Telšių apylinkės teismo sprendimas

2023-06-21 · Civilinė byla Nr. e2YT-3603-1140/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-06-21
Bylos Nr.
e2YT-3603-1140/2023
Teisminio proceso Nr.
2-12-3-01047-2023-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintarė Bunikienė
Pareiškėjas
S. D.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-3603-1140/2023Teisminio proceso Nr. 2-12-3-01047-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 2.5.5; 3.4.5.2 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 21 d.Naujoji Akmenė

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Gintarė Bunikienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. D., atstovaujančios neveiksnia tam tikrose srityse pripažintos S. A. interesus, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje – Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja S. D., atstovaudama neveiksnia tam tikrose srityse pripažintos S. A. interesus, kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo P. A. mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą faktiniu valdymu priėmė sutuoktinė S. A. Šiuo juridinio fakto nustatymu siekiama gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškime nurodyta, jog pareiškėjos tėvai Povilas ir S. A., gyvendami santuokoje, įgijo nekilnojamąjį turtą – ½ dalį gyvenamojo namo, su jam priklausančiais ½ dalimi ūkinių pastatų ir kiemo statinių bei ½ dalimi žemės sklypo, esančiais Akmenės rajone, (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre minėtas turtas registruotas S. A. vardu. Po pareiškėjos tėvo P. A. mirties (duomenys neskelbtini) jo sutuoktinė S. A. toliau liko gyventi minėtame gyvenamajame name, naudojosi namui priklausančiais ūkiniais pastatais ir kitais statiniais, esant poreikiui atliko remontą bei mokėjo mokesčius už suteiktas paslaugas. Pažymėta, jog po P. A. mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą faktiniu valdymu priėmė pareiškėjos mama S. A., kuri dėl teisinių žinių stokos į notarą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Nurodyta, jog S. A. teismo sprendimu pripažinta neveiksnia, jos globėja paskirta pareiškėja S. D.

Atsiliepimas

Valstybę atstovaujanti valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, jog nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo P. A. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį P. A. paliktojo turto priėmimą valdyti. Pažymėjo, jog tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad S. A. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjos S. D. prašymo tenkinimui. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, jog kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).

Bylos duomenimis nustatyta, kad S. A. (buv. pavardė K.) ir P. A. santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. 363468). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad nekilnojamasis turtas – ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jam priklausančiais: ½ dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalimi kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ dalimi žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys Akmenės rajone, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso S. A. (1979 m. rugsėjo 11 d. vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 317). Pateikti duomenys patvirtina, kad aukščiau nurodytas nekilnojamasis turtas įgytas S. A. ir P. A. santuokos metu. Iš pateikto gimimo liudijimo matyti, kad pareiškėjos S. D. (buv. pavardė A.) tėvai S. A. ir P. A.. Iš mirties liudijimo matyti, kad S. A. sutuoktinis P. A. mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas Nr. 8).

Atkreiptinas dėmesys, jog P. A. mirė galiojant 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK), todėl pareiškėjos prašymas sprendžiamas taikant palikimo atsiradimo dienai galiojusio 1964 m. CK paveldėjimo santykius reglamentuojančias normas. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje numatyti du palikimo priėmimo būdai, kuomet įpėdinis palikimą priima faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, kitu atveju – paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis).

Byloje nustatyta, kad po pareiškėjos tėvo P. A. mirties liko santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas – ½ dalis gyvenamojo namo, su jam priklausančiais ½ dalimi ūkinių pastatų ir ½ dalimi kitų statinių, bei ½ dalis žemės sklypo, esančių Akmenės rajone, (duomenys neskelbtini), kuriais ir toliau liko naudotis bei rūpinosi pareiškėjos mama S. A. Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarės Stasės Martinaitienės 2023 m. gegužės 19 d. išduotas liudijimas (Nr. 3179) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirusio P. A. paskutinė gyvenamoji vieta buvo Akmenės rajone, (duomenys neskelbtini). Pareiškimo dėl palikimo priėmimo notarui niekas nepadavė, paveldėjimo byla nėra užvesta, sudarytų mirusiojo vardu testamentų nerasta. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po P. A. mirties jo palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad sutuoktinio P. A. palikimą sudarantį nekilnojamąjį turtą S. A. priėmė faktiniu valdymu.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-177-339/2019, pareiškėjos S. D. mama S. A. yra pripažinta neveiksnia šiose turtinių santykių sritys: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo srityje, susijusioje su smulkiais buitiniais sandoriais; 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo srityje, susijusioje su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; 3) paveldėjimo teisinių santykių srityje; 4) kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; 5) nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; bei šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) savitvarkos įgūdžių srityje; 2) sveikatos priežiūros srityje; 3) pilietinių teisių srityje (asmens teisės būti išrinktam įgyvendinimas, balsavimo teisė ir pan.); 4) kreipimosi į teismą ir viešojo administravimo įstaigas srityje.). Tos pačios dienos teismo nutartimi pradėta byla dėl pripažintai neveiksnia tam tikrose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse S. A. globos nustatymo ir globėjo paskyrimo. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose 2019 m. spalio 9 d. priimta nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-5343-339/2019 S. A., pripažintai neveiksnia turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nurodytose Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendime, nustatyta globa ir jos globėja bei turto administratore paskirta pareiškėja S. D., kuri, atstovaudama savo globotinės – mamos S. A., interesus kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo P. A. mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą faktiniu valdymu priėmė sutuoktinė S. A.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad S. A. po sutuoktinio P. A. mirties priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Pažymėtina, kad pagal nurodytą normą įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 1 punktu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujančios neveiksnia turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse pripažintos S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) interesus, pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė P. A. palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.

Teisėja Gintarė Bunikienė