Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. A. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-07-07 nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. A. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2015-05-27, nuo 11 val. iki 11.32 val., atlikus patikrinimą jo vadovaujamojoje įmonėje UAB (duomenys neskelbtini), teritorijoje buvo rasta 7 vienetai lengvųjų automobilių ir mikroautobusų kėbulų, kurių išregistravimą patvirtinančių dokumentų įmonės direktorius J. A. negalėjo pateikti, nes jų neturėjo. Tokiu būdu J. A. pažeidė 2003-12-24 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. 710 „Dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio 13 punktą ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta ATPK 193² str.

Apelianto nuomone, administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga buvo surinkta paviršutiniškai, protokole nurodytos neteisingos aplinkybės, nepridėti visi būtini įrodymai, tyrimas atliktas netinkamai, neišsamiai. Todėl mano, jog būtina apeliacinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinius skundas grindžiamas tuo, jog teismas, pripažindamas J. A. padariusį administracinius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 193² str., netinkamai taikė materialines teisės normas, objektyviai, išsamiai neištyrė ir neįvertino visų įrodymų, todėl padarė neteisingą išvadą, jog J. A. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 139² str.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Būtent bylą nagrinėjančiam organui, o šiuo atveju apylinkės teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir teismo pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi (ATPK 256 str. 3 d.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008-05-28 nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų, nagrinėdamas J. A. administracinio teisės pažeidimo bylą ir nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, netinkamai įvertino surinktų įrodymų pakankamumą, jų logiškumą, papildomai neišsireikalavimo duomenų, kad būtų visapusiškai ir objektyviai išsiaiškintos bylos aplinkybės.

Kaip matyti iš bylos duomenų, J. A. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl pažeidimo, numatyto ATPK 193² str. Administracinė atsakomybė pagal ATPK 193² str. kyla už netauriųjų metalų laužo ir atliekų, įtrauktų į draudžiamų supirkti netauriųjų metalų laužo ir atliekų sąrašą, supirkimą ar netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo, apskaitos ir saugojimo tvarkos pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad šio straipsnio norma yra blanketinė, traukiant asmenį atsakomybėn už jame numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, kokio norminio akto kokį konkretų reikalavimą savo veika asmuo pažeidė. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog UAB (duomenys neskelbtini) vadovas J. A. galbūt pažeidė 2003-12-24 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. 710 „Dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio 13 punktą, nes patikrinimo metu negalėjo pateikti septynių vienetų lengvųjų automobilių ir mikroautobusų kėbulų išregistravimą patvirtinančių dokumentų.

Minėtų taisyklių 13 punkte numatyta, jog apdorojimo įmonė arba jos pagal šių Taisyklių 10 punktą įgaliota surinkimo įmonė: 13.1. užpildo tris Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių sunaikinimo pažymėjimo egzempliorius, iš kurių pirmasis atiduodamas savininkui, kurį gavęs eksploatuoti netinkamos transporto priemonės savininkas pateikia transporto priemones Lietuvos Respublikoje registruojančiai, registravimo dokumentus išduodančiai ir registravimo duomenis tvarkančiai valstybės įmonei „Regitra“, antrasis laikomas pažymėjimą išdavusioje įmonėje, o trečiasis (per 10 dienų nuo praėjusio ketvirčio pabaigos) pateikiamas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą pagal reikalavimus išdavusiam Regiono aplinkos apsaugos departamentui.

Bylos duomenimis, Aplinkos apsaugos agentūra 2014-12-18 UAB (duomenys neskelbtini) išdavė taršos leidimą, leidimą sudaro atliekų apdorojimas (naudojimas ar šalinimas, įskaitant paruošimą naudoti ar šalinti) ir laikymas. Byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina, jog UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje laikomi automobilių kėbulai, variklių dalys. Iš UAB (duomenys neskelbtini) vadovo J. A. 2015-06-17 rašytinio paaiškinimo nustatyta, jog įmonės vadovas nepateikė automobilių ir mikroautobusų kėbulų išregistravimo dokumentų, nes, pasak jo, šių dokumentų įmonei nereikia turėti, nes įmonė pirko tik automobilių dalis iš kitų įmonių, todėl tos įmonės turėjo viską sutvarkyti. Byloje pateiktos transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartys sudarytos tarp transporto priemonių savininkų (pardavėjų) ir pirkėjo UAB (duomenys neskelbtini).

Priimdamas sprendimą dėl J. A. kaltės padarius ATPK 193² str. numatytą administracinį teisės pažeidimą, apylinkės teismas rėmėsi byloje surinktais rašytiniais įrodymais bei teismo posėdžio metu J. A. prisipažinimu. Tačiau apeliantas teigia, jog teismas neteisingai jį suprato, jis teismo posėdžio metu neprisipažino dėl teisės pažeidimo padarymo. Kadangi nagrinėjamoje byloje nėra teismo posėdžio protokolo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybes įvertinti J. A. duotų parodymų.

Apygardos teismo nuomone, teismas, pripažindamas apeliantą padariusį administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 193² str., nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi prieštaravimai, nesurinko ir neištyrė visų duomenų, galinčių patvirtinti ar paneigti J. A. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinės teisės pažeidimo, numatyto ATPK 193² str., padarymo. Teismas visiškai nevertino apelianto pateiktų įrodymų bei nurodytų aplinkybių apie tai, jog netinkamus eksploatacijai automobilius iš automobilių savininkų (pardavėjų) supirkdavo UAB (duomenys neskelbtini), o ne UAB (duomenys neskelbtini) ir būtent šios įmonės turėjo rūpintis automobilių išregistravimu ir jų sunaikinimu, tuo tarpu jo vadovaujama įmonė UAB (duomenys neskelbtini) pirko iš minėtų įmonių ne visos komplektacijos automobilius, o tik jų kėbulus kaip metalo laužą, atsiradusį po automobilių ir jų kėbulų demontavimo. Prie apeliacinio skundo pateikti dokumentai patvirtina, jog UAB (duomenys neskelbtini) 2015-04-28 pagal metalo laužo pirkimo–pardavimo sutartį, serija LX15 Nr. 31, iš UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo juoduosius metalus 16 01 17, rūšis entp kėbulai, už 525 Eur; 2015-04-30 pagal metalo laužo pirkimo–pardavimo sutartį, serija VJI Nr. 2054, iš V. J. įmonės įsigijo juoduosius metalus 16 01 17, rūšis entp kėbulai, už 595,85 Eur; 2015-05-08 pagal metalo laužo pirkimo pardavimo sutartį, serija GAU Nr. 2, iš V. J. įmonės įsigijo juoduosius metalus 17 04 05, rūšis entp kėbulai, už 117 Eur, 2015-05-22 pagal metalo laužo pirkimo–pardavimo sutartį, serija GAU Nr. 4, iš UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo juoduosius metalus 16 01 17, rūšis entp dalys, už 1688,61 Eur; 2015-04-20 pagal metalo laužo pirkimo–pardavimo sutartį, serija JT15 Nr. 15, iš UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo juoduosius metalus 16 01 17, rūšis entp kėbulai už 792,54 Eur. Šių įrodymų teismas, pasak apelianto, nepriėmė, taigi jų taip pat neįvertino spręsdamas klausimą dėl J. A. kaltės.

Teismas taip pat nesiaiškino, ar J. A. vadovaujama įmonė UAB (duomenys neskelbtini), įsigydama iš UAB (duomenys neskelbtini) demontuotų automobilių kėbulus, turėjo vadovaujantis 2003-12-24 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. 710 „Dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio 13.1 punktu užpildyti tris Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių sunaikinimo pažymėjimo egzempliorius, iš kurių vieną atiduoti savininkui, antrą laikyti įmonėje, o trečią pateikti Regiono aplinkos apsaugos departamentui, nes, kaip jau minėta anksčiau, UAB (duomenys neskelbtini) vadovas tvirtina, jog jis įsigijo ne automobilius, o tik automobilių dalis (kėbulus, variklius).

Be to, skunde apeliantas nurodo, kad nurodyti nevienodi padaryti įstatymo uždrausti veiksmai, taip pat neaišku, už ką įmonės vadovas nubaustas: ar už išregistravimo pažymėjimų neturėjimą, ar už sunaikinimo pažymėjimų išdavimą, ir kam: ar transporto priemonėms, ar eksploatuoti netinkamų transporto priemonių kėbulams. Apygardos teismo nuomone, nustatyti trūkumai laikytini esminiais pažeidimais ir gali būti pašalinti iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Šių aptartų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, jog apylinkės teismo padaryta išvada dėl J. A. kaltės visiškai neargumentuota bei nepagrįsta, teismas neįvykdė pareigos išsiaiškinti visas svarbias, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.) ir pažeidė administracinių tesės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius (ATPK 248 str.).

Siekiant objektyviai ir visapusiškai nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, pašalinti visus prieštaravimus bei abejones, būtina išsamiai įvertinti J. A. pateiktus įrodymus bei nurodytas aplinkybes apie automobilių kėbulų įsigijimą, nustatyti, ar J. A. vadovaujama įmonė UAB (duomenys neskelbtini) turėjo užpildyti, laikyti bei pateikti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių sunaikinimo pažymėjimus, kaip numato 2003-12-24 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. 710 „Dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio 13.1 punktas. Taip pat būtina į teismo posėdį iškviesti UAB (duomenys neskelbtini) vadovus, kurie paaiškintų apie sandorių tarp jų šių įmonių ir UAB (duomenys neskelbtini) sudarymo aplinkybes, galbūt minėtos įmonės galės pateikti institucijos nurodytus dokumentus – eksploatuoti netinkamų transporto priemonių sunaikinimo pažymėjimus, kurių detales įsigijo UAB (duomenys neskelbtini) ir kurių negalėjo pateikti UAB (duomenys neskelbtini) vadovas. Teismo nuomone, siekiant išsiaiškinti, kokį J. A. vadovaujama įmonė turėjo pateikti pareigūnams ir kokį norminio akto reikalavimą pažeidė J. A., būtina apklausti policijos pareigūnus, kurie atliko patikrinimą, surašė patikrinimo aktą bei administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismas visapusiškai neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių ir jų nevertino, taip pažeidė ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išnagrinėti jas tiksliai pagal įstatymus, taip pat pažeidė ATPK 256, 257, 284 straipsnių reikalavimus ir tai laikoma esminiais proceso normų pažeidimais, turėjusiais įtakos nepagrįsto nutarimo priėmimui. Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas, o byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-07-07 nutarimą panaikinti ir J. A. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.