- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-23
- Bylos Nr.
- 1A-73-634/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01968-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- R. G.
- Civilinis ieškovas
- „Bigbank“ AS
- Advokatai
- Danius Svirinavičius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirtos bausmės:
- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – 2 metai laisvės atėmimo;
- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 1 metai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos griežtesne apimant švelnesnę ir paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.
Nuspręsta bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje ir bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos.
Nustatyta, kad po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo R. G. turi nedelsiant atlikti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3, 4 dalimis, iš dalies atidėtas paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymas 3 metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7 ir 8 punktu, įpareigoti R. G. pradėti dirbti, arba tęsti darbą; neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis BK 69 straipsniu nuspręsta skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą – įpareigojant atlyginti dalį padarytos turtinės žalos per 20 mėnesių po nuosprendžio įsiteisėjimo.
Civilinio ieškovo „Bigbank“ AS filialas civilinis ieškinys tenkintas, nuspręsta priteisti iš R. G. 19 527,20 Eur turtinei žalai atlyginti.
Nuspręsta R. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, pakeisti į suėmimą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. G. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 22 d. nuosprendžiu už tai, kad veikdamas su nenustatytu asmeniu bendrininkų grupe 2019 m. balandžio 10 d. apie 11.41 val. AB „Lietuvos paštas“ skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune „Bigbank“ AS filialui pateikė paraišką – 15 000 Eur kreditui gauti, iš anksto turėdamas tikslą jo negrąžinti bei melagingai pagrįsdamas savo mokumą pateikė netikrus dokumentus, tai yra jo vardu su Jungtinės Karalystės įmone „Adecco“ 2017 m. vasario 9 d. sudarytą darbo sutartį ir „Lloyds Bank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus su duomenimis apie tariamai užsienyje gaunamas pajamas, taip įmonę ,,Bigbank“ suklaidindamas dėl savo mokumo, ketinimo bei galimybės grąžinti kreditą, remiantis šiais netikrais duomenimis „Bigbank“ AS filialui sutikus suteikti kreditą, 2019 m. balandžio 11 d. apie 16.37 val. AB „Lietuvos paštas“ skyriuje, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu į jo ,,Luminor Bank“ AS filialas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „Bigbank“ AS filialas išmokėjo – 15 000 Eur, iš kurių – 12 050 Eur 2019 m. balandžio 12 d. jis išgrynino ,,Luminor Bank“ AS filialas skyriuje, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), ir pasidalino su bendrininku, likusi kredito suma už jo skolas buvo pervesta į antstolių bankų sąskaitas, Valstybinio socialinio draudimo fondo banko sąskaitą bei sumokėta kaip komisiniai mokesčiai už banko paslaugas, po to nei jis nei bendrininkas mokėjimų pagal kredito sutartį neatliko, kredito negrąžino, tokiu būdu apgaule savo ir bendrininko naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – 15 000 Eur. Tokie veiksmai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.
2. Be to, jis nuteistas už tai, kad veikdamas su nenustatytu asmeniu bendrininkų grupe pagamino netikrus dokumentus, 2019 m. balandžio mėnesį, ne vėliau 2019 m. balandžio 10 d. netoli pastato, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), pasakė bendrininkui savo asmens duomenis, kuris šia informacija pasinaudojęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis atspausdino netikrus dokumentus: R. G. vardu su Jungtinės Karalystės įmone „Adecco“ 2017 m. vasario 9 d. sudarytą darbo sutartį, kurią jis savo ranka pasirašė, ir „Lloyds Bank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus. Veika kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.
3. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad:
3.1. R. G. tyčia ir žinodamas, kad jis nedirba ir neturi pragyvenimo šaltinio sutiko su nenustatytu asmeniu bendrininkų grupe „Bigbank“ AS filialui pateikti paraišką – 15 000 Eur kreditui gauti, iš anksto turėdamas tikslą jo negrąžinti bei melagingai pagrįsdamas savo mokumą pateikė netikrus dokumentus, tai yra jo vardu su sudarytą darbo sutartį ir banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus, tokiu būdu „Bigbank“ AS filialas išmokėjo – 15 000 Eur į R. G. ,,Luminor Bank“ AS filialas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių – 12 050 Eur 2019 m. balandžio 12 d. jis išgrynino ,,Luminor Bank“ AS filialas skyriuje, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), ir pasidalino su bendrininku, likusi kredito suma už jo skolas buvo pervesta į antstolių bankų sąskaitas, Valstybinio socialinio draudimo fondo banko sąskaitą bei sumokėta kaip komisiniai mokesčiai už banko paslaugas. Nors pinigus grynaisiais gavo R. G., tačiau po pinigų išgryninimo buvo perduoti bendrininkui (sutiktam nepažįstamam vyriškiui), apie jų tolesnį panaudojimą ekonominei veiklai plėtoti byloje duomenų nebuvo. Po to nei jis, nei bendrininkas mokėjimų pagal kredito sutartį neatliko, kredito negrąžino, tokiu būdu apgaule savo ir bendrininko naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – 15 000 Eur. Byloje nustatyta, kad R. G. gautą paskolos dalį panaudojo asmeninėms reikmėms, nes įvykio metu nedirbo, neturėjo pragyvenimo šaltinio, reikėjo pinigų maistui, neįgalumą turinčiai mamai išlaikyti bei mažamečio vaiko išlaikymui. Todėl teismas kaltinamojo veiką vertino kaip apgaule gautos paskolos užvaldymą, pavertimą savo nuosavybe, todėl kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.
3.2. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatavo, kad R. G. veikdamas su nenustatytu asmeniu bendrininkų grupe pagamino netikrus dokumentus, kai 2019 m. balandžio mėnesį, ne vėliau kaip 2019 m. balandžio 10 d., netoli pastato, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), pasakė bendrininkui savo asmens duomenis, kuris šia informacija pasinaudojęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis atspausdino netikrus dokumentus: R. G. vardu su Jungtinės Karalystės įmone „Adecco“ 2017 m. vasario 9 d. sudarytą darbo sutartį, kurią jis savo ranka pasirašė ir „Lloyds Bank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus. Teismas nustatė, kad R. G. suprato dėl kredito gavimo buvo reikalingi dokumentai patvirtinantys, kad jis dirba ir turi sąskaitą užsienio valstybėje, kai nuteistasis įvykio metu nedirbo (2 t., b. l. 36), neturėjo pajamų, todėl R. G. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.
3.3. Teismas įvertino, kad R. G. teistas 6 (šešis) kartus, baustas administracine tvarka, nusikaltimus padarė teistumui neišnykus, nesusituokęs, turi mažametį vaiką (2 t., b. l. 172), tačiau kartu negyvena, nesaistomas šeimyniniais ryšiais, gyvena su motina, dirbantis MB ,,(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 170-171). Teismas nustatė vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, lengvinančių aplinkybių nenustatė. Teismas atsižvelgė, kad R. G. padaryti nusikaltimai yra ne atsitiktinio pobūdžio veika, o dėsningas nusikalstamas elgesys, toks elgesys rodo kaltinamojo neigiamos socialinės orientacijos pastovumą, todėl priėjo prie išvados, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti R. G. nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis), jam buvo paskirta griežčiausia BK 182 straipsnio 2 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas.
3.4. Teismas, įvertinęs R. G. asmenybę, nusprendė, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti iš dalies atidėjus paskirtos bausmės vykdymą. Taip pat paskyrė BK 69 straipsnyje, numatytą baudžiamojo poveikio priemonę per laisvės atėmimo bausmės atidėjimo terminą atlyginti dalį padarytos turtinės žalos įmonei ,,Bigbank“ AS.
Žemesnės instancijos teismas
3.5. Teismas konstatavo, kad civiliniam ieškovui buvo padaryta turtinio pobūdžio žala, kuri buvo visiškai įrodyta R. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, byloje pateiktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais, todėl civilinio ieškovo „Bigbank“ AS filialas ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniu skundu nuteistojo R. G. gynėjo advokato Danius Svirinavičius prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 22 d. nuosprendį pakeisti, R. G. veiką iš kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį perkvalifikuoti pagal BK 207 straipsnio 1 dalį. Taip pat prašo už nusikalstamų veikų numatytų BK 207 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą neskirti nuteistajam R. G. laisvės atėmimo bausmių t. y. už šių nusikalstamų veikų padarymą skirti nuteistajam bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu (bent jau nesusijusias su realiu laisvės atėmimu), o taip pat subendrinus bausmes skirti nuteistajam R. G. galutinę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu (bent jau nesusijusią su realiu laisvės atėmimu).
4.1. Skunde nurodoma, kad nuteistasis prisipažino dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, o taip pat pripažino, kad nesilaikydamas taisyklių ėmė ir paėmė nurodytą kreditą, tačiau R. G. parodė, jog jis jokiu būdu neturėjo tikslo minėtojo kredito negrąžinti bankui, o todėl jo veiksmai turėtų būti vertinami pagal BK 207 straipsnio 1 dalį. Skunde taip pat teigiama, jog imant tą paskolą jis iš esmės supratęs, kad prašydamas kredito pateikė bankui atskirus netikrus, suklastotus, kaltinime nurodytus dokumentus ir tokiu būdu gavo paskolą. Todėl, pasak nuteistojo gynėjo, apylinkės teismas byloje neteisingai įvertino surinktus įrodymus – tuo pirmosios instancijos teismas padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojoje proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimus, o be to, kas svarbiausia, neteisingai išaiškino ir pritaikė baudžiamuosius įstatymus – R. G. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį neteisingai, per griežtai.
4.2. Skunde teigiama, kad šiuo metu nuteistasis dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ (kurios esąs bendrasavininku) įmonės vadovu, užsiimantis automobilių detalų (pagrinde – variklių detalių) prekyba. Gautus minėtos paskolos pasėkoje pinigus susiklosčius aplinkybėms išleidęs dengdamas savuosius ankstesnius skolinius įsipareigojimus, kita dalis tų pinigų buvo panaudota jo šeimos reikmėms, o didžioji, pinigų dalis buvo panaudota pradėti minėtajam jo verslui (įmonės įsteigimui, įmonės darbų pradžiai – įgyti verslui patalpas, nupirkti detalių ir pan.). Pažymi, jog nuo įtarimo R. G. pareiškimo šios bylos procese momento, ir bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, o net ir iki šios dienos nėra suėjęs kaltinime nurodytosios R. G. paimtos bankinės paskolos grąžinimo terminas. Dar daugiau, R. G. dengdamas tą paskolą jau yra sumokėjęs jos dalį (apeliuojamo nuosprendžio priėmimo dienai – 2 000 Eur). Be to, nebuvo paneigti nuteistojo parodymai, jog savalaikiai pradėti mokėti paskolą, laikytis jos mokėjimo terminų jam sutrukdė Lietuvos Respubliką skaudžiai palietusi COVID-19 pandemija bei su pastarąja susiję karantininiai reikalavimai, dėl viso ko jam, R. G., iš esmės buvo neįmanoma pradėti savąjį verslą, kurio numatytam vystymui kaltinamasis ir buvo ėmęs paskolą.
4.3. Skunde teigiama, kad visi paminėtieji R. G. gynybos argumentai buvo nurodyti ir apylinkės teismui šią bylą nagrinėjant pirmojoje teisminėje instancijoje, tačiau apylinkės teismas gynybos argumentų tinkamai neįvertino. Nors, eilė bylos duomenų tuos nuteistojo parodymus patvirtino – paskola imta paties R. G. vardu, nurodant jo tikslius anketinius duomenis bei kitus duomenis, būtinus identifikuoti, surasti paskolos gavėją; ir kt.; nuteistojo motina D. G. apklausta liudytoja teigiamai charakterizavo R. G., parodė, kad sūnus dirbantis „prie automobilių“, o ji esanti sunkus ligonis, kuriam visokeriopai padeda sūnus; ir kt.
4.4. Nuteistojo gynėjo manymu, apylinkės teismas, neteisingai įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir neteisingai kvalifikavęs nuteistojo R. G. nusikalstamą veiką pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, paskyrė nuteistajam R. G. neteisingą, per griežtą bausmę. Teisingai kvalifikavus nuteistojo R. G. nusikalstamą veiką pagal BK 207 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį yra visi pagrindai neskirti R. G. bausmės, susijusios su realiu laisvės atėmimu. Priešingai, skyrus laisvės atėmimo bausmę nebūtų išlaikyti ir BK 41, 54 straipsnių reikalavimai. Nors R. G. praeityje buvo nusikaltęs ir teistas, tačiau jis bausmes atlikęs, o paskutiniuoju metu jo gyvenime vyrauja teigiami poslinkiai – globoja savo negalią motiną, augina mažametį vaiką, sukūrė savo verslą ir jame dirba, dengia kaltinime nurodomą bankinę paskolą, be to, nuteistasis prisipažino tai, ką nusikalstamo iš tiesų padaręs, ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. G. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinis skundas atmetamas.
6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas R. G. pripažino kaltu vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais, tinkamai juos įvertindamas. Aukštesniojo teismo vertinimu, sprendžiant nuteistojo kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir nulėmusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai, visapusiškai išanalizavo ir teisingai įvertino visus byloje esančius įrodymus, kurių visetas leido daryti pagrįstas išvadas dėl R. G. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje.
Dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 207 straipsnio 1 dalį
8. Apeliaciniame skunde gynėjas teigia, kad apylinkės teismas byloje neteisingai įvertino surinktus įrodymus bei nesutinka su nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, kadangi R. G. parodė, jog jis jokiu būdu neturėjo tikslo minėtojo kredito negrąžinti bankui, todėl jo veiksmai turėtų būti vertinami pagal BK 207 straipsnio 1 dalį. Be to, skunde nurodoma, kad gautus minėtos paskolos pinigus išleido dengdamas savuosius ankstesnius skolinius įsipareigojimus, kita dalis tų pinigų buvo panaudota jo šeimos reikmėms, o didžioji pinigų dalis buvo panaudota pradėti minėtajam jo verslui.
9. BK 182 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos objektas – nuosavybė, turtinės teisės ir turtiniai interesai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei kaltininkas, sudarydamas kreditinio pobūdžio sandorius, turi tikslą neteisėtai įgyti savo ar kitų naudai svetimą turtą ir, panaudodamas apgaulę, šį tikslą įgyvendina – neatlygintinai įgyja svetimą turtą, tokia veika kvalifikuojama pagal BK 182 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑35/2009, 2K-600/2012, 2K-339/2013, 2K-66/2014). Tuo tarpu BK 207 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos objektas yra ekonomika ir verslo tvarka. Šiai veikai būdinga tai, kad kaltininkas apgaule gauna kreditą, paskolą, subsidiją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitus kreditinius įsipareigojimus, o gaunamas, pvz., pinigines lėšas siekia panaudoti ūkinėje, komercinėje ar kitoje (priklausomai nuo sandorio turinio) veikloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-66/2014). Taigi sukčiavimo atveju apgaulė panaudojama turint tikslą pasisavinti turtą, t. y. tikslą negrįžtamai paversti gautą turtą savo nuosavybe. Tuo tarpu esant kreditiniam sukčiavimui, apgaulė panaudojama ne siekiant pasisavinti turtą, o siekiant užvaldyti jį tam, kad šis būtų panaudojamas plėtojant ūkinę, komercinę ar finansinę veiklą, t. y. siekimas yra apgaule gautus pinigus investuoti į ekonominę veiklą iš to gaunant pelną ir vėliau atsiskaitant su kreditoriumi. Jei nustatomas apgaule gautos paskolos pasisavinimo faktas, veika kvalifikuotina ne pagal BK 207 straipsnį, o pagal BK 182 straipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-183-942/2018).
10. Teisme R. G. parodymų nedavė, baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad neturėjo tikslo pasisavinti gauto kredito, lėšas naudojo verslui vystyti. Ikiteisminio tyrimo metu, 2019 m. lapkričio 5 d. apklausos metu nurodė, kad imdamas paskolą niekur nedirbo, asmeninių pajamų neturėjo. Santaupų, vertingesnio turto taip pat neturėjo. Pragyveno iš draugės gaunamos socialinės pašalpos. Nurodė, kad imdamas paskolą negalvojo, kad teks ją grąžinti. Tuo metu piktnaudžiavo alkoholiu ir rūpėjo tik gauti pinigų, negalvojo apie paskolos grąžinimą ir paskolos neturėjo galimybės iš ko grąžinti. Taigi apylinkės teismas nustatė, kad R. G. tyčia ir žinodamas, kad jis nedirba ir neturi pragyvenimo šaltinio sutiko su nenustatytu asmeniu bendrininkų grupe „Bigbank“ AS filialui pateikti paraišką – 15 000 Eur kreditui gauti, iš anksto turėdamas tikslą jo negrąžinti bei melagingai pagrįsdamas savo mokumą pateikė netikrus dokumentus, tai yra jo vardu su sudarytą darbo sutartį ir banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus, tokiu būdu „Bigbank“ AS filialas išmokėjo – 15 000 Eur į nuteistojo ,,Luminor Bank“ AS filialas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių – 12 050 Eur 2019 m. balandžio 12 d. jis išgrynino ,,Luminor Bank“ AS filialas skyriuje, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), ir pasidalino su bendrininku, likusi kredito suma už jo skolas buvo pervesta į antstolių bankų sąskaitas, Valstybinio socialinio draudimo fondo banko sąskaitą bei sumokėta kaip komisiniai mokesčiai už banko paslaugas.
11. 2019 m. balandžio 10 d. R. G. su civiliniu ieškovu sudarė vartojimo kredito sutartį. Pagal sutarties sąlygas kredito grąžinimas ir palūkanų mokėjimas nustatytas nuo 2019 m. gegužės 6 d. 2019 m. rugsėjo 25 d. civilinis ieškovas „Bigbank“ AS kreipėsi į policiją, nurodydamas, kad po kredito išmokėjimo R. G. neatliko nei vienos įmokos. Iš viešai skelbiamų duomenų matyti, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta 2021 m. gegužės 6 d., taigi praėjus net dvejiems metams po vartojimo kredito gavimo. Duomenų apie darbuotojus nėra, įmonė iki 2022 m. vasario 15 d. turėjo 505.19 € socialinio draudimo skolą. Iš šių faktų akivaizdu, kad apelianto keliama versija apie kredito panaudojimą verslui plėsti, yra neatitinkanti tikrovės. Ši versija nepatvirtina, kad R. G. turėjo ketinimų grąžinti kreditą.
12. Darytina išvada, kad vartojimo kredito sutartis buvo sudaryta ne tam, kad sukurtų joje numatytas abipuses teises ir pareigas, o kad šio sandorio dėka būtų įgyvendintas tikslas neteisėtai įgyti svetimą turtą ir jo negrąžinti. Motyvai, kad nuteistasis grąžino dalį skolos nepaneigia šių išvadų. Tai vertintina kaip savanoriškas padarytos žalos atlyginimas, o ne kredito sutarties sąlygų vykdymas.
13. Kadangi pagal byloje nustatytas aplinkybes R. G. siekė pasisavinti (savo ar kitų asmenų naudai) svetimą turtą, jau sudarant sandorį neturėjo tikslo atsiskaityti su kreditoriumi, jo padaryta veika pagrįstai buvo kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, o ne BK 207 straipsnio 1 dalyje.
Dėl paskirtos bausmės
14. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. G. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir skirdamas bausmę išsamiai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam R. G. paskirta bausmė yra adekvati jo padarytoms nusikalstamoms veikoms ir atitinka bausmės paskirtį. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad teismas atsižvelgė į R. G. nusikalstamos veikos pobūdį – padarė vieną nesunkų ir vieną sunkų nusikaltimą, į tai, kad veikė tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos baigtos, į jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – teistas 6 kartus, baustas administracine tvarka, nusikaltimus padarė teistumui neišnykus, nesusituokęs, turi mažametį vaiką, tačiau kartu negyvena, nesaistomas šeimyniniais ryšiais, gyvena su motina, dirbantis MB ,,(duomenys neskelbtini)“. Teismas atsižvelgė į tai, kad nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, lengvinančių aplinkybių nenustatyta ir skyrė griežčiausią BK 182 straipsnio 2 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Teismas, paskirdamas 2 metus laisvės atėmimo, atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę, ir į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, nors sankcijos vidurkis už nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, yra virš 4 metų. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad bausmės rūšis parinkta teisingai, jos dydis nustatytas teisingai, bausmės dydis nėra aiškiai per griežtas. Taip pat apylinkės teismas iš esmės pagrįstai, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 3, 4 dalimi, įvertinęs R. G. asmenybę, nustatė, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti iš dalies atidėjus paskirtos bausmės vykdymą.
Dėl civilinio ieškinio
15. Baudžiamajame procese gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos (pasireiškusios veikimu ar neveikimu) pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. Tai deliktinės civilinės atsakomybės bendrosios sąlygos, įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniuose.
16. Turtinė žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktiką negautos pajamos, kurioms priskiriamos palūkanos, delspinigiai ir kiti patirti nuostoliai (išlaidos), yra netiesioginiai nuostoliai, t. y. nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią jis būtų realiai gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; negautos pajamos turi būti pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis.
17. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, pripažino, kad civiliniame ieškinyje „Bigbank“ AS filialas nurodyta 21 527,20 Eur dydžio turtinė žala, kuri teisiamojo posėdžio metu sumažinta iki 19 527,20 Eur dydžio turtinės žalos, kurią sudaro tiesioginiai nuostoliai – negražinto kredito dalis (15 000Eur) ir negautos pajamos (sutarties sudarymo mokestis (585 Eur), palūkanos pagal mokėjimo grafiką (5 522,20 Eur), sutarties administravimo mokestis (420 Eur), priežastiniu ryšiu yra susijusi su nuteistojo R. G. nusikalstama veika (sukčiavimu).
18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo nesutikti su žemesnės instancijos teismo išvadomis dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir jo dydžio, nes šios išvados pagrįstos byloje surinktais įrodymais ir atitinka teismų praktiką, pagal kurią negautos pajamos (palūkanos, delspinigiai, kitos patirtos išlaidos), kurios buvo iš anksto numatytos ir pagrįstai tikėtinos kaip realiai gautinos, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų, baudžiamajame procese laikomos turtine žala. Pažymėtina, kad pagal naujai formuojamą praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018) žala, kuri pagal BPK 109 straipsnį gali būti išieškoma baudžiamajame procese, yra suprantama plačiau, nei ji apibrėžiama CK 6.249 straipsnyje, nes apima ir kitus dėl nusikalstamos veikos atsiradusius turtinius praradimus (pavyzdžiui, dėl tyčinės nusikalstamos veikos nesumokėtus mokesčius, jei mokestinės prievolės neįvykdymą lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės ją įvykdyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais).
19. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aukščiau išdėstytą, konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apylinkės teismo išvadų nepaneigia, skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. G. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.