Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Arūnas Kaminskas (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mefodijos Povilaitienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. K. skundą atsakovui Lietuvos architektų rūmams dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Rūmai, atsižvelgdami į Architektų profesinio atestavimo komisijos (toliau – ir Atestavimo komisija) 2017 m. spalio 25 d. išvadą, 2017 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. SA17/10/301 atsisakė tenkinti prašymą dėl architekto profesinės kvalifikacijos atestato išdavimo, rekomendavo papildyti teikiamą iliustracinės medžiagos albumą papildomais rengtais projektais. Pareiškėja 2017 m. lapkričio 22 d. pateikė naują prašymą, papildydama iliustracinės medžiagos albumą. Prašymas kvalifikacinės komisijos posėdyje buvo nagrinėjamas 2017 m. lapkričio 29 d. Atsižvelgiant į komisijos išvadą, Rūmai 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. SA17/12/398 pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies, t. y. suteikė neypatingų statinių projekto architektūrinės dalies vadovės, projekto architektūrinės dalies vykdymo priežiūros vadovės kvalifikaciją.

2018 m. vasario 6 d. pareiškėja gavo informaciją, kad pakartotinas jos prašymo svarstymas yra numatytas 2018 m. vasario 28 d. Architektų profesinio atestavimo komisijos posėdyje. Į minėtą posėdį buvo kviečiama ir pareiškėja. Pareiškėja 2018 m. vasario 13 d. raštu kreipėsi į atsakovą, prašydama pateikti informaciją, ar jos dalyvavimas priimant naują sprendimą yra privalomas, ar iš naujo bus vykdomas egzaminavimas, ar prašymo svarstymas bus mokamas. Rūmai 2018 m. vasario 13 d. raštu atsakė, jog prašymo svarstymas po skundo yra nemokamas, tačiau prašymas bus svarstomas pareiškėjai dalyvaujant, t. y. vyks profesinių žinių egzaminas.

2018 m. vasario 28 d. Architektų profesinio atestavimo komisijos posėdyje, pareiškėjai neatvykus, jos prašymas svarstomas nebuvo. Ši komisija nutarė prašymą pakartotinai svarstyti tik pareiškėjai dalyvaujant ir tik pateikus prašymą.

Pareiškėjos įsitikinimu, Atestavimo komisija nepagrįstai reikalauja laikyti profesinių žinių egzaminą, kuris jau buvo išlaikytas, iš naujo svarstant pareiškėjos prašymą. Pabrėžė, jog Sprendimo pripažinimo neteisėtu pagrindas – Atestavimo komisijos sprendimo ir ekspertų rekomendacijų nenuoseklumas ir motyvuoto pagrindimo nebuvimas (Tvarkos aprašo 28 punkto pažeidimas). Skundų nagrinėjimo komisija nenustatė kokių nors 2017 m. lapkričio 29 d. Komisijos posėdžio procedūrinių pažeidimų, dėl ko būtų pripažintas neteisėtu visas posėdis. Buvo konstatuotas tik vienas Komisijos posėdžio etapo (sprendimo priėmimo) ydingumas, todėl būtent ši Komisijos posėdžio dalis (sprendimo priėmimas) ir turi būti atliekama iš naujo.

Statybos įstatymo 12 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta, jog asmenys, siekiantys eiti ypatingųjų ar neypatingųjų statinių techninės veiklos sričių vadovų pareigas, turi išlaikyti profesinių ir teisinių žinių egzaminus pagal Aplinkos ministro nustatytą tvarką. To paties straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad priėmus sprendimą išduoti kvalifikacijos atestatą ar teisės pripažinimo dokumentą, jis išduodamas ne vėliau kaip per 30 darbo dienų (jeigu aplinkos ministras nenustato kito termino) nuo visų dokumentų kvalifikacijos atestatui gauti gavimo atestavimą atliekančioje organizacijoje dienos.

Asmenims, siekiantiems gauti architekto kvalifikacijos atestatą, keliami reikalavimai pateikiami ir Aplinkos ministro 2005 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. D1-341 patvirtintu Architektų atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Atestavimo tvarkos aprašas) 13 punkte. Į minėtų reikalavimų sąrašą įeina: aukštasis universitetinis architekto išsilavinimas, profesinių žinių lygis, teisinių žinių lygis, profesinės patirties trukmė, įskaitant dalyvavimą rengiant statinių projektus ir realizuojant bent vieną ypatingojo ar bent vieną neypatingojo (atitinkamai pagal siekiamas vadovo pareigas) statinio projektą, kuris įgyvendintas (statinys pastatytas arba rekonstruotas).

Atestavimo tvarkos aprašo 27 punkte nustatyta, kad atestavimo procedūros metu patikrinami profesinių ir teisinių žinių egzaminų rezultatai, atitiktis Atestavimo tvarkos aprašo II skyriuje nurodytiems pretendentui keliamiems reikalavimams ir priimamas sprendimas dėl atestato išdavimo. Pažymėtina, kad profesinės patirties patikrinimas apima: profesinės patirties trukmės patikrinimą, parengtų ypatingųjų/neypatingųjų statinių projektų ir realizuotų statinių (statinys pastatytas arba rekonstruotas) statinio projekto patikrinimą, profesinių žinių ir gebėjimų patikrinimą (Vidaus tvarkos aprašo 65 punktas).

Atsakovas sistemiškai vertindamas išdėstytas teisės aktų nuostatas, sprendė, jog vien formalių teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų atitikimas nereiškia, jog pareiškėjai turi būti suteikta jos pageidaujama kvalifikacija, t. y. dalyvavimas profesinių žinių egzamine nereiškia, jog prašymas privalo būti tenkinamas visa apimtimi. Kiekvienu atveju Komisija, kurią sudaro teisės aktų nustatyta tvarka išrinkti architektūros srities profesionalai, sprendžia kokią veiklą architektas yra pasirengęs vykdyti savarankiškai. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju buvo nuspręsta, jog pareiškėjos profesinė patirtis nėra pakankama tam, jog architekto veiklą savarankiškai ji galėtų vykdyti visose prašyme nurodytose srityse.

Teisės aktuose įtvirtinta atestavimo procedūra trunka ne daugiau kaip 30 darbo dienų ir apima dokumentų kvalifikacijos atestatui gauti pateikimą, teisinių ir profesinių žinių egzaminus bei sprendimo priėmimą. Akcentavo, jog sprendimas dėl atestato išdavimo priimamas, atsižvelgiant į pateiktus dokumentus bei teisinių ir profesinių žinių egzamino rezultatus. Tuo tarpu pareiškėja Rūmų prašė sprendimo priėmimo etapą vykdyti atsietai nuo visos atestavimo procedūros, nevertinant pareiškėjos, kaip architektės, profesinių žinių. Pareiškėja iš dalies yra teisi, teigdama, jog profesinių žinių egzaminą ji laikė, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog profesinių žinių egzamino metu buvo nuspręsta, kad pareiškėjos turimos profesinės žinios yra pakankamos tam, jog jai būtų suteiktas neypatingojo statinio projekto architektūrinės dalies vadovo ir neypatingojo statinio architektūrinės dalies vykdymo priežiūros vadovo kvalifikacijos atestatas, o ne visų kvalifikacijų suteikimui pagal prašymą.

Nurodė, jog siekdami išspręsti susiklosčiusią situaciją, 2018 m. kovo 14 d. raštu Nr. SI8/03/126 „Dėl architektų profesinio atestavimo komisijos sprendimo“ kreipėsi į Aplinkos ministeriją su prašymu patikslinti ir/arba išaiškinti, kaip tinkamai, nenukrypstant nuo teisės aktų reikalavimų, įgyvendinti Komisijos sprendimą, kuriuo Lietuvos architektų rūmų 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimas Nr. SA17/12/398 pripažintas nepagrįstu (neteisėtu).

Minėtame rašte buvo nurodyta, jog vienas iš galimų Aplinkos ministerijos sprendimo vykdymo būdų yra Atestavimo komisijos sprendimo visiškas panaikinimas, t. y. Atestavimo komisija turi panaikinti ne tik savo sprendimą iš dalies tenkinti pareiškėjos prašymą, bet tuo pačiu panaikinti pareiškėjai išduotą kvalifikacijos atestatą, leidžiantį jai šiuo metu vykdyti neypatingųjų statinių projekto architektūrinės dalies vadovo ir projekto architektūrinės dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas. Rūmai taip pat atkreipė dėmesį, jog kitoks rezultatas būtų, jei Komisija, vadovaudamasi Nuostatų 10.2 papunkčiu, kuriame nurodoma, kad Komisija gali įpareigoti nepagrįstą (neteisėtą) sprendimą priėmusią organizaciją skundą nagrinėti iš naujo, o ne pareiškėjos prašymą, kaip nurodoma Komisijos sprendime. Toks įpareigojimas leistų Atestavimo komisijai, nedalyvaujant pareiškėjai, peržiūrėti savo sprendimą pagal jau atliktas procedūras ir pareiškėjos atžvilgiu, priimti naują sprendimą.

Rūmai 2018 m. gegužės 16 d. gavo Aplinkos ministerijos atsakymą Nr. (14-l)-D8-2652 „Dėl architektų profesinio atestavimo komisijos sprendimo“, kuriame nurodyta, jog atsižvelgiant į Rūmų rašte pateiktus pastebėjimus dėl Nuostatų, bus rengiamas Nuostatų pakeitimas. Aplinkos ministerija taip pat pažymėjo, jog Komisijai pripažinus Rūmų priimtą sprendimą neteisėtu (nepagrįstu), šio sprendimo skundžiama dalis laikytina negaliojančia, todėl pareiškėjos prašymas turėtų būti nagrinėjamas iš naujo pagal teisės aktus, reglamentuojančius pareiškėjų prašymų nagrinėjimo taisykles. Atsakovas sprendė, jog Aplinkos ministerija savo raštu patvirtino Rūmų veiksmų teisėtumą, kadangi nurodė, jog prašymas turi būti svarstomas iš naujo, o toks svarstymas, kaip minėta, neįmanomas be pareiškėjos dalyvavimo.

Nurodė, kad tuo atveju, jeigu Atestavimo komisija grįžtų į sprendimo priėmimo stadiją, ankstesnis jos sprendimas, t. y. suteikti pareiškėjai neypatingojo statinio projekto architektūrinės dalies vadovo ir neypatingojo statinio architektūrinės dalies vykdymo priežiūros vadovo kvalifikacijos atestatą, privalėtų būti panaikintas. Atsižvelgiant į tai, jog skundžiamas ne visas sprendimas, o tik jo dalis, negalima grįžti tik į sprendimo priėmimo dalį, kadangi visiškas sprendimo panaikinimas neatitiktų pareiškėjos skundo tikslų ir būtų neproporcingas. Aplinkybę, jog ne visas Atestavimo komisijos sprendimas yra neteisėtas, skunde pripažino ir pati pareiškėja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2017 m. lapkričio 22 d. su prašymu kreipėsi į Rūmus dėl statybos techninės veiklos srities vadovo kvalifikacijos atestato suteikimo, t. y. kvalifikacijos atestato, suteikiančio teisę eiti statinio projekto vadovo, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, statinio projekto architektūrinės dalies vadovo, statinio projekto architektūrinės dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas ypatinguosiuose ir neypatinguosiuose statiniuose, taip pat ypatinguosiuose ir neypatinguosiuose statiniuose, esančiuose kultūros paveldo objekto teritorijoje, apsaugos zonoje ar vietovėje.

2017 m. lapkričio 29 d. vykusio Atestavimo komisijos posėdžio metu, atsižvelgus į pareiškėjos pateiktus dokumentus, paaiškinimus ir atsakymus į profesinių žinių patikrinimo klausimus, ekspertų rekomendacijas, buvo nutarta, jog pareiškėjos profesinė patirtis ir turimos žinios yra pakankamos tam, jog jai būtų išduotas architekto kvalifikacijos atestatas, suteikiantis teisę eiti statinio projekto architektūrinės dalies vadovo, statinio projekto architektūrinės dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas neypatinguosiuose statiniuose.

Pareiškėja su tokiu sprendimu nesutiko ir su skundu 2018 m. sausio 3 d. kreipėsi į Komisiją. Skunde Komisijai pareiškėja pareiškė reikalavimus, t. y. pripažinti Rūmų 2017 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. SA17/10/301 nepagrįstu ir pripažinti Rūmų 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. SA17/12/398 nepagrįstu ir įpareigoti šį sprendimą priėmusią organizaciją skundą nagrinėti iš naujo.

Komisija 2018 m. sausio 31 d. protokoliniu sprendimu Nr. D4-15 nusprendė pripažinti Rūmų 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. SA17/12/398 nepagrįstu ir įpareigoti Rūmus pareiškėjos prašymą dėl architekto kvalifikacijos atestato išdavimo nagrinėti iš naujo.

2018 m. vasario 6 d. Rūmai informavo pareiškėją, kad pakartotinai jos prašymas bus svarstomas 2018 m. vasario 28 d. Atestavimo komisijos posėdyje ir pakvietė pareiškėją jame dalyvauti.

Pareiškėja 2018 m. vasario 13 d. su paklausimu kreipėsi į Rūmus, prašydama informuoti ją, ar jos dalyvavimas priimant naują sprendimą yra privalomas, ar iš naujo bus vykdomas egzaminavimas, ar prašymo svarstymas bus mokamas.

Rūmai 2018 m. vasario 13 d. raštu atsakė, jog prašymo svarstymas po skundo yra nemokamas, tačiau prašymas bus svarstomas pareiškėjai dalyvaujant, t. y. vyks profesinių žinių egzaminas.

Pareiškėja 2018 m. vasario 19 d. bei 2018 m. vasario 21 d. kreipėsi į Rūmus su atsakymu, kuriame išdėstė savo poziciją dėl pakartotinio jos prašymo nagrinėjimo.

2018 m. kovo 5 d. Rūmai raštu Nr. SA18/03/110 informavo pareiškėją, kad 2018 m. vasario 28 d. Atestavimo komisijos posėdyje jos prašymas nebuvo svarstomas, nes ji į posėdį neatvyko. Komisija nutarė pareiškėjos prašymą pakartotinai svarstyti tik dalyvaujant pareiškėjai. Rašte taip pat nurodyta, kad pakartotinis pareiškėjos prašymas bus įtrauktas į Atestavimo komisijos darbotvarkę tik gavus pareiškėjos prašymą.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. D1-439 patvirtintų Skundų dėl sprendimų dėl kvalifikacijos atestatų ir (ar) teisės pripažinimo dokumentų išdavimo ar neišdavimo arba galiojimo sustabdymo ar galiojimo panaikinimo teisėtumo nagrinėjimo komisijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 4 punktas nustato, kad Komisija nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų, nurodytų Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12, 16, 17 ir 18 straipsniuose (toliau – pareiškėjai), skundus dėl atestavimą atliekančių organizacijų (Lietuvos Respublikos architektų rūmų ir valstybės įmonės Statybos produkcijos sertifikavimo centro) (toliau – organizacijos) sprendimų dėl kvalifikacijos atestatų ir (ar) teisės pripažinimo dokumentų išdavimo ar neišdavimo arba galiojimo sustabdymo ar galiojimo panaikinimo teisėtumo: 4.1. fizinių asmenų skundus dėl Lietuvos Respublikos architektų rūmų sprendimų, priimtų vadovaujantis Architektų atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. D1-341 „Dėl Architektų atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, teisėtumo; 4.2. fizinių ir juridinių asmenų skundus dėl valstybės įmonės Statybos produkcijos sertifikavimo centro direktoriaus arba jo įgalioto asmens sprendimų, priimtų vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 1.02.01:2017 „Statybos dalyvių atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“, teisėtumo.

Nuostatų 10 punktas nustato, kad Komisija, išnagrinėjusi Nuostatų 4 punkte nurodytus skundus, priima vieną iš šių sprendimų: 10.1. pripažinti organizacijos (Lietuvos Respublikos architektų rūmų ir VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro) sprendimą pagrįstu (teisėtu); 10.2. pripažinti organizacijos (Lietuvos Respublikos architektų rūmų ir VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro) sprendimą nepagrįstu (neteisėtu) ir įpareigoti šį sprendimą priėmusią organizaciją skundą nagrinėti iš naujo.

Nagrinėjamu atveju Komisija 2018 m. sausio 31 d. protokoliniu sprendimu Nr. D4-15 nusprendė pripažinti Rūmų 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. SA17/12/398 nepagrįstu ir įpareigoti Rūmus pareiškėjos prašymą dėl architekto kvalifikacijos atestato išdavimo nagrinėti iš naujo.

Byloje šalys nesutaria dėl Komisijos 2018 m. sausio 31 d. protokolinio sprendimo Nr. D4-15 vykdymo, t. y., pareiškėjos teigimu, pripažinus Rūmų 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. SA17/12/398 nepagrįstu ir įpareigojus Rūmus pareiškėjos prašymą dėl architekto kvalifikacijos atestato išdavimo nagrinėti iš naujo, pareiškėjos pateiktas prašymas turėtų būti svarstomas iš naujo ir dėl pateikto prašymo turi būti priimtas sprendimas, nes prie prašymo yra pridėti visi reikalingi dokumentai, išlaikytas teisinių ir profesinių žinių egzaminai. Atsakovė nurodė priešingai – pareiškėjos prašymas turi būti nagrinėjamas iš naujo pagal teisės aktus, reglamentuojančius pareiškėjų prašymų nagrinėjimo taisykles, o toks svarstymas neįmanomas be pareiškėjos dalyvavimo.

Teismas su šiais atsakovo argumentais sutikti negali. Iš Komisijos 2018 m. sausio 31 d. protokolinio sprendimo Nr. D4-15 matyti, jog Rūmų 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimas Nr. SA17/12/398 buvo pripažintas nepagrįstu dėl to, kad sprendimo dalyje ir ekspertų rekomendacijose buvo pasigesta nuoseklumo ir motyvuotumo pagrindimo dėl pareiškėjos profesinės patirties vertinimo; neaiškūs motyvai, kuo remiantis ir kodėl priimtas sprendimas tenkinti pareiškėjos prašymą iš dalies: suteikiant neypatingų statinių projekto architektūrinės dalies vadovės ir projekto architektūrinės dalies vykdymo priežiūros vadovės pareigas, bei atsisakant suteikti ypatingųjų statinių projekto architektūrinės dalies vadovės ir projekto architektūrinės dalies vykdymo priežiūros vadovės pareigas. Atkreipė dėmesį, kad atsakomybė architekto profesijai ir autorių teisių išmanymas yra svarbūs vykdant veikla tiek ypatinguosiuose, tiek neypatinguosiuose statiniuose. Pabrėžė, jog nenuoseklumas, nemotyvuotumas sudaro pagrindą sprendimą laikyti neatitinkančiu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnių reikalavimų, todėl nepagrįstu.

Taigi, iš minėto protokolinio sprendimo matyti, kad būtent priimto sprendimo nemotyvuotumas buvo pagrindas jį pripažinti nepagrįstu (neteisėtu). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog vertinant Komisijos nuostatus matyti, jog priimtas sprendimas iš esmės yra priimtas Nuostatų 10.2. punkto pagrindu. Tai, kad Komisija sprendimu įpareigojo Rūmus pareiškėjos prašymą, bet ne skundą dėl architekto kvalifikacijos atestato išdavimo, nagrinėti iš naujo, iš esmės teisinio santykio nekeičia. Dar daugiau, pareiškėja su skundu kreipėsi ne į Rūmus, bet į Komisiją ir Komisijai nustačius, jog priimtas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnių reikalavimų ir jį pripažinus nepagrįstu, įpareigoti Rūmus išnagrinėti pareiškėjos skundą iš naujo būtų iš esmės ydinga. Teismo vertinimu, pareiškėja pateikė prašymą ir visus reikiamus dokumentus, 2017 m. lapkričio 29 d. vykusio Atestavimo komisijos posėdžio metu teikė paaiškinimus ir atsakymus į profesinių žinių patikrinimo klausimus, Komisija vertino ekspertų rekomendacijas. Būtent Komisijos, priimto sprendimo dalis, kuria atsisakė pareiškėjai suteikti ypatingųjų statinių projekto architektūrinės dalies vadovės ir projekto architektūrinės dalies vykdymo priežiūros vadovės pareigas buvo laikoma nenuoseklia ir nemotyvuota.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad jei Atestavimo komisija grįžtų į sprendimo priėmimo stadiją, ankstesnis jos sprendimas, t. y. suteikti pareiškėjai neypatingojo statinio projekto architektūrinės dalies vadovo ir neypatingojo statinio architektūrinės dalies vykdymo priežiūros vadovo kvalifikacijos atestatą, privalėtų būti panaikintas. Atsižvelgiant į tai, jog skundžiamas ne visas sprendimas, o tik jo dalis, negalima grįžti tik į sprendimo priėmimo dalį, kadangi visiškas sprendimo panaikinimas neatitiktų pareiškėjos skundo tikslų ir būtų neproporcingas. Teismas sutinka su atsakovo pastebėjimu, kad iš pareiškėjos skundo Komisijai bei teismui matyti, jog pareiškėja nesutiko/nesutinka ne su visu Rūmų 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. SA17/12/398, bet tik su jo dalimi, kuria buvo atsisakyta pareiškėjai suteikti ypatingųjų statinių projekto architektūrinės dalies vadovės ir projekto architektūrinės dalies vykdymo priežiūros vadovės pareigas. Tačiau teismas nesutinka su atsakovu, jog nėra galimybės iš naujo vertinti tik tos sprendimo dalies, kuri buvo Komisijos panaikinta. Teismas konstatuoja, jog būtent tik ta dalis ir buvo Komisijos panaikinta kaip nenuosekli ir nemotyvuota. Atsakovas nenurodė jokių teisinių argumentų, kodėl panaikinus 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. SA17/12/398 dalį, nėra galimybės priimti sprendimo. Pažymėtina, jog iki šios dienos atsakovas nėra priėmęs jokio sprendimo, nors Komisija įpareigojo atsakovą šiuos veiksmus atlikti. Sutiktina su atsakovo teiginiu, jog Komisija įpareigojo Rūmus ne išduoti architekto kvalifikacijos atestatą pagal pateiktą prašymą, o iš naujo svarstyti pareiškėjos prašymą (atitinkamoje dalyje), tačiau pažymėtina, kad sprendimas – administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad atsakovui priėmus sprendimą, pareiškėjos prašymas turi būti tenkinamas pilnai. Teismo vertinimu, Rūmai turi priimti sprendimą dėl pareiškėjos prašymo dalies, kuria ji prašė suteikti ypatingųjų statinių projekto architektūrinės dalies vadovės ir projekto architektūrinės dalies vykdymo priežiūros vadovės pareigas, kuris būtų motyvuotas ir atitiktų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovas netinkamai atliko funkcijas, todėl pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą (iš skundo turinio aišku, jog prašoma išnagrinėti tik tą prašymo dalį, kuri nebuvo patenkinta) ir priimti sprendimą (atitinkamai toje dalyje, kurioje jis pripažintas nepagrįstu) be papildomo profesinių žinių egzamino yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Pareiškėja teismo prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas – sumokėtą žyminį mokestį bei išlaidas teisinei pagalbai apmokėti. Pažymėtina, jog sumokėtas 22,50 Eur žyminis mokestis pareiškėjai yra grąžintas 2018 m. gegužės 4 d. nutartimi. Pareiškėja teismui nenurodė, kokią išlaidų suma prašo priteisti ir nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų, jog patyrė atstovavimo išlaidas, todėl prašymas negali būti nagrinėjamas. Pareiškėjai išaiškintina, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Todėl pareiškėja turi teisę ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo paduoti teismui prašymą dėl šioje byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, kartu pateikiant bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktu, 84–87 straipsniais, 132–134 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos V. K. skundą tenkinti.

Įpareigoti Lietuvos architektų rūmus per 30 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos V. K. 2017 m. lapkričio 22 d. prašymo dalį – suteikti ypatingųjų statinių projekto architektūrinės dalies vadovės ir projekto architektūrinės dalies vykdymo priežiūros vadovės pareigas ir priimti sprendimą toje dalyje, kurioje Lietuvos architektų rūmų 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimas Nr. SA17/12/398 pripažintas nepagrįstu be papildomo profesinių žinių egzamino.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.