Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. A. ir jo atstovo advokato P. R. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7. Apeliaciniame skunde teigiama, kad liudytojas T. A. savo paaiškinimuose nurodė, kad matė iš ketvirto namo aukšto kažkokį vyriškį, kuris buvo pasilenkęs prie A. B. automobilio, tačiau šis liudytojas policijos paaiškinimuose nenurodė jokios to vyriškio pavardės. Todėl teismas negalėjo remtis prieštaringais liudytojo T. A. parodymais, kurie neva patvirtino R. A. kaltę.

8. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas visiškai nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad liudytojo T. A. paaiškinimai policijos pareigūnams ir parodymai teismui buvo prieštaringi.

9. Iš Tauragės apskrities VPK Veiklos skyriaus tyrėjos G. M. 2019 m. balandžio 2 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad namo gyventojas, kuris atsisakė nurodyti savo vardą ir pavardę, nes bijo kaimyno keršto, paaiškino, jog 2019 m. balandžio 1 d., apie 11.50 val., pro savo buto langą matė, kad kaimynas iš 3-io buto, buvo pasilenkęs prie A. B. automobilio padangų. Jis norėjo įvykį nufotografuoti, tačiau nespėjo, išgirdo tik iš automobilio padangų išeinančio oro garsą.

10. 2019 m. balandžio 9 d. paaiškinime T. A. nurodė, kad 2019 m. balandžio 1 d., apie 12 val., jis pažiūrėjęs pro virtuvės langą pamatė kaimyną iš pirmo aukšto 3-io buto atsitūpusį prie A. B. priklausančio automobilio vairuotojo pusės galinės padangos. Norėjo viską nufotografuoti, tačiau nespėjo, nes grįžęs prie lango kaimyno nebematė, išgirdo tik padangos oro šnypštimą ir pamatė nuleistą galinę padangą. Išeidamas į darbą, apie 13 val., pamatė, kad vairuotojo pusėje nuleistos abi automobilio padangos.

11. Tiek iš tarnybiniame pranešime užfiksuotų duomenų, tiek ir iš 2019 m. balandžio 9 d. paaiškinimo nustatyta, kad T. A. R. A. pavardės nenurodė, tačiau nuo pat pradžių aiškiai nurodė asmenį, kurį pats matė, ir kuris nuleido A. B. priklausančio automobilio padangas, t. y. kad tai buvo būtent kaimynas iš 3-io buto. Pažymėtina, kad T. A. policijos pareigūnams iš pradžių nenurodė ir savo pavardės, bijodamas keršto. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas R. A. neigė 2019 m. balandžio 1 d. buvęs pas mamą, tačiau patvirtino, kad jo mama gyvena (duomenys neskelbtini), jis ją lanko. Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas T. A. nurodė analogiškas aplinkybes, patvirtino, kad jis negalėjo apsirikti, kad matė ne R. A., o kitą asmenį, nes įsižiūrėjo gerai, jį pažinojo iš matymo, su juo konfliktų neturėjo. R. A. lanko 3-iame bute gyvenančią mamą. Liudytojas T. A. nežinojo, kodėl nenurodė policijos pareigūnams R. A. pavardės, gal dėl to, jog policijos pareigūnai pavardės neklausė.

12. Nagrinėjamu atveju tai, kad T. A. policijos pareigūnams nenurodė administracinį nusižengimą padariusio asmens pavardės, visiškai nepaneigia, kad T. A. aiškiai matė, jog 2019 m. balandžio 1 d., apie 12 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) namu stovėjusiam A. B. automobiliui išsuko ventilius ir nuleido kairės pusės padangas būtent R. A., o ne kitas asmuo. Pažymėtina, kad bylos duomenimis nenustatyta, jog liudytojas T. A. būtų turėjęs priežasčių R. A. apkalbėti, su juo konfliktų neturėjo. Teismo posėdyje R. A. ir pats patvirtino, kad T. A. pažįsta tik iš matymo. Netikėti duotais policijos pareigūnams liudytojo T. A. nuosekliais ir tarpusavyje neprieštaraujančiais paaiškinimais bei teismui duotais parodymais nėra jokio pagrindo. Be to, akcentuotina, kad liudytojas T. A. davė parodymus, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, o administracinėn atsakomybėn patrauktas R. A. atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, priesaikos sakyti tiesą nebuvo saistomas. Įstatymas jam suteikia teisę parodymus naudoti kaip gynimosi priemonę.

13. Įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, skundžiamą nutartį ir apeliacinio skundo argumentus, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad R. A. veiksmuose esama administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Vien tai, kad pažeidėjas nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, dar nereiškia, kad byla buvo išnagrinėta netinkamai ir ištirti ne visi reikšmingi duomenys.

14. Kartu pažymėtina, kad padaryta veika, numatyta ANK 115 straipsnio 1 dalyje, nepriskiriama prie mažai pavojingų veikų (ANK 12 straipsnis), todėl nutraukti administracinio nusižengimo teiseną dėl mažareikšmiškumo, nėra teisinio pagrindo.

15. Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nenaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą ir R. A. ir jo atstovo advokato P. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.