Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2012-10-18 · Civilinė byla Nr. 2-2554-122/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-10-18
Bylos Nr.
2-2554-122/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Elena Pauliukienė
Atsakovas
D. M.
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „Lucanika“
Kategorijos
  • 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2554-122/2012.Proceso numeris. 2-06-3-00434-2012-7.Procesinio sprendimo kategorija 44.2.; 44.2.4.1.; 44.5.2.;99.5.;114.11.;116.1.;116.4. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 18 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei, dalyvaujant atsakovei D. M., atsakovės atstovei - advokatei Giedrei Striaukienei, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei D. M., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Lucanika“ dėl žalos regreso tvarka priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 6414,00 Lt patirtų nuostolių, išmokėjus draudimo išmoką, atlyginimo, 192,00 Lt žyminio mokesčio, 242,00 Lt už suteiktą teisinę pagalbą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko. Gautas prašymas bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (b.l.107).

Ieškinyje nurodyta, jog jų bendrovės apdraustasis butas, esantis (duomenys neskelbtini), 2010-02-09 dėl atsakovės kaltės buvo užpiltas ir tą pagrindžia trečiojo asmens pranešimas. Nustatė, jog dėl turto sugadinimo yra padaryta žala. Sumokėję draudėjui 6414 Lt draudimo išmokos, siuntė atsakovei pretenziją, reikalaudami per 18 dienų jiems atlyginti nuostolius. Tačiau atsakovė tokio reikalavimo nepaisė, todėl kreipėsi į teismą. Mano, jog atsakovė pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teigė, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė patalpų savininko nesugebėjimu naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Kadangi atsakovės kaltė pasireiškė neatsargumu ir dėl to buvo užlietos patalpos, ji privalo atlyginti ieškovo patirtą žalą. Prašo visiškai ieškinio reikalavimus patenkinti, nes geruoju su atsakove nepavyko susitarti.

Atsiliepimas

Atsakovė su ieškovo reikalavimais visiškai nesutiko. Mano, kad ieškinys turėjo būti pareikštas ne jai, nes ji savo turtu rūpinosi tinkamai ir atsakingai. Pažymėjo, jog atsakovės kaltė dėl kaimyninio buto apliejimo nėra įrodyta. Prašė teismo atsižvelgti į tai, kad ieškovas visiškai netyrė žalos atsiradimo priežasčių, o pasikliovė tik vienu UAB „Lucanika“ direktoriaus pasirašytu pranešimu, jog pirmojo aukšto butas su rūsiu galėjo būti užlietas iš trečiojo aukšto patalpų dėl vidaus vandentiekio vamzdyno trūkimo. Vien ši trečiojo asmens – namo administratoriaus pažyma negali įrodyti atsakovės kaltės. Kaip labai abejotina, kad vanduo, aplenkęs antrąjį aukštą, pakliuvo tik į pirmojo aukšto ir rūsio patalpas. Jeigu trečiajame aukšte būtų įvykusi avarija, tai antrojo aukšto gyventojai tai būtų pajutę. Be to, labai jau įtartina, kad draudimo sutartis buvo sudaryta vasario mėnesį ir iškart atsitiko nelaimė. Nurodė, kad minėto namo patalpos yra poilsinio tipo, todėl žiemą niekas negyvena. Tačiau atsakovė ypač rūpinasi buto saugumu: turėjo ne sezono metu buto priežiūrai žmogų, o vasaros sezonui pasibaigus, iš visų talpų išleisdavo vandenį bei pastoviai elektra patalpose palaikydavo šilumą, todėl ji daugiau, negu kiti savininkai, sunaudodavo elektros energijos. Dėl to, butas visad būdavo jaukus ir sausas. Pastebėjo, kad tuo tarpu kaimyno – draudėjo, antstolio užfiksuotame protokole matyti, kad didžiausi pažeidimai atsirado rūsyje, kuriame nešildant ir jo nevėdinant, galėjo kilti minima žala savaime. Patikino, kad nei ieškovė, nei trečiasis asmuo nebuvo užėję į trečiojo aukšto butą, netikrino jų teiginių dėl tvarkingos patalpos, iš kurios, jeigu būtų buvęs užliejimas, matytųsi pėdsakai. Taip pat, reikalaujant atsakovei aprodyti nukentėjusias nuo vandens patalpas, pirmojo aukšto savininkas į jas neįsileido. Be to, prašė teismo atkreipti dėmesį į tai, kad patalpose pelėsis per vieną mėnesį neatsiranda. Tikėtina, kad kitiems savininkams nešildant savo sezoninių patalpų, juose kaupiasi drėgmė bei kondensatas neturi kur išgaruoti, nes nėra ventiliuojama. Taip pat, nepalaikant patalpose pastovios šilumos, juose esantys vamzdžiai galėjo sprogti, bet ne ieškovės apšildomame, be vandens vamzdynuose ir boileryje bute. Šiuo atveju nėra nustatyta jokių apipylimo priežasčių, o nesant priežasties ir ryšio su žala, kurios pagrįstų atsakovės kaltę, nėra pagrindo ją kaltinti. Prašo teismo vadovautis atsakovės pateiktais rašytiniais įrodymais dėl patalpų šildymo elektra, vandens kiekio sunaudojimo, sumokėtais mokesčiais bei ieškinio reikalavimus, kaip neįrodytus, atmesti.

Trečiojo asmens UAB „Lucanika“ atstovas nei į 2012-07-09 nei į 2012-10-04 teismo posėdžius neatvyko bei nepateikė atsiliepimo. Apie įvyksiančius teismo posėdžius pranešta tinkamai (Civilinio proceso kodekso 117, 124 straipsniai). Iš UAB „Lucanika“ direktoriaus A. V. 2012-09-24 gautas pranešimas, kad jis dalyvauti spalio mėnesio teismo posėdyje negalės, nes nuo 2012-09-17 iki 2012-10-04 bus išvykęs į iš anksto suplanuotą kelionę JAV (b.l.108).

Liudytoja D. T. parodė, jog prieš du metus, žiemą, jai paskambino atsakovė ir prašė apžiūrėti patalpas. Jai buvo pasakyta, kad skundžiasi kaimynai dėl užlieto buto. Kadangi kaltinimas rimtas, nuskubėjo į atsakovės butą ir iš pagrindų viską apžiūrėjo bei patikrino. Visa įranga, kaip ją paliko, tokia pat tvarkinga ir išliko. Rado tik kampe prie boilerio iš šlangelės nutekėjusio vandens šlakelį, kurį su rankšluosčiu pašluostė. Akivaizdu, kad šalinant iš vamzdynų ir broilerio vandenį, jis galėjęs užsilikti. Paprastai iš praktikos žino, kad dėl tų, vėliau išeinančių, kelių lašelių, reikia padėti kibirėlį. Patvirtino, kad atsakovės patalpos pastoviai buvo šildomos elektra, o vanduo, rengiantis žiemai, iš radiatorių, boilerio ir tualeto bakelio kasmet išleidžiamas. Išeinant iš buto, antrame aukšte ar žemiau, jokių vandens pėdsakų nepastebėjo. Tačiau lauke, prie namo, matė atsidariusius šulinį, triūsiančius darbininkus. Namą administravo UAB „Lucanika“, kuris apskaičiuodavo ir pateikdavo už paslaugas sąskaitas apmokėti. Tačiau nei tą dieną, nei kitą administratoriaus atstovai, kurie žino, kad ji turi raktą, nebuvo atvykę, nieko netyrė ir jokių aktų, kuriuos reikėtų dėl įvykio pasirašyti, nepateikė. Pamena, kad tuo metu lauke laikėsi apie 25 laipsnius šalčio, o daugumai namų esant vasaros poilsio tipo, neapšiltinti vamzdynai, išeinantys į išorę, trūkdavo. Dėl to, tokių problemų Juodkrantėje, ypač tais metais, pasitaikė daug. Jos akimis lyg namo išorėje, ties galimai esančiais vamzdžiais, matė nubėgusį vandenį ir pakilimus, bet buto viduje nieko panašaus nebuvo. Taip pat nematė jokių nukentėjusių asmenų ir patikino, kad iš atsakovės buto vanduo tekėti į kaimynų butus negalėjo, nes paprasčiausiai buto vamzdynuose vandens nebuvo. Kiek jai teko susidurti, tai už išorės vamzdynų eksploataciją yra atsakinga administruojanti įmonė, kuri ir privalėjo avariją tinkamai ištirti ir pateikti tokius įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Ieškovas dėl būsto, esančio (duomenys neskelbtini), draudimo liudijimą išdavė 2010-01-21 (b.l.9-10). Trečiasis asmuo – UAB „Lucanika“, kaip pastato, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius, 2010-04-26 į ieškovo raštą pranešė, kad įvykis atsitiko dėl vidaus vandentiekio vamzdyno trūkimo trečiame aukšte esančiose patalpose, kurios priklauso D. M.. Direktorius A. V. pranešime teigė, jog įvykis buvęs pastebėtas 2010-02-09, nors galėjo įvykti ir anksčiau, kadangi žiemos metu pastatas būna praktiškai negyvenamas. Už vidaus vamzdynų eksploataciją yra atsakingas patalpų savininkas (b.l.20).

Iš šioje civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2010-02-09 įvykio metu buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininke nuo 2007-03-30 buvo atsakovė (b.l.23), kuri 2010-07-26 patalpas pardavė (b.l.64-65). Akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ turto žalų vertintojas S. S. surašė Turto sunaikinimo, sugadinimo aktą (b.l.11-14). Iš šio akto matyti, kad ieškovui ir kompetentingai įstaigai – UAB „Lucanika“ 2010-02-26 buvo pranešta, jog dėl ilgalaikio ir didelio kiekio vandens bėgimo iš gretimos patalpos, 2010-02-09 buvo sulietas D. P. nuosavybės teise priklausantis pirmame aukšte (duomenys neskelbtini), esantis butas. Dėl užšalimo ir trūkusio vamzdžio, didelis kiekis vandens pateko ant lubų, sienų, grindų ir baldų. Apžiūros metu 2010-03-03 užlietame bute jautėsi pelėsių kvapas, vizualiai matėsi vietos pasidengusios pelėsiu, sienos vietomis apipelėjusios. Konstatuota, kad įvykio metu patalpose nieko nebuvo. Dėl ilgesnio drėgmės poveikio reikalinga keisti lubų, sienų ir grindų dangas (b.l.12). Taip pat akte pažymėta papildoma informacija: apie įvykį pranešta vėliau kaip per tris paras dėl buto savininkų išvykimo ir pridėtas akto priedas su nuostolių aprašymu (b.l.13-14). Pagal lokalinę sąmatą ieškovas apskaičiavo draudimo išmoką ir 2010-05-04 draudėjui sumokėjo 6414,00 Lt draudimo išmokos (b.l.15-17, 21-22).

Dėl įvykio atsakingu asmeniu nurodyta buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė D. M.. Kitų duomenų, apart trečiojo asmens UAB „Lucanika“ ieškovui pateiktą pranešimą apie techninę avarijos kilmę, nėra (Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei iš faktinių bylos aplinkybių nustatyta, kad atsakovės butas, nei anksčiau, nei akte pažymėta data - 2010-03-03, nebuvo apžiūrėtas ir netirta užpylimo, esančio dviem aukštais žemiau, galimybė.

Svarbu paminėti, jog buto savininkas privalo naudoti nuosavybės teisės objektą, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir pareigų (Civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalis), tame tarpe užtikrinti, kad iš jam nuosavybės teise priklausančio buto netekėtų vanduo į aukštu žemiau esantį butą. Darytina išvada, kad atsakovė jai nuosavybės teise priklausiusį turtą prižiūrėjo tinkamai. Byloje nėra pateikta duomenų, jog atsakovės patalpose nei anksčiau, nei ieškovo nurodytai ir trečiojo asmens menamai datai - 2010 m. vasario mėnesį, nei vėliau, t. y. iki buto pardavimo, jokios avarijos bute nebuvo. Akivaizdu, jeigu atsakovės bute būtų išsiliejęs vanduo, jame taipogi būtų galima pastebėti turto sugadinimo žymes.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnio l dalis numato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnio l dalyje numatytos aplinkybės. Buto savininkas, kuris netinkamai naudoja ir valdo nuosavybės objektą ir padaro kitiems asmenims žalą, privalo ją atlyginti, net ir nesant kaltės (Civilinio kodekso 6.266 str., 6.248 str. 3 d.). Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Civilinio kodekso 6.263 straipsnis). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (Civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalis).

Taigi, šiuo atveju atsakovę nėra pagrindo pripažinti atsakinga už ieškovo patirtą žalą dėl išmokėtos draudimo sumos esant galimam iš jos buto pirmame aukšte esančių patalpų užliejimui (Civilinio kodekso 6.263 straipsnis, 6.280 straipsnio 1 dalis).

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės taikymas yra siejamas su tam tikrais juridiniais faktais, kurie yra vadinami civilinės atsakomybės pagrindais. Yra skiriami tokie bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, kaltė. Būtinasis civilinės atsakomybės pagrindas yra žala. Nesant žalos, neįmanomas ir civilinės atsakomybės taikymas.

Ieškovas nagrinėjamoje byloje neįrodė aplinkybės, kad pirmame aukšte esančio buto užpylimo židinys yra trečiajame aukšte esantis atsakovės butas. Į bylą ieškovas pateikė tik patį turto apgadinimo, nuostolių apskaičiavimo ir draudimo išmokos draudėjai sumokėjimo faktus, todėl ištyrus byloje esančius įrodymus, labiau tikėtina, kad pirmojo aukšto butas aplietas ne iš trečiojo aukšto patalpos, nes neginčijamų įrodymų nepateikta (Civilinio kodekso 6.246 – 6.249 straipsniai).

Išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir liudytojos parodymus, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė teisines aplinkybes, įrodinėtinas byloje dėl žalos atlyginimo (Civilinio kodekso 6.245 – 6.249 straipsniai). Esant tokioms aplinkybėms ir įrodymams, darytina išvada, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Šaliai, kurios naudai priimamas teismo procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidos teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis). Tačiau tokios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nagrinėjamoje byloje tokių duomenų nepateikta, todėl bylinėjimosi išlaidos atsakovei iš ieškovo nepriteistinos (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis, 197, 200 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 93, 270, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei D. M., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Lucanika“ dėl žalos regreso tvarka priteisimo atmesti.

Atsakovei D. M. iš ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ bylinėjimosi išlaidų nepriteisti.

Sprendimą per 30 dienų, nuo jo priėmimo dienos, galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą šiame Apylinkės teisme.

Teisėja Elena Pauliukienė