- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-22
- Bylos Nr.
- 2-3029-560/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00146-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- BUAB „Laiprota“
- Atsakovas
- G. S.
- Kategorijos
- 2.6.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.3.8Teismo sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Laiprota“ ieškinį atsakovui G. S. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovas BUAB „Laiprota“ kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 1-11), kuriuo prašo iš atsakovo G. S. ieškovo naudai priteisti 36 339,45 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2017-05-24 nutartimi UAB „Laiprota” buvo iškelta bankroto byla. Atsakovas G. S. įmonės direktoriaus pareigas ėjo nuo 2008-05-22 iki teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB „Laiprota“ įsiteisėjimo dienos. Bankroto administratoriaus išsiuntė paštu bankrutuojančiai įmonei ir įmonės direktoriui G. S. reikalavimą dėl dokumentų ir turto pateikimo. Pranešimas atsakovui G. S. buvo įteiktas, tačiau nei įmonės dokumentai, nei turtas nebuvo perduoti. Tuomet bankroto administratorius kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo G. S. už teismo įpareigojimų nevykdymą. Vilniaus apygardos teismas 2017-09-08 nutartimi nutarė G. S. skirti baudą, tačiau įmonės dokumentai bei turtas iki šios dienos neperduoti.UAB „Laiprota“ niekada nėra teikusi finansinės atskaitomybės dokumentų. Kadangi BUAB „Laiprota“ nei vienas direktorius neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų, nėra galimybės nustatyti kada įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. BUAB „Laiprota“ veikė nuostolingai jau 2007-12-16, tai įrodo AS „Reverta“ kreditorinis reikalavimas, kai įmonė, suėjus Kreditavimo sutarties terminui, negražino kredito bei palūkanų. Be to iš VSDFV Klaipėdos skyriaus pateiktų pažymų matoma, kad įmonė VSD įmokų nebemokėjo nuo 2008 metų. Vadovaujantis Vilniaus apygardos teismo 2017-05-24 nutartimi, VĮ „Registrų centro“ ir VĮ „Regitra“ duomenimis, įmonė neturi jokio turto. Kitokių duomenų, kad įmonė būtų turėjusi turto bankroto administratoriui nėra pateikta. Įmonė turėjo pradelstą mokėjimą AS „Reverta“, todėl galima daryti išvadą, kad įmonė jau 2007 metais gruodžio 16 dieną buvo nemoki, nes įmonė turto neturėjo, taigi ji prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui įvykdyti negalėjo. VSDFV finansinėje ataskaitoje matyti, kad įmonė už savo darbuotojus VSD įmokų nemokėjo ir jau 2008-01-01 buvo susidariusi 9 425,00 Eur skola. Iš turimų duomenų galima daryti išvadą, kad įmonė jau nuo 2007 metų gruodžio 16 dienos buvo nemoki ir nuo to momento kreditorių reikalavimai sistemingai didėjo iki pat bankroto bylos iškėlimo. Atsakovui pareiga atlyginti padarytą žalą kyla dėl to jog paaiškėjus, kad įmonė negali atsiskaityti su įmonės kreditoriais, atsakovai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 9 str. 1 d.). Atsakovas tinkamai nevykdė savo pareigų, nuo pat įmonės įsteigimo momento, t. y. nuo 2007-05-16, nei vienas įmonės vadovas neteikė Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų. Jeigu atsakovas šią pareigą būtų vykdęs tinkamai, bankroto administratorius būtų turėjęs galimybę net ir neperėmęs įmonės dokumentų iš VĮ „Registrų centro“ gauti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus ir iš šių dokumentų nustatyti, ar įmonė turėjo turto savo veiklos laikotarpiu. Be to, iškėlus bankroto bylą atsakovas G. S. nevykdė Vilniaus apygardos teismo 2017-05-24 nutartimi nustatytos pareigos perduoti administratoriui visą įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis (ĮBĮ 8 str. 1 d.). Atsakovas, žinodamas, jog įmonė yra nemoki ir negalės vykdyti savo įsipareigojimų, neteikdamas finansinės atskaitomybės dokumentų slėpė tikrąją situaciją, neinformavo kreditorių apie sunkią įmonės padėtį, sudarinėjo naujus sandorius, prisiėmė naujų įsipareigojimų. Atsakovas įmonės vadovu tapo 2008-05-22, tuomet nedelsiant turėjo sudaryti įmonės balansą ir susipažinti su įmonės finansine padėtimi, ieškovas mėnesio laiko tarpą laiko protingu ir pakankamu susipažinti su įmonės finansine padėtimi. Taigi atsakovas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo privalėjo sužinoti 2008-06-22. Vadovaujantis IBĮ 8 str. 1 d. dėl bankroto bylos iškėlimo vadovas turi kreiptis per 5 dienas, todėl analogiškai atsakovas G. S. dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo turėjo kreiptis per 5 dienas, t. y. iki 2008-06-27. Atsakovas nepateisinamai delsė, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nors jo vadovavimo laikotarpiu remiantis turimais duomenimis įmonė buvo nemoki ir sistemingai didino įsiskolinimus kreditoriams. Įmonės vadovo civilinė atsakomybė už žalą atsiranda tuomet, kai esant įmonei nemokiai, nepaduodamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, yra vertinama kaip įmonės vadovo padaryta žala. Atsakovo neveikimas pasireiškė nuo privalėjimo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo iki kol buvo įmonės direktorius, t. y. nuo 2008-06-27 iki 2017-06-06. Išaugę kreditoriniai reikalavimai nesikreipiant dėl bankroto bylos iškėlimo - AB „Vilniaus sigma“ – 1 957,86 Eur skola ir 537,15 Eur palūkanos, skola su palūkanomis susidarė nuo 2011-12-08 iki 2017-06-06; AS „Reverta“ išaugusių palūkanų suma – 33 844,44 Eur, palūkanos susidarė 2008-06-27 – 2017-06-06. Viso žala sudaro 36 339,45 Eur sumą, kurią ir prašo priteisti iš atsakovo.Atsakovas G. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Atsakovas G. S. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai, prašymo atidėti teismo posėdį atsakovas nepateikė, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).Teismas pažymi, jog ieškinyje nurodyta prašoma priteisti suma yra 33 844,44 Eur, tačiau iš ieškinio turinio bei ieškovo atstovės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, jog ieškovo prašoma priteisti suma iš atsakovo yra 36 339,45 Eur. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad UAB „Laiprota“ direktoriumi nuo 2007-05-16 iki 2008-05-22 buvo L. V., o atsakovas G. S. įmonės direktoriaus pareigas ėjo nuo 2008-05-22 iki teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB „Laiprota“ įsiteisėjimo dienos (b. l. 12-14). Bankroto byla UAB „Laiprota“ buvo iškelta Vilniaus apygardos teismo 2017-05-24 nutartimi (1 t., b. l. 15-16). Pradinis ieškinys šioje byloje buvo pareikštas ir atsakovui L. V., tačiau šiam mirus, Vilniaus apygardos teismas 2018-04-09 nutartimi civilinę bylą L. V. atžvilgiu nutraukė (b. l. 112). Vilniaus apygardos teismas 2017-09-08 nutartimi skyrė atsakovui G. S. baudą už teismo įpareigojimų nevykdymą, t. y. už dokumentų neperdavimą bankroto administratoriui (b. l. 18-20).Ieškovas prašo iš atsakovo G. S. ieškovo naudai priteisti 36 339,45 Eur žalos atlyginimą. Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl juridinio asmens vadovo kompetencijai priskirtų pareigų nevykdymo ir to pasėkoje, kaip nurodo ieškovas, vadovui kylančios civilinės atsakomybės dėl bendrovės kreditorių patirtų nuostolių. Teisminėje praktikoje nurodoma, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, jog šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) 8 straipsnio 4 dalis)(LAT 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad administracijos vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (LAT 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Tenkinant ieškinį dėl žalos atlyginimo iš įmonės vadovo, jo civilinei atsakomybei kilti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 str.). Civilinės atsakomybės kilimo sąlygas tokio pobūdžio bylose privalo įrodyti ieškovas, t. y., ieškovas privalo įrodyti ne tik neteisėtus atsakovo veiksmus, bet ir padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas (ar savininkas) kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (LAT 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013).Nagrinėjamu atveju ieškovas, įrodinėdamas atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš civilinės atsakomybės kilimo sąlygų, faktą, nurodo, jog atsakovas, bendrovei buvus nemokiai, pažeidė įstatymo normas laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintas bankroto bylos iškėlimo pagrindas – įmonės nemokumas. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taip pat ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, atsižvelgiant į minėtas teisės aktų nuostatas, nagrinėjamu atveju siekiant nustatyti, ar atsakovo G. S. veiksmai gali būti vertinami kaip neteisėti veiksmai valdant įmonę, būtina įvertinti, ar BUAB „Laiprota“ ieškovo nurodytu terminu, t. y. 2007-12-16 buvo nemoki ir dėl to įmonės vadovui jau nuo to laiko kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas šiuo atveju sutinka su ieškovo ieškinyje išdėstytais argumentais, jog įmonei neteikiant finansinės atskaitomybės dokumentų nėra galimybės nustatyti, kada įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Kad įmonė tokių dokumentų yra nurodyta minėtoje teismo 2017-05-24 nutartyje dėl bankroto bylos UAB „Laiprota“ iškėlimo, kurioje teismas yra konstatavęs, jog įmonė „aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikė. Įmonė Juridinių asmenų registre įregistruota 1995 m., tačiau finansinės atskaitomybės dokumentų nėra teikusi, todėl įvertinti įmonės mokumą pagal pateiktą balansą(-us) nėra galimybės. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, įmonės vardu nekilnojamas turtas neregistruotas; VĮ „Regitra“ duomenimis, įmonės vardu transporto priemonės neregistruotos. Pagal VSDFV viešus duomenis įmonė neturi apdraustų darbuotojų, turi 5 558,69 Eur skolos“. Dokumentų nepateikimas yra vertinamas kaip sąmoningas įmonės blogos turtinės padėties ir nemokumo slėpimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-479/2011). Iš ieškovo į bylą pateiktų įrodymų matyti, jog įmonė 2007-12-15 turėjo pradelstą 49 0613,15 Eur mokėjimą AS „Reverta“ (1 t., b. l. 54-55), su kuria 2007-09-18 buvo sudaryta kreditavimo sutartis, 2007-10-09 buvo sudaryta Faktoringo sutartis (1 t., b. l. 56-63). Tokiu būdu sutiktina su ieškovu, jog įmonė, turėdama pradelstą mokėjimą, jau 2007-12-16 buvo nemoki, nes įmonė nei turto, nei darbuotojų neturėjo, taigi ji prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui įvykdyti negalėjo. Nustačius, jog įmonė jau 2007-12-16 buvo nemoki, įmonės vadovas atsakovas G. S. privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka. Vadovo civilinę atsakomybę lemia jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas. Viena tokių pareigų - pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai. Šiuo atveju minėta, jog atsakovas įmonės vadovu buvo laikotarpiu nuo 2008-05-22 iki bankroto bylos iškėlimo. Tokiu būdu sutiktina su ieškovu, jog atsakovas apie įmonės nemokumą turėjo sužinoti apie 2008-06-22, o kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą per 5 dienas, t. y. iki 2008-06-27, tačiau atsakovas šios savo pareigos neįvykdė. Jeigu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai įmonei nesikreipiama laiku, įmonės vadovui kyla pareiga atlyginti dėl to kreditorių patirtą žalą. Atsakovo neveikimas padarė žalos kreditorių finansiniams interesams bei pačiai bendrovei, todėl yra priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo. Ieškovas nurodo, jog išaugę kreditoriniai reikalavimai laiku nesikreipiant dėl bankroto bylos iškėlimo yra tokie: AB „Vilniaus sigma“ – 1 957,86 Eur skola ir 537,15 Eur palūkanos, skola su palūkanomis susidarė nuo 2011-12-08 iki 2017-06-06 (1 t., b. l. 97-98); AS „Reverta“ palūkanų, susidariusių laikotarpiu nuo 2008-06-27 iki 2017-06-06 suma – 33 844,44 Eur (1 t., b. l. 23-24). Žala atsirado atsakovo G. S. vadovavimo įmonei metu, todėl teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, tai, jog atsakovas nepateikė jokių prieštaravimų dėl jo atžvilgiu pareikšto ieškinio, sprendžia, jog ieškovo ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai.CPK 98 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato pagalbą. Ieškovas pateikė įrodymus, jog patyrė 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1 t., b. l. 100-101), todėl teismas šią sumą priteisia ieškovo naudai iš atsakovo. Taip pat iš atsakovo valstybei priteisiamas žyminis mokestis proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 260 str., 268 str., 270 str., 307 str., teismas
nusprendė:
Ieškovo BUAB „Laiprota“ ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo BUAB „Laiprota“ (į. k. 123209832) naudai 36 339,45 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (36 339,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-02-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 200,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš atsakovo G. S. valstybės naudai 1 027,00 Eur.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.