Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-10-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-351-626/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-02
Bylos Nr.
1S-351-626/2017
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-00576-2014-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgita Mačionytė, Vitalija Norkūnaitė, Audrius Cininas
Nuteistasis
S. F.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-351-626/2017
Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00576-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.16 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. spalio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgitos Mačionytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo S. F. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-31 nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisijos) 2017-08-09 nutarimą Nr. 59-144 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. F., panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. F. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-11 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-898-957/2015 nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis jam paskirta galutinė subendrinta 3 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją paskiriant atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į S. F. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014-06-03 iki 2015-01-05 (septyni mėnesiai 2 dienos).

Bausmės pradžia – 2015-11-20. Bausmės pabaiga – 2019-02-18, 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistasis atliko 2017-03-18.

Nuteistasis S. F. Komisijoje svarstytas ketvirtą kartą. 2017-08-02 vykusio posėdžio metu Komisija nutarė nuteistajam S. F. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Komisija siūlė nuteistajam nustatyti šias baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2019-02-18; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2019-02-18; dalyvauti elgesio pataisos programoje šešis mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datos.

Savo sprendimą Komisija motyvavo tuo, kad nuteistojo vidutinė nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodika yra vidutinė - 58 balai. Taip pat atsižvelgė į nuteistojo įvykdytas Komisijos rekomendacijas, vykdomas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, elgesį bausmės atlikimo metu, nuobaudų neturėjimą, 2 paskatinimus, paskutinis skatinimas – perkėlimas iš paprastosios į lengvąją grupę, užimtumą pataisos namuose - dirba, išlikusią motyvaciją dirbti laisvėje, dengiamą ieškinį, išlikusius socialinius ryšius, šiuo metu turimą gyvenamąją vietą (nors ir nuomojama), sutikimą su priežiūra, į poreikį būti pilnaverčiu visuomenės nariu, į turimus trumpalaikius ir realius planus, susijusius su dabartinės veiklos tęsimu ir šeiminiu gyvenimu.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-31 nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2017-08-09 nutarimą Nr. 59-144 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. F.. Teismas, įvertinęs tai, kad nuteistasis S. F. tik iš dalies atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo taikymo pagrindus, atsižvelgęs į tai, kad nuteistasis priklauso vidutinės rizikos grupei, jo nusikalstamo elgesio rizika nuo paskutinio svarstymo nepasikeitė ir pagal nuteistojo asmens byloje esančius duomenis nesant pagrindo pripažinti, jog jis padarė pakankamą pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką nurodė, jog asmens lygtinis paleidimas nėra įmanomas. Teismas taip pat nurodė, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, tarp kurių yra siekis nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, negali būti pasiekti taikant nuteistajam S. F. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas pažymėjo, kad šios aplinkybės leidžia spręsti, kad Komisijos nutarime išdėstytos išvados ne visiškai atitinka faktines aplinkybes ir dėl to spręstina, kad S. F. dar nėra pasiruošęs likusią bausmės dalį atlikti neizoliuotas nuo visuomenės.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis S. F. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-31 nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą.

Mano, kad skundžiamoje nutartyje atliktas fakto (vykusio praeityje, kuris ir taip jau yra žinomas) konstatavimas, nes teismas neatsižvelgė į aplinkybių visumą: teigiamai charakterizuojančius duomenis, į tai, kad atlikta didelė bausmės dalis (daugiau kaip pusė paskirtos bausmės), o tai atitinka BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Nuteistasis nurodo, kad jis yra įvykdęs socialiniame reabilitacijos plane numatytas priemones. Pažymi, kad teismas nutartyje nurodė, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu visiškai įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba darbų paskirstytoju, gauna atlyginimą, pataisos namuose dalyvauja įvairiose programose, susirinkimuose, užsiėmimuose, baigė kepėjo kursus, yra motyvuotas dirbti laisvėje, taip pat dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje, „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai“ programoje bei socialinio švietimo užsiėmimuose. Apeliantas nurodo, kad po paleidimo planuoja dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių plovėjų, kad finansinius įsipareigojimus dengia pagal galimybes ir pasiūlytą darbą. Socialiniai ryšiai yra glaudūs, palaikomi su artimaisiais laiškais, telefonu, pasimatymų metu yra lankomas žmonos. Lygtinio paleidimo atveju ketina gyventi pas sutuoktinę T. F., nuomojame kambaryje (duomenys neskelbtini).

Nurodo, kad atlikus pakartotino nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką, nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinės rizikos grupei – 58 balai. Nuteistasis nesutinka su teismo išvada, kad šis kriterijus formaliai šalina pagrindą taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, jei nėra akivaizdžios pažangos šį rodiklį sumažinti ir nurodo, kad tai subjektyvi teismo nuomonė, nes objektyvių priemonių šį rodiklį sumažinti nėra, o tai rodo faktas, kad po paskutinio nusikalstamo elgesio rizikos balų (nuo 62 iki 58) sumažinimo iki šios dienos jis buvo perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę. Tai, apelianto nuomone, rodo jo teigiamą elgesio dinamiką, bet nusikalstamo elgesio rizikos balai dėl to nesumažėjo.

Apeliantas mano, kad šios aplinkybės jį charakterizuoja teigiamai, taip pat rodo teigiamą jam paskirtos bausmės poveikį. Nuteistasis skunde teigia, kad nusikaltimo pobūdis bei pavojingumo laipsnis yra vieni iš bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 straipsnis), kuriuo buvo vadovaujamasi skiriant bausmę nuosprendžiu. Šios kategorijos nėra numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau tekste – BVK) 7 skirsnyje. Nusikaltimo pavojingumo laipsnio kategorija jau realizuota skiriant bausmę nuteistajam ir jam atlikus nemažą jos dalį. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas, nustatinėdamas faktines aplinkybes, neskyrė dėmesio resocializacijos ir integracijos svarbai, kas padėtų lengviau adaptuotis laisvėje, taip pat neaptarė jokių argumentų ir nenurodė nei vienos priežasties, dėl ko apelianto atžvilgiu priimtas neigiamas sprendimas.

Taip pat apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Nurodo, kad jis yra nubaustas ir įstatymo nustatytą dalį bausmės, sudarantį faktinį pagrindą lygtiniam paleidimu iš pataisos įstaigų yra atlikęs. Teigia, kad bausmės paskyrimo faktas ir jos realus dalinis atlikimas padarė apeliantui poveikį, jis padarė kategorišką ir tvirtą išvadą, jog ateityje nebenusikals, ką įrodo nuteistojo teigiamas elgesys pataisos namuose. Nuteistasis mano, kad keičiant elgesį į gerąją pusę labiau padėtų teigiama aplinka – šeima, darbas, o ne pataisos namai ir tolesnis buvimas juose. Remdamasis Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Nr. R(92)16, rekomendacija Nr. R(99)22 pažymi, kad taikant visuomenines sankcijas ir priemones vietoje laisvės atėmimo bausmių, būtina atkreipti dėmesį į kitų sankcijų ir priemonių platesnį taikymą. Apeliantas mano, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių svarių aplinkybių, patvirtinančių būtinumą bausmę tęsti pataisos namuose, nes savo elgesiu ir požiūriu į visuomenę įrodė, kad bausmės paskirtį numatytą BK 41 straipsnyje jau yra realizavęs. Nuteistojo įsitikinimu, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, rėmėsi ir aiškino BK 41 straipsnio 2 dalimi. Tačiau jau nuteisdamas nuteistąjį, teismas įvertino visas galimybes ir skyrė bausmę, kurią jis atlieka.

Skunde pažymi, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą, vadovaujasi ne BVK 157 straipsniu, o bausmės tikslais. Kadangi bausmės tikslai yra skirtingi ir apima tiek nuteistojo pataisymą, tiek nubaudimą, tiek teisingumo principo įgyvendinimą ir pan., todėl teismas sprendimą nepaleisti nuteistojo lygtinai grindžia ne pataisymo tikslu, o prioritetu laiko nubaudimo tikslą. Tačiau Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje Nr. R(03) dėl lygtinio paleidimo nustatyta, kad lygtinis paleidimas yra viena iš veiksmingiausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui ir skatinančių reintegraciją, suteikiant kaliniui planuojamą, remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

Kolegija išnagrinėjusi bylą konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-31 nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga.

Pabrėžtina, kad šiame straipsnyje numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau šio termino suėjimas pats savaime neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis).

Vertinant galimybę paleisti nuteistąjį lygtinai svarbus yra materialiojo BVK 157 straipsnio 1 dalies kriterijaus nustatymas – ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Visų pirma, pagal nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą (atliktą ketvirtą kartą) naudojant OAsys metodiką, nustatyta, kad apeliantas priklauso ne žemai, o vidutinės rizikos grupei (nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas 58 balai: iš jų statiniai veiksniai sudaro – 40 balai (sumažinti galimybės nėra), dinaminiai veiksniai – 18 balų (yra galimybė sumažinti)). Pirmo svarstymo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta 62 balais, antrą ir trečią kartą – 58 balais.

Antra, nagrinėjamu atveju yra pagrindas teigti, kad nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę dėjo pastangas sumažinti nusikalstamo elgesio riziką, tačiau aukštesniojo teismo nuomonė, jos nėra pakankamos. Pažymėtina, kad Komisija, trečią kartą svarstydama klausimą dėl galimybės nuteistąjį paleisti lygtinai, priėmė nepalankų nuteistajam sprendimą, vienas iš motyvų buvo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką (įvertintą 58 balais) nebuvimas. Svarstant nuteistąjį Komisijoje ketvirtą kartą (nagrinėjamu atveju) – rizika nuo praeito karto nepasikeitė. Nuteistasis po trečiojo svarstymo buvo vieną kartą paskatintas: 2017-04-12 – perkeltas iš paprastosios į lengvąją grupę. Šios aplinkybės buvo žinomos apylinkės teismui nagrinėjant skundą dėl pirmesnio, 2017-04-12 Komisijos nutarimo bei apygardos teismui, nagrinėjant skundą dėl ankstesnės, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-02 nutarties. 2017-04-12 Komisijos nutarime buvo pateiktos rekomendacijos dėl nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: tęsti darbą; dalyvauti siūlomose reabilitacijos programose. Iš asmens bylos duomenų matyti, kad nuteistasis tęsė darbą, tačiau reabilitacinėse programose paskutinį kartą dalyvavo 2016-03-31. Taigi, Komisijos rekomendacijas nuteistasis po trečiojo svarstymo vykdė tik iš dalies. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad nėra objektyvių priemonių sumažinti jo nusikalstamo elgesio rizikos balą (dinaminius veiksnius).

Be to, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Taigi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą taip pat reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais, kas ir buvo padaryta šiuo atveju. Kolegija sprendžia, kad vertindamas galimybę nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, teismas pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo asmenybę bei elgesį prieš atliekant šią laisvės atėmimo bausmę, ankstesnius teistumus (ankščiau teistas 13 kartų (nusikaltimų recidyvas), 1 kartą taikytas lygtinis paleidimas, sąlygų nesilaikė), nusikalstamumo riziką, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir aplinkybes, į tai, kad nusikaltimams būdingas tapatus modelis, nusikaltimai sunkėja, dėl padarytų nusikaltimų kaltu neprisipažįsta, veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, padarytos veikos priskirtos sunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai, kaltinamojo padarytų veikų motyvai savanaudiški, nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, veikė bendrininkų grupėje. Nors S. F. turėjo frizuotojo, pastatų renovatoriaus specialybes, iki bausmės paskyrimo S. F. oficialiai nedirbo, gyveno iš laikinų ir atsitiktinių darbų. Teisėjų kolegija laiko, kad šiuo atveju negalima remtis tik nuteistojo skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad egzistuoja lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindai ir sąlygos, į skunde nurodytus teigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, ir visiškai nekreipti dėmesio be kita ko į pačios bausmės paskirtį, kas prieštarautų teisingumo principui. Šiuo atveju svarbus ir visuomenės saugumo interesas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Nuteistojo S. F. nurodytos šeiminės aplinkybės, tai, kad paleistas į laisvę turės gyvenamąją vietą, jo motyvaciją dirbti laisvėje, kad paleistas į laisvę turės darbą, teigiamai vertina. Nuteistojo elgesys tik patvirtina, jog jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Kita vertus, to šiuo atveju nepakanka taikyti S. F. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tai neleidžia daryti pakankamos išvados, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, gali visą laiką laikytis įstatymų reikalavimų, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. F. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-31 nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Audrius CininasVitalija NorkūnaitėJurgita Mačionytė