Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-09-23 · Administracinė byla Nr. I-5806-815/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-09-23
Bylos Nr.
I-5806-815/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05465-2014-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
A. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 15.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 37.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-5806-815/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05465-2014-0Procesinio sprendimo kategorija 15.1; 15.2; 15.2.3.2; 37.2.3; 59; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) su 2014 m. gruodžio 15 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba), po 202 eurus neturtinei žalai atlyginti už vieną konvojavimą iš Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) ar į Alytaus pataisos namus dėl žiaurių, nežmoniškų, antisanitarinių konvojavimo sąlygų (b. l. 1–2).

2. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Pasak pareiškėjo, jis nuo 2013 m. vasario mėn. (tikslios datos pareiškėjas nepamena) iki 2013 m. gruodžio 23 d. pastoviai buvo etapuojamas iš Alytaus PN, į Alytaus PN, į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą sename konvojavimo automobilyje žiauriomis ir nežmoniškomis sąlygomis. Kabina vežti žmonėms padalinta į 3 kameras, kurių plotas neviršija 2 m², jose buvo po 6–8 asmenis (kartais ir daugiau) su visais asmeniniais daiktais. Minėtose patalpose visiškai nėra erdvės, ventiliacijos sistemos, apšvietimo; pertvaros aprūdijusios. Automobiliuose tekdavo vykti stovint, pakaitomis su kitais nuteistaisiais, o sėdint ant kelių tekdavo laikyti savo arba svetimus daiktus (krepšius). Konvojavimo automobiliuose neįrengti saugos diržai, be to, nėra langų. Tokiomis sąlygomis tekdavo vykti 2 val., neskaičiuojant įsodinimo laiko.

Pasak pareiškėjo, dėl tokių nežmoniškų sąlygų jis patyrė didelius nepatogumus, fizinį nuovargį, diskomfortą, nutirpdavo kojos, patyrė sveikatos sutrikimus, nervinę įtampą, psichologinę kančią, taigi, pareiškėjo nuomone, teisinga, sąžininga bei protinga būtų atlyginti pareiškėjui jo patirtą moralinę žalą. Buvo pažeistas ne tik konstitucinis gėris – asmens teisė į orumą, bet ir civilinės teisės saugomas gėris – asmens teisė jaustis oriu, visaverčiu ir lygiateisiu Lietuvos Respublikos piliečiu. Pareiškėjas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė didžiausią neturtinę žalą: didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, papildomus nepatogumus, diskomfortą, emocinę depresiją, pablogėjo savijauta ir sveikata, sutriko visavertis gyvenimas ir socialiniai įgūdžiai, sumažėjo pareiškėjo pasitikėjimas savimi, pareiškėjas negali ramiai miegoti, yra dirglus, nervingas, jaučia padidėjusią baimę aplinkai, dėl to sumažėjo bendravimo galimybės.

2.2. Pareiškėjas, pagrįsdamas savo reikalavimą, remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 2 ir 3 dalimis, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika (Kudla prieš Lenkiją), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika (2006 m. rugpjūčio 19 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimais).

II

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su pareiškėjo skundo teiginiais nesutinka, kad skundas kategoriškai netenkintinas ir atmestinas tiek dėl turinio, tiek dėl reikalaujamos atlyginti žalos dydžio, taip pat prašo priteisti Tarnybai iš pareiškėjo 8,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais(b. l. 8–12).

1. Dėl specialiojo transporto būklės

Tarnyba konvojuoja konvojuojamuosius specialiosiomis transporto priemonėmis – specialiaisiais automobiliais, specialiaisiais autobusais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Visuose specialios paskirties automobiliuose įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, įrengti atsarginiai išėjimai. Visas Tarnybos tarnybinis transportas, taip pat ir specialusis, skirtas asmenų konvojavimui, naudojamas remiantis teisiniais dokumentais: transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu; kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis su transporto priemonės paskirties nurodymu. Tarnybos specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, turi įvardytus dokumentus, jie išduoti Lietuvos Respublikos valstybės vardu. Specialiojo transporto, skirto asmenų konvojavimui, eksploatacija grindžiama išvardytais dokumentais.

Visam Tarnybos specialios paskirties transportui atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (toliau – ir NVSPL) Fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai dėl minėtų automobilių atitikimo Konvojavimo taisyklių 146.4 punkto reikalavimams. NVSPL patikrinimų metu nenustatė, kad specialiosios paskirties automobilių kamerose esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenims.

2. Asmenų konvojavimas Lietuvos Respublikoje vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakyme Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Konvojavimo taisyklėmis (toliau – Konvojavimo taisyklės). Kitų teisės aktų, reglamentuojančių konvojavimo eigą, nėra.

3. Dėl vietos trūkumo

Pagal Konvojavimo taisyklių 109 punktą Tarnyba užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius: tiek bendras skaičius, tiek skaičius pagal atskiras kameras; jeigu bendras konvojuojamų asmenų skaičius artėja prie kritinės ribos, skiriamos papildomos transporto priemonės, kurios užtikrina tiek bendrą asmenų pervežimą, tiek izoliaciją pagal papildomus kriterijus (režiminius, operatyvinius, medicininius), arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius, įrašant apie tai konvojaus kelionės žiniaraštyje. Konvojavimo taisyklės nereglamentuoja konvojuojamųjų asmenų daiktų pervežimo.

4. Dėl saugos diržų

Konvojavimo taisyklių 146 punkte nenustatyta, kad specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti.

5. Dėl nežmoniško ir žeminančio elgesio

Pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pažeidžiant pareiškėjo teises, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu. Pagal Konvojavimo taisyklių 137 punktą konvojaus viršininkas apie tai įrašo konvojaus kelionės žiniaraštyje. Nagrinėjamu atveju pateiktuose konvojaus kelionės žiniaraščiuose tokių įrašų nėra. Tarnyba neturi duomenų apie nežmonišką ir žeminantį pareigūnų elgesį konvojavimo metu, taip pat neturi duomenų apie pareiškėjo skundus dėl netinkamų konvojavimo sąlygų.

Remiantis Vilniaus apygardos administracinio teismo administracine byla Nr. I-1950-580/2013, laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo privalo susitaikyti su jo teisių ribojimais bei įvairiais nepatogumais, pagrindu teisių gynybai yra tik aplinkybių, kurios rodytų, jog su asmeniu buvo elgiamasi nežmonišku ar žeminančiu būdu arba jis būtų kankinamas, nustatymas (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis), taigi, suimtasis turėtų patirti ypatingą, visuomenei nepriimtiną pareigūnų elgesį. Tokių aplinkybių Tarnyboje iki šiol neužfiksuota. Tik nustačius neteisėtus veiksmus, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, galima spręsti dėl žalos atlyginimo. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš Tarnybos neteisėtų riksmų, pareiškėjui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala. tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) pareiškėjui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.270 straipsnio prasme.

6. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Tarnyba remiasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ATBĮ) 44 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (pavyzdžiui, nutartimis administracinėse bylose Nr. AS556-496/2008, Nr. AS556-42/2008, Nr. AS822-904/2013), nurodo, kad Tarnybai iš pareiškėjo priteistinos 8,72 Eur išlaidos už pateiktos medžiagos kopijų rengimą (218 kopijos po 0,04 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarime Nr. 1039 patvirtintos Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos nuostatos).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

1. Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

1.1. Remiantis Tarnybos pateiktais kelionės žiniaraščiais, pareiškėjas A. M. buvo konvojuojamas: 2013 m. vasario 5 d. (b. l. 53–56), 2013 m. vasario 19 d. (b. l. 49–51), 2013 m. kovo 26 d. (b. l. 45–47), 2013 m. gegužės 21 d. (b. l. 41–43), 2013 m. birželio 4 d. (b. l. 37–39), 2013 m. rugsėjo 10 d. (b. l. 33–35), 2013 m. rugsėjo 24 d. (b. l. 29–31), 2013 m. spalio 8 d. (b. l. 25–26, 28), 2013 m. spalio 29 d. (b. l. 21–23), 2013 m. gruodžio 10 d. (b. l. 17–19), 2013 m. gruodžio 23 d. (b. l. 13–15).

1.2. Pareiškėjas buvo vežamas automobiliais (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pabrėžtina, kad automobiliai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ yra registruoti teisės aktuose nustatyta tvarka (b. l. 57, 60, 63, 66, 69, 72, 75, 78, 81, 84–85, 88, 91, 94, 97), jie atitinka techninius reikalavimus (b. l. 58, 61, 64, 67, 70, 73, 76, 79, 82, 86, 89, 92, 95, 98).

2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas A. M. prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, po 202 eurus neturtinei žalai atlyginti už vieną konvojavimą iš Alytaus pataisos namų ar į Alytaus pataisos namus dėl žiaurių, nežmoniškų, antisanitarinių konvojavimo sąlygų. Pareiškėjas skundą grindžia tuo, jog, esą, jis buvo vežamas neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimus transporto priemonėmis nuo 2013 m. vasario 5 d. iki 2013 m. gruodžio 23 d.

3. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkinamas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:

„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.

Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“

Teismas įvertins, ar šioje administracinėje byloje yra Tarnybos neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir žalos faktai.

4. Šioje administracinėje byloje būtina įvertinti, ar Tarnybos pareigūnai atliko kokius nors priešingus teisei veiksmus, nes, pasak pareiškėjo, jį vežant vienu metu toje pačioje automobilio kameroje, kurios plotas apie 2 m², buvo konvojuojami 6–8 žmonės su asmeniniais daiktais. Nebuvo atskiro bagažo skyriaus, saugos diržų, o sienos ir lubos pagamintos iš geležies. Pareiškėjas, kai neužtekdavo vietos sėdėti, stovėdavo. Konvojavimo kamerose nebuvo įrengta šildymo sistema, nebuvo ventiliacijos, apšvietimo. Pasak pareiškėjo, konvojavimo sąlygos buvo nežmoniškos, žemino jo orumą ir sukėlė didelius nepatogumus, fizinį nuovargį, diskomfortą, nutirpdavo kojos, jis patyrė sveikatos sutrikimus, nervinę įtampą, psichologinę kančią. Taigi, pasak pareiškėjo, jis patyrė neturtinę žalą.

4.1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakyme Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl Konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Konvojavimo taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis, negu yra sėdimų bei gulimų vietų, o 142 punkte nustatyta, kad bendrą pristatytų į Kalėjimų departamentui pavaldžią įstaigą ar teritorinės policijos įstaigos areštinę konvojuojamųjų skaičių konvojaus viršininkas įrašo į konvojaus kelionės žiniaraštį, o pristatytų konvojuojamųjų pavardes ir kitus duomenis surašo į konvojuojamųjų apskaitos žurnalą, praneša apie konvojuojamųjų skaičių ir jų kategorijas Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos areštinės budėtojui, perduoda jam konvojuojamųjų asmens bylas ir kitus dokumentus, taip pat, konvojuojamiesiems matant, perduoda budėtojui jų pinigus ir jiems draudžiamus turėti daiktus bei vertingus daiktus, kurie konvojaus viršininkui buvo perduoti iš atvykusio konvojaus.

Kaip minėta, pareiškėjas A. M. buvo konvojuojamas 2013 m. vasario 5 d. (b. l. 53–56), 2013 m. vasario 19 d. (b. l. 49–51), 2013 m. kovo 26 d. (b. l. 45–47), 2013 m. gegužės 21 d. (b. l. 41–43), 2013 m. birželio 4 d. (b. l. 37–39), 2013 m. rugsėjo 10 d. (b. l. 33–35), 2013 m. rugsėjo 24 d. (b. l. 29–31), 2013 m. spalio 8 d. (b. l. 25–26, 28), 2013 m. spalio 29 d. (b. l. 21–23), 2013 m. gruodžio 10 d. (b. l. 17–19), 2013 m. gruodžio 23 d. (b. l. 13–15). Pareiškėjas, be kita ko, buvo vežamas automobiliais (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pabrėžtina, kad automobiliai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ yra registruoti teisės aktuose nustatyta tvarka (b. l. 57, 60, 63, 66, 69, 72, 75, 78, 81, 84–85, 88, 91, 94, 97), jie atitinka techninius reikalavimus (b. l. 58, 61, 64, 67, 70, 73, 76, 79, 82, 86, 89, 92, 95, 98). Pažymėtina, kad visuose automobiliuose yra vėdinimo sistema, šildymo sistema, apšvietimo sistema, (b. l. 59, 62, 65, 68, 71, 74, 77, 80, 83, 87, 90, 93, 96, 99), juose tinkama ventiliacija (b. l. 100–101, 104, 106, 108–109, 111), dirbtinė apšvieta (b. l. 102–103, 105, 107, 110, 112). Remiantis bylos duomenimis, su pareiškėju važiavusių asmenų skaičius 2013 m. vasario 5 d. (b. l. 53–56), 2013 m. vasario 19 d. (b. l. 49–51), 2013 m. kovo 26 d. (b. l. 45–47), 2013 m. gegužės 21 d. (b. l. 41–43), 2013 m. birželio 4 d. (b. l. 37–39), 2013 m. rugsėjo 10 d. (b. l. 33–35), 2013 m. rugsėjo 24 d. (b. l. 29–31), 2013 m. spalio 8 d. (b. l. 25–26, 28), 2013 m. spalio 29 d. (b. l. 21–23), 2013 m. gruodžio 10 d. (b. l. 17–19), 2013 m. gruodžio 23 d. (b. l. 13–15) įrodo, jog Konvojavimo taisyklių nuostatos nebuvo pažeistos. Pabrėžtina, kad pagal Kelių eismo taisyklių 244 punktą kiekviena eisme dalyvaujanti transporto priemonė, kurios konstrukcijoje numatyti saugos diržai (yra jų tvirtinimo vietos), turi būti su saugos diržais. Atsižvelgiant į tai, kad visos transporto priemonės registruotos teisės aktuose nustatyta tvarka, atitinka techninius reikalavimus, o saugos diržus numato gamintojas, konstatuoti, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės, negalima.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 57 punkte reguliuojami santykiai, susiję su laikomų pataisos įstaigose asmenų leidžiamu laikyti daiktų kiekiu. Pareiškėjas įrodinėja, kad jis negalėjo tinkamai vežtis daiktų, tačiau Konvojavimo taisyklėse nėra nustatyta, kiek asmuo su savimi gali vežtis daiktų, o Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nėra adresuojamos Tarnybai. Taigi, Tarnyba negalėjo pažeisti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 57 punkto nuostatų.

Akcentuotina, kad analogišką poziciją analogiškoje byloje išreiškė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gruodžio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2217/2013.

4.2. Ypač pabrėžtina, kad pareiškėjas turėjo galimybę pateikti pretenzijas, nusiskundimus žodžiu arba raštu Tarnybos konvojaus pareigūnams. Konvojavimo metu visi teisėti konvojuojamųjų skundai sprendžiami, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 137 punktu, apie tai įrašoma konvojaus dokumentacijoje, tačiau dokumentacijoje konvojuojamojo A. M. nusiskundimų, pretenzijų, prašymų konvojaus pareigūnams neužfiksuota. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjas privalėjo pretenzijas reikšti, nes šiuo atveju jis nepateikė ne tik Tarnybos veiksmų neteisėtumo įrodymų, bet ir žalos įrodymų.

5. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos neatliko jokių teisei priešingų veikų, pareiškėjas nereiškė pretenzijų dėl konvojavimo metu patirtų nepatogumų atsakovei, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiškėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Pareiškėjo skunde išsakyti nusiskundimai nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, o abstraktūs teiginiai apie psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, orumo pažeminimą, nervinę įtampą ir nepatogumus nėra pakankami galimai padarytai žalai įrodyti. Darytina išvada, kad pareiškėjo A. M. skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atmestinas kaip nepagrįstas.

6. Atsakovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, t. y. 8,72 Eur už pateiktos medžiagos kopijų rengimą. Teismas pabrėžia, kad tokio pobūdžio išlaidos privalo būti priteisiamos atsakovei (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-904/2013). Teismas, apskaičiavęs kopijas ir atmetęs procesinių dokumentų, kuriuos atsakovė privalo teikti, kopijas, daro išvadą, kad už 208 lapus atsakovei iš pareiškėjo priteistina 8,32 Eur patirtų pagrįstų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, priteisti iš pareiškėjo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 8,32 Eur (aštuonis eurus ir trisdešimt du centus) pagrįstų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Ernestas Spruogis