- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-09-19
- Bylos Nr.
- A15.-3959-929/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01749-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Pažeidėjas
- R. P.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jo atstovui advokatui T. J., teismo posėdyje išnagrinėjusi R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 str. 7 d.,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. P. 2017 m. gegužės 22 d., apie 11.05 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį BMW 318, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkotesteriu nustatytas 2,08 promilių girtumas). Įtariant, kad R. P. savo veiksmais galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 str. 7 d. (tas, kas vairavo kelių transporto priemones būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio), jis buvo pristatytas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą kraujo mėginio paėmimui dėl girtumo nustatymo, tačiau R. P. atsisakė duoti kraujo, dėl ko nebuvo paimtas kraujo mėginys ir nenustatyta alkoholio koncentracija kraujyje.
R. P., apklausiamas teismo posėdyje, neprisipažino padaręs inkriminuojamą administracinį pažeidimą ir paaiškino, kad kai pas jį atvyko policijos pareigūnai, dėl vairavimo fakto nieko nežinojo. Socialinėms darbuotojams paaiškino, kad vaikai yra su mama jos lankymo dieną. Neneigė, kad buvo išgėręs. Gegužės 19 d. automobilis buvo pastatytas pas kaimyną, nes į jo kiemą sunku įvažiuoti, jeigu jį reikėtų tempti su tralu. Jo automobilis kieme nestovi. Jis atsisakė pasitikrinti alkotesteriu, nes aš buvo namuose, vaikai tuo metu buvo su žmona. Nesijautė, kad padarė pažeidimą. Susinervino, išėjo parūkyti. Priklausomybės ligų centre paklausė gydytojo, ar būtina duoti kraujo. Jam atsakė, kad nebūtina. Jis atsisakė duoti kraujo, nes prieš tai buvo pūtęs į alkotesterį. Apie vairavimą net nežinojo. Galvojo, kad socialinės darbuotojos pareigūnus iškvietė dėl to, kad jis išgėręs buvo su vaikais. Pareigūnai paprašė, kad papūstų į alkotesterį, jis papūtė, kraują atsisakė duoti, nes buvo jau papūtęs į alkotesterį. Pareigūnai jam atsisakymo pasitikrinti blaivumą pasekmių neišaiškino.
Byloje esančiame rašytiniame R. P. paaiškinime nurodyta, kad jo automobilis BMW 318, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio metu buvo nevažiuojantis dėl variklio galvos susidėvėjimo ir tą dieną, t. y. 2017-05-22, jis jo nevairavo. Buvo neblaivus namuose adresu (duomenys neskelbtini). Savo mažamečius vaikus buvo atidavęs prižiūrėti kaimynui V., pavardės jo nežino. Paskambino Socialinio paramos centro darbuotojoms ir pranešė, jog šiandien vartoja alkoholį, o vaikus prižiūri kaimynas. Darbuotojos atvažiavo, o paskui iškvietė policiją. Darbuotojos ir teismas nori iš jo vaikus atimti, todėl mano, kad paramos centro darbuotojos pasinaudojo proga ir jį apkalbėjo. Jis tą dieną nuo pat ryto namuose gėrė du bokalus vyno, tačiau automobilio nevairavo (b. l. 28).
Liudytoja R. B., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad jis yra socialinė darbuotoja ir dirba su R. P. šeima. 2017-05-22 gavo informacijos, kad R. P. yra neblaivus namuose, o su juo yra dvi mažametės mergaitės. Telefonu su juo susisiekti nepavyko. Prieš tai jis parašė SMS, kad su vaikais išvyksta į Ukmergę, o grįš apie 15 val. Nepavykus susisiekti telefonu, informavo socialinę darbuotoją J. Ž.. Jos kartu nuvyko pas R. P., adresu (duomenys neskelbtini). Važiuojant pas R. P., jam skambino, jis pasakė, kad vaikais bus pasirūpinta. Namuose buvo R., jo buvusi sugyventinė ir mergaitės. Vizualiai matėsi, kad jis neblaivus. Jis to neneigė, bet nieko blogo tame nematė, teigė, kad pakvietė mergaičių motiną, jog pasirūpintų vaikais. N. jautėsi prastai, rankos virpėjo, gėrė raminamuosius. Jos norėjo kviesti policiją, kad nustatytų girtumą. R. P. pasakė, kad nekviestų policijos, nes jis išvažiuos. Tai pasakęs, jis prieškambaryje ieškojo automobilio raktelių, išėjo, ji (liudytoja) sekė iš paskos. Jo automobilis BMW, bordo spalvos stovėjo kieme. Jos iškvietė policiją, o R. P. sėdo į mašiną ir išvažiavo. Jis tuo metu stovėjo lauke, o paskui nuėjo į namo antrą aukštą. Nepastebėjo, kad automobilis būtų sugedęs, kai jis jį užvedė. Kai R. pajudėjo iš kiemo, ji (liudytoja) buvo prie mašinos, o J. Ž. buvo antrame aukšte laiptų aikštelėje. Ji (liudytoja) diktavo jai automobilio markę ir numerį. R. P. sugyventinė tuo metu ieškojo vaikams rūbelių. R. P. išvažiavo sodo keliuku, jis pėsčias grįžo po 20 min., tuo metu ir atvyko policija. Kiek žino, R. P. neigia vairavęs automobilį, automobilį jis paliko kažkur soduose. Kai atvyko policijos pareigūnai ir R. parėjo, maždaug tuo pačiu laiku. Tuo metu šalia buvo ji, J. Ž. ir N. M.. Apie R. P. girtumo laipsnį sužinojo iš pareigūnų, jie pasakė, kad jis įpūtė 2,08 prom., gal net kvitelį parodė. Pagal savo darbo funkcijas ji turi suinteresuotumą, kad būtų pasirūpinta vaikais, bet R. P. klientas dažnai meluoja, manipuliuoja.
Byloje esančiame liudytojos R. B. apklausos protokole nurodyta, kad ji, 2017-05-22, darbo metu, apie 09.30 val., telefoniniu skambučiu gavo informaciją, kad R. P., gyvenantis (duomenys neskelbtini), neblaivus namuose su mažamečiais vaikais. R. P. šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, todėl yra pastoviai stebima. Todėl, gavusi informaciją, kad R. P. namuose su mažamečiais vaikais neblaivus, ji apie tai informavo Vaikų teisių apsaugos darbuotoją J. Ž. ir kartu su šia nuvyko į R. P. namus. Atvyko maždaug 11 valandą. Atvykus pas R. P. į namus, namuose buvo ir jo mažametės dukros. Taip pat namuose rado atvykusią ir mergaičių mamą N., kuri buvo blaivi. Akivaizdžiai matėsi, kad R. P. yra neblaivus, nes jo judesiai buvo nekoordinuoti, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Jos R. P. pasiūlė pasitikrinti blaivumą, pasiūlė jį nuvežti į policijos komisariatą pasitikrinti blaivumą, bet R. P. teigė, kad jis blaivus ir važiuoti su jomis į policijos komisariatą pasitikrinti blaivumą atsisakė. Jos jam pasakė, kad akivaizdžiai matosi, kad jis neblaivus. Tuomet R. P. prisipažino, kad jis gėrė alkoholį, bet pasakė, kad girtumo nesitikrins ir niekur nevažiuos. Tuomet jos R. P. pasakė, kad paskambins Bendruoju pagalbos telefonu ir iškvies policijos pareigūnus, kurie atvyks pas jį į namus ir namuose jam patikrins blaivumą. Į tai R. P. atsakė, kad jis sės į savo automobilį ir išvažiuos. J. Ž. mobiliuoju telefonu pradėjo skambinti į Bendrą pagalbos centrą ir pradėjo kalbėti. Tuomet R. P., pasiėmęs automobilio raktelius, išėjo iš namo į kiemą. J. Ž. liko name, o ji išėjo į kiemą paskui R. P.. Jis nuėjo prie kieme stovinčio savo automobilio BMW, sėdo už automobilio vairo, apsisuko ir, vairuodamas automobilį BMW, nuvažiavo (duomenys neskelbtini) gatve nuo namų, po to užsuko į kitą gatvę ir ji jo jau nematė. Ji liko ir laukė atvyksiant policijos pareigūnų. Praėjus maždaug 10-15 minučių R. P. parėjo iki namų jau pėsčiomis, kur jis paliko stovėti automobilį BMW, kuriuo išvažiavo, ji nežino. Jam tik sugrįžus iki namų, netrukus atvažiavo ir policijos pareigūnai, jos pareigūnams papasakojo, kas įvyko ir ką jos matė. Tuomet policijos pareigūnai pasiūlė R. P. papūsti į alkotesterį ir pasitikrinti blaivumą, tačiau R. P. pūsti į alkotesterį atsisakė, sakė, kad jis blaivus ir nesitikrins. Bet po to R. P. sutiko pasitikrinti blaivumą ir į alkotesterį įpūtė 2,08 promiles. Pareigūnai R. P. pasiūlė nuvykti į Priklausomybės ligų centrą girtumo nustatymui. R. P. iš pradžių nesutiko, po to jau susiruošė. Kas įvyko toliau, ji nematė (b. l. 15).
Liudytoja J. Ž., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad R. P. šeimą lanko kaip socialinė darbuotoja. R. B. jai pasakė, kad R. P. galimai neblaivus su mažamečiais vaikais. Jos nuvyko pas jį į namus, jis atrodė neblaivus. R. sakė, kad yra išgėręs, bet tikrintis neblaivumo nesutiko. Ji kvietė policiją. Jis pasakė, kad jei kvies policiją, jis išvažiuos. Iš už namo kampo metė. nuvažiuojantį automobilį. Automobilis buvo BMW, bordinės spalvos. Kai ji atvažiavo, jo automobilis stovėjo kieme, paskui jo nebuvo, automobilį matė nuvažiuojantį. Neužilgo R. P. grįžo pėsčiomis, nežino, kur jis paliko automobilį. Kai jis grįžo, vieni policijos pareigūnai jau buvo atvykę. Jis vairavimo faktą neigė, tai sakė, kai jie visi buvo lauke. Ji nematė, kaip R. P. įsėdo į automobilį, tačiau jo kurį laiką kieme nebuvo, o paskui jis grįžo. Kai atvyko policija, aš, socialinė darbuotoja buvome lauke, lyg ir N. buvo lauke, R. tik mačiau pareinantį. Kai nusileido laiptais, N. buvo namuose, lyg vaikų daiktus dėjo, ji greičiausiai nematė vairavimo fakto. Pirma išėjo į kiemą socialinė darbuotoja, paskui ji (liudytojas), vėliausiai N. M.. N. pasakė, kad R. ją pakvietė, nes atvyksta socialinė darbuotoja. Iš socialinės darbuotojos žino, kad šeimoje santykiai konfliktiški, buvo smurtinio elgesio. Jos išvyko anksčiau negu policijos pareigūnai.
Liudytoja N. M., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad 2017-05-22 vairavimo fakto nematė. Ji atvažiavo pas vaikus autobusu, prašė, kad nuo stotelės R. P. ją paimtų su automobiliu, bet jis pasakė, kad kažkas su kėbulu netvarkoj. Ji atėjo pėsčiomis. Kai atvyko, automobilis stovėjo gatvės pradžioje, už kelių namų, prie keliuko. Po pusvalandžio pradėjo ruošti vaikus, atvyko VTAT darbuotojos. R. P. buvo blaivus. Gal po pusvalandžio, kai atvažiavo socialiniai darbuotojai, jis išgėrė. Ji nematė kaip R. P. vairavo, jis ir vairuoti negalėjo, tam nebuvo pagrindo. Jis buvo išėjęs, bet po kelių minučių atėjo parūkęs su kaimynu. Ji šalia visą laiką nebuvo, nuvedė vaikus į kitą kambarį. Automobilio rakteliai buvo R. kambaryje. Vaiko teisių apsaugos tarnyboje buvo posėdis, per kurį pasakė, kad jei bus dar vienas pažeidimas, tai atims vaikus. Pas juos buvo smurtas šeimoje, nuo to ir prasidėjo problemos su Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Pradėjo rinkti vaikams rūbelius, kad važiuotų į parką, socialinės darbuotojos buvo name, kalbėjo su R.. Nematė jo visą laiką, jis buvo išėjęs parūkyti balkone.
Liudytojas A. J., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad buvo iškvietimas į (duomenys neskelbtini) gatvę dėl neblaivaus vairuotojo. Vykstant nurodytu adresų, automobilio minėtais numeriais nematė. Nuvykus buvo vaiko teisių apsaugos darbuotojos. Jis asmeniškai R. P. vairuojančio nematė. Jo blaivumą tikrino pagal asmens, mačiusio vairavimo faktą, rašytinį paaiškinimą. Buvo priėjęs prie R. P. automobilio, nepamena, ar buvo vairavimo požymių. Girtumą tikrintis R. P. ne iš karto sutiko, į priklausomybės ligų centrą jį vežė kitas ekipažas. R. P. neigė vairavimo faktą. Jie pagal pranešimą turi vykti į įvykio vietą, jei asmuo vairuoja, sustabdyti, prisistatyti, kilus įtarimams, patikrinti blaivumą. Šiuo metu jau nebūtina surašyti nušalinimo nuo vairavimo akto. Jei transporto priemonė netrukdo eismui, jos neprivalu nuvežinėti.
Byloje esančiame liudytojo A. J. apklausos protokole nurodyta, kad 2017 m. gegužės 22 d., darbo metu, apie 11.07 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) gatvės nuo (duomenys neskelbtini) namo išvažiavo automobilis BMW, valst Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas neblaivus. Pagal šį pranešimą nuvyko į (duomenys neskelbtini) g. ir ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) pamatė stovintį užrakintą automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo niekur matyti nebuvo. Ir jiems važiuojant toliau (duomenys neskelbtini) gatve ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) juos sustabdė ir kreipėsi Socialinio paramos centro darbuotoja R. B., kuri paaiškino, kad gavo skambutį apie tai, jog šiuo adresu yra neblaivus asmuo R. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuris atsakingas už savo mažamečius vaikus. R. B. parodė, kad jai su kolege J. Ž. atvykus pas R. P. į namus, pamatė, kad pastarasis girtas, nuo jo sklido alkoholio kvapas, elgėsi jis agresyviai, nesutiko, kad būtų iškviesti policijos pareigūnai ir jam būtų patikrintas blaivumas. Bendraujant su R. B. iš (duomenys neskelbtini) namo išėjo R. P. ir R. B. nurodė, jog tai tas pats asmuo, kuris vairuodamas automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo. Pradėjęs bendrauti su R. P., pajuto nuo jo skindant alkoholio kvapą, jo akys buvo paraudusios, judesiai nekoordinuoti, kalba nerišli. Akivaizdžiai matėsi, kad jis neblaivus. Todėl R. P. buvo pasiūlyta alkotesteriu pasitikrinti blaivumą. Iš pradžių R. P. atsisakė pasitikrinti blaivumą, bet vėliau sutiko ir alkoholio matuokliu jam buvo nustatytas 2,08 promilių girtumas. Su nustatytu girtumu R. P. nesutiko, ant bet kokių dokumentų pasirašyti atsisakė. R. P. buvo nuvežtas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą kraujo paėmimui girtumui nustatyti, tačiau R. P. kraują duoti atsisakė, apie ką pažymėta med. apžiūros akte (b. l. 19).
Byloje esančioje asmens neblaivumo patikrinimo pažymoje užfiksuota, kad 2017 m. gegužės 22 d., 11.38 val., R. P., gim. (duomenys neskelbtini), alkotesteriu nustatytas 2.08 promilių girtumas (b. l. 20).
2017 m. gegužės 22 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 865 nurodyta, kad R. P. kraujo duoti atsisakė, todėl medicininė išvada nepadaryta (b. l. 23).
ANK 422 str. 7 d. numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, ir už neblaivumo patikrinimo vengimą. R. P. parodymus, kad jis 2017 m. gegužės 22 automobilio nevairavo, o atliekant medicininę apžiūrą kraujo duoti atsisakė, nes nesuprato, kad yra tikrinamas dėl vairavimo esant neblaiviam, teismas vertina kaip jo gynybinę poziciją siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Aplinkybė, kad R. P. vairavo automobilį būdamas neblaivus nustatyta nuosekliais liudytojų R. B. ir J. Ž. parodymais. Teismo posėdyje apklausta R. B. paaiškino, kad matė kaip R. P. sėdo į kieme stovėjusį automobilį ir išvažiavo po to, kai ji pranešė, kad iškvies policiją jo neblaivumui nustatyti. Liudytoja J. Ž. parodė, kad tiesiogiai R. P. vairuojančio nematė, tačiau matė nuvažiuojantį automobilį (duomenys neskelbtini) gatve, po to R. P. kieme nebuvo. Ji mobiliuoju telefonu skambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Abi šios liudytojos patvirtino, kad praėjus maždaug 10-15 minučių, R. P. grįžo namo jau pėsčiomis. Iš esmės analogiškus paaiškinimus šios liudytojos davė nuo pat įvykio pradžios. Tai, kad R. P. galimai neblaivus vairuoja automobilį užfiksuota ir byloje esančioje Birt ataskaitų žiūryklėje. Priešingai, nei nurodo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, teismas nenustatė jokių aplinkybių, kad šios liudytojos būtų suinteresuotos melagingai apkaltini R. P. vairavus transporto priemonę, kas sudarytų pagrindą abejoti jų parodymų patikimumu. R. B. ir J. Ž. yra VTAS darbuotojos, jos atvyko į R. P. namus gavusios informacijos, kad jis yra neblaivus su mažamečiais vaikais. Kaip nustatyta iš bylos duomenų, ši informacija pasitvirtino. R. P. nurodo, kad liudytojos jį apkalba siekdamas atimti iš jo vaikus, tačiau teismas vertina, kad VTAS darbuotojų pareiginių funkcijų vykdymas, nereiškia jų suinteresuotumo administracinio nusižengimo byloje. Juolab, kad vaiko teisių pažeidimo konstatavimui reikšmingas yra pats tėvo ar globėjo neblaivumo faktas, o ne tokio asmens vairavimas esant neblaiviam. Pažymėtina, kad Liudytojos R. B. ir J. Ž. parodymus teisme davė būdamos įspėtos dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Teismo posėdyje apklausta liudytoja N. M. nurodė nemačiusi, kad R. P. būtų vairavęs automobilį, tačiau ši liudytoja taip pat pripažino, kad nebuvo visą laiką kieme, nes buvo su vaikais name, todėl jos parodymai nepaneigia teismo posėdyje apklaustų liudytojų R. B. ir J. Ž. parodymų. Teismas taip pat atmeta ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versiją, kad jo automobilis buvo sugedęs, todėl jis negalėjo juo važiuoti. Liudytojos R. B. nurodė, kad nepastebėjo jokių automobilio gedimų, kai R. P. jį užvedė. Be to, byloje esančiame 2017-05-26 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole, tokie gedimai, dėl kurių automobilis BMW 318, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) negalėtų pajudėti iš vietos, taip pat neužfiksuoti.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 7 str. 8 p. numatyta, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų. Analogiškas reikalavimas numatytas Kelių eismo taisyklių 17 punkte. Taigi, šios normos yra blanketinės, jos nukreipia į poįstatyminį teisės aktą – Vyriausybės nustatytą neblaivumo ar apsvaigimo tikrinimo tvarką. Lietuvos Respublikos vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (2017-06-13 redakcija) patvirtinus Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės. Šių Taisyklių II skyriaus 3 dalyje nustatyta, kad jeigu įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tikrinimo objektyviai neįmanoma atlikti arba per tikrinimą nustatoma, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija – daugiau kaip 1,5 promilės, arba nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo vengia tikrinimo, pristato šiuos asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Nagrinėjamu atveju, R. P. alkoholio matuokliu nustačius 2,08 prom. girtumą (t. y. viršijus 1,5 prom. ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė), jis buvo pristatytas į sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros, tačiau atsisakė duoti kraujo tyrimui atlikti. Lietuvos teismų praktikoje yra suformuota pozicija, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, kad asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N63-5512/2010).
Motyvuojamoji dalis
Teismas laiko nepagrįstais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, kad jis nesuprato, jog turi tikrintis neblaivumą dėl vairavimo esant neblaiviam. Iš byloje apklaustų liudytojų parodymų nustatyta, kad vairavimo faktas buvo nustatinėjamas jau policijos pareigūnams atvykus į R. P. namus, tuo metu jis išsakė savo poziciją dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, t.y. neigė vairavęs. Be to, policijos pareigūnas A. J. apklausiamas tyrimo metu parodė, kad su nustatytu girtumu R. P. nesutiko, ant bet kokių dokumentų pasirašyti atsisakė. Teismo posėdyje apklaustos liudytojos R. B. ir J. Ž. taip pat patvirtino, kad R. P. iš pradžių atsisakė pasitikrinti girtumą. Šios aplinkybės paneigia R. P. aiškinimą, kad policijos pareigūnai jam neišaiškino atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūra teisinių padarinių.
Pažymėtina, kad prokurorė 2017-06-13 priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą R. P. atžvilgiu, nes nebuvo padaryta BK 281 str. 7 d. numatyta nusikalstama veika. Šis nutarimas yra įsiteisėjęs, teismas negali vertinti jo teisėtumo ir pagrįstumo.
Remdamasis išvardintų įrodymų visuma, teismas konstatuoja, kad R. P. 2017 m. gegužės 22 d., apie 11.05 val., (duomenys neskelbtini) g., vairavo automobilį BMW 318, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir pristatytas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą kraujo mėginio paėmimui dėl girtumo nustatymo, atsisakė duoti kraujo, dėl ko nebuvo nustatyta alkoholio koncentracija jo kraujyje. Tokiais savo veiksmais R. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 str. 7 d.
R. P. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, taip pat atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, į R. P. asmenybę apibūdinančius duomenis – dirbantis, administracine tvarka baustas, taip pat ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad administracinėms nuobaudoms keliami tikslai bus pasiekti R. P. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 str. 7 d., padarymą paskyrus jo sankcijoje numatytą baudą, taip pat skiriant ANK 422 str. 9 d. numatytą privalomą skirti administracinio poveikio priemonę– teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25, 28, 32 str., 422 str. 7 d. ir 9 d., 635 str. 1 d. 1 p., 636 str.,675 str. 3 d.,
nutaria:
R. P. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 str. 7 d., skirti nuobaudą – 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų dydžio baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dvejiems metams).
Nutarimas per 20 dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644-647 str. nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001.Mokant baudą, būtina nurodyti nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 17065769840.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 str. 1 d.).