Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-2870-473/2023

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-06-29
Bylos Nr.: eI3-2870-473/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00067-2023-3
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Violeta Balčytienė, Ina Kirkutienė
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Advokatai: Artūras Sebeika

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-2870-473/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00067-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.6; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės,

sekretoriaujant Daliai Kalantienei,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui advokatui Artūrui Sebeikai,

atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgaliotai atstovei Karinai Naumkinaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu (per „Zoom“ programą) išnagrinėjo administracinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašoma: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2022 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. A51-107147/22(2.9.4.9E-INF); 2) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. 2D-22386; 3) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pareiškėjos 2022 m. liepos 15 d. prašymą, reg. Nr. E348-953/22(2.9.4.9E-INF), išnagrinėti iš naujo; 4) priteisti pareiškėjos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškina, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 46303/70520 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nurodo, jog tarp šalių kilo ginčas dėl statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 nuostatų taikymo.

Teigia, jog pareiškėja su atsakove Vilniaus miesto savivaldybės administracija susirašinėjo 3,5 metų – nuo 2019 metų. Pasak pareiškėjos, pati atsakovė nurodė, kad įvažiavimas (išvažiavimas) iš (į) „A“ kategorijos gatvę yra galimas, jei pareiškėja ketina įrengti degalinę, atsakovė 2021 m. birželio 11 d. patvirtino projektinių pasiūlymų rengimo užduotį degalinei su automobilių plovykla įrengti sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pareiškėja teigia, jog atsakovė kėlė vis naujus reikalavimus, prašė naujų dokumentų, o prašomą informaciją gavusi, atsisakė išduoti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas. Kaip argumentą atsakovė nurodė tai, kad per servitutą gretimame žemės sklype neturėdami teisinio pagrindo ir piktnaudžiaudami nustatytu teisiniu reguliavimu naudosis visi suinteresuoti gretimų žemės sklypų naudotojai. Pareiškėja mano, jog nurodytas argumentas akivaizdžiai neatitinka administraciniam sprendimui keliamo įstatymo viršenybės principo, taip pat išsamumo principo, reikalaujančio, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą atsakytų aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas konkrečias teisės aktų nuostatas. Nurodo, jog kadangi kelio servitutas jau savaime yra teisėtas pagrindas juo naudotis norint patekti į (iš) (duomenys neskelbtini), atsakovės argumentas, jog kažkas gali piktnaudžiauti teisėtai nustatytu servitutu, apskritai yra sunkiai suprantamas ir neteisėtas.

Mano, jog remiantis tais pačiais pagrindais naikintinas ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimas Nr. 2D-22386, kadangi šiame sprendime Inspekcija nenurodė jokių naujų argumentų, tik atkartojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimo argumentaciją bei tai, kad iš skundo neaišku, koks objektas bus statomas (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tikina, jog daugiau nei akivaizdu, kad iš visos medžiagos ir skundo priedų aiškiai matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsisakė pareiškėjai išduoti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas įvažiavimui (išvažiavimui) iš (į) sklypą, kuriame bus įrengiama degalinė. Iš skundžiamo Inspekcijos sprendimo matyti, kad Inspekcija sprendimą priėmė neįvertinusi skundo medžiagos, jo priedų, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymų turinio, skundą ištyrė paviršutiniškai, todėl toks sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ) sprendimui keliamo išsamumo principo, taip pat nenurodytos visos skundui nagrinėti įtakos turėjusios aplinkybės.

Šalies argumentai

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymi, jog negali išduoti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų kuro kolonėlės su automobilių plovykla statybai žemės sklype (duomenys neskelbtini) eismo jungties vietą projektuojant su (duomenys neskelbtini), nes žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) skiria sklypas, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Teigia, jog pareiškėja nepateikė jokios schemos, eismo saugumo priemonių ar kitų dokumentų, kurie patvirtintų, kad eismo jungtimi su (duomenys neskelbtini) naudosis tik žemės sklypas, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Tvirtina, jog Savivaldybės administracija paprašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti 2019 m. liepos 24 d. mainų sutartį Nr. 10706, 2019 m. rugpjūčio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 11077, 2019 m. rugpjūčio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 11416, 2018 m. rugpjūčio 13 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimą Nr. 49SK-1082-(14.49.109.), 2019 m. sausio 24 d. sutartį Nr. 1-1104. Be to, 2022 m. gegužės 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A30-2231/22 pradėtas rengti 344 ha teritorijos Kuprioniškėse pirmojo įgyvendinimo etapo 50 ha teritorijos prie Liepkalnio g. detaliojo plano sprendinių koregavimas sklype (duomenys neskelbtini), kurį įgyvendinus dabartinis kelio servitutas žemės sklype (duomenys neskelbtini) gali būti nustatytas kitoje sklypo dalyje, ir pakartotinai pasiūlė planuoti įvažiavimą nuo sklypą ribojančios D kategorijos (duomenys neskelbtini) gatvės.

Pažymi, kad siūlant galimybę apsvarstyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) eismo jungtį, atsižvelgiant į nustatytą jo naudojimo būdą, planuoti nuo sklypą ribojančios D kategorijos (duomenys neskelbtini) gatvės, kuri yra suplanuota vadovaujantis 344 ha teritorijos Kuprijoniškėse pirmojo įgyvendinimo etapo 50 ha teritorijos prie Liepkalnio g. detaliuoju planu ir galėtų būti įrengta savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties, sudaromos tarp statytojo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, pagrindu, o tai, Administracijos nuomone, būtų netgi naudingiau pačiai pareiškėjai. Administracija laikosi pozicijos, kad pareiškėjai buvo ne tik aiškiai ir nedviprasmiškai paaiškinta, kodėl yra priimtas sprendimas neišduoti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų, tačiau taip pat pateiktas pasiūlymas, kaip galima būtų išspręsti susiklosčiusią situaciją ir planuoti įvažiavimą nuo sklypą ribojančios D kategorijos (duomenys neskelbtini) gatvės.

Administracija laikosi pozicijos, kad, nesutikdama išduoti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų, dėjo visas pastangas, kad susidariusi situacija būtų išspręsta, siūlė pareiškėjai galimus sprendimo būdus, kurie, kaip matoma, galėtų būti palankūs pareiškėjai. Pareiškėjai buvo paaiškinta, kad patekimu į (duomenys neskelbtini) iš jos sklypo per servitutą gretimame žemės sklype neturėdami teisinio pagrindo naudosis visi suinteresuoti gretimų žemės sklypų naudotojai, neeksploatuojantys savo sklypuose, besiribojančiuose su (duomenys neskelbtini), degalinės paskirties statinių, o vietinės reikšmės kelių valdytojas – Vilniaus miesto savivaldybė – neturės galimybių užkirsti tam kelio teisėtu, racionaliu ir efektyviu būdu, t. y. Savivaldybė negalės užtikrinti, kad suinteresuoti asmenys per įvažą pateks tik į pareiškėjos valdomą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), bet ne į (duomenys neskelbtini).

Atkreipia dėmesį į šiame kontekste aktualią teismų praktiką, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Šiuo konkrečiu atveju Administracija mano, kad atsakymas yra pagrįstas teisės aktų nuostatomis, išsamus, pakankamai motyvuotas, todėl nėra pagrindo abejoti jo teisėtumu ir pagrįstumu, jį naikinti vadovaujantis skunde išdėstytomis aplinkybėmis nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Šalies argumentai

Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, jog nagrinėjamu atveju Inspekcija veikė vadovaudamasi aktualiais teisės aktais, laikydamasi viešosios teisės principo, kad viešojo administravimo subjektas turi teisę veikti tik tiek, kiek tai leidžia teisės aktai. Skundžiamas Inspekcijos 2022 m. gruodžio 9 d. raštas Nr. 2D-22386 atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus – jame nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis sprendimo priėmimo pagrindas, kuris yra aiškus – 2022 m. gruodžio 9 d. rašte Nr. 2D-22386 išdėstyta, kokiomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisiniu reglamentavimu vadovaujantis pagrįstai buvo priimtas ginčijamas administracinis aktas.

Dėl pareiškėjos motyvų atkreipia dėmesį, jog kitaip, nei teigiama skunde, Inspekcijos 2022 m. gruodžio 9 d. rašte Nr. 2D-22386 nebuvo nurodyta, jog iš pareiškėjos 2022 m. rugsėjo 5 d. skundo neaišku, koks objektas bus statomas (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Inspekcijos 2022 m. gruodžio 9 d. rašte Nr. 2D-22386 sakoma, kad žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuriame planuojama vykdyti kuro kolonėlės su automobilių plovykla statybos projektą, nuo (duomenys neskelbtini) apriboja žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir su 2022 m. rugsėjo 5 d. skundu nepateikta duomenų, koks projektas bus vykdomas būtent žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilnius, per kurį siekiama įrengti eismo jungtį. Įvertinusi aplinkybes, kad eismo jungtį siekiama įrengti per sklypą (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuris priklauso keliems savininkams, nėra duomenų apie jame ketinamą plėtoti veiklą, ir tai, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą (duomenys neskelbtini) priskirtas greito eismo A kategorijos gatvei, Inspekcija padarė išvadą, jog šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracija teisėtai atsisakė išduoti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, eismo jungčiai su (duomenys neskelbtini) per žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilnius, nustatytą servitutą.

Teigia, jog pareiga užtikrinti susisiekimo komunikacijų atitiktį nustatytiems pralaidumo, saugumo reikalavimams, garantuoti eismo saugą, patogumą, patvarumą ir pastovumą, atitiktį ekonominiams ir aplinkosaugos reikalavimams tenka kelio savininkui, kuris, kurdamas ar koreguodamas susisiekimo komunikacijų sistemą, privalo surinkti ir įvertinti duomenis apie esamą ir perspektyvinį eismo intensyvumą, ketinamus vystyti objektus ir jų sukuriamus transporto srautus, prognozuojamą eismo intensyvumą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nori, kad būtų įrengta eismo jungtis į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuriame ketinama statyti degalinę, per žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilnius. Teigia, jog pareiškėjos Inspekcijai pateiktame 2022 m. rugsėjo 5 d. skunde nebuvo nurodyta, kokia veikla bus plėtojama (duomenys neskelbtini), Vilnius. Pasak atsakovės, iš medžiagos, kurią pareiškėja buvo pateikusi Inspekcijai bei kurią pateikė su skundu, matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2022 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. A51-93944/22(2.9.4.9E-INF) nepatenkino pareiškėjos prašymo išduoti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas, nurodydama, be kita ko, tai, kad pareiškėja nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų, kad eismo jungtimi su (duomenys neskelbtini) naudosis tik žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2022 m. liepos 27 d. sprendime išsakė poziciją, jog nuovaža į (duomenys neskelbtini) galimai bus naudojama gretimų sklypų naudotojų, kurie neeksploatuoja degalinės paskirties statinių. Atsižvelgiant į išdėstytą reglamentavimą ir nustatytas aplinkybes, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Vilnius, priklauso keliems savininkams ir pareiškėja nepateikė duomenų, kokie projektai bus plėtojami šiame sklype (ar duomenų, kad eismo jungtis bus naudojama tik degalinei), Inspekcija 2022 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. 2D-22386 padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo teikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai privalomąjį nurodymą išduoti pareiškėjai prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas.

Nagrinėjamu atveju iš pateiktų į bylą duomenų matyti, kad aptariamas servitutas nustatytas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilnius, kaip tarnaujančio daikto, atžvilgiu, t. y. šis servitutas yra daiktinė teisė naudotis minėtu žemės sklypu – važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku. (duomenys neskelbtini) nėra žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir minėtas servitutas savaime nesukuria teisės gauti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų – (duomenys neskelbtini) – sąlygas.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą patenkinti skunde nurodytais motyvais.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovės Administracijos atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad teismui 2023 m. birželio 14 d. pateikė papildomus duomenis apie tai, kad išdavė 2023 m. balandžio 5 d. Prijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas Nr. 23/162, kuriomis užtikrinta, kad žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), eismo jungtis su (duomenys neskelbtini) būtų skirta aptarnauti tik degalinę su plovykla, įrengus apsaugos priemones besiribojantiems žemės sklypams (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)).

Atsakovės Inspekcijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. A51-107147/22(2.9.4.9E-INF ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. 2D-22386 teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja kreipėsi į Administraciją su 2019 m. gruodžio 5 d. prašymu Nr. 3B191204 išduoti sąlygas įvažai į ginčo sklypą. Administracija 2019 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. A51-120868/19(2.9.4.9E-INF) nurodė, kad prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų parengti negali, kol nėra nustatytas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo būdas. Administracija 2021 m. liepos 12 d. raštu Nr. A51-60556/21(2.9.4.9E-INF) sąlygas išduoti atsisakė.

Pareiškėja kartu su 2022 m. birželio 6 d. prašymu Nr. A22519 pateikė papildomus dokumentus, tačiau Administracija 2022 m. birželio 30 d. raštu Nr. A51-93944/22(2.9.4.9E-INF) priėmė sprendimą prašymo nepatenkinti. Pareiškėja su 2022 m. liepos 11 d. prašymu Nr. A22712 pateikė atsakovei papildomus dokumentus, tačiau Administracija 2022 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. A51-107147/22(2.9.4.9E-INF) atsisakė išduoti prisijungimo sąlygas.

Nesutikdama pareiškėja su 2022 m. rugsėjo 5 d. skundu Nr. B220905 kreipėsi į Inspekciją. Inspekcija 2022 m. spalio 12 d. raštu Nr. 2D-18609 Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė 2022 m. spalio 12 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-1956 iki 2022 m. spalio 27 d. raštu Inspekcijos Rytų Lietuvos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui pateikti atsisakymo išduoti prisijungimo sąlygas įvažai į žemės sklypą, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), motyvus ir teisinį pagrindą.

Inspekcija 2022 m. spalio 23 d. gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštą Nr. A51-157880/22(2.9.4.9E-INF) su priedais. Minėtame rašte Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė informaciją apie pareiškėjos teiktų prašymų nagrinėjimą ir nurodė, kad (duomenys neskelbtini) eismo jungčiai su (duomenys neskelbtini) nepritarta, ir aptarė to priežastis.

Įvertinusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. spalio 23 d. rašte Nr. A51-157880/22(2.9.4.9E-INF) pateiktą informaciją ir surinktą medžiagą, Inspekcija 2022 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. 2D-20979 „Dėl informacijos patikslinimo“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydama patikslinti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti dokumentai atitinka statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 29 punkto 6 lentelėje nurodytą išimtį keliamus reikalavimus, t. y. ar statytojas pagal jo pateiktus dokumentus Vilniaus miesto savivaldybės administracijai galėtų įrengti greitėjimo ir lėtėjimo juostas, kaip nustatyta minėtame reglamente; ar nėra kitų reikalavimų neatitikčių dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ketinimų vykdyti veiklą, išskyrus nurodytus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašte Nr. A51-157880/22(2.9.4.9E-INF).

Inspekcija 2022 m. gruodžio 5 d. gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštą Nr. A51-183743/22(2.9.4.9E-INF), kuriuo patikslintos 2022 m. spalio 23 d. rašte Nr. A51-157880/22(2.9.4.9E-INF) nurodytos aplinkybės.

Įvertinusi surinktą medžiagą, Inspekcija 2022 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. 2D-22386 „Dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų išdavimo“ išnagrinėjo pareiškėjos 2022 m. rugsėjo 5 d. skundą ir jį atmetė.

Pareiškėja nesutikdama su minėtais atsakovių sprendimais kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 44 dalyje apibrėžta, jog prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygos – tai statinio, žemės sklype esančių inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų prijungimo prie kitiems savininkams priklausančių inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygos, jeigu jos nenustatytos teritorijų planavimo dokumentuose. Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais, tarp jų prisijungimo sąlygomis.

Statybos įstatymo 24 straipsnio 17 dalyje nurodyta, kad inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkas (valdytojas) ar naudotojas išduoda arba motyvuotai atsisako išduoti prisijungimo sąlygas per 10 darbo dienų nuo statytojo (užsakovo) prašymo išduoti šias sąlygas gavimo dienos.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato teritorijų planavimo valstybinės priežiūros ir statybos valstybinės priežiūros tvarką, priežiūrą atliekančias institucijas, jų kompetenciją, pareigas ir teises. To paties įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad gavusi skundą, kuriame teigiama, kad prisijungimo sąlygas ir (ar) specialiuosius reikalavimus neteisėtai atsisakoma išduoti, Inspekcija kreipiasi į atsisakiusius išduoti prisijungimo sąlygas ir (ar) specialiuosius reikalavimus subjektus, nurodydama per 10 darbo dienų pateikti atsisakymo išduoti minėtas sąlygas ir (ar) specialiuosius reikalavimus motyvus. Išnagrinėjusi atsisakymo išduoti prisijungimo sąlygas ir (ar) specialiuosius reikalavimus motyvus, Inspekcija, jeigu reikia, kreipiasi į atitinkamus viešojo administravimo subjektus, prašydama pateikti išvadas, ar prisijungimo sąlygas ir (ar) specialiuosius reikalavimus išduoti atsisakoma pagrįstai. Gavusi ir įvertinusi šių subjektų išvadas, Inspekcija per 20 darbo dienų nuo išvadų gavimo dienos skundą pateikusiam asmeniui pateikia savo išvadą dėl atsisakymo išduoti prisijungimo sąlygas ir (ar) specialiuosius reikalavimus pagrįstumo. Jeigu nustatyta, kad prisijungimo sąlygas ir (ar) specialiuosius reikalavimus išduoti atsisakoma nepagrįstai, Inspekcija pateikia subjektams, atsisakiusiems išduoti prisijungimo sąlygas ir (ar) specialiuosius reikalavimus, privalomuosius nurodymus administraciniu sprendimu jas (juos) išduoti ir apie privalomojo nurodymo įvykdymą informuoti Inspekciją. Inspekcija pateikia privalomuosius nurodymus ir dėl išvadų, ar prisijungimo sąlygos ir (ar) specialieji reikalavimai išduoti laikantis teisės aktų reikalavimų, taip pat ar prisijungimo sąlygas ir specialiuosius reikalavimus išduoti atsisakoma pagrįstai. Jeigu per 20 darbo dienų nuo privalomojo nurodymo įteikimo dienos privalomasis nurodymas neįvykdomas, Inspekcija per 2 mėnesius nuo privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos dienos kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą arba dėl prisijungimo sąlygų ar Specialiųjų reikalavimų panaikinimo. Jeigu privalomasis nurodymas įvykdytas, tai pažymima Inspekcijos turimame privalomojo nurodymo egzemplioriuje.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad eismo saugumo užtikrinimo principai yra: 1) valstybės pareiga – sudaryti saugias ir vienodas visiems eismo dalyviams dalyvavimo eisme sąlygas, eismo dalyvių pareiga – žinoti ir laikytis valstybės nustatytos eismo tvarkos; 2) eismo dalyvių sveikatos ir gyvybės užtikrinimas svarbiau negu ūkinės veiklos ekonominiai rezultatai; 3) asmens, visuomenės ir valstybės interesų įvertinimas ir derinimas užtikrinant saugų eismą.

STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 9 punkte nurodyta, kad pagrindiniai techniniai sprendiniai, projektuojant vietinės reikšmės kelio trasą, jo plano elementus, išilginius ir skersinius profilius, jų derinius, sankasos elementus, dangos konstrukcijas ir sankryžas, turi garantuoti vietinės reikšmės kelio patvarumą, pastovumą, eismo saugą bei patogumą ir tenkinti ekonominius bei aplinkosaugos reikalavimus. Remiantis STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 22 punktu, A kategorijos susisiekimo linijos – tai greito eismo gatvės. Jų paskirtis – miesto ilgi ir pastovūs transporto ryšiai bei ryšiai su svarbiausiais keliais; tranzitinis eismas. STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 24–26 punktai reglamentuoja kelio savininko pareigas, projektuojant gatves ir jų elementus, užtikrinant saugias eismo sąlygas ir pralaidumą, įvertinti esamą ir perspektyvinį eismo intensyvumą, srauto sudėtį, greta gatvių statomų traukos objektų įtaką susisiekimo sistemai. STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 72 punkte nustatyta, kad susisiekimo tinklo mazgai (sankryžos, sankirtos ar kiti) turi atitikti šiuos reikalavimus: užtikrinti maksimalų eismo dalyvių, įskaitant pėsčiuosius ir nemotorizuotas transporto priemones, saugą; užtikrinti esamo ir prognozuojamo transporto ir pėsčiųjų eismo intensyvumo, srauto struktūros reikalavimus; mazgo projektiniai sprendiniai turi garantuoti minimalias eismo dalyvių prastovos sąlygas, minimalų teritorijos poreikį; mazgo projektiniai sprendiniai turi užtikrinti tolesnes jo plėtros galimybes.

Nagrinėjamu atveju, remiantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano (teritorijų planavimo dokumento registracijos Nr. T00086338, registravimo data 2021 m. birželio 8 d.) sprendiniais, (duomenys neskelbtini) priskiriamas A kategorijos gatvėms. Šios kategorijos susisiekimo komunikacijos skirtos užtikrinti greitą, tranzitinį eismą mieste. Atitinkamai ribojama ir sankryžų bei nuovažų iš A kategorijos gatvių įrengimo galimybė. Kaip matyti iš STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 29 punkto 6 lentelės, A kategorijos gatvėse minimalus atstumas tarp sankryžų yra 1 000 m, o įvažiavimai (išvažiavimai) dešiniaisiais posūkiais negalimi, taikant išimtis tik įrengiant degalines su lėtėjimo ir greitėjimo juostomis. Atsižvelgiant į išdėstytą nurodytą degalinės išimtį nepagrįsta aiškinti plečiamai, kaip įpareigojanti kelio savininką išduoti prisijungimo sąlygas įrengti nuovažas nuo A kategorijos gatvių bet kuriems kompleksams, kuriuose bus degalinės, ir tarp degalinių bei A kategorijos gatvių esantiems žemės sklypams. Aptarta STR 2.06.04:2014 29 punkto 6 lentelėje nurodyta išimtis siejama išimtinai su degalinių įrengimu ir, esant neaiškumų dėl nuovažos būsimo naudojimo, kelio savininkas, kuriam tenka pareiga įvertinti transporto srautus ir užtikrinti gatvės atitiktį keliamiems A kategorijos gatvės reikalavimams, prieš išduodamas prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas, turi teisę reikalauti duomenų apie būsimą eismo jungties naudojimą ar priemones, užtikrinančias eismo jungties naudojimą būtent statytojo nurodytu būdu.

Šiuo atveju pareiškėja siekia eismo jungties įrengimo į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuriame ketinama statyti degalinę, per žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilnius. Iš medžiagos, kurią pareiškėja buvo pateikusi Inspekcijai bei kurią pateikė su skundu, matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2022 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. A51-93944/22(2.9.4.9E-INF) nepatenkino pareiškėjos prašymo išduoti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas, nurodydama, be kita ko, tai, kad pareiškėja nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų, kad eismo jungtimi su (duomenys neskelbtini) naudosis tik žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2022 m. liepos 27 d. sprendime išsakė poziciją, jog nuovaža į (duomenys neskelbtini) galimai bus naudojama gretimų sklypų naudotojų, kurie neeksploatuoja degalinės paskirties statinių.

Atsižvelgiant į išdėstytą reglamentavimą ir nustatytas aplinkybes, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Vilnius, priklauso keliems savininkams ir pareiškėja nepateikė duomenų, kokie projektai bus plėtojami šiame sklype (ar duomenų, kad eismo jungtis bus naudojama tik degalinei), darytina išvada, kad Inspekcija pagrįstai 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. 2D-22386 nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo teikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai privalomąjį nurodymą išduoti pareiškėjai prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas.

Pažymėtina, jog, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypui, esančiam Vilniuje, (duomenys neskelbtini), registro Nr. 44/2273382, 1,4104 ha ploto, įregistruotas, be kita ko, 0,0677 ha ploto kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis). Įrašas galioja nuo 2019 m. vasario 14 d. Įregistravimo pagrindas – 2018 m. rugpjūčio 13 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. 49SK-1082-(14.49.109.), 2019 m. sausio 24 d. sutartis Nr. 1-1104. Byloje yra pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimas Nr. 49SK-1082-(14.49.109.), kuriuo pertvarkytas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Vilnius, į du žemės sklypus (projektiniai Nr. 1 ir Nr. 2), nustatant žemės sklypui, kurio projektinis Nr. 1, be kita ko, 677 kv. m ploto kelio servitutą (tarnaujantis daiktas), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku. Taip pat byloje yra 2019 m. sausio 24 d. sutartis Nr. SB-9-(5.62.), notarinio registro Nr. 1-1104, kuria Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir I. Č. susitarė dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, padalijimo į du žemės 14 104 kv. m ploto ir 6 826 kv. m ploto sklypus, nustatant naujai suformuotam sklypui (14 104 kv. m ploto) neterminuotam laikotarpiui neatlygintinus servitutus, įskaitant kelio servitutą – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas).

Taigi iš pateiktų į bylą duomenų matyti ir kartu sutiktina su Inspekcijos argumentu, jog aptariamas servitutas nustatytas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilnius, kaip tarnaujančio daikto atžvilgiu, t. y. šis servitutas yra daiktinė teisė naudotis minėtu žemės sklypu – važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku. (duomenys neskelbtini) nėra žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir minėtas servitutas savaime nesukuria teisės gauti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų – (duomenys neskelbtini) – sąlygas.

VAĮ 10 straipsnio 5 dalis nustato, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

Paminėtos VAĮ nuostatos nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausias administracinis teismas (toliau – ir LVAT) aiškindamas ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnį, reglamentavusį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra nurodęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostata reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). VAĮ 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Iš aptarto teisinio reglamentavimo bei pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių matyti, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Toks vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad atsakovės ginčijamus 2022 m. liepos 27 d. Nr. A51-107147/22(2.9.4.9E-INF ir 2022 m. gruodžio 9 d. Nr. 2D-22386 sprendimus priėmė teisėtai ir pagrįstai, juose rėmėsi objektyviais duomenimis, sprendimai grindžiami aktualiomis teisės aktų nuostatomis, juose aiškiai išdėstyti ir suformuluoti argumentai, kodėl pareiškėjos prašymai nebuvo patenkinti. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo patenkinti pareiškėjos reikalavimo ir juos panaikinti. Konstatavus, kad ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pareiškėjos 2022 m. liepos 15 d. prašymą (reg. Nr. E348-953/22(2.9.4.9E-INF)) išnagrinėti iš naujo taip pat negali būti tenkinamas.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Kadangi pareiškėjos skundas yra atmestas, ji neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Violeta BalčytienėJūratė Gaidytė-LavrinovičIna Kirkutienė