- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-05-20
- Bylos Nr.
- B2-498-436/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01556-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- UAB „Alsantė“
- Ieškovas
- K. S.
- Kategorijos
- 11.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Rudzinskas, sekretoriaujant Onai Martinaitytei, Ievai Giegeckaitei, dalyvaujant atsakovės UAB „Alsantė“ administratoriaus UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ įgaliotam asmeniui Ž. V., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. S. ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Alsantė“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, išmokų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas K. S. 2010 m. spalio 4 d. (1 t., b.l. 2-7) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) pripažinti, kad atsakovas UAB „Alsantė“ atleido ieškovą iš darbo 2010 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 10/03-2 neteisėtai; 2) negrąžinti ieškovo į pirminį darbą; 3) priteisti ieškovo naudai iš atsakovo išeitinę išmoką; 4) priteisti ieškovo naudai iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, laikant, kad vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydis yra 2050,00 Lt; 5) priteisti ieškovo naudai iš atsakovo visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad ieškovas ir atsakovas 2007 m. liepos 9 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį. 2010 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 10/03-2 ieškovas buvo ateistas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą). Atsakovas, atleisdamas ieškovą iš darbo DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu, iš esmės pažeidė DK 240 straipsnyje numatytą drausminių nuobaudų skyrimo tvarką. Atsakovas be jokios pagrįstos priežasties apkaltino ieškovą pavogus (pasikėsinus pavogti) atsakovui priklausantį dyzelinį kurą. Atsakovas, įtardamas, kad ieškovas galimai pavogė (pasikėsino pavogti) atsakovui priklausantį dyzelinį kurą ir tai laikydamas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, privalėjo raštu pareikalauti, kad ieškovas per nustatytą terminą pasiaiškintų dėl tokių įtarimų. Tačiau atsakovas nepareikalavo iš ieškovo pasiaiškinimo, nepaisė to, kad ieškovas neigė vogęs dyzelinį kurą, nekreipė dėmesio, kad ieškovas norėjo pateikti įtarimus paneigiančius įrodymus, todėl drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo – atsakovas skyrė visiškai neįsigilinęs šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo buvimu. Taigi, atsakovas atleido ieškovą iš darbo absoliučiai nepaisydamas imperatyvių teisės normų, reglamentuojančių drausminių nuobaudų skyrimo tvarką. Taip pat nurodo, kad Trakų rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 87-1-174-10 dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę, kurioje ieškovas yra įtariamas kėsinęsis pavogti atsakovui priklausančio 130 litrų dyzelinio kuro.
Ieškovas laiko, kad atsakovas, apkaltinęs jį pasikėsinimu pavogti atsakovo turtą, ieškovo atžvilgiu pradėjęs ikiteisminį tyrimą dėl vagystės, pripažinus darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir grąžinus ieškovą į darbą, sudarytų jam nepalankias sąlygas dirbti, tarp šalių nebūtų pasitikėjimo, vyrautų antipatija ir pan., todėl ieškovas laiko, kad negali būti grąžintas į pirminį darbą.
Esant tokiai situacijai, iš atsakovo priteistina DK 140 str. 1 d. nustatyto dydžio išeitinė išmoka, atsižvelgiant į ieškovo nepertraukiamą darbo stažą atsakovo darbovietėje. Skaičiuojant darbo stažą, jo pradžia laikytina ieškovo darbo pradėjimo atsakovo įmonėje data - 2007 m. liepos 10 d. (Darbo sutarties 13 punktas), o darbo pabaiga yra siejama su teismo sprendimo dėl neteisėto atleidimo iš darbo įsigaliojimo diena.
Teismui pripažinus neteisėtą atleidimą iš darbo, iš atsakovo priteistinas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (DK 297 str. 3 ir 4 d.). Darbo sutarties 3 punkte šalys buvo sutarusios, kad ieškovui yra mokamas 2050 Lt mėnesinis pareigybinis atlyginimas, dirbant 8 darbo valandas per dieną bei 40 darbo valandų per savaitę (Darbo sutarties 5 punktas).
Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 22 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-236-149/203 (teisminio proceso Nr. 1-87-1-00174-2010-2) K. S. išteisintas pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Atsakovo atstovas administratorius, atsižvelgdamas į įsiteisėjusį teismo nuosprendį anksčiau minėtoje baudžiamojoje byloje, pripažįsta, kad atsakovės UAB „Alsantė“ direktorius atleido ieškovą K. S. iš darbo 2010 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 10/03-2 neteisėtai, sutinka su prašymu negrąžinti ieškovo K. S. į pirminį darbą, sutinka su ieškovo K. S. prašymu priteisti jo naudai iš atsakovo BUAB „Alsantė" išeitinę išmoką, kuri pagal administratoriaus paskaičiavimus sudarytų 4.519,26 Lt, sutinka su ieškovo prašymu priteisti jo naudai iš atsakovo BUAB „Alsantė" vidutinį darbo užmokestį už visą pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, laikant, kad vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydis yra 2.050,00 Lt, ir pagal administratoriaus paskaičiavimus jis sudarytų 19.133,70 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovo administratoriaus įgaliotas asmuo teismo posėdžio metu paaiškino, kad vadovaujasi LR Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu, todėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką skaičiuoja iki nutarties, kuria iškelta atsakovės įmonei bankroto byla, įsiteisėjimo dienos, t.y. iki 2011 m. kovo 31 d. kai Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nutartį, kuria paliko galioti Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Alsantė“.
Šalies argumentai
Ieškovas teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, jog Vilniaus apygardos teismui baudžiamojoje byloje išteisinus ieškovą dėl vagystės padarymo, laikytina, jog darbo sutartis su ieškovu 2010 m. kovo 15 d. buvo nutraukta neteisėtai. Pagal DK 297 straipsnio 4 dalį, jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti gražinamas, teismas priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia darbuotojui DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2010 m. kovo 15 d.) iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju negalima sutikti su atsakovo bankroto administratoriaus pozicija, kad ieškovas dirbo laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 10 d. iki 2011 m. kovo 31d., nes minėtą dieną darbo sutartis su ieškovu nebuvo nutraukta, o bus nutraukta šioje civilinėje byloje teismui priimant nutartį. Todėl išeitinė išmoka turi būti skaičiuojama už laikotarpį nuo 2007 m. liepos 10 d. iki teismo nutarties šioje byloje įsiteisėjimo dienos, atitinkamai ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką skaičiuojamas nuo 2010 m. kovo 15 d. iki teismo nutarties šioje byloje įsiteisėjimo dienos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Darbdavys turi pareigą tinkamai organizuoti darbuotojų darbą, rūpintis darbuotojų poreikiais (DK 229 str.). Įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principų (DK 35 str. 1 d.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2007 m. liepos 9 d. ieškovas ir atsakovė sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 07/13, pagal kurią ieškovas UAB „Alsantė“ karjero padalinyje raktinio krautuvo vairuotojo pareigoms pilnu etatu pradėjo dirbti nuo 2007 m. liepos 10 d. (1 t., b.l. 8-9). Pagal šios darbo sutarties 3 p. bendrovė įsipareigojo mokėti ieškovui 2050 Lt dydžio darbo užmokestį. 2010 m. kovo 15 d. įsakymu ieškovas buvo atleistas iš darbo nuo 2010 m. kovo 15 d. pagal LR darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą) (1 t., b.l. 11, 10, 61). 2010 m. kovo 11 d. Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 87-1-0174-10 ieškovo atžvilgiu dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę (1 t., b.l. 117-121). Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 2 d. nutartimi šios civilinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 87-1-0174-10 (1 t., b.l. 183-184). Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-263-239/2012 (teisminio proceso Nr. 1-28-1-00174-2010-2) ieškovą K. S. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteisė 20 MGL dydžio bauda (1 t. b.l. 190-194). Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs K. S. apeliacinį skundą, 2013 m. kovo 22 d. nuosprendžiu Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendį panaikino ir priėmė naują nuosprendį – K. S. išteisino, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (2 t., b.l. 5-13). Šis teismo nuosprendis įsiteisėjęs.
Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutartimi atsakovei UAB „Alsantė“ iškelta bankroto byla. Ši nutartis įsiteisėjo 2011 m. kovo 31 d. Lietuvos apeliaciniam teismui palikus galioti nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovės įmonei. Įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ieškovo atžvilgiu baudžiamojoje byloje, atsakovės bankroto administratorius iš dalies pripažino ieškinį dėl neteisėto ieškovo atleidimo iš darbo. Atsakovės administratorius pripažino ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, tačiau nesutiko su darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį suma. Nurodė, kad bendrovei iškelta bankroto byla, todėl darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laikotarpį už laikotarpį po nutarties iškelti UAB „Alsantė“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos neturi būti priteisiamas. Teismas atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovo K. S. atleidimas iš darbo yra neteisėtas (DK 297 str.).
Ieškovas ieškiniu prašo negrąžinti jo į pirminį darbą, nurodo, kad pripažinus darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir grąžinus jį į pirminį darbą, jam būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, nebūtų šalių pasitikėjimo, vyrautų antipatija. T. P. DK 137 straipsnį pradėjus darbdavio bankroto procedūrą, darbo sutartys gali būti nutraukiamos laikantis bankroto įstatymų nuostatų. Šio skirsnio nuostatos tokiais atvejais taikomos tada, kai atitinkamų klausimų nereglamentuoja bankroto įstatymai. Tai reiškia, kad ĮBĮ 19 straipsnio normos, reglamentuojančios darbo santykių reguliavimą yra specialiosios DK atžvilgiu, todėl jos turi būti taikomos pirmiausia, kai bendrovei yra iškeliama bankroto byla. Toks šios teisės normos aiškinimas neprieštarauja DK 137 straipsniui, numatančiam, kad pradėjus darbdavio bankroto procedūrą darbo sutartys gali būti nutraukiamos. Taip pat neprieštarauja ir teismų praktikai, kurioje nurodyta, kad tais atvejais, kai yra pradėta darbdavio bankroto procedūra, darbo sutarčių nutraukimui, visų pirma, taikytinas ĮBĮ ir tik tuomet, kai šis įstatymas atitinkamų klausimų nereglamentuoja, darbo sutarčių nutraukimui turi būti taikomos DK ketvirtojo skirsnio „Darbo sutarties pasibaigimas“ normos (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 22 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 2A-145/2012).
DK 297 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas nustatęs, jog darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl tam tikrų objektyvių priežasčių, priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia darbuotojui šio kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Tačiau ĮBĮ 19 straipsnyje nustatyta, kad administratorius per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo raštu įspėja įmonės darbuotojus apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ir po 15 darbo dienų nuo tokio įspėjimo nutraukia su jais darbo sutartis. Su atleidžiamu darbuotoju atsiskaitoma ĮBĮ 35 straipsnyje nustatyta tvarka (ĮBĮ 19 str. 3 d.).
Kaip jau buvo minėta, Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutartimi atsakovui yra iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2011 m. kovo 31 d. Todėl pagal ĮBĮ 19 straipsnio, DK 137 straipsnio nuostatas, DK 297 straipsnio 4 dalį darbo sutarties nutraukimas pripažintinas neteisėtu, laikytina, kad darbo sutartis su ieškovu nutraukta teismo sprendimu nuo 2011 m. kovo 31 d. (kai įsiteisėjo nutartis dėl bankroto bylos darbdaviui iškėlimo).
Teismui nustačius, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu pagal DK 297 straipsnio 4 dalį priteisiama jam DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinė išmoka bei vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Darbuotojui priteistinos išeitinė išmoka ir kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką nustatomos pagal darbuotojo vidutinį darbo užmokestį.
Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka reglamentuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintame Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas).
Apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, laikomasi šių nuostatų: skaičiuojamas laikotarpis yra trys paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis (Aprašo 6.1 punktas).
Kaip jau buvo minėta, 2007 m. liepos 10 d. tarp ieškovo ir atsakovės sudarytos darbo sutarties 3 punkte nurodyta, kad bendrovė įsipareigojo mokėti ieškovui 2050 Lt dydžio darbo užmokestį. Nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2009 m. kovo 31 d. šalys susitarė sutrumpinti darbo savaitės trukmę iki 20 darbo valandų už tai mokant 1.500,00 Lt mėnesinį pareigybinį atlyginimą (1 t. b.l. 10). Teismas sutinka su atsakovės administratoriaus nuomone, kad mėnesinis pareigybinis atlyginimas 1.500,00 Lt sumai buvo nustatytas konkrečiam laikotarpiui, t.y. nuo 2008-12-01 iki 2009-03-31, todėl laikytina, kad iki darbo sutarties nutraukimo dienos ieškovo mėnesinis pareigybinis atlyginimas sudarė 2.050,00 Lt. Pažymėtina, kad atsakovės atstovas administratorius sutinka su ieškovo teiginiu, kad paskutinius tris kalendorinius mėnesius, t.y. 2009-12, 2010-01, 2010-02, iki darbo sutarties nutraukimo ieškovas negavo darbo užmokesčio dėl ligos ir prastovos, todėl ieškovo vidutinis darbo užmokesčio dydis turi būti apskaičiuojamas iš uždarbio, gauto paskutinius tris mėnesius, einančius prieš priverstinės prastovos ir ligos pradžią, t.y. už laikotarpį per 2009 m. rugsėjo – lapkričio mėnesius.
Pagal Aprašo nuostatas, apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, pirmiausia turi būti apskaičiuojamas jo vidutinis darbo dienos užmokestis. Pagal Aprašo 6.2 punktą vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas).
Iš byloje esančių šalių paaiškinimų matyti, kad ieškovui 2009 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais paskaičiuotas atlyginimas 2050,00 Lt, jis faktiškai dirbo 22 d. d., 2009 m. lapkričio mėnesį paskaičiuotas atlyginimas sudarė 878,57 Lt, jis faktiškai dirbo 9 d. d. Per šiuos tris mėnesius ieškovui priskaičiuotas atlyginimas sudarė 4.978,57 Lt (2050 Lt + 2050 Lt + 878,57 Lt), ieškovas faktiškai dirbo 53 d. d. (22 d. d. + 22 d. d. + 9 d. d.), todėl darbo užmokestis 4.978,57 Lt dalijamas iš jo dirbtų 53 darbo dienų, ir jo vidutinis darbo dienos užmokestis yra 93,94 Lt. Dėl to tarp šalių ginčo nėra. Tarp šalių yra kilęs ginčas iš esmės dėl to, kad ieškovas prašo priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, o atsakovo administratorius su tokia ieškovo pozicija nesutinka, nurodo, jog toks prašymas prieštarauja LR Įmonių bankroto įstatymo nuostatoms, todėl suma turėtų būti priteista nuo 2010 m. kovo 16 d. iki 2011 m. kovo 31 d.
Teismas prieš tai jau nustatė, jog darbo sutartis su ieškovu nutraukta teismo sprendimu nuo 2011 m. kovo 31 d., kai įsiteisėjo nutartis iškelti darbdaviui bankroto bylą. Taigi, teismas sutinka su atsakovės administratoriaus nuomone, kad priverstinės pravaikštos laikas, už kurį ieškovui turi būti priteisiamas vidutinis darbo užmokestis, yra nuo darbo sutarties nutraukimo dienos iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos, t.y. nuo 2010 m. kovo 16 d. iki 2011 m. kovo 31 d. Šiuo laikotarpiu viso buvo 268 darbo dienos, todėl ieškovui priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką apskaičiuotinas kaip ieškovo vidutinio vienos darbo dienos užmokesčio ir per priverstinės pravaikštos laiką faktiškai buvusių darbo dienų, kurias jis negalėjo dirbti dėl darbdavio kaltės, sandauga. Taigi, už priverstinės pravaikštos laiką priteistina suma sudaro 25.175,92 Lt (93,94 Lt x 268 d. d.) neatskaičius mokesčių.
Teismui pripažinus, kad ieškovas iš darbo buvo neteisėtai atleistas, pagal DK 297 straipsnio 4 dalį, jam priteistina DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinė išmoka. Nustatyta, kad ieškovas nepertraukiamai atsakovo įmonėje išdirbo nuo 2007 m. liepos 10 d. iki 2011 m. kovo 31 d., tai yra 44 mėnesiai. Pagal DK 140 straipsnio 1 dalį atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje. Pagal šio straipsnio 3 punktą, esant ieškovo nepertraukiamam 44 mėnesių darbo atsakovo įmonėje stažui, ieškovui turi būti išmokama trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Pagal Aprašo 8 punktą vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas dauginant vidutinį darbo dienos užmokestį iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką). Metinius vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius kasmet tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras (Aprašo 9 punktas). Pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. A1-429 2.1.1 punktą 2009 m. metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius, esant penkių darbo dienų savaitei, buvo 21,1 darbo dienos.
Iš šios bylos duomenų matyti, kad ieškovas dirbo penkių darbo dienų per savaitę režimu. Taigi, jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 2009 m., apskaičiuotas remiantis Aprašo 8 punktu, yra 1.982,13 Lt (93,94 x 21,1). Trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka neatskaičius mokesčių ieškovui yra 5.946,40 Lt (1.982,13 Lt x 3).
Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad ieškovo ieškinys tenkintinas (CPK 178 str., 185 str.), ieškovo atleidimas iš darbo pripažintinas neteisėtu (DK 297 str.), laikytina, kad ieškovas atleistas iš darbo UAB „Alsantė“ pagal DK 297 straipsnio 4 dalį teismo sprendimu nuo 2011 m. kovo 31 d., ieškovui priteistina 5.946,40 Lt išeitinė išmoka neatskaičius mokesčių, 25.175,92 Lt neatskaičius mokesčių vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei įsiteisėjimo dienos (DK 297 str. 4 d., ĮBĮ 19 str.).
Patenkinus ieškinį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas už suteiktas teisines paslaugas advokatui sumokėjo 3000 Lt (2 t., b.l. 29-32), todėl šios išlaidos ieškovo naudai priteistinos iš atsakovės (CPK 98 str.). Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 53,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 93, 98 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti ieškovo K. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo UAB „Alsantė“ neteisėtu, laikyti, kad K. S. atleistas iš darbo UAB „Alsantė“ pagal DK 297 straipsnio 4 dalį teismo sprendimu nuo 2011 m. kovo 31 d.
Priteisti ieškovui K. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės bankrutavusios UAB „Alsantė“ (j.a.k. 253701790, adresas Naujoji g. 142A, Alytus, bankroto administratorius UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, adresas Jonavos g. 16a, Kaunas) 5.946,40 Lt (penkis tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt šešis litus 40 ct) išeitinę išmoką neatskaičius mokesčių, 25.175,92 Lt (dvidešimt penkis tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt penkis litus 92 ct) neatskaičius mokesčių darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį, įpareigojant UAB „Alsantė“ administratorių ieškovui K. S. priteistas sumas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pateikti tvirtinti kaip kreditorinį reikalavimą Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka, išskaičiavus privalomuosius mokesčius.
Priteisti ieškovui K. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini))) iš atsakovės bankrutavusios UAB „Alsantė“ (j.a.k. 253701790, adresas Naujoji g. 142A, Alytus, bankroto administratorius UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, adresas Jonavos g. 16a, Kaunas) 3000,00 Lt (tris tūkstančius litų 00 ct) turėtų teisinių paslaugų išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovės bankrutavusios UAB „Alsantė“ (j.a.k. 253701790, adresas Naujoji g. 142A, Alytus, bankroto administratorius UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, adresas Jonavos g. 16a, Kaunas) 53,65 Lt (penkiasdešimt tris litus 65 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.