Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-05-31 · Administracinė byla Nr. I-2525-208/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-05-31
Bylos Nr.
I-2525-208/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00601-2013-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Donatas Vansevičius, Ina Kirkutienė, Jūra Marija Strumskienė
Pareiškėjas
M. P.
Atsakovas
Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, D. P.
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2525-208/2013Proceso Nr. 3-61-3-00601-2013-6Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 38; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Inos Kirkutienės ir Jūros Marijos Strumskienės, dalyvaujant pareiškėjai M. P., pareiškėjos atstovui D. P., Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo atstovei Renatai Ambrazevičienei, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovui Vitalijui Sosunovičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. P. skundą atsakovams Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, D. P. dėl sprendimo dalies panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja M. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu (b. l. 74-87), prašydama: 1) panaikinti Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (toliau – ir LAAIF) 2013-01-21 sprendimo Nr. (2)-S-44 „Dėl paraiškos atmetimo“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas) dalį, kuria buvo nutarta jos prašymo ir paraiškos toliau nevertinti; 2) įpareigoti LAAIF skirti paramą pagal jos pateiktą prašymą ir paraišką pagal „Atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės, vėjo, biokuro, geoterminės energijos ar kt.) panaudojimas individualiuose gyvenamosios paskirties pastatuose, pastatytuose pagal galiojusius iki 1993 metų statybos techninius reglamentus“ priemonę, šilumos siurbliui įdiegti; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAAIF, 1 500 Lt neturtinės žalos; 4) priteisti iš LAAIF bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja paaiškino, kad LAAIF skundžiamu sprendimu atsisakė toliau vertinti jos paraišką skirti paramą jos atliktai investicijai į šilumos siurblį, nes nustatė, jos paraiška neatitinka esminio reikalavimo – objektas, kuriame norima diegti atsinaujinantį energijos šaltinį, yra daugiabutis namas, o kvietime nurodytas apribojimas – „Fizinių ir privačių juridinių asmenų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų, pastatytų pagal galiojusius iki 1993 m. statybos techninius normatyvus, atnaujinimas (modernizavimas), pasiekiant pastato energetinio naudingumo C klasę ir sumažinant energijos suvartojimo sąnaudas ne mažiau nei 20 %”. Nurodė, kad ji, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – ir AIEĮ) 3 str. 2 d. 9 p., siekė gauti paramą jos šeimos bute (duomenys neskelbtini) atliktai investicijai į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančią technologiją (šilumos siurblį), pateikė visus būtinus dokumentus, jos įdiegtas šilumos siurblys atitinka AIEĮ 2 str. 44 d. nurodytą įrenginį, tai yra jos bute įdiegtas šilumos siurblys paverčia aeroterminę energiją aukštesnės temperatūros šiluma, kuri naudojama (duomenys neskelbtini) butui šildyti. Mano, jog įstatymo reikalavimus šis įrenginys atitinka, todėl asmenims, siekiantiems diegti šiuos įrenginius turėtų būti sudaromos vienodos galimybės gauti paramą. Rėmėsi Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo (toliau – ir KKVFIĮ) 5 str. 6 d., 10 str. 1 d., 10 str. 3 d. 2 p. LAAIF jai nepranešė, kokiais dar būdais ir priemonėmis ji gali gauti kompensaciją, valstybės paramą ar kitas įstatymų nustatytas lengvatas. Pareiškėjos teigimu, skundžiamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 str. reikalavimų, nes LAAIF skundžiamame sprendime jai nepateikė jokios būtinos papildomos informacijos, nenurodė į kokią kitą viešojo administravimo instituciją ji galėtų kreiptis dėl paramos gavimo, nepersiuntė jos prašymo kitoms institucijoms, nurodyta nekonkreti, klaidinanti apskundimo tvarka, sprendimas nepatvirtintas įstaigos antspaudu, nenurodyti prašymo ir paraiškos vertinimo kriterijai, priimto sprendimo teisiniai motyvai, nei viena įstatyminė norma, kuri patvirtintų faktą, kad asmenys, kurie nuosavybės teise valdo butus, kurie yra daugiabučiame name, neturi teisės gauti paramos. Nurodė, kad ji pateikė prašymą ir paraišką siekdama gauti paramą pagal „Atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės, vėjo, biokuro, geoterminės energijos ar kt.) panaudojimas individualiuose gyvenamosios paskirties pastatuose, pastatytuose pagal galiojusius iki 1993 metų statybos techninius reglamentus“, tai yra siekdama gauti paramą atliktai investicijai į atsinaujinantį energijos išteklius naudojančią technologiją (šilumos siurblį), tačiau jos prašymas buvo vertinamas pagal Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo priemonę „Fizinių ir privačių juridinių asmenų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų, pastatytų pagal galiojusius iki 1993 m. statybos techninius normatyvus, atnaujinimas (modernizavimas), pasiekiant pastato energetinio naudingumo C klasę ir sumažinant energijos suvartojimo sąnaudas ne mažiau nei 20 %”. Pareiškėjos teigimu, LAAIF neįsigilino į jos pateiktą prašymą ir paraišką ir ją vertino pagal kitos programos nuostatas, tai yra vertino priemonę, kuri skirta atnaujinti (modernizuoti) pastatus, o ne investicijas į atsinaujinančius išteklius naudojančių technologijų diegimą (šilumos siurblio diegimą). Pažymėjo, kad LAAIF atsisakydama nagrinėti paraišką turimos nuosavybės aspektu, nepaiso Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 29 str., pažeidžia Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo (toliau – ir LGĮ) 5 str. Nustatant tokias priemones, pagal kurias tik tam tikra asmenų grupė, vertinant jų socialinę padėtį, tai yra pagal jų nuosavybės teise valdomo turto (gyvenamųjų būstų) savybes, įgyja teisę gauti paramą, pažeidžia asmenų lygių galimybių principą. Skundžiamame sprendime nurodyta priežastis – daugiabutis namas, dėl kurios ji neteko galimybės gauti paramą įsidiegiant šilumos siurblį, tiesiogiai ją diskriminuoja, pažeidžia jos teises, dėl ko patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė nepatogumais savo teises ginant LAAIF bei teisme, ji pajuto nerimą, neteisybės, bejėgiškumo jausmą. Teismo posėdžio metu pridūrė, kad šilumos siurblys buvo pirktas lizingo būdu.

LAAIF su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 94-100).

LAAIF paaiškino, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012-04-06 įsakymu Nr. D1-300 patvirtintas Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo 2012 m. sąmatą detalizuojantis planas (toliau – ir Planas), kurio 1.2.1 p. įtvirtinta 2012 m. sąmatos lėšų panaudojimo srities finansuojama priemonė – Atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės, vėjo, biokuro, geoterminės energijos ar kt.) panaudojimas individualiuose gyvenamosios paskirties pastatuose, pastatytuose pagal galiojusius iki 1993 m. statybos techninius reglamentus. Tame pačiame punkte nustatyta priemonei finansuoti skiriama lėšų suma, taip pat nurodyta, kas gali būti pareiškėju/paramos gavėju – vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų, pastatytų pagal iki 1993 m. galiojusius statybos techninius normatyvus, savininkai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012-04-06 įsakymu Nr. D1-275 patvirtinto Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 2.2 p. LAAIF pavesta vykdyti Apraše nurodytas atsakingos institucijos funkcijas. Rėmėsi AIEĮ 42 str. 7 d., nurodant, kad pareiškėja nepagrįstai rėmėsi AIEĮ, klaidindama, kad paraišką siekė gauti pastarojo įstatymo pagrindu ir, kad LAAIF nesilaikė šio įstatymo tikslų ir taip pažeidė jos teises. Pareiškėja, nesivadovaudama tais teisės aktais, kurie taikytini jos santykiui, siekia suklaidinti teismą ir nepagrįstai kaltina LAAIF, elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Pažymėjo, kad valstybės teikiama parama nėra besąlygiška ir neribota visiems. Pirmiausia nustatomi prioritetai ir parenkamos finansavimo kryptys bei šiems prioritetams paskirstomos lėšos, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes. Pareiškėja nesikreipė į LAAIF su prašymu skirti paramą iš bet kurių fondų ar programų, neprašė nurodyti, kokios iš viso yra galimybės gauti valstybės paramą įsidiegus tam tikrą technologiją, o pateikė paraišką konkrečiai priemonei „Atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės, vėjo, biokuro, geoterminės energijos ar kt.) panaudojimas individualiuose gyvenamosios paskirties pastatuose, pastatytuose pagal galiojusius iki 1993 m. statybos techninius reglamentus“ pagal Klimato kaitos specialiąją programą. LAAIF patikrinęs ir įvertinęs pareiškėjos paraišką, priėmė sprendimą ją atmesti dėl esminio neatitikimo teisės aktu nurodytam galimam pareiškėjui/paramos gavėjui. Pareiga rūpintis savais interesais, siekiant gauti valstybės paramą, yra pačios pareiškėjos diskrecijoje. Nesutinka, kad LAAIF sprendimas neatitinka gero administravimo principo, nes LAAIF, net ir gavęs prie paraiškos pridedamą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, siekdamas nepagrįstai neatmesti paraiškos dėl sprendime nurodyto trūkumo, kreipėsi į pareiškėją telefonu, tikslindamasis, ar tikrai pareiškėja neatitinka pareiškėjui keliamo reikalavimo būti vieno ar dviejų butų gyvenamojo namo savininku. Tik išsiaiškinęs tikrąją situaciją, LAAIF priėmė teisės aktais pagrįstą sprendimą. Antspaudo nebuvimas ant priimto sprendimo yra neesminis akto formos trūkumas, niekaip nesuvaržęs pareiškėjos teisių. LAAIF pripažįsta, kad skundžiamame sprendime yra padaryta techninė klaida: vietoj „Fizinių ir privačių juridinių asmenų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų, pastatytų pagal galiojusius iki 1993 m. statybos techninius normatyvus, atnaujinimas (modernizavimas), pasiekiant pastato energetinio naudingumo C klasę ir sumažinant energijos suvartojimo sąnaudas ne mažiau nei 20 %” priemonės turėjo būti nurodyta „Atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės, vėjo, biokuro, geoterminės energijos ar kt.) panaudojimas individualiuose gyvenamosios paskirties pastatuose, pastatytuose pagal galiojusius iki 1993 m. statybos techninius reglamentus“ priemonė. Tačiau šioms abiems priemonėms buvo nurodytas identiškas pareiškėjams/paramos gavėjams keliamas reikalavimas – vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų, pastatytų pagal iki 1993 m. galiojusius statybos techninius normatyvus, savininkai, vertinimo procesas ir finansavimas atliekamas vadovaujantis tais pačiais teisės aktais. Papildomai nurodė, kad visų asmenų lygybės principas nepaneigia to, kad teisės aktuose gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu. Nei butas, nei namas, nei šių gyvenamųjų patalpų statybos metai neapsprendžia asmenų socialinės padėties, todėl diskriminacijos šiuo pagrindu nėra. Be to, butų savininkų daugiabučiuose namuose atveju, asmenims įsidiegusiems atsinaujinančias technologijas teisės aktais numatyta galimybė atgauti dalį investicijų pagal Klimato kaitos specialiosios programos lėšų 2012 m. sąmatą detalizuojančio plano 1.2.2 priemonę „Atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės, vėjo, biokuro, geoterminės energijos ar kt.) panaudojimas daugiabučiuose namuose, kurie atitinka D namo energinio naudingumo klasę, pastatytuose pagal galiojusius iki 1993 metų statybos techninius normatyvus“. LAAIF savo veiksmais nenusižengė teisės aktams, nepadarė procedūrinių pažeidimų, todėl atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 str. negali atsirasti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – ir LR AM) su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 137-143).

LR AM nurodė, kad LAAIF 2012-07-27 savo interneto svetainėje paskelbė kvietimą teikti paraiškas paramai gauti pagal Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo 2012 m. sąmatą detalizuojančio plano priemonę: „Atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės, vėjo, biokuro, geoterminės energijos ar kt.) panaudojimas individualiuose gyvenamosios paskirties pastatuose, pastatytuose pagal galiojusius iki 1993 metų statybos techninius normatyvus“, taip pat informavo, jog pareiškėju gali būti vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų, pastatytų pagal iki 1993 m. galiojusius statybos techninius normatyvus, savininkai. Paraišką pareiškėja pateikė pagal Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo 2012 m. sąmatą detalizuojančio plano priemonę. Pareiškėjos paraiškos atitikimas finansuojamos priemonės kriterijams buvo atliekamas atsižvelgiant į KKVFIĮ ir jo nustatyta tvarka priimtų poįstatyminių teisės aktų nuostatas. Pareiškėja klaidingai paraišką paramai gauti prilygina prašymui suteikti informaciją. Faktinė aplinkybė, jog LAAIF sprendime nurodyta kita programa nei buvo teikiama paraiška, tačiau atsižvelgiant į tai, jog subjektai galintys būti paramos gavėjais pagal abi programas yra tapatūs – tai yra pareiškėjai/paramos gavėjai laikytini vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų, pastatytų pagal iki 1993 m. galiojusius statybos techninius normatyvus, savininkai, ir kuriems taip pat yra taikomi tapatūs vertinimo kriterijai, - finansavimo programos neatitikimas laikytinas technine klaida nekeičiančia sprendimo esmės ir neturinčia įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pareiškėja nepateikė įrodymų, pagrindžiančių neturtinės žalos reikalavimo pagrįstumą, patvirtinančių neteisėtus LAAIF diskriminacinius veiksmus pareiškėjos atžvilgiu, priežastinį ryšį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl LAAIF 2013-01-21 sprendimo Nr. (2)-S-44 „Dėl paraiškos atmetimo“ dalies, kuria nutarta jog pareiškėjos paraiška neatitinka paramos gavėjo reikalavimo bei dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjai, kurią ji patyrė dėl LAAIF veiksmų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad LAAIF 2012-07-27 savo interneto svetainėje (www.laaif.lt) paskelbė kvietimą teikti paraiškas paramai gauti pagal Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo 2012 m. sąmatą detalizuojančio plano priemonę: „Atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės, vėjo, biokuro, geoterminės energijos ar kt.) panaudojimas individualiuose gyvenamosios paskirties pastatuose, pastatytuose pagal galiojusius iki 1993 metų statybos techninius reglamentus“, taip pat informavo, jog pareiškėju gali būti vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų, pastatytų pagal iki 1993 m. galiojusius statybos techninius normatyvus, savininkai (b. l. 101, 102). Pareiškėja 2012-12-11 kreipėsi į LAAIF su prašymu dėl paramos gavimo gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) įsidiegiant ir panaudojant atsinaujinantį energijos šaltinį – šilumos siurblį (b. l. 104-105) bei pateikė paraišką klimato kaitos specialiosios programos lėšomis finansuojamam mažos apimties projektui (priemonei) „Atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės, vėjo, biokuro, geoterminės energijos ar kt.) panaudojimas individualiuose gyvenamosios paskirties pastatuose, pastatytuose pagal galiojusius iki 1993 metų statybos techninius normatyvus“ (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b. l. 106-112). LAAIF 2013-01-21 priėmė sprendimą Nr. (2)-S-44 „Dėl paraiškos atmetimo“ (b. l. 103).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012-04-06 įsakymu Nr. D1-300 patvirtinto Plano 1.2.1 p. įtvirtinta, kad Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo 2012 m. sąmatos lėšų panaudojimo srities finansuojama priemonė – Atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės, vėjo, biokuro, geoterminės energijos ar kt.) panaudojimas individualiuose gyvenamosios paskirties pastatuose, pastatytuose pagal galiojusius iki 1993 m. statybos techninius reglamentus. Tame pačiame punkte nustatyta priemonei finansuoti skiriama lėšų suma, taip pat nurodyta, kad pareiškėju/paramos gavėju gali būti vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų, pastatytų pagal iki 1993 m. galiojusius statybos techninius normatyvus, savininkai.

AIEĮ 42 str. 7 d. įtvirtinta, kad klimato kaitos specialiosios programos lėšų panaudojimo sąmatos ir ataskaitos rengiamos KKVFIĮ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

Dėl reikalavimo pareiškėjams/paramos gavėjams

Aukščiau pateiktos teisės normos aiškiai įtvirtina Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo 2012 m. sąmatos lėšų panaudojimo srities finansuojamos priemonės – Atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės, vėjo, biokuro, geoterminės energijos ar kt.) panaudojimas individualiuose gyvenamosios paskirties pastatuose, pastatytuose pagal galiojusius iki 1993 m. statybos techninius reglamentus, reikalavimus pareiškėjams/paramos gavėjams. Pagal šiuos reikalavimus įtvirtintas aiškus ir konkretus reikalavimas pareiškėjams/paramos gavėjams. Jais gali būti vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų, pastatytų pagal iki 1993 m. galiojusius statybos techninius normatyvus, savininkai. Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad pareiškėja siekė gauti paramą jos šeimos bute ((duomenys neskelbtini), Vilnius), kuris yra daugiabučiame name, atliktai investicijai į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančią technologiją – šilumos siurblį (b. l. 104-105, 106-112, 113-114). Pagal aptartą teisinį reguliavimą ir byloje esančią medžiagą, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos paraiška neatitiko Plano 1.2.1 p. įtvirtinto reikalavimo pareiškėjui/paramos gavėjui, nes paramą siekė gauti butui daugiabučiame gyvenamajame name, o ne vieno ar dviejų butų gyvenamajame name, todėl LAAIF pagrįstai, nustačiusi reikalavimo pareiškėjams/paramos gavėjams neatitikimą, toliau nebevertino pareiškėjos paraiškos. Teismas sutinka su LAAIF ir LR AM teiginiu, kad skundžiamame sprendime yra padaryta techninė klaida – nurodyta kita programa nei buvo teikiama paraiška. Tačiau tiek pagal skundžiamame sprendime nurodytą programą („Fizinių ir privačių juridinių asmenų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų, pastatytų pagal galiojusius iki 1993 m. statybos techninius normatyvus, atnaujinimas (modernizavimas), pasiekiant pastato energetinio naudingumo C klasę ir sumažinant energijos suvartojimo sąnaudas ne mažiau nei 20 %”), tiek pagal programą, pagal kurią buvo teikiama paraiška („Atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės, vėjo, biokuro, geoterminės energijos ar kt.) panaudojimas individualiuose gyvenamosios paskirties pastatuose, pastatytuose pagal galiojusius iki 1993 metų statybos techninius reglamentus“) reikalavimas pareiškėjams/paramos gavėjams yra tapatus – vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų, pastatytų pagal iki 1993 m. galiojusius statybos techninius normatyvus, savininkai. Vadinasi, padaryta techninė klaida, nurodant kitą programą, niekaip negalėjo įtakoti priimto sprendimo pagrįstumo. Remiantis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad LAAIF padarė pagrįstą išvadą, jog paraiška neatitinka esminio reikalavimo – Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (b. l. 113-114) nurodyta, kad objektas, kuriame pareiškėja nori diegti atsinaujinantį energijos šaltinį, yra daugiabutis namas, o kvietime, pateiktame pagal Plano 1.2.1. p., nurodytas apribojimas – pareiškėjai/paramos gavėjai gali būti tik fizinių ir privačių juridinių asmenų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų, savininkai.

Atskirai pažymėtina tai, kad pareiškėja šilumos siurblį įsigijo lizingo būdu (b. l. 174). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.567 str. 1 d. pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Pagal šią įstatymo nuostatą, pareiškėjai šilumos siurblį įsigijus lizingo būdu ir lizingo sutarčiai dar nesant pilnai įvykdytai (b. l. 174-181), šilumos siurblio savininku yra lizingo davėjas, o ne pareiškėja. Vadinasi, pareiškėjai dar nesant šilumos siurblio savininke – neįgijus šilumos siurblio nuosavybės teise, ji neturi teisės kreiptis su prašymu dėl paramos gavimo.

Dėl lygių galimybių principo

Teismas atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjos teiginį, jog nustatant tokias priemones, pagal kurias tik tam tikra asmenų grupė, pagal jų nuosavybės teise valdomo turto (gyvenamųjų būstų) savybes, įgyja teisę gauti paramą, pažeidžia asmenų lygių galimybių principą, kadangi reikalavimas pareiškėjams/paramos gavėjams yra įtvirtintas Plano 1.2.1 p., parama negali būti besąlygiška ir neribojama, kadangi turi būti atsižvelgiama į valstybės finansines galimybes. Teismas sutinka su LAAIF nuostata, kad visų asmenų lygybės principas nepaneigia to, kad teisės aktuose gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu ir daro išvadą, kad pareiškėja neįrodė lygių galimybių principo pažeidimo. Kartu akcentuotina, kad Plano 1.2.2 p. įtvirtinta galimybė bendrojo naudojimo objekto valdytojams kreiptis su paraiška pagal priemonę „Atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės, vėjo, biokuro, geoterminės energijos ar kt.) panaudojimas daugiabučiuose namuose, kurie atitinka D namo energinio naudingumo klasę, pastatytuose pagal galiojusius iki 1993 metų statybos techninius normatyvus“.

Dėl informacijos pateikimo ir administracinio akto reikalavimų

Kadangi pareiškėja į LAAIF kreipėsi su prašymu dėl paramos gavimo gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) įsidiegiant ir panaudojant atsinaujinantį energijos šaltinį – šilumos siurblį (b. l. 104-105) bei paraiška klimato kaitos specialiosios programos lėšomis finansuojamam mažos apimties projektui (priemonei) „Atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės, vėjo, biokuro, geoterminės energijos ar kt.) panaudojimas individualiuose gyvenamosios paskirties pastatuose, pastatytuose pagal galiojusius iki 1993 metų statybos techninius normatyvus“ (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b. l. 106-112), tačiau ne su prašymu dėl informacijos pateikimo, tai darytina išvada, kad LAAIF tinkamai vertino ir atsakė į pareiškėjos prašymą, paraišką. Pareiškėjos teiginys, jog LAAIF skundžiamame sprendime jai nepateikė jokios būtinos papildomos informacijos, nenurodė į kokią kitą viešojo administravimo instituciją ji galėtų kreiptis dėl paramos gavimo, nepersiuntė jos prašymo kitoms institucijoms atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi įstatymas, LAAIF vertinant paraiškas, nenumato jai tokių pareigų. Pareiškėja, siekdama gauti paramą jos atliktai investicijai į šilumos siurblį, turi būti aktyvi ir pati domėtis, rūpintis tinkamu paraiškos pateikimu. Visa aktuali pareiškėjai informacija yra pateikta LAAIF interneto svetainėje (www.laaif.lt). Teismas pabrėžia, kad antspaudo nebuvimas ant skundžiamo sprendimo nedaro negaliojančiu paties administracinio sprendimo, nes tai nėra esminis akto formos trūkumas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad ne bet koks formalus VAĮ 8 str. nuostatų pažeidimas sąlygoja individualaus administracinio sprendimo panaikinimą, o tik toks, kuris iš esmės pažeidžia kokio nors teisės subjekto teises ar įstatymo saugomus interesus (LVAT 2013-04-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-872/2013). Teismas, įvertinęs byloje keliamo ginčo pobūdį, daro išvadą, kad pareiškėjos nurodytas VAĮ 8 str. pažeidimas nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste nėra esminis ir juo pareiškėjos teisės ir saugomi interesai nebuvo pažeisti.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį naikinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo. Atmetus pareiškėjos prašymą panaikinti LAAIF 2013-01-21 sprendimo Nr. (2)-S-44 „Dėl paraiškos atmetimo“ dalį, kuria buvo nutarta pareiškėjos prašymo ir paraiškos toliau nevertinti, atmetami kaip išvestiniai iš pirmojo pareiškėjos prašymai įpareigoti LAAIF skirti paramą pagal jos pateiktą prašymą ir paraišką pagal „Atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės, vėjo, biokuro, geoterminės energijos ar kt.) panaudojimas individualiuose gyvenamosios paskirties pastatuose, pastatytuose pagal galiojusius iki 1993 metų statybos techninius reglamentus“ priemonę, šilumos siurbliui įdiegti bei priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAAIF, 1 500 Lt neturtinės žalos.

Prašymas priteisti iš LAAIF bylinėjimosi išlaidas, atmetamas kaip nepagrįstas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

nusprendė:

pareiškėjos M. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Donatas VansevičiusIna KirkutienėJūra Marija Strumskienė