Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2020-12-11 · Civilinė byla Nr. 2YT-11039-1065/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-12-11
Bylos Nr.
2YT-11039-1065/2020
Teisminio proceso Nr.
2-31-3-00706-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Jurevičienė
Pareiškėjas
A. G.
Suinteresuotas asmuo
V. A. G., S. G., valstybės įmonei Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-11039-1065/2020Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00706-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.4.5.1; 3.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 11 d.Pakruojis
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Kristina Jurevičienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: V. A. G., S. G. ir valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. G. pateiktu teismui pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, po mamos G. A. G., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai jį valdydamas.

Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo mama G. A. G., kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), Pakruojo r. sav. Po G. A. G. mirties liko trys pirmos eilės paveldėtojai: jis, jo tėvas V. A. G. ir jo brolis S. G. Mama prieš pat mirtį, 2020 m. sausio 20 d. parašė testamentą, kuriuo visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidarytų jos mirties dienoje, paliko jam, – A. G. Po mamos mirties jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 1/2 dalis iš 0,2345 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)su 1/2 dalimi viralinės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalimi garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalimi ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalimi daržinės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalimi ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalimi malkinės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalimi kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Pakruojo r. sav. Kita – 1/2 dalis minėto turto priklauso V. A. G., nors jo vardu registruotas visas turtas, tačiau pagal teisės aktus abiem sutuoktiniams tenka lygios turto dalys, nes turtas buvo įsigytas gyvenant santuokoje. Manydamas, kad su testamentu į notarų biurą galės kreiptis kada tik panorėjęs, be to, buvo paskelbtas karantinas, todėl į notarų biurą su testamentu kreipėsi tik 2020 m. rugpjūčio 24 d. Notaras savo nutarimu atsisakė atlikti notarinį veiksmą, nes prašymą palikimui pagal testamentą priimti po mamos mirties, pateikė praleidęs trijų mėnesių terminą. Tai pat notaras išdavė išrašus, kad po G. A. G. mirties notarų biure nebuvo užvesta paveldėjimo byla bei išrašą, kad testamentų registro išraše yra užregistruotas testamentas. Mamai pasiligojus, ją prižiūrėjo, vežiojo pas gydytojus, visą laiką ja rūpinosi, nes tėtis taip pat yra labai silpnos sveikatos ir žmona pasirūpinti nebegalėjo. Po mamos mirties tėvas liko gyventi vienas, todėl jį parsivežė pas save į namus. Prižiūri tėvų namus, kad jų niekas neniokotų, moka mokesčius, po mamos mirties pasiėmė jai priklausančius daiktus: auksinį mamos žiedą, senovinę spintą, todėl mano, kad palikimą priėmė faktiškai jį valdydamas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad valstybės įmonė Turto bankas nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos G. A. G. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos pareiškimo patenkinimui. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo V. A. G. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pareiškimą suinteresuotas asmuo S. G. nurodė, kad su pareikštu reikalavimu sutinka.

Apie rašytinį procesą bei teismo posėdį dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, paskelbiant specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Vadovaujantis CPK 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiškėjas įgys tam tikrą subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeis jo teisinis statusas. Tai reiškia, kad teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Teismas ypatingąja teisena nagrinėja ir bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 8 punktas).

Vadovaujantis CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 1.2 punktu išaiškino, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y., ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; o 13 punktu išaiškino, kad palikimo priėmimo faktai nustatomi, remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais, bei kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, kurio 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minimo straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog šie nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Iš gimimo liudijimo matyti, kad A. G. tėvai yra V. G. ir G. G. (b. l. 4); G. A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 5); G. A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2020 m. sausio 20 d. testamentu, visą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidarytų jos mirties dienoje, paliko sūnui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 6–7); iš Pakruojo rajono 1-ojo notarų biuro liudijimo matyti, kad po G. A. G. mirties nebuvo užvesta paveldėjimo byla ir dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė (b. l. 9–10); iš VĮ Registrų centras testamentų registro išrašo matyti, kad yra užregistruotas testamentas (b. l. 11), iš VĮ Registrų centras gyventojų registro išrašo matyti, kad G. A. G. paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), Pakruojo r. sav. (b. l. 12–13); Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis V. A. G. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 0,2345 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); viralinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); daržinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); malkinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statiniai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Pakruojo r. sav. (b. l. 14–18); iš VĮ Registrų centras gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad, kad G. A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), sutuoktinis V. A. G., gimęs (duomenys neskelbtini); vaikai: A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), ir S. G., gimęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 41).

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo, kuri turi būti išreikšta per įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėjas A. G., įrodinėdamas savo motinos G. A. G. palikimo priėmimą, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, faktą, nurodė, kad po motinos mirties mamos mirties tėvą parsivežė pas save į namus, prižiūri tėvų namus, kad jų niekas neniokotų, moka mokesčius, po mamos mirties pasiėmė jai priklausančius daiktus: auksinį mamos žiedą, senovinę spintą. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nepateikė.

Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto, ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, tai yra, įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Šioje byloje yra įrodyta, kad pareiškėjas A. G., po savo motinos G. A. G. mirties, motinai priklausiusį turtą, daiktines teises į motinos turtą, priėmė ir naudojosi. Šios aplinkybės patvirtina faktą, kad A. G. po motinos mirties palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs jį valdyti.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus šioje byloje esančius įrodymus, turinčius reikšmės bylai, pagal vidinį savo įsitikinimą konstatuoja, kad pareiškėjo A. G. prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra pagrįstas, įrodytas, todėl pareiškimas tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo motinos G. A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.

Teisėja Kristina Jurevičienė