Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-01-27 · Civilinė byla Nr. 2S-584-619/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-27
Bylos Nr.
2S-584-619/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-20251-2010-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrutė Kalinauskienė
Atsakovas
P. Ž.
Ieškovas
UAB „Agerona“
Kategorijos
  • 104.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-584-619/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-20251-2010-9Procesinio sprendimo kategorija: 104.5.; 116.5.1.;116.5.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. sausio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo P. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Agerona“ ieškinį atsakovui P. Ž. dėl baudos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Agerona“ ieškinį atsakovui P. Ž. dėl baudos priteisimo ir 2011 m. gegužės 20 d sprendimu už akių ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovo P. Ž. ieškovo UAB „Agerona“ naudai 18.467,63 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2010-11-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2.917,26 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 52 – 53).

Šalies argumentai

A. P. Ž. 2011-06-13 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (b.l. 57), kuriuo prašė panaikinti 2011-05-20 Vilniaus miesto 1-ojo teismo sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, perduoti šią bylą nagrinėti teismo posėdyje ginčo teisenos tvarka bei priteisti iš ieškovo UAB „Agerona“ atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 67). Nurodė, kad 2011-04-05 dieną atsakovas patyrė kojos ir nugaros traumą ir iki pareiškimo pateikimo teismui dienos gydėsi VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinėje ligoninėje. Kadangi atsakovas P. Ž. dėl staigios ligos nespėjo pateikti sutarties ir jos priedų tarp K. Š. ir ieškovo UAB „Agerona“ bei pristatyti PVM sąskaitų – faktūrų nuorašus. Kadangi iki tol iš teismo jokio pranešimo apie būsimą teismo posėdį nebuvo gavęs, 2011-05-18 teismui pateikė prašymą, kuriuo teismo prašė dėl sunkios sveikatos būklės atidėti 2011-05-20 paskirtą teismo posėdį ne anksčiau kaip iki 2011 m. liepos antrosios pusės ir kviesti atsakovą į teismo posėdį. Teismui pridėjo ir turimą ligoninės išduotą pažymą. Be to, teismas buvo informuotas, kad atnaujintą pažymą apie gydymąsi ligoninėje teismui pateiks per artimiausias dvi savaites, kadangi yra ūkininkas, jam nedarbingumo pažymėjimas nėra išduodamas, o tik nustatytos formos gydymo įstaigos pažyma, o šią pažymą gydymo įstaiga gali parengti ne anksčiau nei per savaitę. Tačiau pirmosios instancijos teismas byloje priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovo ieškinį dėl 18.467,63 Lt baudos priteisimo iš atsakovo tenkino visiškai. Apelianto teigimu, teismas pažeidė procesines teismo sprendimo už akių priėmimo taisykles, nes priėmė teismo sprendimą už akių nesat sąlygų jam priimti. Sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skaidrumu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama vilkinti bylos nagrinėjimą. Teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė LR CPK normas – neužtikrino tinkamo bylos išnagrinėjimo, neapklausė ir nesiėmė priemonių apklausti pagrindinę liudininkę K. Š., bylą išnagrinėjo be pagrindinio atsakovo P. Ž., pažeidė įrodymų rinkimą, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK XIII skyrius), priimdamas sprendimą rėmėsi byloje netirtais įrodymais, savo sprendimo nepagrindė ir nemotyvavo. Teismui išnagrinėjus bylą nedalyvaujant atsakovui P. Ž., kuris dėl sunkios ligos prašė atidėti teismo posėdį, buvo pažeista atsakovo teisė į sąžiningą ir tinkamą teismo procesą, kadangi atsakovas neturėjo galimybės apginti savo pažeistų teisių ir interesų – buvo užkirstas kelias atsakovo galimybei pateikti argumentus, duoti paaiškinimus, pareikšti prašymus, pateikti visus įrodymus dėl atsiliepimuose išdėstytų faktų, bei pateikti ieškovui priešieškinį. Taip pat neužtikrinus atsakovo dalyvavimo procese taip pat buvo pažeista atsakovo teisė būti išklausytam, šalių procesinio lygiateisiškumo, žodiškumo, proceso rungimosi principai, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai. Be nurodyto, pagal CPK 130 str. 1 d. dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu galimas, jei nėra galimybės paskirti kuratorių. Apeliantas darė išvadą, kad teismas, priimdamas 2011-05-20 sprendimą, jo tinkamai nemotyvavo ir nepagrindė, sprendime pateikti argumentai neaiškūs, nenuoseklūs, jo tinkamai nemotyvavo ir nepagrindė, sprendimas priimtas neteisėtų išvadų pagrindu, yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant tiek procesines, tiek materialinės teises normas, todėl naikintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-07-14 nutartimi (b.l. 88 - 90) atsakovo P. Ž. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, pasisakė ir apie viešo paskelbimo apie posėdį spaudoje leidimo galimybes, nurodydamas, kad byloje buvo išduotas teismo įsakymas, į kurį gavus prieštaravimus buvo pateiktas ieškinys, o atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, todėl teismas darė išvadą, kad atsakovui apie bylą buvo žinoma. Teismas vadovavosi LR CPK 121 str., kuris nurodo, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami informuoti teismą ir kitus byloje dalyvaujančius asmenis apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo vietos pasikeitimą. Teismas konstatavo, kad atsakovas nesirūpino greitu bylos išnagrinėjimu, laiku nepateikė teismui jo atsikirtimus, nurodytus atsiliepime, patvirtinančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad sprendimo už akių priėmimo atveju LR CPK normos nenumato teismo pareigos daugiau nei formaliai tirti byloje esančius įrodymus, tuo tarpu atsakovas nebuvo pareiškęs prašymo apklausti K. Š. kaip liudytoją. Todėl teismas, formaliai ištyręs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad atsakovas nėra įvykdęs sutartinės prievolės ieškovui, todėl nusprendė patenkinti ieškovo reikalavimus, taip pat nėra nei vieno iš privalomųjų sprendimo už akių naikinimo pagrindų.

Šalies argumentai

A. P. Ž. atskiruoju skundu (b.l. 100 - 114) prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį, kuria atmestas atsakovo P. Ž. pareiškimas dėl 2011-05-20 sprendimo už akių peržiūrėjimo ir 2011-05-20 sprendimo už akių panaikinimo, panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-05-20 sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, perduoti šią bylą nagrinėti teismo posėdyje ginčo teisenos tvarka. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė LR CPK normas – neužtikrino tinkamo bylos nagrinėjimo proceso ir tinkamo bylos išnagrinėjimo, neapklausė ir nesiėmė priemonių apklausti pagrindinį liudininką K. Š., bylą išnagrinėjo be pagrindinio atsakovo P. Ž., pažeidė įrodymų rinkimą, išreikalavimą, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Teismui išnagrinėjus bylą nedalyvaujant atsakovui P. Ž., kuris dėl sunkios ligos prašė atidėti teismo posėdį, buvo pažeista atsakovo teisė į sąžiningą ir tinkamą teismo procesą, kadangi atsakovas neturėjo galimybės apginti savo pažeistų teisių ir interesų – buvo užkirstas kelias atsakovo galimybei pateikti argumentus, duoti paaiškinimus, pareikšti prašymus, pateikti visus įrodymus dėl atsiliepimuose išdėstytų faktų bei atsakovui pateikti ieškovui priešieškinį. Nagrinėjant bylą iš esmės įprastine tvarka (ginčo teisena) reikštų bylos aplinkybių tyrimą iš esmės, o ne formaliai, apimties požiūriu tai reiškia, kad gali būti reikalaujama įrodymų, kurie pašalintų byloje esančių įrodymų fragmentiškumą, netikslumus ar kitokius jų esminius trūkumus arba bylos aplinkybių neaiškumą, trukdančius teismui apsispręsti ir išnagrinėti bylą iš esmės.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Agerona“ nurodė, kad atsakovo atskirajame skunde nėra įvardinti jokie konkretūs teismo padaryti materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimai, todėl atsakovo atskirasis skundas turi būti atmestas, o pirmosios instancijos teismo nutartis – palikta nepakeista. Atsakovas savo, kaip dalyvaujančio byloje asmens pareigų tinkamai nevykdė – 2011 m. kovo 16 d. atsakovui buvo siųsti procesiniai dokumentai apie 2011 m. kovo 22 d. vyksiantį teismo posėdį, tačiau atsakovui jų įteikti nebuvo galimybės, kadangi sutartyje ir procesiniuose dokumentuose nurodytu adresu jis nebegyveno. Pareigos informuoti apie procesinių dokumentų įteikimo vietos pasikeitimą atsakovas neįvykdė ir tik iš paskutinio jo pateikto procesinio dokumento (atskirojo skundo) matyti, kad atsakovas gyvena nebe (duomenys neskelbtini) kaime, o (duomenys neskelbtini), Marijampolėje. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad atsakovas, pateikęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo vėl nurodė gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini) km. Kalvarijos sav., tačiau teismui šiuo adresu išsiuntus pranešimą apie 2011 m. leipos 14 d. įvyksiantį teismo posėdį, kuriame pranešė apie rašytinio proceso tvarka nagrinėjamą atsakovo pareiškimą, vėl nebuvo galimybės įteikti procesinių dokumentų atsakovui. Tai patvirtina, kad atsakovas siekė vilkinti bylos nagrinėjimą ir sąmoningai nenurodė tikrosios savo gyvenamosios vietos adreso, kuriuo jam būtų galima įteikti procesinius dokumentus, tokiais veiksmais atsakovas pažeidė LR CPK 121 str. nuostatas. Atsakovui neatvykus į 2011 m. kovo 22 d. teismo posėdį, buvo paskirtas dar vienas teismo posėdis 2011 m. balandžio 29 d. apie tai atsakovą buvo siekta informuoti 2011 m. balandžio 13 d. siųstais procesiniais dokumentais, tačiau jų atsakovas savo gyvenamosios vietos adresu taip pat nepriėmė. Į 2011 m. balandžio 29 d. teismo posėdį atsakovas vėl neatvyko, todėl buvo paskirtas trečiasis teismo posėdis 2011 m. gegužės 20 d., o apie šį teismo posėdį atsakovą buvo nuspręsta informuoti viešo paskelbimo spaudoje būdu. Nepagrįsti atsakovo teiginiai, jog jis apie 2011 m. gegužės 20 d. teismo posėdį sužinojo tik atsitiktinai, likus vos vienai dienai iki teismo posėdį. Remiantis LR CPK nuostatomis, įteikus procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu yra laikoma, kad procesiniai dokumentai byloje dalyvaujančiam asmeniui yra įteikti paskelbimo spaudoje dieną, todėl laikytina, kad atsakovas sužinojo apie būsimą teismo posėdį ne likus vienai dienai iki jo, o viešo paskelbimo spaudoje dieną, t.y. likus ne mažiau kaip keturiolikai dienų iki teismo posėdžio dienos. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nes atsakovo pakartotinai pateikta sutartis, sudaryta tarp UAB „Agerona“ ir L. Š., nėra niekaip susijusi su atsakovu ir jo prisiimtais sutartiniais įsipareigojimais. Taip pat vadovaujantis LR CPK 147 str. 2 d. atsakovas kartu su atsiliepimu privalėjo pateikti visus įrodymus ir motyvus, bei savo prašymus, jei tokių turi. Prašymo apklausti K. Š. liudytoja, atsakovas nepateikė, todėl atsakovo atskirojo skundo teiginiai, kad teismas nesiėmė priemonių apklausti liudytoją K. Š., yra nepagrįsti. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia, kad pati šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo atsikirtimų pagrindu, todėl teismas neturėjo jokios pareigos, pačiam atsakovui būnant pasyviam, už jį rinkti įrodymus ar apklausti liudytojus savo iniciatyva. Ta aplinkybė, kad byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui, yra paties atsakovo kaltė, ir tai įvyko dėl to, kad pats atsakovas nevykdė teisės aktuose jam, kaip proceso dalyviui, numatytų pareigų būti aktyviam, nevilkinti proceso, informuoti apie procesinių dokumentų įteikimo vietos pasikeitimą ir kt. Atsakovas turėjo visas galimybes pateikti turimus įrodymus, pateikė atsiliepimą į ieškinį, žinojo apie šią civilinę bylą, todėl tai, kad jis, piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis, nevykdė savo pareigų ir dėl savo paties netinkamų veiksmų nepriėmė siunčiamų teismo šaukimų bei nedalyvavo teismo posėdžiuose, yra paties atsakovo kaltė. Atsakovo teiginiai, kad jam buvo užkirsta teisė pateikti priešieškinį, taip pat yra nepagrįsti, nes, žinodamas apie civilinę bylą, jis bet kada galėjo pateikti priešieškinį, tačiau šia teise nepasinaudojo. Nurodo ir tai, kad atskirojo skundo teiginiai, susiję su sutarčių aiškinimo taisyklėmis, apskritai neturi ryšio su šia civiline byla, nes tarp šalių nebuvo kilęs ginčas dėl sutarties aiškinimo, sutarties turinio ar jos sąlygų. Daro išvadą, kad nurodytos aplinkybės neatitinka pirmosios LR CPK 288 str. 4 d. numatytos sąlygos, nes atsakovas realiai galėjo laiku pranešti teismui apie aplinkybes, trukdančias jam atvykti į teismą, o antra, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų abejoti sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Atsakovo pateikta Grūdų pirkimo – pardavimo sutartis, sudaryta tarp UAB „Agerona“ ir K. Š., bei PVM sąskaitos – faktūros niekaip nėra susiję su atsakovo įsipareigojimais pristatyti sutartą kiekį rapsų, nes K. Š. sudarė visiškai atskirą sutartį, kuria įsipareigojo parduoti ieškovui 4 tonas rapsų.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio arba atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacijos dalyką sudaro vertinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimo institutą ir jo taikymo sąlygas.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai įvertino aplinkybes, susijusias su atsakovo neatvykimu į parengiamąjį teismo posėdį bei apelianto procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes bei surinktus rašytinius įrodymus, dėl to netinkamai aiškino ir taikė sprendimo už akių priėmimą reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 285 str., 2 d.), kas galėjo sudaryti prielaidas neteisingai išspręsti bylą. Tokiu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, apelianto prašymas tenkintinas ir byla grąžintina pagal kompetenciją pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas susiklosčiusioje procesinėje situacijoje negalėjo tinkamai išspręsti šio ginčo priimdamas sprendimą atsakovui už akių. Teismo sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas (CPK 5 str., 13 str.), taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis bei nevilkinti proceso (CPK 7 str.). Tokiu būdu sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika – ribojimas apeliacine tvarka skųsti sprendimą šaliai, kurios atžvilgiu jis yra priimtas, suponuoja teismo pareigą tokį sprendimą priimti tik išsamiai ištyrus ir įvertinus aplinkybes, sukliudžiusias atsakovui atvykti į teismo posėdį, griežtai laikantis jo priėmimo tvarkos, esant įstatyme tam numatytiems pagrindams ir sąlygoms, kad nebūtų be pagrindo suvaržytos ar pažeistos proceso dalyvių teisės.

Sprendimo už akių institutas taikomas proceso šaliai už įstatyme numatytų procesinių pareigų neatlikimą. CPK 285 str. 1 d. įtvirtinta galimybė priimti sprendimą už akių tuo atveju, kai į teismo posėdį neatvyksta viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką bei vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant (procesinis pasyvumas kaip sąlyga tokiam sprendimui priimti), o į posėdį atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo. Kitaip tariant, sprendimas už akių gali būti priimtas, kuomet, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ar siekia vilkinti bylos nagrinėjimą.

Nagrinėjamos bylos atveju teismas 2011 m. sausio 6 d. nutartimi priėmė ieškovo UAB „Agerona“ ieškinį atsakovui P. Ž. dėl baudos priteisimo, išsiųstas pranešimas dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo (b.l. 23 – 24). Ieškinio bei teismo pranešimo nuorašai atsakovui įteikti 2011-02-02. Gavus atsiliepimą į pareikštą ieškinį pirmosios instancijos teismas paskyrė parengiamąjį teismo posėdį 2011-03-22. Teismo šaukimai buvo išsiusti šalims, tame tarpe ir atsakovui P. Ž. (b.l. 30). Apeliantui adresuotas šaukimas neįteiktas (b.l. 30). 2011-03-22 posėdis atidėtas, paskirtas kitas parengiamasis posėdis 2011-04-29. Teismo šaukimas atsakovui išsiųstas pakartotinai, tačiau grįžo neįteikti (b.l. 33 – 34). Apeliantui neatvykus į 2011m. balandžio 29 d. posėdį, paskirtas kitas parengiamasis teismo posėdis 2011-05-20. 2011 m. balandžio 29 d. nutartimi ieškovui leista savo lėšomis įteikti procesinius dokumentus atsakovui P. Ž. viešo paskelbimo spaudoje būdu. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iki sprendimo už akių priėmimo, pirmosios instancijos teisme buvo gautas atsakovo P. Ž. prašymas bylos nagrinėjimą atidėti, kadangi jis patyrė sunkią traumą ir gydosi VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinėje ligoninėje (b.l. 47 – 48). Šiame prašyme apeliantas taip pat išaiškino, kad pažymą apie gydymąsi ligoninėje pateiks teismui per artimiausias dvi savaites, nes ją gydymo įstaiga gali parengti ne anksčiau nei per savaitę. Apeliantas pateikė VšĮ Kauno klinikinės ligoninės 2011-04-18 pažymą, kurioje aiškiai nurodyta, kad P. Ž. yra gydomas VšĮ Raudonojo Kryžiaus skyriuje nuo 2011-04-05, gydymas yra tęsiamas. Dėl nurodytų aplinkybių apeliantas prašė atidėti (perkelti) 2011-05-20 paskirtą teismo posėdį ne anksčiau kaip iki 2011 m. liepos mėnesio antros pusės ir kviesti jį į teismo posėdį. Teismo vertinimu, šioje byloje susiklosčiusių aplinkybių kontekste pripažinti atsakovą piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis ir atimti iš jo teisę į bylos nagrinėjimą iš esmės nėra pagrindo. Aplinkybė, kad atsakovas gavo traumą 2011 m. balandžio 5 d., o šaukimas į teismo posėdį buvo siųsti ir teismo posėdis vyko dar atsakovui būnant sveikam, tačiau į 2011-03-22, 2011-04-29 posėdžius neatvyko, nelaikytina svarbia ir objektyviai sudarančia prielaida, kad atsakovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, kadangi būtent apie šiuos teismo posėdžius atsakovui nebuvo pranešta. Kaip minėta, po viešo paskelbimo spaudoje, atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl jo patirtos sunkios traumos, kurį pagrindė medicininėmis pažymomis ( b.l. 49, 72). Teismas sprendžia, kad nors atsakovas buvo laiku ir tinkamai informuotas apie parengiamąjį teismo posėdį viešo paskelbimo spaudoje būdu, tačiau aptariamoje situacijoje, t.y. jam pateikus į bylą medicinines pažymas, pagrindžiančias aplinkybes, kad jis yra patyręs traumą ir yra gydomas ambulatoriškai, jo veiksmų negalima pripažinti kaip šalies nevykdančios procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu, piktnaudžiaujančio procesinėmis teisėmis ar siekiančio vilkinti bylos nagrinėjimą. Priešingai, pats apeliantas parodė iniciatyvą dalyvauti teismo posėdyje pareikšdamas prašymą kviesti jį į teismo posėdį (b.l. 48).

Dėl nurodytų priežasčių apelianto procesinės teisės į teisingą (tinkamą) teismo procesą (EŽTK 6 str., LR Konstitucijos 109 str. 117 str., Teismų įstatymo 5 str.) gintinos nenustačius pirmosios instancijos teismo procese atsakovo (apelianto) nesąžiningumo požymių.

CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatyta sąlyga panaikinti sprendimą už akių, jeigu pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti įrodymai, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime akcentuota, kad teismo sprendimo už akių neperžiūrėjimas neatitinka Konstitucijos, kai yra pateikiami įrodymai, kurie patvirtina, kad sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės. Aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas procesiniuose dokumentuose konstatavo, kad LR CPK normos nenumato teismo pareigos daugiau nei formaliai tirti byloje esančius įrodymus, tuo tarpu atsakovas nebuvo pareiškęs prašymo apklausti K. Š. kaip liudytoją. Teismas, formaliai ištyręs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovas nėra įvykdęs sutartinės prievolės ieškovui, todėl nusprendė tenkinti ieškovo pareikštus reikalavimus. Su šiomis pirmos instancijos teismo išvadomis nėra pagrindo sutikti. Nors LR CPK 285 straipsnio 2 dalyje ir yra numatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių iš esmės atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tačiau pabrėžtina tai, kad formalaus įrodymo vertinimo principas sprendimo už akių taikymo institute turi būti aiškinamas ne tik vienpusiai siekiant apginti tik vienos proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas už akių, interesus, bet ir užtikrinti analogišku būdu kitos šalies interesų apsaugą tuo atveju, kai pastaroji šalis išreiškia procesinę valią peržiūrėti sprendimo už akių bei atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nagrinėjamoje situacijoje esminė aplinkybė yra ta, kad nors tiek atsiliepime į pareikštą ieškinį, tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (b.l. 27 – 28, 27) atsakovas buvo nurodęs, kad už jį dalį prievolės įvykdė kitas asmuo – K. Š., kuri su ieškovu tuo pagrindu 2010 m. rugpjūčio 9 d. pasirašė Grūdų pirkimo – pardavimo sutartį ir pristatė ieškovui 27 t. rapsų ir šis kiekis turi būti išminusuotas iš atsakovo nepristatyto kiekio bei šiai baudos sumai ieškovas atsakovui atsiuntė suderinimo aktą – sutarties priedą, šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino abstrakčiai nurodydamas, kad sprendimo už akių priėmimo atveju LR CPK normos nenumato teismo pareigos daugiau nei formaliai tirti byloje esančius įrodymus. Kadangi minėtų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir netyrė, be to, pateikta Grūdų pirkimo – pardavimo sutartis, sudaryta tarp K. Š. ir UAB „Agerona“ neįskaitoma (b.l. 35), teismas sprendžia, kad šioje byloje nebuvo atskleistos pateiktų į bylą sutarčių sudarymo aplinkybės, kurias galima įrodinėti taip pat ir liudytojų, šiuo atveju K. Š., parodymais. Liudytoja K. Š. pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausta. Akivaizdu, kad susidarius tokiai ginčytinai situacijai, privalu nuodugniai ištirti atsakovo pateikiamus argumentus ir įrodymus, ir vien tik formalaus vertinimo, kurį atliko pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą už akių, nepakanka. Pagal bylos aplinkybes galima daryti išvadą, kad apelianto procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai bei įrodymai patvirtina bylos esmės neatskleidimą, o iškilusios abejonės dėl bylos aplinkybių bei įrodymų teismo turi būti įvertintos ir dėl jų pasisakyta.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas iš esmės sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs sprendimą nagrinėti bylą nedalyvaujant sergančiam atsakovui, kuris dėl sunkios ligos prašė atidėti teismo posėdį, buvo pažeista atsakovo teisė į tinkamą teismo procesą, kadangi atsakovas neturėjo galimybių apginti savo pažeistų teisių ir interesų – buvo užkirstas kelias atsakovo galimybei pateikti argumentus, paaiškinimus, pareikšti prašymus. Kaip minėta, nors apeliantas ir išreiškė pageidavimą dalyvauti teismo posėdyje - pateikė teismui prašymą kviesti jį į teismo posėdį, tačiau ši galimybė jam nebuvo suteikta. Susiklosčius tokiai situacijai, teismas turėtų tęsti bylos nagrinėjimą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

Be išvardintų sprendimo už akių priėmimo tvarkos pažeidimo ir sąlygų jį priimti nagrinėjamojoje byloje nebuvimo argumentų, teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, jog ši procesinė priemonė taikytina tik tuomet, jeigu tai nekenkia tinkamam bylos išnagrinėjimui. Tai reiškia, kad priimti sprendimą už akių, net ir esant visoms įstatyme nustatytoms sąlygoms, yra teismo teisė, bet ne pareiga (imperatyvas). Kiekvienu atveju privalu atsižvelgti į tai, ar pakanka byloje duomenų, kuriuos teismas galėtų įvertinti, spręsdamas konkretų ginčą. Konstitucinis Teismas 2006-09-21 nutarime (byla Nr.35/03-11/06), vertindamas sprendimo už akių instituto konstitucingumą, pabrėžė, kad CPK yra įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kad net ir formaliai egzistuojant visoms įstatymo nurodytoms sąlygoms sprendimui už akių priimti, teismas, vadovaudamasis inter alia teisingumo, protingumo principais, turi įgaliojimus nuspręsti, ar priimti sprendimą už akių, ar tokio sprendimo nepriimti. Antraip būtų apriboti ar net paneigti iš Konstitucijos 109 str. kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, nukrypsta nuo teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinės sampratos, taip pat ir nuo konstitucinių teisinės valstybės bei teisingumo principų.

Teismo išvardinti argumentai dėl atsakovo procesinių teisių pažeidimo sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išspręsti iš esmės: priimtą už akių teismo sprendimą panaikinti, atnaujinti bylos nagrinėjimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 288 str. 3 d. 2 p.).

Tai konstatavęs, kitų atskirojo skundo argumentų teismas neanalizuoja ir šioje nutartyje dėl jų nepasisako.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidų valstybės naudai priteisimo klausimas spręstinas bylą išnagrinėjus iš esmės (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamas CPK 336 str., 337 str. 1 d. 3 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartį panaikinti.

A. P. Ž. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo patenkinti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. sprendimą už akių panaikinti, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui.

Teisėja Andrutė Kalinauskienė