Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Latvijos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2015-05-24, apie 00.20 val., Sodų g. 8, Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia ranka nulaužė ir sudaužė P. N. priklausančio, D. N. naudojamo automobilio „VW New Beetle“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės veidrodėlį, užlipęs ant automobilio priekinės dalies ją subraižė, po ko užlipęs ant automobilio stogo jį įlenkė, taip sugadino D. N. priklausantį automobilį ir padarė nukentėjusiajai D. N. 915, 02 Eur turtinę žalą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje A. M. (parodymus davė išklausęs liudytojus) paaiškino, jog įvykio dieną susitiko su pažįstamu bare. Jis pasiėmė 0.3 l. alaus. Kadangi vietos buvo mažai, prie jo prisėdo jauna pora. Jie jį pavaišino 0.5 l. alaus. Jis pora gurkšnių išgėrė ir nuėjo paskambinti pažįstamui, bet neprisiskambino ir išėjo namo. Buvo apie 9 val. vakaro. Jis paskutinius metus negeria, nes ne viskas gerai su nervais. Kai išėjo į gatvę, nuėjo kviesti taksi, buvo bloga. Po to jam dingo atmintis, todėl negalėjo duoti parodymų. Iš baro ėjo namo pro stotį. Prisimena kaip netoli Mcdonaldo prie jo prisikabino trys žmonės su šuniu, tokiu kaip pitbulis, prašė užrūkyti, pinigų. Prisimena, kad jie turėjo šunį, grąsino jį paleisti, jei neduos pinigų. Kažkaip nuo jų pabėgo, bet ne namų link, o į priešingą pusę. Kodėl “kabinėjosi” prie mašinos jis nežino, bet jis irgi turi tokį patį automobilį. Jis bandė pabėgti nuo tų čigonų, šuns, galbūt bandė įlįsti į mašiną, bet nenorėjo pažeisti viešosios tvarkos, sugadinti kažką. Nukentėjusiųjų nepažįsta, motyvų nėra. Iš ryto, kai atsigavo, prisimena, kad buvo pagirios ne nuo alkoholio. Labai skaudėjo skrandį, galvą, to niekada nėra buvę. Ilgai negalėjo kalbėti, nežinojo, kodėl, nesuprasdavo kas vyksta. Jis išgeria retai, tądien nenorėjo prisigerti, nes kitą dieną turėjo būti maratonas, kuriame turėjo dalyvauti. Niekada jokių kvailysčių, chuliganizmų nedarė. Labai gailisi, atsiprašo dėl to, kas nutiko. Jis pamena, kad buvo šalia automobilio, bet nepamena, kad kažką gadintų. Iki dabar nelabai tiki. Iš pat pradžių jam atrodė, kad tai yra provokacija. Šios versijos nepapasakojo anksčiau, kadangi jam atrodė, kad ta versija nesąmonė. Jis neatmeta galimybės, jog sugadino svetimą automobilį, bet jis tai darė ne tyčia. Jis siūlė suremontuoti pats automobilį. Nukentėjusioji atsakė, kad nori, kad remontas būtų padarytas autoservise, ji prašė pervesti pinigus, virš 900 eurų.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji D. N. paaiškino, kad gegužės 24 dieną, anksti ryte, gal 7 valandą ryto, savaitgalį, jos tėčiui ir vėliau jai pradėjo skambinti iš Policijos komisariato Vilniuje. Jiems pasakė, kad yra apgadintas jiems priklausantis turtas t.y. automobilis. Tėtis savo ruožtu iš karto sėdo į mašiną ir važiavo į Vilnių, kadangi jis gyvena Panevėžyje, ji atvyko į komisariatą taip pat. Žmogus, kuris priėmė iš jų parodymus, nufotografavo automobilį kaip įrodymą dėl padarytos žalos. jie nematė, kaip jis (kaltinamasis) šokinėjo ant mašinos. Jie suprato, kad policijos pareigūnai pamatė ir jį suėmė. Tikslu pagrįsti padarytą žalą, paėmė iš autoserviso sąmatą dėl padarytos žalos. Nukentėjusioji, atsakydama į proceso dalyvių klausimus paaiškino, kad automobilis stovėjo stovėjimo aikštelėje, adresu Sodų g. 8, Vilniuje. Civilinis ieškinys reiškiamas tik dėl turtinės žalos t.y. autoserviso sąmata automobilio taisymui. Automobilis draustas civilinės atsakomybės draudimu. Dabar automobilis neremontuotas, sutvarkė tik veidrodėlius savo pusės. Automobilį pastatė vakare, apie 7 valandą. Jis buvo techniškai tvarkingas, iš karto ryte atvyko prie automobilio, matė apgadinimus vizualiai. Buvo sudaužytas vairuotojo pusės veidrodėlis, jis buvo visas nulenktas. Tada buvo dar įlenktas stogas. Iš vidaus salone atkibus visa medžiaga. Visos lubos atšokusios, įbrėžtas kapotas, yra neryškūs įbrėžimai nuo batų. Visas veidrodėlis buvo nukibęs, nulinkęs, išlūžęs, sudaužytas stikliukas. Ji jį prikabino su ranka, kad galėtų važiuoti. Ar viduje yra kažkas sulūžę ji nežino, netikrino. Vizualiai pažiūrėjus sudužęs stikliukas, kuris šiuo metu yra pakeistas. Ji už savus pinigus mašinos tvarkyti nenori ir netvarkys. Ji reikalauja pinigų, kurie yra nurodyti sąmatoje.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas (pareigūnas) S. S. paaiškino, kad įvykis buvo seniai, nelabai pamena aplinkybių. Bet lyg žmogus su akiniais (kaltinamasis) buvo tas žmogus, kurį sulaikė. Jie važiavo Sodų gatve, pamatė šį žmogų (kaltinamąjį), kuris matėsi, kad yra neblaivus, nes negerai stovėjo ant kojų. Jis bandė patekti į automobilį, kuris jei neklysta buvo VW. Jis pavaikščiojo, atsirėmė į veidrodėlį, po to užlipo ant automobilio kapoto ir stogo. Jis buvo vienas. Priėjus prie jo, jis nelabai bendravo su jais (pareigūnais). Pirmiausia pagalvojo, kad jis galimai yra apsvaigęs nuo narkotikų. Kai atvyko į komisariatą, jis pripūtė, tai matomai buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Pristatant jis nebuvo agresyvus. Buvo paklusnus. Liudytojas, atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, paaiškino, kad buvo vėlus laikas, žmonių aplinkui nebuvo, buvo tuščia. Buvo palenktas veidrodėlis. Tiksliai negali pasakyti, bet lyg buvo stikliukas išdaužtas ar įskilęs. Jo paklausė, ar tai yra jo automobilis. Jis nieko neatsakė, tylėjo. Pareigūnai suprato, kad tai ne jo automobilis. Dėl ko užlipo, nepaaiškino. Nelabai norėjo bendrauti. Jis matė, kaip kaltinamasis su ranka atsirėmė į veidrodėlį. Atrodė stiprus atsirėmimas. Jis negali pasakyti, kad tiksliai jis sulaužė, bet matė, kad jis atsirėmė. Pirmas įspūdis buvo, kad gal neblaivus žmogus nori sėsti už vairo. Jis svirduliavo, negalėjo gerai stovėti ant kojų. Įvykio vietoje buvo matomas veidrodėlio apgadinimas, gal anksčiau buvo sulaužyta. Po to matė, kad buvo įlenktas stogas ar kapotas, tiksliai negali pasakyti. Agresyvumo jokio nebuvo.

Teisiamajame posėdyje liudytojas (pareigūnas) D. I. paaiškino, kad įvykio gerai nepamena. Jeigu čia sėdintis asmuo buvo pristatytas į komisariatą, reiškia jis ir buvo. Visi niuansai turi būti tarnybiniame pranešime ir apklausos protokole. Tai nėra neeilinis įvykis, kurį galima būtų įsiminti. Tokių įvykių stoties rajone įvyksta nemažai. Teismui pagarsinus pareigūno tarnybinį pranešimą (b.l. 33), D. I. jį patvirtino. Jo porininkas S. S. kalba įvairiomis kalbomis, tačiau negalėjo išsiaiškinti, ar tai yra jo automobilis. Negali pasakyti dėl ko (kokiomis medžiagomis) kaltinamasis buvo apsvaigęs. Alkoholio kvapas buvo, bet daugiau tai buvo neadekvatumas. Jeigu girtumas buvo nustatytas, jis buvo girtas. Komisariate jis elgėsi agresyviai, daužė duris. Klausė jo, gal ko reikia, bet jis nekalbėjo, tik žiūrėjo. Jis suprato, kad buvo policijos įstaigoje. Jis nesipriešino, agresyvus nebuvo, per daug nebendravo, nepasakojo apie savo apsvaigimą. Jis buvo prie veidrodėlio pusės. Kai pareigūnai priėjo, veidrodėlis buvo nulaužtas. Paties fakto, kad jis išlaužė kažkaip negali patvirtinti. Kai jie atvyko, jis jau atlikinėjo tuos veiksmus. Kai jie (pareigūnai atvažiavo), kaltinamasis buvo užlipęs ant automobilio stogo. Po to išsiaiškino, kad automobilis yra ne jo ir jis galėjo sugadinti svetimą turtą. Jis svirduliavo prie veidrodėlio. Jam atrodo buvo pasviręs ant jo ir galėjo išlaužti priekį. Ar buvo aplink žmonių, negali pasakyti, nebuvo, kad kas prieitų, pasiskųstų. Jis ant stogo trypčiojo, neatrodė, kad jis kažko vengia, bijo. Kai privažiavo pareigūnai, jis nieko nesuvokė.

Iš 2015-05-24 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis VW „Beetle” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis juodos spalvos, ant priekinio gaubto matosi įbrėžimai su smėliu galimai nuo batų, kairės pusės veidrodėlis sudaužytas, ant stogo matosi įlenkimai, viduje matosi atšokusios lubos (b. l. 7-10).

Tokiu būdu byloje ištirtais duomenimis, kurie teismo pripažįstami tinkamais įrodymais, neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis. Apžiūros protokolu, pateiktais žalos padarymo paskaičiavimais, nukentėjusiosios parodymais nustatyta, kad buvo apgadintas P. N. priklausantis, D. N. naudojamas automobilis „VW New Beetle“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) Policijos pareigūnų liudytojų D. I. ir S. S. parodymais neginčytinai nustatyta, kad šį svetimą turtą apgadino būtent kaltinamasis. Abu šie liudytojai matė, kad būtent kaltinamasis A. M. 2015-05-24, apie 00.20 val., Sodų g. 8, Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelėje apgadinopaminėtą automobilį, nes jis rėmėsi į kairės pusės veidrodėlį, užlipo ant automobilio priekinės dalies (kapoto) po ko užlipo ant automobilio stogo ir ant jo trypčiojo. Taigi, nustatytas ne tik pats automobilio sugadinimo faktas, kaltinamojo konkretūs veiksmai, bet ir priežastinis ryšys tarp kaltininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių. Būtent kaltinamasis nulaužė veidrodėlį apgadino automobilio kapotą bei stogą, padarydamas nukentėjusiajai 915,02 Eur žalą. Teismas atmeta kaltinamojo aiškinimą, jog jis nesupratęs savo veiksmų, nes jis sulaikomas policijos pareigūnų elgėsi pakankamai adekvačiai. Policijos komisariate jo elgesys netgi buvo agresyvus (jis rėkavo, daužėsi). Kaltinamasis neneigia vartojęs alkoholinius gėrimus, kas teismo vertinimu ir turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Teismo vertinimu, kaltinamasis veikė neapibrėžtos tyčios forma. Tokia kaltinamojo veika atitinka BK 187 straipsnio 1 dalį.

Šioje byloje kaltinamajam A. M. buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 284 str. 1d. už viešosios tvarkos pežeidimą. Taikant BK 284 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje, kad dėl jo veiksmų, pasireiškusių bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytu būdu (įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais), kilo neigiami padariniai – realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011 ir kt.).

Nors pats kaltinamasis nei ikiteisminio tyrimo metu nei teisme nepaaiškino padarytos nusikalstamos veikos motyvų, tačiau surinkti duomenys irgi nepatvirtina, kad jis siekė demonstruoti nepagarbą aplinkiniams, trikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Abejonių nekyla, kad kaltinamojo elgesys – užlipimas ant svetimo automobilio kapoto, vėliau - stogo yra vertintinas kaip įžūlus, šokiruojantis, tačiau pasekmių, kurių reikalauja įstatymas (realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas) nekilo. Pareigūnas S. S. paaiškino, kad kaltinamasis pavaikščiojo, atsirėmė į veidrodėlį, po to užlipo ant automobilio kapoto ir stogo. Jis nebuvo agresyvus, žmonių aplinkui nebuvo. Teisiamajame posėdyje surinkti ir ištirti įrodymai nepatvirtina, kad kaltinamais pažeidė viešąją tvarką. Aplinkybė, jog kaltinamasis veiksmus atliko viešoje vietoje nėra pakankama teigti, jog buvo pažeista viešoji tvarka. Abu pareigūnai patvirtino, kad aplinkui žmonių nebuvo, niekas įvykių apart pareigūnų nematė. Nėra byloje duomenų, kad kaltinamasis būtų vartojęs necenzūrinius žodžius, elgęsis agresyviai, šokiruotų aplinkinius, priešingai pareigūnai nurodė, kad jis elgėsi ramiai (buvo paklusnus), nebendravo. Teismo vertinimu, kaltinamojo elgesys moraliniu požiūriu nepriimtinas, tačiau nepakankamas teigti, kad jis atliko vandališkus veiksmus ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo veika ir kvalifikuotina pagal BK 187 str.1d., (perkvalifikavus iš BK 284 str.1 d.).

Šioje byloje, faktinės aplinkybės nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų iš esmės nesiskiria: nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, objektas, dalykas, mastas ir pan., nepasikeitė, priešingai, sumažėjo inkriminuotų veiksmų apimtis, visa tai leidžia teigti, kad teismas neišėjo už kaltinimo ribų. Siekiant išvengti tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios procesinių teisių pažeidimo, teismas įrodymų tyrimo metu išaiškino nukentėjusiajai teisinę susitaikymo galimybę, paklausė, ar ši nesusitaikytų su kaltinamuoju, jei veika būtų perkvalifikuota pagal BPK 407 straipsnyje nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso straipsnius (BPK 417 straipsnio 2 dalis), t.y. proceso dalyviai buvo tinkamai informuoti apie galimą kaltinamojo veikos perkvalifikavimą.

Nukentėjusioji sutiko taikytis su kaltinamauoju su sąlyga, kad jai atlygintų turtinę žalą, kurią nustatė meistrai 915 Eur. (b. l. 21) bei 20 Eur. ( b. l. 22) už tai, kad parengė sąmatą. Teismas padarė byloje pertrauką suteikdamas galimybę šalims atsiskaityti ar susitarti dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo. Iš kaltinamojo išdėstytos pozicijos teismas suprato, kad kaltinamasis taikytis taip pat norėtų, tačiau vertina prašomą atlyginti padarytą žalą per didelę. Jo gynėjo nuomone, byloje iš viso nėra jokių duomenų, patvirtinančių būtent tokį padarytos žalos dydį.

Kadangi kaltinamasis su nukentėjusiąja nesusitaikė, nėra jokio teisinio pagrindo bylą nutraukti. Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vertina, kad jis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinanti aplinkybė, kad veiką padarė būdamas apsveigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Jis dirbantis, charakterizuojamas teigiamai (b. l. 134, 135), vedęs (b. l. 74). Jis nėra įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą (b. l. 67, 71), psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 66), baustas administracine tvarka už tai, kad neblaivus vairavo transporto priemonę, vėliau, kad vairavo transporto priemonę, kai jam atimta teisė vairuoti transporto priemonę (b. l. 63). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamajam A. M. yra pradėti keli ikiteisminiai tyrimai (b. l. 57-59), teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla dėl pareikštų jam kaltinimų pagal BK 258 str. 2 d., 300 str. 2 d., kas charakterizuoja kaltinamąjį kaip linkusį daryti nusikalstamas veikas.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad teisiamas pirmą kartą, dirbantis, teismo vertinimu, jam skirtina bausmės rūšis bauda, dydis sąlyginai nedidelis, įvertinant, kad jis privalės atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą.

Nukentėjusioji, civilinė ieškovė D. N. pareiškė civilinį ieškinį 935, 02 Eur sumai (915, 02 Eur. automobilio remontas ir 20 Eur, remonto sąmatos sudarymas), b. l. 24. Kaltinamojo gynėjas, neigdamas padarytos žalos dydį, prašė prijungti iš internetinės svetainės auto.plius.lt tokių automobilių rinkos kainas (b. l. 132). Teismo vertinimu, reikalauti iš nukentėjusiosios prašyti kreiptis į keletą autoservizų pateikti siūlymus dėl automobilio sutvarkymo (grąžinimo jį į buvusią padėtį) būtų nepateisinama. Netikėti įmonės UAB „Autobela“ pateiktu pasiūlymu, detalių ir darbų įkainiais nėra jokio pagrindo. Be to, nėra pagrindo svarstyti, kad nukentėjusioji nori pasipelnyti, ji neprašo atlyginti jai neturtinę žalą, kurią sudarytų patirti nepatogumai. Jos noras sutvarkyti automobilį kokybiškai yra pagrįstas, dėl ko pateiktas civilinis ieškinys tenkintinas pilnai.

Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 51-52) paliktina galioti iki įsiteisės nuosprendis.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje (perkvalifikavus iš BK 284 str.1d.) ir skirti jam 10 MGL (376, 60 Eur.) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, esančią AB „Swedbank“, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.

Civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš kaltinamojo A. M. nukentėjusiajai D. N. 935, 02 Eur. padarytą turtinę žalą.

Kardomoji priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.