Tauragės apylinkės teismo sprendimas

nuotoliniu būdu dalyvaujant ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus įgaliotai atstovei D. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovui P. V. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti našlaičių pensiją turi mirusiojo vaikai ir įvaikiai iki 18 metų, taip pat vyresni, jeigu jie nedarbingais ar iš dalies darbingais pripažinti iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 24 metai, taip pat tie, kurie dėl ligos ar traumos, atsiradusios, iki jiems sukako 24 metai, padarinių nedarbingais ar iš dalies darbingais pripažinti po 24 metų sukakties dienos, tačiau ne vėliau kaip iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 26 metai, ir jeigu jie nuo pripažinimo nedarbingais ar iš dalies darbingais (invalidais) dienos nuolat yra nedarbingi ar iš dalies darbingi (invalidai). Pagal šio straipsnio 2 dalį, švietimo įstaigų bendrojo ugdymo programų ar formaliojo profesinio ugdymo programų mokiniai ir nuolatinių studijų programų studentai, sukakę 18 metų, turi teisę gauti našlaičių pensiją iki mokymosi arba studijų pagal šias programas baigimo, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai.

Klaipėdos apygardos teismo 2014-02-14 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kaltu dėl L. V. nužudymo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 3 punktą, 6 punktą pripažintas atsakovas. Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis nustatyta, kad minėtas nuosprendis 2014-06-05 įsiteisėjo.

Bylos rašytinė medžiaga patvirtina, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2013-03-20 priimtais sprendimais „Dėl valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos skyrimo Ž. V.“ (Nr. (duomenys neskelbtini)), „Dėl valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos skyrimo J. V.“ (Nr. (duomenys neskelbtini)), „Dėl valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos skyrimo V. V.“ (Nr. (duomenys neskelbtini)), „Dėl valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos skyrimo A. V.“ (Nr. (duomenys neskelbtini)) nuspręsta nuo 2013-02-11 iki 2024-05-31 paskirti valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją.

2023-11-14 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus raštu (Nr. (duomenys neskelbtini)) P. V., kuris Klaipėdos apygardos teismo 2014-02-14 nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl L. V. nužudymo, buvo išsiųstas raginimas savanoriškai atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui laikotarpiu nuo 2022-06-01 iki 2023-08-31 padarytą 8 920,96 Eur žalą, t. y. už žuvusiosios L. V. vaikams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus paskirtas ir mokamas socialinio draudimo išmokas (našlaičių pensijas). Minėtas raginimas P. V. pasirašytinai buvo įteiktas 2023-11-22.

Byloje pateiktos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2023-12-18 pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas (Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2022-06-01 iki 2023-08-31 nužudytosios L. V. vaikams: V. V., A. V., J. V., Ž. V. buvo išmokėtos našlaičių pensijos po 2 230,24 Eur, iš viso 8 920,96 Eur.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).

Remiantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.290 straipsnyje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatavo, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodytos socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra socialinio draudimo santykius reguliuojančiuose įstatymuose ((inter alia) Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme) numatytos išmokos, mokamos apdraustam asmeniui ar jo šeimos nariams apdrausto asmens sužalojimo ar jo gyvybės atėmimo atvejais inter alia našlaičių pensija.

Akcentuotina tai, kad iš esmės nagrinėjamu atveju tarp šalių ginčo dėl žalos atlyginimo, nekilo, tai yra atsakovas teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko. Atsakovas nesutinka tik su ieškinio argumentavimu, teigdamas, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius remiasi nuosprendžiu, kuris buvo priimtas šališko teismo bei jam nebuvo suteikta savalaikė teisė į gynybą, nebuvo atliktas išsamus tyrimas.

Nagrinėjamu atveju byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos 2014-02-14 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (nuosprendis įsiteisėjo 2014-06-05) neginčijamai nustatyta, kad dėl L. V. mirties kaltas atsakovas P. V. Žuvus nepilnamečių vaikų motinai, vaikai neteko išlaikymo, kurį turėjo teikti motina. Dėl to Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius 2013-03-20 priimtų sprendimų pagrindu nužudytosios L. V. nepilnamečiams vaikams moka našlaičių pensijas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 346 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi, teismas nekvestionuoja įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisingumo ir teisėtumo. Atsakovo kaltė įrodyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, kurį jis turėjo teisę skųsti ir šia teise naudojosi. Aptartas reglamentavimas aiškiai ir įsakmiai nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014-02-14 baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbtas ir įsiteisėjęs nuosprendis privalo būti vykdomas. Dėl šių priežasčių atsakovo teiginiai, kad minėtas nuosprendis priimtas šališko teismo bei jam nesuteikta savalaikė teisė į gynybą, nebuvo atliktas išsamus tyrimas, atmestini kaip nepagrįsti.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad neteisėti atsakovo P. V. veiksmai nustatyti įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2014-02-14 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovo įvykdyta nusikalstama veika buvo motinos netekusiems vaikams skirtų našlaičių pensijų skyrimo priežastimi ir būtent dėl atsakovo kaltės ieškovas laikotarpiu nuo 2022-06-01 – 2023-09-31 išmokėjo Ž. V., J. V., V. V., A. V. 8 920,96 Eur našlaičių pensiją. Teismui yra pateikti ieškovo patirtos žalos dydį patvirtinantys įrodymai, taip pat įrodymai, patvirtinantys ieškovo patirtos žalos realumą, todėl laikytina, kad ieškovas įrodė žalos dydį, ją pagrindė įstatymų nustatyta tvarka gautais dokumentais. Atsakovas teismui nepateikė įrodymų, kad žalą būtų atlyginęs. Teismo vertinimu, yra visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti (žala, neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, CK 6.246–6.249 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, ieškovas, išmokėjęs žuvusiosios L. V. nepilnamečiams vaikams našlaičių pensijas, pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalies ir 6.290 straipsnio 1 dalies, 3 dalies nuostatas, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę ir visiškai pagrįstai reikalauja nepilnamečiams vaikams išmokėtos sumos grąžinimo iš atsakovo, kuris yra atsakingas už pasekmes, atsiradusias nužudžius vaikų motiną. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad ieškovas turi regreso teisę į atsakovą už laikotarpį nuo 2022-06-01 iki 2023-08-31 išmokėtoms socialinio draudimo išmokoms, todėl ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkintinas ir ieškovui iš atsakovo priteistina 8 920,96 Eur žalos atlyginimo (CK 6.263 straipsnis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, tai yra 201 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteistinos, nes jų nepatirta (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259-260 straipsniais, 268-270 straipsniais, 279 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8 920,96 Eur (aštuonis tūkstančius devynis šimtus dvidešimt eurų 96 ct) žalos atlyginimo ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, juridinio asmens kodas 193180814.

Priteisti iš atsakovo P. V. 201 Eur (du šimtus vieną eurą) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.