- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-10
- Bylos Nr.
- I-378-644/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01808-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- Z. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. M. (Z. M.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Z. M. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), 4400 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo iki pilno sprendimo įvykdymo (b. l. 2-9).
Pareiškėjas skunde nurodė, jog laikotarpiu nuo 2018-05-09 iki 2018-06-22 buvo laikomas Ligoninėje netinkamomis, nežmoniškomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Pažymėjo, kad dušinėje jam nebuvo užtikrintas privatumas dėl neįrengtų pertvarų, pareiškėjas maudėsi duše kartu su kitais asmenimis. Dušo patalpoje neįrengta vieta persirengti ir laikyti asmeniniams drabužiams. Drabužių kabyklos įrengtos taip, kad rankšluosčiai ir apatiniai drabužiai nuo vandens sušlapdavo. Grindys patalpoje slidžios, kilimėliai nedezinfekuojami, sienos nešvarios. Duše taip pat neįrengtos rankenos (prisilaikyti, kad nepaslysti), elektros instaliacija drėgna, todėl kyla pavojus gyvybei ir sveikatai. Ligoninės parduotuvėje nėra galimybės nusipirkti norimų prekių, atnešamos brangesnės, abejotinos kokybės bei nelietuviškais pavadinimais prekės, nenurodomas jų galiojimo laikas, vartojimo būdas, laikymo sąlygos. Būrio specialistas neatneša mėsos produktų. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė orumo pažeminimą, diskomfortą, psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, tapo dirglus, jaučia fobiją aplinkai.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepimu (b. l. 15-19) su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad pareiškėjas į Ligoninę buvo atvežtas 2018-05-09 ir patalpintas į Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo patalpą Nr. 203. Laikotarpiu nuo 2018-05-10 iki 2018-05-17 pareiškėjas buvo išvežtas į LSMU KK, o nuo 2018-06-16 perkeltas į Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo patalpą Nr. 204. Ligoninėje dušo patalpos įrengtos pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-07-29 įsakymu Nr. V-737 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47:2011 reikalavimus. Ligoninėje dušo kabinos įrengtos taip kad nuteistieji prausiasi po vieną. Kabinose yra pakankamai vietos persirengti, pasidėti (pasikabinti) asmeninius drabužius. Dušo patalpose yra dušo užuolaidos, kurios dalina dušo patalpą nuo persirengimo patalpos. Nuolatinį aplinkos valymą ir dezinfekciją atlieka tvarkinys (nuteistasis, dirbantis skyriuje) arba slaugytojos padėjėja pagal skyriaus Dezinfekcijos planą. Pažymėjo, kad laisvės atėmimo įstaigos teisinis reglamentavimas, kurioje veikia parduotuvė, administracijai nenumato pareigos užtikrinti, kad šiose parduotuvėse būtų konkrečių rūšių ir savybių maisto produktų. Pareiškėjas pagal pateiktus prašymus gavo prašomus maisto produktus ir kitas prekes, minėtą aplinkybę patvirtina pareiškėjo parašai. Pareiškėjas skunde nedetalizuoja, kokių konkrečiai prekių ir kada parduotuvėje nebuvo, todėl Ligoninei nėra galimybės retrospektyviai patikrinti ir (ar) paneigti pareiškėjo minimas aplinkybes. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Ligoninės veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti neturtinės žalos suma.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas teismui pateikė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta galimai neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais laikant jį Laisvės atėmimo vietų ligoninėje netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2018-05-09 iki 2018-06-22.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos darbuotojai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., LVAT 2007-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.
Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis dėl netinkamai įrengtos dušo patalpos. Pažymėjo, kad duše nebuvo užtikrintas privatumas, nes buvo neįrengtos pertvaros ir nuteistieji maudėsi vienoje patalpoje.
Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-07-29 įsakymu Nr. V-737 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai (toliau - Higienos norma HN 47:2011) 34 punktą, kiekvienas dušas ar vonia turi būti įrengti atskiroje patalpoje ar uždaroje kabinoje. Jeigu vonia ar dušas ir tualetas įrengiami šalia vienvietės palatos, tuomet jie gali būti įrengti kartu (vienoje patalpoje).
Atsakovo atstovas pažymėjo, kad Ligoninėje dušo patalpų įrengimas atitinka Higienos normos HN 47:2011 reikalavimus. Dušo kabinos įrengtos taip, kad nuteistieji prausiasi po vieną. Pareiškėjo argumentus dėl bendrų dušų paneigia atsakovo atstovo į bylą pateikta Ligoninės Vidaus ligų skyriaus dušo patalpų foto nuotrauka, iš kurios matyti, kad dušo kabinos įrengtos taip, kad nuteistieji prausiasi po vieną (b. l. 70). Minėtais duomenimis taip pat nustatyta, kad dušo kabiną nuo likusios (persirengimo) patalpos skiria dušo užuolaida, nuteistieji persirengia persirengimo patalpoje, taigi pareiškėjo argumentai dėl privatumo neužtikrinimo ir persirengimo patalpos neįrengimo duše atmestini kaip nepagrįsti.
Lietuvos higienos norma HN 47:2011 numato, kad santechniniai įrenginiai turi būti techniškai tvarkingi, švarūs, be matomų defektų (Lietuvos higienos normos HN 47:2011 38 p.). Sienos, prie kurių numatoma tvirtinti santechninius įrenginius, turi būti padengtos drėgmei atspariomis medžiagomis. Patalpų, kuriose įrengti dušai, vonios, grindys, sienų paviršiai turi būti atsparūs drėgmei (39 p.). Remiantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punktu, sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Iš Ligoninės Vidaus ligų skyriaus dušo patalpų foto nuotraukų matyti, kad dušo patalpų sienos ir grindys padengtos glazūruotomis plytelėmis, kas atitinka Lietuvos higienos normos HN 47:2011 39 punkto reikalavimus. Teismas pažymi, kad teisės aktai nenumato atramų rankoms įrengimo dušo patalpose, todėl pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių atmetami.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai” 35 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka. Remiantis Ligoninės direktoriaus 2017-04-10 įsakymu Nr. V-71 yra patvirtintos Aplinkos paviršių valymo ir dezinfekavimo tvarkos 4.2.2 papunktį, paviršių valymą ir dezinfekciją Ligoninės skyriuose atlieka tvarkinys (nuteistasis, dirbantis skyriuje) arba slaugytojos padėjėja kiekvieną dieną pagal skyriaus „Dezinfekcijos“ planą (b. l. 44-49).
Ligoninės Gydomųjų korpusų gyvenamųjų patalpų dušo patalpų valymo darbų registravimo žurnalo įrašai (b. l. 53-55) patvirtina, kad dušo patalpų valymas ir dezinfekcija atliekama reguliariai, šiuos darbus vykdo atsakingi asmenys. Duomenų apie tai, kad nurodyti darbai nebūtų vykdomi į bylą nėra pateikta. Byloje taip pat nėra duomenų, jog dėl nekokybiškai valomų ar dezinfekuojamų patalpų ir dėl to pareiškėjui sukeltų nepatogumų pareiškėjas būtų kreipęsis į Ligoninės administraciją. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar Ligoninės administracija, žinodama apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl netinkamai valomų ir nedezinfekuojamų dušo patalpų atmestini kaip deklaratyvūs.
Pareiškėjas nurodo, kad Ligoninės parduotuvėje nėra galimybės įsigyti norimų prekių, o būrio specialistas neatnešė jam mėsos produktų.
Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 76 punktą, gydytojui rekomendavus, nuteistiesiems leidžiama vartoti iš pataisos įstaigos atsivežtus ir (ar) įsigytus šių taisyklių 18 priede nurodytus maisto produktus. Teismas pažymi, kad pareiškėjas minėtas aplinkybes dėsto abstrakčiai ir aiškiai neįvardija, kokius konkrečiai produktus jis pageidavo įsigyti Ligoninės parduotuvėje. Nesant konkrečių duomenų, ko pareiškėjas negalėjo parduotuvėje įsigyti, pagal abstrakčius pareiškėjo skundo teiginius negalima konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumo. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjo prašymai leisti pirkti pageidaujamus maisto produktus ir būtiniausius reikmenis, atsižvelgiant į gydytojo rekomendacijas, buvo patenkinti (b. l. 23-32). Kitų duomenų, jog pareiškėjas nebūtų galėjęs įsigyti pageidaujamų produktų ir dėl to jam kilo nepatogumų, ar dėl šių aplinkybių pareiškėjas būtų kreipęsis į Ligoninės administraciją, byloje nėra.
Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 79 punktą nuteistuosius, bausmę atliekančius kalėjimų kamerose, pataisos namų ir laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerų tipo patalpose, maisto produktais, būtiniausiais reikmenimis ir kitais daiktais gali aprūpinti ir pataisos įstaigos personalas. Šiuo tikslu kiekvienam nuteistajam, turinčiam teisę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išduodamas prašymo blankas, kurį nuteistasis užpildo ir atiduoda personalui. Darbuotojas, gavęs prašymą, patikrina pataisos įstaigos buhalterijoje nuteistojo asmeninės sąskaitos likutį, taip pat nustato, ar įvykdžius nuteistojo prašymą nebus viršyta pinigų suma, už kurią nuteistajam leidžiama per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. Nupirktos prekės įteikiamos nuteistajam. Šis pasirašo prašyme, kuris įsiuvamas į nuteistojo asmens bylą.
Teismas pažymi, kad pareiškėjas skunde nedetalizavo koks konkrečiai specialistas ir kada nepristatė jam mėsos produktų, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Iš pareiškėjo prašymų leisti pirkti maisto produktus ir būtiniausius reikmenis matyti, kad jis, be kita ko, pageidavo įsigyti mėsos produktų ir pagal gydytojo rekomendacijas pageidaujamas prekes nusipirko iš asmeninių lėšų, minėtą aplinkybę patvirtina pareiškėjo parašai prašymuose (b. l. 23-32). Duomenų, jog pareiškėjui nebūtų pristatyti pageidaujami produktai, ar, kad dėl šių aplinkybių pareiškėjas būtų kreipęsis į Ligoninės administraciją, byloje nėra. Pareiškėjui aiškiai neįvardijus, kas ir kada nepristatė jam mėsos produktų, taip pat dėl šių aplinkybių nesiskundus pataisos namų administracijai, teismo vertinimu, atsakovui būtų pernelyg neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiškėjo teiginius, todėl jie nelaikytini pakankamais neteisėtų veiksmų konstatavimui.
Pareiškėjas nurodo, kad Ligoninės parduotuvėje prekės brangesnės, abejotinos kokybės, nelietuviškais pavadinimais, nenurodytas jų galiojimo laikas, vartojimo būdas, laikymo sąlygos.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, 78 punkte nustatyta, kad Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų pardavimo kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia pataisos įstaiga.
Pataisos įstaigose veikiančių parduotuvių parduodamų prekių kainų kontrolės tvarką nustato Laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų kontrolės taisyklės, patvirtintos 2009-07-09 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-172. Šių taisyklių 3 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, sudarydamas patalpų parduotuvei įrengti nuomos sutartį, privalo numatyti sąlygas, kad įstaigos parduotuvėje parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga. Įstaigos direktorius sudaro komisiją arba paskiria atsakingą asmenį tikrinti įstaigoje veikiančioje parduotuvėje parduodamų prekių kainas (5 p.). Prekių kainos turi būti tikrinamos ne rečiau kaip kartą per mėnesį ir palyginamos su maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainomis parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikia toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga (6 p.). Komisija arba atsakingas asmuo maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų tikrinimo rezultatus įformina aktu, kurio vienas egzempliorius įteikiamas parduotuvės savininkui, antras egzempliorius saugomas laisvės atėmimo vietos įstaigoje. Akto kopija pateikiama Kalėjimų departamentui (7 p.).
Į bylą pateikti duomenys apie Ligoninės parduotuvės prekių kainų ir galiojimo terminų patikrinimus patvirtina, kad įstaigoje vykdoma būtiniausių reikmenų ir maisto prekių kainų kontrolė (b. l. 33-40). Minėtais duomenimis nustatyta, kad patikrinimų metu prekių galiojimo terminai nebuvo pasibaigę, kainos neviršijo vidutinių rinkos kainų. Minėti duomenys patvirtina, kad esant kainų neatitikimui, Ligoninė kreipiasi į parduotuvės savininką dėl prekių kainų koregavimo (b. l. 39, 40). Byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo teiginius dėl nekokybiškų ar netinkamai ženklinamų prekių ir dėl to pareiškėjui kilusių nepatogumų. Bylos duomenimis taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Ligoninės administraciją dėl per didelių prekių kainų, netinkamos prekių kokybės ar nesuprantamo prekių ženklinimo. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl per didelių prekių kainų, netinkamos kokybės ar nesuprantamo prekių ženklinimo yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas nurodė, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, pažeminimu, diskomfortu. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.
Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Laisvės atėmimo vietų ligoninės) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo Z. M. (Z. M.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.