Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Olgos Šleiterienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje E. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. V. 2017 m. sausio 29 d., apie 0.10 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su nukentėjusiąja sugyventine J. T. metu, tyčia dešine plaštaka sudavė J. T. vieną smūgį į veidą, taip padarydamas jai poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis E. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad J. T., gim. (duomenys neskelbtini), yra jo sugyventinė, su kuria kartu yra 20 metų ir susilaukė vieno sūnaus. J. T. ir jis, gyvendami kartu, nevengdavo vartoti alkoholinių gėrimų. Tarp jų įvykdavo žodiniai konfliktai, bet smurto J. T. atžvilgiu iki 2017 m. sausio 29 d. jis nenaudojo. 2017 m. sausio 28 d. J. T. į namus neblaivi atėjo apie 23.50 val. Kur ji buvo, jis nežino. Jis sugyventinei bandė skambinti į mobilaus ryšio telefoną, bet ji neatsiliepė, neperskambino. Kadangi tai buvo ne pirmas kartas, jis supyko ir jie konfliktavo. Bute buvo dviese. J. T. jam pasakė, kad buvo pas kaimynę, bet jis netikėjo, nes J. T. mėgsta lankytis pas kitus vyrus. Toliau priekaištavo J. T., kad ši užtruko pas jos nurodytą kaimynę ir, kad neatsiliepė į jo skambučius. Dar kartą jos klausė, kur ši buvo. J. T. atsakyti vengė. Nurodė, kad ne jo reikalas. Jam buvo pikta, jog sugyventinė į jo priekaištus nekreipia dėmesio, todėl 2017 m. sausio 29 d., apie 0.10 val., būdamas įpykęs, tyčia dešine plaštaka sudavė J. T. vieną smūgį į veidą. Sugyventinė po suduoto smūgio išbėgo iš buto. Greičiausiai ji nubėgo pas kaimynę D. Į namus J. T. parėjo tik kitą dieną. Matė, kad jai medicininiu tamponu buvo užlipdyta sužalota akis. Jis labai gailisi, kad smurtavimo sugyventinės J. T. atžvilgiu. Tai padarė jos išprovokuotas. Norėtų atsiprašyti, bet J. T. nuo 2017 metų birželio mėnesio išvykusi į Angliją, kur gyvena ir dirba. Po vienintelio jiems abiems nemalonaus pokalbio telefonu daugiau jokių ryšių su juo nepalaiko. Vilniaus teritorinei ligoninių kasai atlygino už J. T. suteiktas gydymo paslaugas 12,86 Eur ir prie apklausos protokolo prideda tai patvirtinančio dokumento kopiją. Sutinka, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 68).

Nukentėjusioji J. T. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji su sugyventiniu E. V., gim. (duomenys neskelbtini), vieno kambario bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), gyvena jau 18 metų. Turi sūnų E. T., gim. (duomenys neskelbtini). Taip pat turi kitą pilnametį sūnų, kuris irgi gyvena kartu. Kartu gyvena ir E. V. mama A. V. 2017 m. sausio 29 d., apie 0.10 val., ji buvo namuose su, kaip visada, neblaiviu E. V. Jis pradėjo šaukti, kad ji užtruko pas kaimynę ir neatsiliepė telefonu. Sugyventinio prašė nesikabinėti, pasakė, kad eina miegoti. E. V. savo ranka sudavė jai į veido sritį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Tuo metu bute nieko nebuvo. Ji iškart išbėgo iš namų, nuėjo pas kaimynę D, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Pastaroji yra antros grupės invalidė, niekur neišeina iš namų. 2017 m. sausio 29 d., apie 16.00 val. kreipėsi į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur gydytojas jai diagnozavo dešinės akies kraujosruvą, buvo suteiktas nedarbingumas. Papildomai nukentėjusioji paaiškino, kad dėl 2017 m. sausio 29 d. sumušimo dar 2017 m. sausio 30 d. ji kreipėsi į savo šeimos gydytoją J. R., dirbančią Karoliniškių poliklinikoje, kur ji taip pat buvo apžiūrėta ir jai suteiktas 10 dienų nedarbingumas. Po poliklinikos nuvyko į policiją ir parašė pareiškimą, į teismo medicinos tarnybą nesikreipė dėl blogos savijautos. Sugyventinis jų bendro gyvenimo metais yra daug kartų jos atžvilgiu smurtavęs. Dėl vienų sužalojimų ji kreipdavosi į policiją, dėl kitų nesikreipė, nes sugyventinis žodžiu grasindavo išvaryti ją iš savo namų, o jai su mažais vaikais nebuvo kur išeiti, todėl susitaikydavo su tokiu E. V. elgesiu ir toliau su juo gyveno. Sugyventinis E. V. ir toliau dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, o būdamas girtas namuose kelia konfliktus be jokios priežasties prisigalvoja nebūtų dalykų ir ją kaltina. Nors vaikai užaugo, tačiau jos darbo užmokestis neleidžia išsinuomoti atskiros gyvenamosios vietos, todėl toliau kenčia sugyventinį E. V. Mano, kad ikiteisminis tyrimas beprasmis, todėl prašo jį nutraukti (b. l. 12, 15).

Liudytoja D. A. U. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. T. ji pažįsta apie 5 metus, ji dažnai padeda jai buities darbuose. 2017 m. sausio 28 d. J. T. buvo pas ją atėjusi ir į savo namus išėjo apie 23.30 val. Prieš išeidama pastaroji jai nurodė, jog dėl vėlaus paros meto gali būti barama savo sugyventinio E., kurio pavardės ji nežino. Po vidurnakčio jai į mobilaus ryšio telefoną paskambino J. T., kuri verkdama pasakė, kad sugyventinis kumščiu sudavė jai į akį. J. T. pasakė, jog bijo savo sugyventinio ir nenori likti namuose nakvoti. Ji pasiūlė J. T. ateiti ir nakvoti jos bute. J. T. sutiko ir netrukus atėjo į jos butą. J. T. užėjus į buto vidų, ji pamatė dešinėje akyje paraudimą, J. buvo apsiverkusi. Ji padariusi iš arbatos kompresus, nuėjo miegoti. Ryte J. T. akis buvo paraudusi, violetinio atspalvio, akis buvo baisi. Jai yra žinoma, kad dėl sumušimo J. T. kreipėsi į medikus (b. l. 17).

Iš 2017 m. balandžio 28 d. apžiūros protokolo matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistas J. M. P. apžiūrėjęs jam pateiktus J. T. medicininius dokumentus (VšĮ Karoliniškių poliklinikos asmens sveikatos istoriją, 2017 m. sausio 29 d. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ambulatorinio gydymo statistinę kortelę Nr. (duomenys neskelbtini)) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad J. T. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, kuri padaryta smūginiu, kietu buku riboto paviršiaus daikto poveikiu prieš kreipiantis medicininės pagalbos; pagal savo pobūdį atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (b. l. 24-25).

Motyvuojamoji dalis

E. V. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šiuos BK straipsnius.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad E. V. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis E. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, pripažino visiškai ir parodė, kad jis 2017 m. sausio 29 d., apie 0.10 val., būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas įpykęs dėl to, kad sugyventinė grįžo namo vėlai, būdama neblaivi, neatsakinėjo į jo skambučius, nekreipė dėmesio į jo priekaištus, tyčia dešine plaštaka sudavė savo sugyventininei J. T. vieną smūgį į veidą. Kaltinamojo teigimu, sugyventinė po suduoto smūgio išbėgo iš buto, greičiausiai ji nubėgo pas kaimynę D. Į namus sugyventinė grįžo tik kitą dieną, matė, kad jai medicininiu tamponu buvo užlipdyta sužalota akis (b. l. 68). Tokie kaltinamojo parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios J. T. duoti parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga. Nukentėjusioji J. T., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino kaltinamojo nurodytas įvykio aplinkybes bei nurodė, jog 2017 m. sausio 29 d., apie 0.10 val., ji buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), su, kaip visada, neblaiviu sugyventiniu E. V. Jis pradėjo šaukti, kad ji užtruko pas kaimynę ir neatsiliepė telefonu. Nukentėjusiosios teigimu, ji sugyventinio prašė nesikabinėti, pasakė, kad eina miegoti. E. V. ranka sudavė jai į veido sritį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Ji iškart išbėgo iš namų, nuėjo pas kaimynę Daną. 2017 m. sausio 29 d., apie 16.00 val. ji kreipėsi į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur gydytojas jai diagnozavo dešinės akies kraujosruvą, buvo suteiktas nedarbingumas. 2017 m. sausio 30 d. ji kreipėsi į savo šeimos gydytoją J. R., dirbančią Karoliniškių poliklinikoje, kur ji taip pat buvo apžiūrėta ir jai suteiktas 10 dienų nedarbingumas. Po poliklinikos nuvyko į policiją ir parašė pareiškimą, į teismo medicinos tarnybą nesikreipė dėl blogos savijautos (b. l. 12, 15). Iš J. T. 2017 m. sausio 30 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad nukentėjusioji jame išdėstė iš esmės analogiškas aplinkybes apie 2017 m. sausio 29 d. įvykį, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu (b. l. 1). Be to, tokius nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos D. A. U. parodymai, iš kurių, be kita ko, matyti, kad J. T. išėjo iš jos 2017 m. sausio 28 d., apie 23.30 val. Po vidurnakčio jai į mobilaus ryšio telefoną paskambino J. T., kuri verkdama pasakė, kad sugyventinis kumščiu sudavė jai į akį. J. T. pasakė, jog bijo savo sugyventinio ir nenori likti namuose nakvoti. Ji pasiūlė J. T. ateiti ir nakvoti jos bute. J. T. sutiko ir netrukus atėjo į jos butą. Liudytojos teigimu, J. T. užėjus į buto vidų, ji pamatė dešinėje akyje paraudimą, J. buvo apsiverkusi. Ji padariusi iš arbatos kompresus, nuėjo miegoti. Ryte J. T. akis buvo paraudusi, violetinio atspalvio, akis buvo baisi (b. l. 17). Be to, aplinkybę, jog nukentėjusiajai 2017 m. sausio 29 d. įvykio metu buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, patvirtina 2017 m. balandžio 28 d. apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistas J. M. P. apžiūrėjęs jam pateiktus J. T. medicininius dokumentus (VšĮ Karoliniškių poliklinikos asmens sveikatos istoriją, 2017 m. sausio 29 d. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ambulatorinio gydymo statistinę kortelę Nr. (duomenys neskelbtini)) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad J. T. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, kuri padaryta smūginiu, kietu buku riboto paviršiaus daikto poveikiu prieš kreipiantis medicininės pagalbos; pagal savo pobūdį atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (b. l. 24-25).

Teismas konstatuoja, kad šių byloje esančių įrodymų visiškai pakanka konstatuoti, kad E. V. 2017 m. sausio 29 d. prieš nukentėjusiąją J. T. panaudojo fizinį smurtą ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji patvirtino, jog jiedu yra sugyventiniai, jau 20 metų gyvena kartu ir veda bendrą ūkį, turi bendrą vaiką. Kadangi E. V. smurtavo prieš kartu su juo gyvenančią sugyventinę, pastaroji aplinkybė sudaro pagrindą kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip padarytą prieš šeimos narį. Pirmiau išdėstytų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad E. V. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, E. V. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 71).

Dėl E. V. skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę E. V., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš šeimos narį, veika baigta, padaryta namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas. Taip pat teismas įvertina ir kaltininko motyvus bei tikslus – E. V. smurtavo dėl menkavertės priežasties. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį E. V. – yra vidutinio amžiaus (b. l. 57), nevedęs, nedirbantis (b. l. 61, 64), registruotas darbo biržoje (b. l. 62), neteistas (b. l. 59), administracine tvarka nebaustas (b. l. 58), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 56), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (b. l. 54), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 55). Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam E. V. už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant mažesnį, nei šios rūšies bausmės vidurkis, kartu skiriant BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė ir BK 72² numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama ir nelaikytina akivaizdžiai per griežta.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam E. V. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam E. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 70) paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 12,86 Eur turtinės žalos, atsiradusios dėl J. T. gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje, atlyginimo (b. l. 29, 30-31, 32, 33). Atsižvelgiant į tai, kad E. V. atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą 12,86 Eur dydžio turtinę žalą dėl J. T. gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (b. l. 69), civilinis ieškinys atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. V. paskirti galutinę aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalies 9 punktu, paskirti E. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį šešis mėnesius (terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam E. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Atmesti Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl 12,86 Eur turtinės žalos atlyginimo.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.