- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-07-31
- Bylos Nr.
- 2-105-504/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-01449-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ledina Šinkūnienė
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- V. K.
- Trečiasis asmuo
- Rokiškio rajono 2-ojo notaro biuro
- Advokatai
- Mindaugas Beinaravičius, Kęstutis Galvičius
Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Ledina Šinkūnienė, sekretoriaujant Jolantai Samėnienei, dalyvaujant ieškovo R. K. atstovui advokatui Kęstučiui Galvičiui, atsakovei V. K., atsakovės atstovui advokatui Mindaugui Beinaravičiui, teismo posėdyje išnagrinėjo R. K. ieškinį atsakovei V. K., trečiasis asmuo – Rokiškio rajono 2-ojo notaro biuro notarė Laima Sadauskienė, dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškinyje (b. l. 1 - 3) ir teismo posėdyje jo atstovas nurodė, kad Atsakovė V. K. yra jo sesuo. Tėvas A. K. a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), akto įrašas Nr. 32. Motina D. K. a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), akto įrašas Nr. 41. Tėvo, motinos, jo ir atsakovės V. K. gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Tėvo A. K. mirties dieną liko jo vardu registruotas nekilnojamas turtas: gyvenamas namas lAlž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė 2Ilž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas 3Ilp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) bei valstybės vienkartinės išmokos 4,65 litai. Iki tėvo mirties ir jam mirus, jis gyveno tėvo trobesiuose (duomenys neskelbtini) ir visi, tai yra jis, motina ir sesuo atsakovė V. K. vedė bendrą ūkį, kurį bendrai tvarkė iki motinos mirties. Sėjo grūdines kultūras 3 ha žemės plote, samdė V. V., kuris šiame lauke, esančias grūdines kultūras, nukūlė, prižiūrėjo sergančią karvę, prie namų dirbo darže, sodino bulves ir daržoves, padarė name dviejų kambarių remontą, pusseserė R. V. padėjo ištapetuoti kambario sienas. Motinai susirgus, slaugė ir ja rūpinosi, pirko maistą, vaistus, nes atsakovė V. K. 2006-2007 metais gyveno Anglijoje. Po motinos D. K. mirties ir toliau, tai yra iki 2013 m. gyveno (duomenys neskelbtini), tėvų name, kurį valdė ir juo naudojosi kaip savo turtu, dirbo žemę, o vėliau ja pagal panaudą leido naudotis ūkininkui J. M.. 2013-2016 metais su sugyventine E. P. gyveno taip pat (duomenys neskelbtini) jos socialiniame būste, tačiau su tėvų namais ryšio nebuvo nutraukęs. 2016 m. pradžioje grįžo gyventi į tėvų namus ir juose gyveno iki 2016m. vasario 10d., kada buvo suimtas. Tuo metu tėvų namuose gyveno atsakovė V. K., jos sugyventinis, sugyventinio sesuo su mažu vaiku. Atsakovė V. K. pareiškė, kad tėvų
namuose mažai vietos, todėl gali gyventi tik kurį tai laiką. Į jo pareikštą pretenziją, kad dalis namų valdos priklauso man, atsakovė V. K. pareiškė, kad jam nepriklauso jokia namų valdos dalis, nes visa namų valda yra jos asmeninė nuosavybė. Atsakovė V. K. jos nuosavybės teisę įrodančių, o taip pat ir kitų dokumentų man nepateikė. Apie savo pažeistą teisę, kad atsakovei V. K. yra išduoti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimai, sužinojo tik advokatui juos išreikalavus, kuris 2016-09-19 apie tai jam pranešė. Dabar jam yra žinoma, kad atsakovė V. K. pagal 2004-02-06 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą po A. K. mirties paveldėjo 1/2 dalį jo gyvenamojo namo 1A1Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 60,25 kv. m. bendro ploto, 1/2 dalį daržinės 2Ilž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį tvarto 3Ilp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal 2005-09-22 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą po A. K. mirties paveldėjo ½ dalį jo įmokų už namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) valstybės vienkartines išmokas 4,65 litų. Jam dabar taip pat žinoma, kad atsakovė V. K. pagal 2009-09-28 paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą po D. K. mirties paveldėjo 1/2 dalį jos gyvenamojo namo lAlž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 60,25 kv. m. bendro ploto, 1/2 dalį daržinės 2I1Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir i1/2 dalį tvarto 3Ilp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalį jos įmokų už namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), valstybės vienkartines išmokas 4,65 litų. Darytina išvada, kad faktą, jog jis yra A. K. ir D. K. sūnus ir pirmos eilės įstatyminis paveldėtojas, atsakovė V. K. nuo notarės nuslėpė. Pažymi, kad notaras turėjo galimybę naudotis Gyventojų registro duomenų baze ir patikrinti palikėjų esamus artimus giminaičius ir pranešti apie atsakovės V. K. norą paveldėti visą palikimą.
Sutinkamai su LR CK (2001m.) 5.50 str. įpėdiniai laikomi priėmę palikimą, kai jie faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdiniai padavė atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atlikti per tris mėnesius. Tėvui ir motinai mirus per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo pas notarą nesikreipė, tačiau faktiškai turtą valdė iki jų mirties ir jiems mirus, nes gyveno name, naudojosi ūkiniais pastatais ir žeme, esančiais (duomenys neskelbtini). Kad po tėvo ir motinos mirties šį palikimą priėmė ir jį pradėjo valdyti patvirtina ir Rokiškio r. sav., Kamajų seniūnijos, Rudžių kaimo namų ūkio knygos Nr. 14 išrašai, iš kurių matyti, kad namų ūkio Nr.387 ir Nr.358 sąraše yra R. K..
Paveldėjimo teisės liudijimo nustatyta tvarka ieškovas R. K. neišsiėmė, todėl dabar iškilo problemų dėl nuosavybės teisės nustatymo ir jos įregistravimo, tad yra priverstas kreiptis į teismą dėl juridinės reikšmės turinčio fakto nustatymo, kad jis, R. K., po savo tėvo A. K. ir motinos D. K. mirties priėmė jų palikimą ir pradėjo jį valdyti.
Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti. Apie savo pažeistą teisę, kad atsakovei V. K. yra išduoti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimai, sužinojo tik advokatui juos išreikalavus, kuris 2016-09-19 apie tai jam pranešė, todėl mano, kad ieškinio senaties terminas ginčyti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimus, prasideda nuo 2016-09-19. Atsižvelgiant į šią aplinkybę teismo prašys 2004-02-06 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą Nr. 2R-335, 2005-09-22 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą Nr. 2R-2749, 2009-09-28 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr.2R-2611 panaikinti kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.), viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujančius sandorius (CK 1.81 str.). Viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.81 str.).
Remiantis LR CPK 444str. 2d. 5p., 8p., LR CK 5.5 str., teismo prašo:
Nustatyti juridinės reikšmės turintį faktą, kad aš R. K. po savo tėvo A. K. mirties, a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), akto įrašas Nr. 32, taip pat. po motinos D. K. mirties, a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), akto įrašas Nr. 41, priėmiau jų palikimą ir pradėjau jį valdyti.Pripažinti 2004-02-6d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą Nr. 2R-335, 2005-09-22 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą Nr. 2R-2749, 2009-09-28 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr.2R-2611 negaliojančiais.Iš atsakovės V. K. priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį (b.l.46-48) ir teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad aplinkybę, jog įpėdinis, siekdamas priimti palikimą aptariamu būdu, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir jis pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo, turi įrodyti asmuo, reiškiantis tokį reikalavimą (CPK 178 straipsnis).
Šalies argumentai
Ieškovo nurodyti teiginiai yra neteisingi. Nors ieškovas išties iki tėvo mirties gyveno tėvų namuose, tačiau tai niekaip nėra ir negali būti susiję su tėvo turto palikimu ir jo priėmimu. Tėvui mirus, ieškovui buvo žinoma, kad ji, atsakovė, notarine tvarka tvarkosi tėvo palikimo priėmimo klausimus ir ieškovui netgi buvo siūloma važiuoti kartu pas notarą, tačiau ieškovas atsisakė ir pas notarą nevažiavo. Ieškovas ne tik kad neišreiškė savo valios priimti tėvo palikimą notarine tvarka, tačiau ir neatliko jokių kitų aktyvių veiksmų, rodančių, kad jis priima tėvo palikimą. Ieškovas nevedė jokio bendro ūkio, nedirbo jokių žemės ūkio darbų, nesėjo jokių grūdinių kultūrų, nedirbo darže, nesodino nei bulvių, nei jokių kitų daržovių, neprižiūrėjo jokios karvės. Daržą prie namų turėjo ji ir tik ji jį prižiūrėjo, o brolis prie to neprisidėjo niekada ir niekaip. Karvės mirus tėvui neturėjo, tačiau ją turėjo dar tėvui esant gyvam, todėl jos priežiūra ar rūpinimasis ja sergančia, netgi jei ieškovas ir būtų tokius veiksmus atlikęs, niekaip nėra susijęs su tėvo palikimo priėmimu. Ieškovas niekada nedarė jokio namo remonto. Nors išties pusseserė R. V. ištapetavo vieno kambario sienas, tačiau tai darė jos prašymu ir jos jai duotais pinigais 2005 metais. Tėvui mirus, ieškovas tik retkarčiais atvykdavo į tėvų namus jų aplankyti, o nuolatos gyvendavo Utenos rajone, kur dirbdavo, t. y. kiek jai yra žinoma - kirsdavo miškus. Mama gana greitai po tėvo mirties išsikraustė gyventi į Kamajus, pas savo naujai susirastą draugą, su kuriuo gyveno iki 2005 metų. Mamai gyvenant Kamajuose, ieškovas taip pat dažniausiai važiuodavo į Kamajus, o (duomenys neskelbtini) pasirodydavo tik epizodiškai. 2005 metais mama tam tikromis aplinkybėmis patyrė galvos traumą ir tapo neįgali. 2005 metais mama buvo gydoma ligoninėse, o vėliau parsivežė ją į Rudžių kaimą. Mamą apsiėmė globoti jos krikštamotė A. S., kuri ja rūpinosi, pirko maistą, vaistus. Ieškovas mama nesirūpino, priešingai nei jis teigia. Po motinos mirties ieškovas motinos palikimo taip pat nepriėmė, jokių aktyvių veiksmų, rodančių kad jis priima mamos palikimą neišreiškė. Ieškovas nevaldė ir nesinaudojo mamos turtu kaip savo turtu ir nedirbo jokios žemės. Žemę ūkininkui J. M. buvo išnuomavusi ji ir šis žmogus tik su ja tarėsi dėl šios žemės nuomos, o ne su broliu.
Ieškovas niekada nevaldė nei tėvo, nei motinos turto ir su juo po tėvų mirties nesielgė kaip su savu. Ieškovas niekada nemokėjo už šį turtą jokių mokesčių, o visus mokesčius mokėjo ji viena. 2009 m. ji su savo gyvenimo draugu G. N. suremontavo namo vidų. Ieškovas prie to neprisidėjo ir jie netgi nesvarstė jo prašyti, kad prie to ieškovas prisidėtų, kadangi nei jie ieškovą laikė šio turto savininku, nei ieškovas pats laikė save šio turto savininku.
Laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2013 m. ieškovas gyveno įvairiose vietose ir neturėjo pastovios gyvenamosios vietos. Kartais jo prašymu leisdavo jį pagyventi pas save. 2013 m. apie vieną mėnesį laiko leido taip pat ieškovui kartu su jo drauge E. pagyventi pas ją iki kol jie susiras kitą būstą, tačiau kai jie susirado kitą būstą, apsigyveno atskirai. Ieškovas su savo sugyventine pykdavosi, išeidavo iš namų, o 2016 m. pradžioje ieškovui su sugyventine išsiskyrus, ieškovas paprašė, kad ji jam leistų pagyventi jos namuose ir ji jam tai leido. Tačiau geranoriškas leidimas ieškovui pagyventi jos namuose nereiškia, kad ieškovas patapo šių namų savininku ar, kad ji jį laiko šių namų savininku.
Dėl išduotų pavedėjimo teisės liudijimų į tėvo ir motinos palikimą kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.), viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujančius sandorius (CK 1.81 str.), nurodo, kad toks ieškovo reikalavimas yra nesuprantamas. Ieškovas neginčija, kad ji yra savo motinos ir tėvo turto įstatyminė paveldėtoja, todėl be jokios abejonės turėjo teisę į motinos ir tėvo palikimą ir šia teise pasinaudojo įstatymų nustatyta tvarka. Ji priimdama palikimą, nepažeidė jokių imperatyvių įstatymo normų, nenusižengė viešajai tvarkai ir gerai moralei.
Kadangi ieškovas jokia forma nepriėmė tėvų palikimo, jo prašymas panaikinti jos vardu išduotus paveldėjimo teisės liudijimus (nei visoje apimtyje, nei dalyje) negali būti tenkinamas.
Be to, įstatymas numato, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo (LR CK 5.8 str.), todėl ieškovas, teikdamas ieškinį, praleido ieškinio senaties terminą. Ieškovo visuomet žinojo, kad ji yra priėmusi tėvų palikimą, o jo teiginiai, kad senaties termino pradžia turėtų būti skaičiuojama nuo paveldėjimo teisės liudijimų kopijų jam pateikimo dienos yra daugiau nei nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, ką išdėstė, prašo ieškinį atmesti.
Trečiasis asmuo notarė Laima Sadauskienė atsiliepime į ieškinį (b.l.37-38I nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Notarui įstatymas nenustato pareigos ieškoti įpėdinių. Įpėdinis pats privalo būti rūpestingas ir laiku tvarkytis dokumentus. Tiek 2003-10-31 pareiškime (registras 2R-2944) dėl A. K. palikimo priėmimo, tiek 2008-09-09 pareiškime ( notarinio registro Nr. 2R-2625) dėl D. K. palikimo priėmimo, atsakovė V. K. nurodė, kad yra palikėjų sūnus, R. K..
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo R. K. ir atsakovės V. K. tėvai yra A. K. ir D. K. (Gimimo liudijimai, b.l.20, 67).
Iš mirties liudijimo, išduoto 2016-06-22, matyti, kad A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 18).
D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) ( mirties liudijimas AA Nr. 850933, b. l. 19).
Pagal CK 5.11 str. 1d. 1p., palikėjo vaikai yra pirmos eilės įpėdiniai.
Ieškovas reikalavimą pripažinti, kad jis po tėvo ir motinos mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą, grindžia tuo, kad jis iki tėvo mirties ir jam mirus, gyveno tėvo trobesiuose (duomenys neskelbtini) kartu su motina ir atsakove, visi vedė bendrą ūkį, kurį bendrai tvarkė iki motinos mirties - sėjo grūdines kultūras 3 ha žemės plote, samdė V. V., kuris grūdines kultūras nukūlė, prižiūrėjo sergančią karvę, prie namų dirbo darže, sodino bulves ir daržoves, padarė name dviejų kambarių remontą (pusseserė R. V. padėjo ištapetuoti kambario sienas); motinai susirgus, slaugė ją ir ja rūpinosi, pirko maistą, vaistus, nes atsakovė V. 2007 metais gyveno Anglijoje. Po motinos D. K. mirties ir toliau, tai yra iki 2013 m., gyveno (duomenys neskelbtini), tėvų name, kurį valdė ir juo naudojosi kaip savo turtu, dirbo žemę, o vėliau ja pagal panaudą leido naudotis ūkininkui J. M.. 2013-2016 metais su sugyventine E. P. gyveno taip pat (duomenys neskelbtini) jos socialiniame būste, tačiau su tėvų namais ryšio nebuvo nutraukęs. 2016m. pradžioje grįžo gyventi į tėvų namus ir juose gyveno iki 2016 m. vasario 10 d., kada buvo suimtas.
CK 5.50str. 2d., 3d. nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, nepraleisdamas trijų mėnesių termino.
Liudytojas V. V. nurodė, kad ribojasi Kvedarų ir jo žemės, tačiau R. K. niekada jo neprašė nukulti kokias nors kultūras.
Liudytoja R. V. parodė, kad ji yra R. K. ir V. K. pusseserė. Lyg tai kažkada R. K. prašymu padėjo tapetuoti kambarį. Nurodė, kad lyg dar buvo mama. Kas pirko medžiagas, kas tame kambaryje buvo, nežino.
Liudytojas J. M. parodė, kad R. K. pažįsta tik iš matymo. Su R. K. nėra tekę tartis dėl ūkinių darbų atlikimo. Kelis metus naudojosi Kvedarų žeme. Dėl to, kad leistų naudotis žeme, kalbėjo su V. K.. Už žemės nuomą kažkiek yra mokėjęs V. K.. R. K. nėra mokėjęs pinigų.
Liudytojas E. R. parodė, kad R. K. padėdavo atlikti ūkio darbus. Jis yra padėjęs padirbėti su traktoriumi. Kultivavo žemės sklypelį, tačiau kada tai buvo, nepamena – gal prieš tris, keturis metus. Duodavo traktorių malkoms parsivežti. Padėjo gal tris kartus sklypelį, kuris yra kokio pusės hektaro, tvarkyti. Nurodė, kad sklypelis yra (duomenys neskelbtini). Pagrinde gyveno Kiškio namelyje. Kiek žino, traktorių imdavo ir dirbdavo Kiškio žemę.
Liudytoja E. P. parodė, kad ji su R. K. susipažino 2012m. ir gyveno kartu su pertraukomis iki prieš tris metus išsiskyrė. Jie gyvendami socialiniame būste, vadinamame Kiškio namu, (duomenys neskelbtini) turėjo truputį žemės, tad R. K. ją apdirbdavo. Pas E. R. R. K. dirbo, tad E. R. pats traktoriumi jų žemę apdibdavo. Nurodė, kad V. K. visada turėjo žemės prie tėvų namu, tad R. K. ją apdirbdavo už atlygį. Pats sau ten niekada nieko nesodino.
Taigi, ieškovo nurodyti liudytojai, kurių parodymais grindžia ieškinį, nepatvirtino ieškovo nurodytų aplinkybių.
Be to, liudytoja E. P. parodė, kad po tėvų mirties, tėvų namuose šeimininkė buvo V. K.. R. K. jokio kambario tėvų namuose nebuvo įsirengęs. 2012m. prieš jiems apsigyvenant pas V. K., R. K. pasakė, kad su V. susitarė, kad jie apsigyvens. Taip pat nurodė, kad kai jie susipykdavo, R. K. sesuo priimdavo savo namuose pagyventi.
Liudytojas A. S. parodė, kad šalys yra jo sūnėnas ir dukterėčia. Kol buvo gyvi tėvai, žemę dirbo tėvai, o kai jie pasimirė, darbus perėmė V. viena. Ji viena rūpinosi žemės apdirbimu. R. K. kurį laiką gyveno pas seserį, paskui atsirado sugyventinę. Tėvų namuose mažai būdavo.
Liudytoja A. S. parodė, kad ji prižiūrėjo D. K. po insulto. R. K. į namus grįždavo retai. Mamai mirus, į namus grįžo V. K.. Žino, kad vienas kambarys namuose buvo tapetuojamas mamai esant gyvai. Vienais metais, jau tėvam mirus, R. K. sodino bulves, bet kada tai buvo, nepamena.
Iš liudytojų parodymų viseto, nėra pagrindo daryti išvadai, kad ieškovas tiek po savo tėvo, tiek po motinos mirties, trijų mėnesių laikotarpiu priėmė tėvų palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Ieškovo nurodyti rašytiniai įrodymai – Namų ūkio knygos Nr. 14, (b.l.12, 17) ir juose esantys duomenys – namų ūkio narių sąraše įrašytas R. K., nėra pakankamas įrodymas konstatuoti, kad R. K. įstatymo nustatytu terminu yra priėmęs savo tėvų palikimą.
Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus ir nustatytų aplinkybių visetą, sprendžia, kad ieškovas neįrodė, kad jis po savo tėvo A. K. mirties, a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), akto įrašas Nr. 32, taip pat po motinos D. K. mirties, a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), akto įrašas Nr. 41, priėmė jų palikimą ir pradėjo jį valdyti, tad ieškinys dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo atmestinas.
Teismui atmetus ieškinį dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo, atmestinas kaip visiškai nepagrįstas ieškovo reikalavimas pripažinti 2004-02-06 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą Nr. 2R-335, 2005-09-22 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą Nr. 2R-2749, 2009-09-28 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr.2R-2611 negaliojančiais.
Ieškovas ir atsakovė atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei 100 proc. (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus sprendimu 2016-05-03, Nr. 2.4.(NTP-2)-16-T-941-6929, ir 2016-12-21, Nr. 2.4.(NTP-2)-16-T-21727-21826, (b. l. 4, 40), tad bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš jo nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.