Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. B. nurodė, jog supranta kuo yra kaltinamas, savo kaltę dėl jam pareikštų kaltinimų pripažįsta iš dalies, t.y. pripažįsta gindamasis sumušęs A. B. K. ir jį sužalojęs, gailisi dėl to, tačiau nepripažįsta jį palikęs be pagalbos ir nepripažįsta jam atėmęs gyvybę. Kaltinamasis A. B. paaiškino, kad tąkart jis su A. D. tarėsi dėl telyčios pirkimo, pas ją sodyboje, kieme, sutarė dėl kainos ? 1000,00 Lt – ir tiek pinigų jis jai ir padavė. Atėjo A. B. K., kuris matė, kaip jis jai davė pinigų. Tada jis su A. D. nuvažiavo į parduotuvę, nupirko degtinės ir alaus. A. D. jo duotus pinigus už telyčia atidavė A. B. K., šis juos įsidėjo į kišenę. Iš pat pradžių viskas buvo gerai, visi trys sėdėjo, vaišinosi degtine, gėrė po lygiai, kalbėjosi, tačiau staiga kažkuris iš jų pasakė, kad telyčios nebeparduos. Kodėl, nežino, bet jis patikėjo. Tada jis išėjo į lauką arklio pažiūrėti, į lauką išėjo ir A. B. K., kodėl, nežino. Jau buvo tamsu, apie 9.00 val.-10.00 val. vakaro. Kadangi jo už telyčia duoti pinigai buvo pas A. B. K., jis jam liepė atiduoti pinigus, jei telyčios jam niekas nebeparduoda. Kai tik jis tai pasakė, A. B. K., nieko neatsakęs, lazda ar pagaliu dėjo jam per galvą ir per šoną ? sudaužė akinius. Tada dar gal du ar tris kartus trenkė jam. Jis atėmė iš A. B. K. lazdą ir jie susikibo, nukrito, pasikumščiavo, ilgokai stumdėsi. Jis A. B. K. sudavė kumščiais tai ten, tai šen. Po kiek laiko, besivartaliojant, A. B. K. atidavė jam pinigus. Jų konfliktas kieme tęsėsi apie 20 min. Kai A. B. K. atidavė jam pinigus, jis atsistojo ir nuėjo prie arklio, bet arklio nebuvo, pabėgo. A. B. K. tebegulėjo. Jis negrįžo jo pasižiūrėti. Tada jis bandė eiti namo keliu, tačiau jam kirto per kojas. Jis nuėjo pas A., kiek laiko iki jų ėjo, nežino, pastovėdamas. Paklaustas, kaltinamasis A. B. patikslino, kad ne visą laiką jie mušėsi gulėdami ant žemės, buvo ir atsistoję. Atėmęs lazdą iš A. B. K., jis sudavė ja jam per šoną ne daugiau kaip tris kartus. Po šių smūgių A. B. K. nukrito, tada jis lazda dar trenkė A. B. K. apie dešimt kartų, kur, nepamena. Jam buvo visiškai nesvarbu, kur pataikys. Taip pat jis ir įspyrė A. B. K.i, kur, nežino, galėjo pataikyti ir į galvą. Po paspardymo A. B. K. atidavė jam pinigus. Kai atidavė pinigus, jis jo nebemušė. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d., pagarsinti kaltinamojo A. B. 2012-10-30 ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai (t. 1, b.l. 151-152). Kaltinamasis A. B. paaiškino, kad 2012-10-19 apie 16.00 val. jis nuvažiavo pas A. D., iš kurios norėjo pirkti telyčią. Atvažiavęs, rado uždarytas duris, pasibeldė į langą ir A. D. jį įsileido. Jie pasikalbėjo apie telyčios pirkimą, sutarė kainą – 1000,00 Lt. Po kurio laiko atėjo A. B. K., kuris gyvena kaimynystėje. A. D. pasirodė išgėrusi, todėl pinigus už telyčią padavė A. B. K.. Kaime yra įprasta „daryti baryšius“, t.y. išgerti degtinės. Tuomet jis ir A. D. nuvažiavo į parduotuvę nusipirkti degtinės. Nuvažiavo arkliu, kadangi jis juo buvo atvažiavęs. Nusipirkę degtinės, grįžo pas A. D. į namus. Namuose jis, A. D. ir A. B. K. pradėjo gerti. Išgėrus butelį degtinės, kažkas iš jų pasakė, kad telyčios jau nebeparduoda. Kas tiksliai pasakė, neprisimena. Jis jiems pasakė, kad, jei neparduoda telyčios, tegul grąžina pinigus. Pinigai buvo pas A. B. K.. Tada jis ir A. B. K. išėjo į lauką, norėjo pažiūrėti, ar nepabėgo arklys. Būnant lauke, vos tik išėjus iš namų, jis A. B. K. paprašė, kad jis jam atiduotų pinigus už telyčią, tačiau jis jam jų nedavė. Po to A. B. K. pagaliu jam tvojo per rankas ir per galvą. Lauke buvo tamsu, todėl nematė, iš kur jis pasiėmė tą pagalį. Kai jis jam sudavė, jis iš A. B. K. rankų ištraukė tą pagalį ir jam taip pat sudavė per nugarą, šoną ir pilvą. Po to, pagalys iškrito jam iš rankų ir jie susikabino ? vienas kitą rankomis. Jis prašė atiduoti pinigus, tačiau A. B. K. pinigų jam nedavė. Kai susikabino rankomis, jie abu nugriuvo ant žemės ir apsikumščiavo, apsidraskė. Jiems gulint ant žemės, A. B. K. išsitraukė iš švarko ar striukės kišenės pinigus ir juos jam atidavė. Kai gavo pinigus, jis atsistojo ir A. B. K.i kelis kartus įspyrė į galvą. Jis A. B. K. paliko gulėti ant žemės. Kraujo nematė. Kadangi arklį buvo pririšęs prie obels, palengva nuėjo jo pažiūrėti, tačiau arklio neberado. Rado tik vežimą. Po to, nusprendė pėsčiomis eiti namo. Beeidamas keliu girdėjo, kaip A. B. K. ir A. D. kažką garsiai rėkauja. Konfliktas iškilo dėl to, kad A. B. K. nenorėjo atiduoti pinigų. Kai buvo pargriuvę, jam iš kišenės iškrito judriojo ryšio telefonas. A. B. K. jam sulaužė akinius, padarė kraujosruvas po akimi ir rankose. Areštinėje jis sakė, kad jam skauda nugarą. Jis nenorėjo nužudyti A. B. K., negalvojo, kad jis gali numirti. Nueinant, jam jokių įtarimų nekilo, kad A. B. K.i yra kažkas negerai. Jei būtų kilę tokie įtarimai, būtų pasirūpinęs, kad jam būtų suteikta pagalba. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. B. papildomai paaiškino, kad susinervino, kai A. D. ir A. B. K., paėmę pinigus, jam pasakė, kad telyčios nebeparduos. A. D. jis lango stiklo neišdaužė, A. B. K. jis paliko gulintį trys metrai iki A. D. namo, kalbantį. Naktis buvo šaltoka. Žinojo A. B. K. amžių, sveikatos būklę, turėjo suprasti, jog paliktas senas ligotas žmogus lauke gali numirti, tačiau tuo metu apie tai nepagalvojo, gal dėl pykčio. Iš pykčio jis A. B. K.i ir spyrė po to, kai šis jam jau atidavė pinigus.

Nukentėjusysis J. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog apie tėvo – A. B. K. – mirtį jis sužinojo 2012-10-20 rytą, apie 10.00 val., jam paskambino R. D.. Į įvykio vietą jis atvyko maždaug po pusvalandžio, kartu su greitosios medicinos pagalbos specialistais. Tėvą jis rado A. D. gyvenamajame name, kambaryje, ant grindų. Tėvo veidas buvo sutinęs, kruvinas. Atvykę medikai konstatavo tėvo mirtį, kiek vėliau atvyko policijos pareigūnai. Įvykio vietoje jis sužinojo, kad jo tėvas iš lauko buvo įtįstas į kambarį – A. D. ir A. Ž. jį įtįsė. A. D. buvo be amo, gal dėl neblaivumo, nieko nepasakojo, tik pasakė, kad tėvą užmušė kaltinamasis A. B.. Paklaustas, nukentėjusysis nurodė, jog tėvas buvo 1934 m. gimimo, ligotas, rėmėsi lazda, buvo apie 165 cm ūgio ir 65-70 kg svorio, gyveno vienas, vienkiemyje, iki kaimynų atstumas maždaug 500 m, taip pat ir iki A. D..

Liudytojas – kaimynas ? S. A. paaiškino, kad tąkart jis kartu su tėvu – Z. A. – parvežė kaltinamąjį A. B. namo (už kokių 4 km) automobiliu. Kaltinamasis A. B. pasibeldė į jų namus apie 4.00 val. ir paprašė parvežti namo, nes kažkas nutiko jo kojoms – nebeklausė, ? sakė, kad namo nebepareis. Kaltinamasis A. B. pasakojo, kad buvo pas A. D., tarėsi pirkti telyčią, bet pabėgo jo arklys, dingo telefonas. Paklaustas, liudytojas atsakė, kad nepastebėjo, ar kaltinamasis buvo neblaivus, ar buvo sumuštas, ar sužalotas, ar kruvinas. Be to, liudytojas nurodė, kad nuo A. D. namų iki jų namo yra apie 10 min. kelio pėsčiomis. Ryte kaimynas D. D. jam pasakė, kad kaltinamasis A. B. nužudė A. B. K..

Apklaustas liudytojas – kaimynas ? Z. A. patvirtino sūnaus liudytojo S. A. žodžius, kad jie parvežė kaltinamąjį A. B. namo automobiliu, kad kaltinamasis A. B. pasibeldė į jų namus apie 4.00 val. ir paprašė parvežti jį namo, nes kažkas nutiko jo kojoms, kad kaltinamasis A. B. pasakojo, kad buvo pas A. D., tarėsi pirkti telyčią, vaišinosi. Be to, liudytojas paaiškino, kad tąkart naktį nebuvo rūko ir šalnos, bet buvo rasa. Kaltinamasis A. B. liudytojui pasirodė blaivus, nebuvo apiplyšęs ar kruvinas, apie kokius nors konfliktus neprasitarė. Paklaustas, liudytojas atsakė, kad nuo jų namo iki A. D. namų yra apie 10-15 min. kelio pėsčiomis. Teismo posėdžio metu pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus jo 2012-11-30 parodymus (t. 1, b.l. 122-123, Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d.), kad apie 03.30 val. į jų namų duris pasibeldė kaltinamasis A. B. ir paklausė, ar jie gali jį parvežti namo, nes jis nepaeina ? jam pakirstos kojos. Iš pradžių jis nenorėjo jo vežti, bet po to, kai pamatė, kad kaltinamasis A. B. tupi ir negali paeiti, prikėlė sūnų ir pasakė jam, kad reikia parvežti kaltinamąjį A. B. iki namų, kad kaimynas nesušaltų per naktį. Kai važiavo automobiliu, jis sėdėjo automobilio priekyje, keleivio kėdėje, o kaltinamasis A. B. – gale. Kalbėdamas, jis į kaltinamąjį neatsisukdavo, klausinėjo kaltinamojo, ką jis čia veikia naktį ir kur jis buvo. Tada kaltinamasis A. B. pasakė, kad buvo pas A. D., „darė baryšius“. Kartu su jais buvo ir B. K.. Jis su jais buvo sutaręs pirkti telyčią ir kol buvo alkoholio, tai ir susitarimas buvo, o kai alkoholis baigėsi, tai jie persigalvojo. Kaltinamasis A. B. sakė: ? „kol turėjom šnapso ? tai parduosiu, o kai baigėm gerti šnapsą ? tai telyčios jau nebeparduodu“. Dar kaltinamasis A. B. sakė: ? „ai, K. ten kišasi, sako, va, neparduok telyčios. Va, su arkliu važiavau ir iš vežimo iškritau, pamečiau telefoną“. Tada jis kaltinamojo paklausė, gal jis pas juos kieme pametė telefoną, bet kaltinamasis atsakė, kad ne pas juos, o kur tiksliai, nežino. Tada jis paklausė, kas jam su kojom, kad jis nepaeina, o kaltinamasis A. B. atsakė, kad nežino ir pasakė: ? „nežinau, va, pažiūrėk, man jas pakirto“. Daugiau jokios kalbos, kad jis ar pykosi, ar barėsi, ar mušėsi su kuo, tikrai nebuvo. Kaltinamasis A. B. buvo blaivus, jokio alkoholio kvapo nuo jo nesklido, jis kalbėjo rišliai, automobilio langai nerasojo. Jam net pačiam buvo keista, kad jis sakė, darė „darė baryšius“, o pats buvo blaivus. Kai kaltinamasis A. B. išlipo iš automobilio prie namų ir kai jam padavė 20,00 Lt, jis matė, kad kaltinamojo rankos tikrai nebuvo kruvinos, drabužiai irgi buvo švarūs. Jeigu kaltinamojo rankos ar drabužiai būtų buvę kruvini, jis tikrai būtų pamatęs. Tą pačią dieną, jam su sūnum grįžus po darbų, sutuoktinė pasakė, kad B. K. negyvas, kad buvo rastas pas A. D. namuose.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas J. V. palaikė ikiteisminio tyrimo metu pateiktą išvadą M 1004/12 (02) (t. 1, b.l. 38-47) ir patvirtino, kad neabejotinai A. B. K. mirties priežastis hipotermija – bendras kūno atšalimas – retėja žmogaus širdies veikla ir krenta kraujo spaudimas. Esminis kriterijus – nekomfortinė, žemiau nei + 12o C temperatūra, vėjas ir drėgmė. Į medicinos įstaigą atvežtas sušalęs žmogus su gyvybės požymiais, jei peržengta grėsminga riba, net ir reanimacijoje negrįžta atgal. Nagrinėjamu atveju mirusiajam padaryti sužalojimai klimato neįtakojo. Nustatyti sužalojimai A. B. K. sukėlė skausmą. Sužalojimai apie kaklą galėjo trikdyti A. B. K. kvėpavimą, priblėsinti jo sąmonę, galėjo turėti įtakos susivokimui ir judrumui. Šaltis pilvo sužalojimą iš esmės veikė gydančiai, stabdė kraujavimą. Skausmas ir alkoholis, taip pat trikdo suvokimą ir adekvatų situacijos vertinimą, tačiau skatina lengviau atiduoti kūno šilumą į aplinką. Kasos sužalojimas – plyšimas – atsižvelgiant į A. B. K. amžių, ? didelės rizikos sužalojimas su galimomis gyvybei grėsmingomis komplikacijomis. Ar A. B. K. būtų miręs nuo kasos plyšimo, jei nebūtų atšalęs, atsakyti negalima, nes nežinia, kaip būtų progresavęs sužalojimas. Tuo metu A. B. K. kasos plyšimas neatrodė absoliučiai nesuderinamas su gyvybe, kasos plyšimo uždegiminis procesas dar nebuvo prasidėjęs. Šis A. B. K. sužalojimas galėjo būti padarytas koja. Kad smūgis ranka padarytų tokį sužalojimą, reikia jauno amžiaus ir treniruotos rankos. Tikėtina, kad toks sužalojimas padarytas gulinčiam A. B. K.. Ar A. B. K. galėjo kalbėti, ? nėra objektyvių duomenų, kad negalėjo kalbėti, tačiau, lūžus paliežuvio kaului, kalbėjimas galėjo būti labai apsunkintas – per skausmą. Pilvo ir šonkaulių sužalojimai verčia žmogų riestis – tokia padėtis mažina skausmą, žmogus kvėpuojama tiek giliai, kiek leidžia skausmas. Esant tokiems pilvo ir šonkaulių sužalojimams, bet koks judėjimas sukelia skausmą, bet judėjimas įmanomas. Neatsirėmęs rankomis, A. B. K. negalėjo atsistoti. Tiksliai pasakyti, kiek buvo suduota smūgių A. B. K., negalima. Nustatyti trisdešimt keturi trauminiai kontaktai, bet tai nereiškia, kad buvo suduota tiek smūgių (pvz. smūgis lazda gali pataikyti į kelias kūno vietas ir palikti kelias žymes).

Iš Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK KPS vyresn. tyrėjo J. O. 2012-10-20 tarnybinio pranešimo (t. 1 b.l. 1-2) matyti, kad 2012-10-20 apie 11.02 val. Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK buvo gautas pranešimas telefonu, jog (duomenys neskelbtini) , A. D. namuose rastas A. B. K. lavonas. Nuvykus į nurodytą vietą, iš tiesų rastas A. B. K., gim. (duomenys neskelbtini) , lavonas su smurto žymėmis. A. B. K. galimai nužudytas. Galimai nusikalstamą veiką padaręs asmuo – A. B.. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2013-04-10 nutarimu ikiteisminis tymas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. dėl A. B. K. nužudymo nutrauktas, nes nepadaryta Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika, ir tęsiamas tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., 144 str. ir 132 str. 1 d. (t. 2, b.l. 44-51).

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės (t. 1, b.l. 73) matyti, jog A. B. K.i greitoji medicinos pagalba į (duomenys neskelbtini) , buvo iškviesta 2012-10-20 10.30 val. Pagalbos kreipėsi moteris ? R. D.. Atvykus medikams, A. B. K. rastas pas kaimynus, gulintis ant žemės be gyvybės ženklų, atšalęs, veidas sutinęs ir kruvinas. Reanimacija netaikyta, pranešta policijai.

Iš VšĮ Kaišiadorių greitosios medicinos pagalbos pateikto 2012-10-20 garso įrašo (t. 1, b.l. 74-76) matyti, jog įrašo trukmė ? 01.07 min., kalbasi dvi moterys (pirma moteris žymima raide A, antra moteris žymima raide B). Pokalbis: A-greitoji klauso. B-laba diena. A-laba diena. B-čia žinokit kviečiam į M. greitąją, nežinau, tenais žmogus, gyvas ar negyvas, čia sakė sumušė vakar vakare ir nežinau, atėjo čia kaimynka pas mane pasakyti. A-hmmm. B-žinokit kraujai apibėgę, nežinau, vargu ar jis gyvas ar negyvas nežinau. A-kaip pavardė bus ? B-mano ar jo? A-jo. B-K.. A-kaip? B-K.. A-vardas? B-B.s, o tikras A., jį dviem vardais vadina. A-kiek jam metų? B- hmmm, žinokite jam 79 turbūt. A-kur M. lauksite? B-prie parduotuvės, sūnui paskambinau. A-o kas čia kviečia greitąją dabar? B-čia aš kaimynė R. D.. A-kaip pavardė? B-R. D.. A-D.. B-taip. A-gerai, tai laukit prie parduotuvės. B-gerai.

Iš apžiūrų protokolų (t. 1, b.l. 9-19, 20-22, 25-30, 53-62) matyti, kad įvykio vieta – neaptverta A. D. sodyba, esanti (duomenys neskelbtini) Sodyboje yra vieno aukšto gyvenamasis medinis namas ir vieno aukšto medinis ūkinis pastatas. Kieme: auga žolė; 2 m nuo gyvenamojo namo ir 5 m. nuo ūkinio pastato – 80 × 50 × 50 cm medinė dėžė, ant kurios rastas ir paimtas judriojo ryšio telefonas „Samsung GT-E1081T“ – kaltinamojo A. B., grąžintas savininkui (t. 1, b.l. 24); 5,60 m nuo gyvenamojo namo ir 4 m nuo ūkinio pastato – žolėje rasta ir paimta metalinė lazda (vienas galas lenktas, kitas – guminiu antgaliu); 7 m nuo gyvenamojo namo ir 3,20 m nuo ūkinio pastato – žolėje rastas ir paimtas baltas vokas su į kraują panašiomis rudomis dėmėmis; 7,10 m nuo gyvenamojo namo ir 3,40 m nuo ūkinio pastato – žolėje rastas ir paimtas galvijo pasas su į kraują panašiomis dėmėmis; 7,50 m nuo gyvenamojo namo ir 2,30 m nuo ūkinio pastato – žolėje rasta ir paimta cigaretės „Fest“ nuorūka; 8,80 m nuo gyvenamojo namo ir 3,30 m nuo ūkinio pastato – žolėje rastas ir paimtas dantų protezas (apatinė dantų plokštelė) su į kraują panašiomis dėmėmis; 8,80 m nuo gyvenamojo namo ir 3,50 m nuo ūkinio pastato – žolėje rasti ir paimti sulaužyti akiniai su stiklo šukėmis; 8,70 m nuo gyvenamojo namo ir 2,20 m nuo ūkinio pastato – žolėje rastas seno namo rąstas su į kraują panašiomis dėmėmis, paimtos medžio drožlės su į kraują panašiomis dėmėmis; 7,90 m nuo gyvenamojo namo ir 1,50 m nuo ūkinio pastato – žolėje rastos į kraują panašios dėmės, paimti medžio lapas, žolės su į kraują panašiomis dėmėmis; prie gyvenamojo namo dešinio kampo rastas ir paimtas 75 cm ilgio medinis pagalys su smaigaliu, ant kurio matyti į kraują panašios dėmės. Gyvenamojo namo kambaryje, ant medinių grindų patiesto kilimo, guli vyro lavonas, ant dešinio šono, kojos suglaustos, dešinė ranka po krūtine, kairė – sulenkta per alkūnę. Lavonas avi juodus guminius batus, dėvi rudas kelnes, sujuostas rudu diržu, po viršutinėmis kelnėmis dėvi juodas sportines kelnes, taip pat dėvi sintetinio audinio mėlyną bliuzoną ir pilkus marškinius. Ant lavono bliuzono ir marškinių rasta kraujo dėmių. Lavono veidas ir pasmakrė sutinę, matosi atskiri kraujosruvų židiniai ausų, akių vokų, lūpų, lūpų vidiniuose paviršiuose, įvairaus dydžio žaizdos. Nosies šnervėse ir burnos ertmėje – skystas kraujas. Kraujosruvos abiejų rankų plaštakose ir nugaroje.

Iš kratos ir daiktų, dokumentų pateikimo protokolų (t. 1, b.l. 64, 133) matyti, jog 2012-10-20 iš kaltinamojo A. B. paimti rūbai: mėlynos sportinės kelnės, raudonas įvairiaspalviais raštais išmargintas megztinis ir mėlyna džinsinė striukė. 2012-10-22 kaltinamojo A. B. motina pateikė dvi poras kaltinamojo guminių batų.

Iš specialisto išvados M 1004/12 (02) (t. 1, b.l. 38-47) matyti, kad:

- A. B. K. mirties priežastis hipotermija (bendras kūno atšalimas);

- A. B. K. mirė 2-8 val. iki jo lavono apžiūros įvykio vietoje ir lavoninių reiškinių fiksavimo momento, t.y. 2012-10-20, tarp 7.20 val. ir 13.20 val.;

- A. B. K. kūne nustatyta: poodinės ir gilesnių audinių kraujosruvos galvos plaukuotos dalies dešinėje momens ir pakaušio riboje, abiejų ausų kaušeliuose, abiejų akių srityse, dešiniame žande, abiejose lūpose, kaklo priekyje ties skydine kremzle, dešiniojo peties srityje priekiniame paviršiuje, dešiniojo raktikaulio vidinio galo projekcijoje, pakrūtinio srityje abipus palei šonkaulių kremzles, pilvo centrinėje dalyje kairiau bambos, kairiame šone, kairėje klubinėje srityje, dešinėje pėdoje, juosmens kairėje, nugaros dešinėje pusėje palei mentės apatinį kampą, sprande, kairės rankos alkūnės srityje, rieše ir plaštakoje; dešinės rankos žasto priekinio paviršiaus apatinėje dalyje, dilbio užpakaliniame paviršiuje ir plaštakos nugarėlėje; paviršiniai odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje, kairėje klubinėje srityje, dešinės plaštakos nykštyje ir dešinio kelio sąnario srityje; paliežuvinio kaulo kairės pusės didžiojo rago galo lūžis; kairės pusės 9, 10, 11 ir dešinės pusės 9, 10 šonkaulių priekinių galų lūžiai; pėdsakinė kraujo išlaja virš kietojo stuburo smegenų dangalo kaklinėje dalyje; kasos kūno gilus plyšimas su išplitusia užpilvaplėvinio tarpo kraujosruva;

- visi konstatuoti sužalojimai medicininiu požiūriu yra vienodo senumo, susidarę tarp vienos paros ir 4 valandų laikotarpyje iki mirties. Jie atspindi nemažiau kaip trisdešimt keturis atskirus trauminius kontaktus su kietais bukais daiktais;

- juostos pavidalo kraujosruva nugaros dešinėje padaryta tiesiu pailgu daiktu, galimai lazda, pagaliu ar panašiai. Kaklo srities, krūtinės, juosmens, dešinio sėdmens, pilvo ir abiejų rankų dilbių bei plaštakų sužalojimai padaryti smūgiuojant riboto paviršiaus daiktais. Stipriausi smūgiai teko į kaklo sritį iš priekio, padarant kraujosruvas minkštuosiuose audiniuose ir sulaužant paliežuvinį kaulą į sprandą ? padarant kraujosruvas minkštuosiuose audiniuose ir kraujo išlają ant stuburo smegenų kaklinės dalies kietojo dangalo; į pakrūtinio sritį abipus, sulaužant apatinius šonkaulius; bei į pilvą kairiau bambos, sumušant kasą ko pasėkoje ji plyšo ir prasidėjo kraujavimas į užpilvaplėvinį tarpą. Pastarasis sužalojimas charakteringas spiriant apauta koja. Poodinės kraujosruvos dilbių nugariniuose paviršiuose ir plaštakų nugarėlėse, tikėtina, galėjo susidaryti rankomis dengiant nuo smūgių į kitas kūno vietas; Pavieniai paviršiniai sužalojimai, kaip odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje ir dešinio kelio srityje galėjo susidaryti ir griuvimų pasėkoje;

- kasos plyšimas yra grėsmingas sužalojimas ir atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau šiuo atveju dėl žemos temperatūros poveikyje sparčiai išsivysčiusios mirtinos hipotermijos, nespėjo sukelti realios grėsmės gyvybei. Izoliuotai vertinant paliežuvinio kaulo ir šonkaulių lūžiai gyvam būtų kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, visi likusieji gausūs išoriniai ir paviršiniai gilesnių minkštųjų audinių sužalojimai ? nežymiu sveikatos sutrikdymu;

- A. B. K. lavono kraujyje rasta 0,69 prom. etilo alkoholio. Tokia koncentracija kraujyje betarpiškai prieš pat mirtį atitiko lengvą girtumo laipsnį, tačiau vertinant tai, kad sužalojimai padaryti daugiau nei keturios valandos iki mirties, tai jų padarymo metu A. B. K. girtumas turėjo būti ženkliai didesnis, bent jau siekti vidutinį girtumo laipsnį;

- vertinant sužalojimų gausą ir jų išsidėstymą įvairiuose kūno paviršiuose, aišku, kad A. B. K. ir jį žalojusio asmens tarpusavio padėtis kito. Ne vienas iš sužalojimų betarpiškai nepažeidė galūnių kaulų ir raumenų, dėl ko būtų atimta fizinė galimybė judėti. Kategoriškų duomenų apie smūgių į pilvą, krūtinę, kaklą, sprandą ar galvą, galimą įtaką sąmonės sutrikimui, nerasta, nors tokia prielaida galima.

Iš specialisto išvados G 2866/12 (02) (t. 1, b.l. 167) matyti, jog 2012-10-30 kaltinamasis A. B. specialistui nurodė, jog 2012-10-20 lazda vieną kartą gavo per galvą ir vieną kartą per rankas, tačiau kaltinamojo A. B. kūno sužalojimai nenustatyti. Be to, kaltinamasis A. B. specialistui nurodė, jog kitą rytą po konflikto su A. B. K. jis buvo policijos sulaikytas, tačiau medikų neapžiūrėtas.

Iš teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės akto 83 TPK-46/2013 (t. 1, b.l. 186-187) matyti, kad nusikalstamos veikos metu: kaltinamajam A. B. nenustatytas joks psichikos sutrikimas, taip pat ir laikinas; kaltinamasis A. B. suprato savo veiksmus ir galėjo juos valdyti. Ekspertizės metu: kaltinamajam A. B. taip pat nenustatytas joks psichikos sutrikimas, taip pat ir laikinas; kaltinamasis A. B. supranta savo veiksmus ir gali juos valdyti. Priverstinis gydymas/ priverčiamosios medicinos priemonės kaltinamajam A. B. nereikalingos.

Iš asmens blaivumo patikrinimo šaknelės (t. 1, b.l. 141) matyti, kad 2012-10-20 13.54 val. kaltinamojo A. B. patikrinimo rezultatas – 0,00 promilės.

Iš specialisto išvados S 415/12 (01) (t. 2, b.l. 100-101) matyti, jog:

- ant kaltinamojo A. B. džinsinės striukės, sportinių kelnių ir guminių aulinių batų poros rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gauta A. B. K. DNR su 99,999999999 % tikimybe;

- ant metalinės lazdos rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Kieno kraujas, pasakyti negalima, nes gautas nepilnas DNR profilis, netinkamas identifikavimui;

- ant kaltinamojo A. B. antros guminių batų poros ir megztinio dėmių ir sutepimų, tinkamų tyrimui, nerasta.

Iš liudytojos A. D. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 1, b.l. 98-101, 158) matyti, kaip liudytoja A. D. savo sodyboje ((duomenys neskelbtini) ) rodo: gyvenamąjį namą, kuriame ji kartu su A. B. K. ir kaltinamuoju A. B. 2012 m. spalį, tikslios dienos nepamena, vakarą, tarėsi ir sutarė dėl telyčios pirkimo-pardavimo bei vaišinosi alkoholiu; kiemą, kur apie 21.00 val. A. B. K. ir kaltinamasis A. B. iš jos išėjo ir sukonfliktavo dėl pinigų – apie valandą barėsi (girdėjo) ir mušėsi (nes iš ryto ji kieme rado kraujo dėmių); kambario lango stiklą, kurį mediniu pagaliu išdaužė kaltinamasis A. B., reikalaudamas telyčios paso; duris, per kurias ji kaltinamajam A. B. išmetė telyčios pasą ir matė prie ūkinio pastato stovintį A. B. K.; vietą kieme, prie gyvenamojo namo durų, kur ji rytą, tiksliai laiko nepamena, rado ant dešinio šono gulintį A. B. K. ir iš kurios jai padėjo jį įnešti į vidų pro šalį einantis A. Ž.; vietas kieme, kur ji rado kraujo dėmių; vietą name, kur ji kartu su A. Ž. paguldė įneštą A. B. K..

Iš liudytojo A. Ž. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 1, b.l. 110-113, 158) matyti, kaip liudytojas rodo: A. D. sodybą ((duomenys neskelbtini) ), pro kurią jis 2012 m. spalį, tikslios dienos nepamena, apie 8.00 val. ėjo ieškodamas savo arklio ir matė kaltinamojo A. B. vežimą; vietą prie gyvenamojo namo, prie durų, kur jis pastebėjo ant kairio šono gulintį žmogų, veidu į ūkinį pastatą, tačiau jo nelietė, praėjo. Vyro veidas buvo ištinęs, galva – kruvina. Vėliau sužinojo, kad tai A. B. K..; vietą, kur jis sutiko A. D. ir kur ji paprašė jo įnešti į gyvenamąjį namą lauke gulintį vyrą; vietą name, kur jis kartu su A. D. paguldė įneštą vyrą – ant grindų, ant dešinio šono; vietą, kur, išeidamas iš sodybos, kieme matė kruviną pagalį.

Iš kaltinamojo A. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 1, b.l. 153-158) matyti, kaip kaltinamasis A. B. rodo: A. D. sodybą ((duomenys neskelbtini) ), gyvenamąjį namą, kur jis 2012-10-19 apie 16-17 val. susitiko su A. D. ir A. B. K., tarėsi ir susitarė dėl telyčios pirkimo-pardavimo (davė 1000,00 Lt) ir kur vėliau visi vaišinosi alkoholiu, besivaišinant, sutikimas parduoti telyčia buvo atšauktas, tačiau pinigai negrąžinti; kiemą, kur jis išėjo iš gyvenamojo namo pažiūrėti arklio ir kur jam iš paskos iš namo išėjo A. B. K.. Išėjęs, A. B. K. iš karto jam lazda ar pagaliu vieną kartą trenkė per galvą, maždaug į dešinę pusę, ir vieną kartą per rankas; vietą (beveik viduryje tarp gyvenamojo namo ir ūkinio pastato), kur jis iš A. B. K. rankų ištraukė lazdą ir ta lazda sudavė jam du-tris kartus į pilvą ir į šonus, po ko, jie susikibo rankomis ar už drabužių ir nuvirto ant žemės, kur vartėsi, mušėsi, viens kitam sudavė ir į veidą, ir į krūtinę, apie dešimt kartų. Tada A. B. K., gulėdamas ant žemės, atidavė jam pinigus. Jis atsistojo ir koja prispaudė A. B. K. koją, po ko, koja paspaudė A. B. K. galvą, kad šis jo nebepultų ir nebesimuštų, ir nuėjo prie vežimo su arkliu, o A. B. K. liko gulėti ten, kur jie mušėsi. Muštynių metu prarado judriojo ryšio telefoną ir akinius. Nueidamas, girdėjo, kaip A. D. ir A. B. K. kalbėjosi, ką kalbėjo, nežino.

Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus kaltinamojo A. B., nukentėjusiojo J. K., liudytojų A. D., A. Ž., D. Ž., R. D., S. A., Z. A. ir specialisto J. V. paaiškinimus bei rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis A. B. 2012-10-19 nuo 21.00 val. iki 22.00 val. A. D. namo kieme ((duomenys neskelbtini) ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, asmeninio konflikto su A. B. K. metu, tyčia sudavė iki trisdešimt keturių kartų rankomis, kojomis ir lazda nukentėjusiajam A. B. K.i į įvairias kūno vietas ir taip nukentėjusiajam A. B. K. padarė: poodines ir gilesnių audinių kraujosruvas galvos plaukuotos dalies dešinėje momens ir pakaušio riboje, abiejų ausų kaušeliuose, abiejų akių srityse, dešiniame žande, abiejose lūpose, kaklo priekyje ties skydine kremzle, sprande, dešinio peties priekiniame paviršiuje, dešiniojo raktikaulio vidinio galo projekcijoje, pakrūtinio srityje abipus palei šonkaulių kremzles, pilvo centrinėje dalyje kairiau bambos, kairiame šone, kairėje klubinėje srityje, juosmens kairėje, nugaros dešinėje pusėje palei mentės apatinį kampą, dešinėje pėdoje, kairės rankos alkūnės srityje, rieše ir plaštakoje, dešinės rankos žąsto priekinio paviršiaus apatinėje dalyje, dilbio užpakaliniame paviršiuje ir plaštakos nugarėlėje, paviršinius odos nubrozdinimus kairėje alkūnėje, dešinės plaštakos nykštyje, kairėje klubinėje srityje, dešinio kelio sąnario srityje, paliežuvinio kaulo kairės pusės didžiojo rago galo lūžį, kairės pusės IX, X, XI ir dešinės pusės IX, X šonkaulių priekinių galų lūžius, pėdsakinę kraujo išlają virš kietojo stuburo smegenų dangalo kaklinėje dalyje, taip pat kasos kūno gilų plyšimą su išplitusia užpilvaplėvinio tarpo kraujosruva, t.y. dėl kasos plyšimo sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. B. K. sveikatą, ir, esant žemai oro temperatūrai, nuėjo ir paliko nukentėjusįjį A. B. K. gulėti lauke ant žemės, taip sukėlė realų pavojų nukentėjusiojo A. B. K. gyvybei bei, turėdamas galimybę suteikti nukentėjusiajam pagalbą, jam nepagelbėjo, dėl ko nukentėjusysis A. B. K. 2012-10-20 tarp 7.20 val. ir 13.20 val. mirė nuo hipotermijos (bendro kūno atšalimo). Šios kaltinamojo A. B. 2012-10-19 veikos kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. (sunkus sveikatos sutrikdymas), 144 str. (palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei) ir 132 str. 1 d. (neatsargus gyvybės atėmimas).

A. B. buvo kaltinamas tuo, kad nukentėjusiajam A. B. K.i į įvairias kūno vietas rankomis, kojomis ir lazda jis sudavė ne mažiau kaip trisdešimt keturis kartus, kad smurtiniais veiksmais A. B. sukėlė realų pavojų nukentėjusiojo A. B. K. gyvybei, kad nukentėjusysis A. B. K. mirė 2012-10-20 apie 11.00 val., tačiau specialisto išvadoje M 1004/12 (02) (t. 1, b.l. 38-47) nurodyta, jog A. B. K. mirė 2-8 val. iki jo lavono apžiūros įvykio vietoje ir lavoninių reiškinių fiksavimo momento, t.y. 2012-10-20, tarp 7.20 val. ir 13.20 val.; visi konstatuoti sužalojimai medicininiu požiūriu yra vienodo senumo, jie atspindi ne mažiau kaip trisdešimt keturis atskirus trauminius kontaktus su kietais bukais daiktais; kasos plyšimas yra grėsmingas sužalojimas ir atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau šiuo atveju dėl žemos temperatūros sparčiai išsivysčiusios mirtinos hipotermijos, nespėjo sukelti realios grėsmės gyvybei. Teisiamojo posėdžio metu specialistas J. V. patikslino, kad nors nustatyti trisdešimt keturi trauminiai kontaktai, bet tai nereiškia, kad buvo suduota tiek smūgių (pvz. smūgis lazda gali pataikyti į kelias kūno vietas ir palikti kelias žymes). Nustatyti sužalojimai A. B. K.i sukėlė skausmą, sužalojimai apie kaklą galėjo trikdyti A. B. K. kvėpavimą, priblėsinti jo sąmonę, galėjo turėti įtakos susivokimui ir judrumui. Skausmas ir alkoholis, taip pat trikdo suvokimą ir adekvatų situacijos vertinimą ir skatina lengviau atiduoti kūno šilumą į aplinką. Kasos sužalojimas – plyšimas – atsižvelgiant į A. B. K. amžių, ? didelės rizikos sužalojimas su galimomis gyvybei grėsmingomis komplikacijomis. Ar A. B. K. būtų miręs nuo kasos plyšimo, jei nebūtų atšalęs, atsakyti negalima, nes nežinia, kaip būtų progresavęs sužalojimas. Tuo metu A. B. K. kasos plyšimas neatrodė absoliučiai nesuderinamas su gyvybe, kasos plyšimo uždegiminis procesas dar nebuvo prasidėjęs. Atsižvelgus į tai, šios A. B. kaltinimo aplinkybės patikslintinos.

Kaltinamasis A. B. savo kaltę dėl jam pareikštų kaltinimų pripažįsta iš dalies, t.y. pripažįsta gindamasis sumušęs A. B. K. ir jį sužalojęs, gailisi dėl to, tačiau nepripažįsta jį palikęs be pagalbos ir nepripažįsta jam atėmęs gyvybę, taip pat neigia buvęs apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau visi šie kaltinamojo A. B. teiginiai yra paneigti baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtais įrodymais – nustatytais faktais.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, jog 2012-10-19 kaltinamasis A. B. ir nukentėjusysis A. B. K. kartu su A. D. gėrė degtinę, po lygiai, baigę, iš karto išėjo į kiemą ir sukonfliktavo ? susimušė. Šias aplinkybes teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir kaltinamasis A. B.. Atsižvelgiant į tai, taip pat į kaltinamojo A. B. amžių (1956 m. gimimo), sveikatos būklę (neįgalus), fizinius duomenis (vidutinio ūgio ir vidutinio kūno sudėjimo) ir į tai, kad nukentėjusiojo A. B. K. lavono kraujyje rasta 0,69 prom. etilo alkoholio, tačiau tokia koncentracija kraujyje betarpiškai prieš pat mirtį atitiko lengvą girtumo laipsnį, bet vertinant tai, kad sužalojimai padaryti daugiau nei keturios valandos iki mirties, tai jų padarymo metu A. B. K. girtumas turėjo būti ženkliai didesnis, bent jau siekti vidutinį girtumo laipsnį (t. 1, b.l. 38-47), darytina išvada, jog vis tik nusikalstamų veikų metu kaltinamasis A. B. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Nors kaltinamasis A. B. prisipažino sumušęs A. B. K. ir jį sužalojęs, tačiau teigė, jog taip elgėsi gindamasis nuo nukentėjusiojo A. B. K. agresijos. Toks kaltinamojo A. B. kaltės pripažinimas nelaikytinas visišku, todėl nelaikytinas ir kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatyti jokie objektyvūs duomenys, patvirtinantys šias kaltinamojo A. B. aplinkybes. Nors kaltinamasis A. B. teigė, jog nukentėjusysis A. B. K. jam pirmas sudavė lazda kelis kartus per galvą ir rankas ir taip jam sulaužė akinius, padarė kraujosruvas po akimi ir rankose, tačiau jokie kaltinamojo kūno sužalojimai nenustatyti (t. 1, b.l. 167). Be to, kaltinamasis A. B. iš karto, t.y. 2012-10-20 13.30 val. buvo policijos pareigūnų sulaikytas ir patalpintas į laikino sulaikymo patalpą, tačiau laikino sulaikymo protokole jokie kaltinamojo sužalojimai neužfiksuoti (t. 1, b.l. 132). Kaltinamojo A. B. akiniai galėjo sulūžti ir grumtynių su nukentėjusiuoju A. B. K. metu.

Tai, kad kaltinamasis A. B. sumušė nukentėjusįjį A. B. K. patvirtino ir įvykio vietoje visą laiką buvusi liudytoja A. D., iš dalies ir liudytojas Z. A., kuriam kaltinamasis A. B. 2012-10-20, paryčiais, vežamas namo, sakė, jog susiginčijo su nukentėjusiuoju A. B. K..

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, jog 2012-10-19 kaltinamasis A. B. nukentėjusįjį A. B. K. mušė rankomis, kojomis ir lazda į įvairias kūno vietas, sudavė iki trisdešimt keturių kartų, padarė įvairių sužalojimų, tačiau sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. B. K. sveikatą dėl kasos plyšimo. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. B. nurodė, jog nukentėjusįjį A. B. K. jis mušė susinervinęs, iš pykčio, dėl negrąžinamų pinigų, tačiau nužudyti jo nenorėjo. Jam buvo visiškai nesvarbu, kur pataikys ranka, koja ar lazda nukentėjusiajam, todėl suduodavo bet kur, taip pat ir į pilvą, šonus, galvą. Be to, kaltinamasis A. B. nurodė, jog nukentėjusįjį A. B. K. jis mušė ir po pinigų grąžinimo – dar įspyrė. Įvertinęs šiuos kaltinamojo A. B. paaiškinimus ir kitus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, jog kaltinamasis A. B., mušdamas nukentėjusįjį A. B. K., suduodamas jam iki trisdešimt keturių kartų rankomis, kojomis ir lazda į įvairias kūno vietas, taip pat ir į pilvą, šonus ir galvą, suprato savo veiksmų pavojingumą žmogaus sveikatai ar net gyvybei ir, nors ir nenorėjo tokių pasekmių, tačiau sąmoningai leido joms atsirasti ? veikė netiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl ši neteisėta kaltinamojo A. B. veika kvalifikuotina pagal atsiradusias pasekmes ? pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. (sunkus sveikatos sutrikdymas).

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, jog naktis iš 2012-10-19 į 2012-10-20 buvo vėsi ir rasota. Šias aplinkybes patvirtino nagrinėjimo teisme apklausti liudytojai A. D., A. Ž., R. D. ir Z. A.. Sumušęs nukentėjusįjį A. B. K., kaltinamasis A. B. paliko nukentėjusįjį A. B. K. gulėti žolėje ir nuėjo, taip sukėlė realų pavojų nukentėjusiojo A. B. K. gyvybei bei, turėdamas galimybę suteikti nukentėjusiajam pagalbą, jam nepagelbėjo, dėl ko nukentėjusysis A. B. K. 2012-10-20 mirė nuo hipotermijos (bendro kūno atšalimo).

Nukentėjusysis J. K. pareiškė civilinį ieškinį (t. 1, b.l. 85-86, 87-88) dėl 8676,19 Lt turtinės ir 200000,00 Lt neturtinės žalos. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis pareikštą ieškinį palaikė ir paaiškino, kad turtinę žalą sudaro laidojimo išlaidos, jis yra pateikęs teismui laidojimo išlaidas pagrindžiančius dokumentus – čekius – jais jis pagrindžia maždaug 2000,00 Lt išlaidų, tačiau kai kurių išlaidų čekių jis neturi, nes negavo, pvz. iš giedotojų. Paprašius, nukentėjusysis nurodė, jog į prašomą priteisti 8676,19 Lt turtinės žalos sumą jis įskaičiavo šarvojimo salės nuomą, mirusiojo rūbus, karstą, žvakes, pervežimą, duobkasius (400,00 Lt), giedotojus (400,00 Lt), gedulingus pietus (800,00 Lt-900,00 Lt) ir mirusį pagerbti atvykusių vaišes, šventas mišias (150,00 Lt), taip pat antkapį ir tvorelę. Paklaustas, nukentėjusysis J. K. atsakė, kad tvorelės ir antkapio dar nėra, bet kada nors bus, tiksliau, motinai antkapis yra, reikės tik tėvui raides iškalti. Taip pat nukentėjusysis atsakė, kad mirties pašalpos, maždaug 2000,00 Lt, jis neėmė, ją pasiėmė laidotuves organizavę laidojimo namai, o jam tik išrašė sąskaitą. Ar į jo prašomą priteisti turtinės žalos sumą įeina mirties pašalpa, nežino. Dėl neturtinės žalos nukentėjusysis J. K. paaiškino, jog, sužinojęs apie tėvo mirtį, patyrė dvasinių išgyvenimų – sunkiai susitaikė su netektim, taip pat buvo sukrėstas pamatyto mirusio tėvo vaizdo: kruvinas, ištinęs, vilktas, numestas ant grindų. Kurį laikė nuo patirtų išgyvenimų jautė padidėjusį kraujospūdį, vartojo vaistus. Paklaustas, nukentėjusysis atsakė, kad su tėvu jis kartu nebegyveno nuo 1980 m., t.y. nuo to laiko, kai sukūrė šeimą ir išsikėlė. Namuose tėvas liko su motina, kuri 2000 m. mirė. Tėvą jis lankydavo du-tris kartus per savaitę, jei reikėdavo – dažniau, vis tik tėvas jau buvo garbingo amžiaus, 1934 m. gimimo, ligotas, po prostatos operacijos, ramstėsi lazda, nes reikėjo klubo sąnario operacijos, ūkio nebelaikė. Pasvarstęs, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis J. K. sumažino prašomos priteisti neturtinės žalos dydį iki 100000,00 Lt. Paklaustas, kur ketina išleisti prašomą priteisti neturtinės žalos pinigų sumą, nukentėjusysis atsakė, kad panaudotų tėvo žemės tvarkymui ir gyvenamojo namo atstatymui.

Iš nukentėjusiojo J. K. pateiktų teismui civilinio ieškinio priedų (t. 1, b.l. 87-88): išrašytų sąskaitų ir 2012-10-21-2012-10-23 kasos aparatų kvitų matyti, jog: laidojimo rūmai nukentėjusiajam už mirusiojo aprangą, karstą, pervežimą, salės nuomą, gėles ir žvakes bei dokumentų tvarkymą išrašė 1864,20 Lt sąskaitą. Sąskaitoje nurodyta, jog iš viso gauta 1823,00 Lt pašalpų, todėl mokėtina suma 41,00 Lt (iš mokėtinos sumos atimta pašalpų suma); kitoms su laidotuvėmis susijusioms reikmėms iš viso išleista 811,99 Lt.

Kaltinamasis A. B. niekur nedirba, Lietuvos darbo biržoje neregistruotas (t. 2, b.l. 22-23), yra neįgalus, tik iš dalies darbingas, neįgalumo neprasitęsė, serga sunkiomis nepagydomomis ligomis (2013 m. viduryje patyrė insultą) (t. 2, b.l. 152-153), pragyvena tik iš motinos gaunamų pajamų, neturi registruotų transporto priemonių (t. 2, b.l. 27), tačiau turi nekilnojamojo turto (t. 2, b.l. 28-34): 3,00 ha žemės ūkio paskirties sklypą; 3/16 12,7600 ha žemės ūkio paskirties sklypo; 3/16 1949 m., 96,56 kv. m bendrojo ploto, rastinio gyvenamojo namo; 3/16 viralinės; 3/16 daržinės; 3/16 tvarto ir 3/16 kitų kiemo inžinierinių statinių.

Turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos (Lietuvos Respublikos CK 6.249 str. 1 d.).