- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-04
- Bylos Nr.
- N-62-643-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis (pran.)
- Kategorijos
- 50.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 11 d. nutarties V. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos (toliau – ir Institucija) 2009 m. spalio 9 d. nutarimu V. Š. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 205 straipsnio 1 dalies pažeidimą skirta 225 Lt bauda. Nuobauda V. Š. skirta už tai, kad jis 2009 m. spalio 1 d., 17.50 val., Medininkų PKP teritorijoje, buvo sulaikytas, kadangi nevykdė jį tikrinančio VSAT pareigūno teisėto reikalavimo patikrinimo metu būti prie automobilio ir bandė pasišalinti iš patikrinimo vietos (paliko automobilį ir prieš eismą bandė grįžti pėsčiomis į Lietuvos Respubliką), tuo pažeisdamas Vyriausybės 2001 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 126 patvirtintų Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių 46.8 punktą.
Šalies argumentai
V. Š. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Paaiškino, kad nutarime esantis teiginys „bandė pasišalinti iš patikrinimo vietos (paliko automobilį ir prieš eismą bandė grįžti pėsčiomis į Lietuvos Respubliką)“ yra melagingas, nes iš Lietuvos jis išvyko tik po protokolo surašymo apie 20 val.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 11 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad liudytojų parodymai, administracinio teisės pažeidimo protokolas, administracinio sulaikymo protokolas, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, pateikta vaizdo medžiaga patvirtina, kad 2009 m. spalio 1 d., 17.50 val. Medininkų pasienio kontrolės punkto teritorijoje V. Š. nevykdė patikrinimą atliekančio VSAT pareigūno teisėtų reikalavimų, tuo pažeisdamas Vyriausybės 2001 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 126 patvirtintų Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių 46.8 punktą. Byloje esantys įrodymai apie įvykio eigą nuoseklūs, vienas kitam neprieštaraujantys bei atitinka tarnybiniuose pranešimuose nurodytas faktines bylos aplinkybes. Teismas neturėjo pagrindo abejoti policijos pareigūnų nustatytais faktais.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. Š. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apeliaciniame skunde išdėsto panašius argumentus, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Taip pat paaiškina, kad buvo sulaikytas apie 16 val., o paleistas apie 18 val., visą sulaikymo laiką buvo VSAT patalpose, t. y. protokole nurodytu laiku jis negalėjo būti prie automobilio ir to negali paneigti jokie byloje esantys duomenys. Pareigūnai iš jo reikalavo tik pasirašyti ant protokolo, kas yra atsakomybėn traukiamo asmens teisė, todėl toks pareigūno reikalavimas negali būti laikomas teisėtu. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad V. Š. nurodytu laiku bandė pasišalinti iš patikros zonos. Atkreipia dėmesį, kad teismas nutartyje rėmėsi policijos pareigūnų nustatytais faktais, tačiau atvykę policijos pareigūnai jokių dokumentų nesurašė ir pretenzijų V. Š. nereiškė. Teismas nenurodė, kad policijos pareigūnai būtų buvę apklausti teismo posėdžio metu. Be to, nutartyje nenurodyta, kokių konkrečių nurodymų V. Š. nevykdė. Draudimas asmenims, kertantiems valstybės sieną išvykti iš patikros vietos neužbaigus patikrinimo numatytas Taisyklių 47.2 punkte, o ne 46.8 punkte, kaip nurodoma skundžiamame nutarime. Taip pat nurodo, jog teismas neatsakė į visus jo skundo argumentus – nepasisakė dėl Institucijos šaukime nurodyto netikslaus adreso, kas lėmė jo registruoto laiško neįteikimą bylą nagrinėjusiam pareigūnui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas netenkintinas. V. Š. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 205 straipsnio 1 dalies pažeidimą, kurioje numatyta, kad Pasienio teisinio režimo taisyklių arba pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą 150 iki 300 litų. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl formuluojant kaltinimą protokole pagrįstai nurodyta, kad V. Š. pažeidė Vyriausybės 2001 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 126 patvirtintų Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių 46.8 punktą. V. Š. kaltinamas tuo, kad nevykdė VSAT pareigūno teisėto reikalavimo patikrinimo metu būti prie automobilio ir bandė pasišalinti iš patikrinimo vietos (paliko automobilį ir prieš eismą bandė grįžti pėsčiomis į Lietuvos Respubliką. V. Š. neigia padaręs pažeidimą ir nurodo, jog jis nebandė pasišalinti iš patikrinimo vietos, be to, jokio reikalavimo pareigūnai jam nebuvo davę. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodytus teiginius, jog nuo 16 iki 18 val. V. Š. buvo VSAT patalpose, paneigia byloje esantis vaizdo įrašas (ATP byla, b. l. 13), kuriame matyti, kad laikotarpiu nuo 17 val. automobilio Mercedes Benz, v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotojas buvo patikrinimo vietoje, ginčijosi su pareigūnais, tuomet nuėmė prekybinius automobilio numerius, vėliau patraukė automobilį ir nuėjo priešinga automobilių srautui kryptimi. Šis vaizdo įrašas patvirtina pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose ir teismo posėdžių metu nurodytas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, kad pats V. Š. keičia savo parodymus – iki pateikdamas apeliacinį skundą jis teigė, jog iš Lietuvos jis išvyko tik 20 valandą, tuo tarpu apeliaciniame skunde jau nurodo, jog jo sulaikymas tęsėsi iki 18 valandos. Nors apeliantas nurodo, kad vienintelis pareigūnų reikalavimas buvo pasirašyti protokole, tokį jo teiginį paneigia pareigūnų tarnybiniai pranešimai, jų parodymai teismo posėdyje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl pareigūnų nesuinteresuotumo. Apeliantas teisingai nurodo, jog draudimą išvykti iš patikrinimo vietos neužbaigus patikrinimo numato Taisyklių 47.2 punktas, tačiau V. Š. traukiamas atsakomybėn už pareigūno reikalavimo nevykdymą, todėl protokole kaltinimas teisingai suformuluotas pagal Taisyklių 46.8 punktą. Įvertinus tai, kad teisės aktai numato asmeniui draudimą palikti patikrinimo vietą nebaigus patikrinimo, spręstina, kad pareigūno reikalavimas V. Š. likti prie automobilio buvo teisėtas, todėl asmuo privalėjo jį vykdyti. Apelianto argumentas dėl Institucijos šaukime nurodyto netikslaus adreso atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi tiek administracinio teisės pažeidimo protokole (kurio nuorašas V. Š. buvo įteiktas), tiek kituose dokumentuose yra nurodoma, jog Institucijos buveinė yra Medininkuose. Be to, pažymėtina, kad asmuo savo paaiškinimą išsiuntė pareigūnui ir faksu, taip pat pasinaudojo galimybe nutarimą apskųsti, kas leido ištaisyti galimai padarytus procesinio pobūdžio pažeidimus. Likę apeliacinio skundo argumentai taip pat atmestini kaip V. Š. samprotavimai, nepagrįsti objektyviais įrodymais ir laikytini pasirinkta gynybos versija siekiant išvengti atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas. Naikinti skundžiamos nutarties apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartį V. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.