Teismas tokį ieškovės reikalavimą laiko pagrįstu CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl priteisia jai iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalies nuostatas, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str.1 d. 6 p.).

Patenkinus ieškinio reikalavimus pilna apimtimi, ieškovė įgijo teisę į žyminio mokesčio ir vertimų išlaidų kompensavimą. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus dėl 68 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą (el. b. apyrašo psl. 95) ir 262,45 Eur už dokumentų vertimo paslaugas (el. b. apyrašo psl. 93-94). Todėl šios išlaidos išieškotinos ieškovei iš atsakovo. Byloje nėra duomenų apie ieškovo į bylą pateiktos 2020-05-29 PVM sąskaitos-faktūros serija LET Nr. 3443 už vertimus 158,81 Eur sumai apmokėjimą, todėl šios išlaidos jam nepriteistinos, nes laikytinos neįrodytomis.

Atlygintinų pašto išlaidų byloje nesusidarė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-268 str., 270 str., 307 str.,

nusprendžia:

patenkinti ieškinį.

Išieškoti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurotransport24“, j. a. k. 303025556, naudai iš atsakovo Y. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3002,23 Eur (tris tūkstančius du eurus 23 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3002,23 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-07-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 330,45 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų 45 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.