Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-06-05 · Byla Nr. Ik-2670-426/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2012-03-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Ik-2670-426/2012Sprendimas · 2012-06-05Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-06-05
Bylos Nr.
Ik-2670-426/2012
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01064-2011-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jūra Marija Strumskienė, Rūta Miliuvienė, Arūnas Kaminskas
Pareiškėjas
P. J. L.
Trečiasis asmuo
UAB „Informacijos ir investicijų centras“, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Atsakovas
VĮ Registrų centrui
Kategorijos
  • 12.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2670-426/2012Proceso Nr. 3-61-3-01064-2011-8 Procesinio sprendimo kategorija 12.3.3, 74
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiškėjui P. J. L., trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Informacijos ir investicijų centras“ atstovui D. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. J. L. skundą atsakovui VĮ Registrų centrui (tretieji suinteresuotieji asmenys UAB „Informacijos ir investicijų centras“, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas P. J. L. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2, 92, 106), kuriame prašė: 1) panaikinti VĮ Registrų centro (toliau – ir Registrų centras) 2011-04-27 sprendimą „Dėl mokestinės vertės“, kuriuo atmestas pareiškėjo prašymas patikslinti nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. (toliau – ir turtas), mokestinę vertę pagal pateiktą Turto vertės nustatymo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti individualiu turto vertinimo būdu nustatytą nekilnojamojo turto vertę mokestine verte. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo 386 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiškino, kad atsakovas pažeidė Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 10 straipsnį, o jo prašymo pripažinti individualiu turto vertinimo būdu nustatytą nekilnojamojo turto vertę mokestine verte nenagrinėjo iš esmės, neatsižvelgė nei į ataskaitoje pateiktus skaičius, nei į esamą faktinę rinkos padėtį mažose senos statybos patalpose, nutolusiose nuo miesto bei prekybos centrų, nuo autobusų sustojimų, sublokuotose su daugiabučiu namu ir pan. Pažymėjo, kad Registrų centro Nekilnojamojo turto mokesčių mokėtojų skundų ir prašymų nagrinėjimo komisija (toliau – ir Komisija) vadovavosi ne individualaus, o bendrojo vertinimo principais. Akcentavo, kad patikslino individualiu turto vertinimo būdu nustatytos nekilnojamojo turto vertės vertinimo trūkumus pagal 2011-03-31 raštą Nr. (1.1.31)s-1299, tačiau sprendime atsakovas pateikė iš esmės kitas mokestinės vertės nepripažinimo priežastis. Komisijos motyvai, jog pateikta individualaus vertinimo ataskaita neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 str. 2 d. ir, vadovaujantis šio įstatymo 24 str. 1 d., negali būti laikoma turinti juridinę galią sprendimui dėl mokestinės vertės priimti, yra nepagrįsta. Pažymi, kad visi atsakovo paminėti įstatymo punktai ataskaitoje yra aptarti, individualiame vertinime nustatyta 17 Lt už kv. m. nuomos kaina yra pagrįsta. Atsakovas, teigdamas, kad ši kaina yra neteisingai nustatyta, parodo savo nekompetenciją, visišką rinkos neišmanymą. Pažymi, kad pareiškėjo turimų patalpų nuoma pasižymi savo specifika, nenumatytomis išlaidomis, dalis patalpų (apie 44,5 proc) yra visiškai nenuomojamos, nes yra nepaklausios. Vyriausybės 1996-02-14 nutarimu Nr. 244 patvirtintos Turto vertinimo metodikos (toliau – ir Metodika) nuostatos netinkamos mažoms senos statybos patalpoms. Atsakovo nustatytu terminu pirmos ataskaitos trūkumai buvo pataisyti, parengta antroji ataskaita ir išsamesni paaiškinimai pateikti lentelėse, antrąją ataskaitą patikrino ir kitas vertintojas, kuris tai patvirtino savo parašu. Atsakovas ataskaitoje rastus trūkumus įvardijo apibendrintai, jų nedetalizavo, o pateikus išsamesnius paaiškinimus ir pačią ataskaitą atmetė, nurodydamas naujus motyvus. Pareiškėjui pateikus skundą teismui, atsakovas surado naujų trūkumų, nors visus trūkumus privalėjo nurodyti iš karto. Be to, atsakovo nurodytos ataskaitos klaidos nėra esminės, nekeičia Turto mokestinės vertės apskaičiavimų ir atsirado dėl objektyvių priežasčių. Pažymi, kad pats atsakovas nesudarė sąlygų tinkamai pataisyti ataskaitą, o reikalavimai pateikti vis išsamesnius paaiškinimus nepagrįstai didina nekilnojamojo turto vertinimo kainą, daro pareiškėjui finansinę žalą. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas savo veiksmais jam padarė materialinę žalą, kurią sudaro 1 700 Lt užmokestis už individualų vertinimą, kitos išlaidos – 1 400 Lt (paties pareiškėjo atliktas darbas, transporto ir kt. išlaidos), bei moralinę žalą.

Atsiliepimas

Registrų centras atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą (b. 1. 65–67, 101–102). Pagrįsdamas savo poziciją paaiškino, kad pareiškėjo 2011-03-01 prašymas buvo priimtas ir nagrinėjamas kaip naujo mokestinio laikotarpio (nuo 2011-01-01) mokestinės vertės nustatymo dalykas, vadovaujantis nuo 2011-01-01 galiojančia Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo redakcija ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais nekilnojamojo turto vertinimą. Pareiškėjo kartu su prašymu pateikta ataskaita turėjo esminių trūkumų, netikslumų, joje nebuvo pakankamai nuosekliai pagrįsta nustatyta vertė, todėl Registrų centras nurodė pastebėtus netikslumus ir klaidas, paprašė pareiškėją pateikti išsamesnius paaiškinimus, pagrindimus bei vertės skaičiavimo patikslinimus. Pareiškėjas 2011-04-18 pateikė naują turto vertinimo ataskaitą, kuri iš esmės niekuo nesiskyrė nuo teiktos anksčiau. Atsakovas akcentavo, kad abejose ataskaitose techninės užduoties ir turto apžiūrėjimo ir vertės nustatymo aktų nėra pasirašę turto savininkas ar vertinimo užsakovas (pareiškėjas), turto vertintojas D. G. nepateikė jokių vertės skaičiavimo pagrindimų ir patikslinimų, todėl iš esmės tokia pareiškėjo teikta nauja vertinimo ataskaita nieko nepaaiškino ir nepatikslino. Pareiškėjas nepateikė Registrų centrui jokių papildomų paaiškinimų ir pagrindimų, kurie pateikti teismui kaip skundo priedai. Registrų centras pareiškėjui siūlė ir sudarė sąlygas viešojo administravimo procedūroje tokius paaiškinimus pateikti, tačiau pareiškėjas tokia teise nepasinaudojo. Tiek 2011-03-31 rašte Nr. (1.1.31)s-1299, tiek 2011-04-27 sprendime nurodė tas pačias aplinkybes ir priežastis, tuos pačius motyvus ir argumentus, kodėl negali būti priimamas pareiškėjui palankus sprendimas. Pažymėjo, kad individualiame vertinime nustatyta 17 Lt už kv. m. nuomos kaina yra nepagrįstai sumažinta. Individualaus vertinimo ataskaitų redakcijose nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymas ir pagrindimas neatitinka Metodikos 26–33 p. nuostatų, nes pareiškėjo pateiktose ataskaitose apibūdinamas tik vertinimo objektas, tačiau palyginamieji objektai nėra tinkamai apibūdinti, fizinių charakteristikų skirtumai nepaaiškinti, o būtent jais manipuliuojama pataisų lentelėse (ataskaitų 2 lentelė), taikomų pataisų reikšmių pagrindimas nepateiktas. Šios esminės pareiškėjo teiktų ataskaitų ydos ir neatitikimai teisės aktų reikalavimams, kurie yra svarbūs ir reikšmingi ataskaitos objektyvumui ir išvados patikimumui, ir buvo pagrindas netenkinti pareiškėjo prašymo. Pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 10 str. nuostatos nebuvo pažeistos, nes šio įstatymo 8 ir 10 str. nustato tik galimybę mokestine verte laikyti vertę, nustatytą individualiu vertinimu. Atsakovė taip pat nesutiko su pareiškėjo teiginiais apie jam padarytą materialinę bei moralinę žalą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 84–85) nurodė, kad pritaria atsakovo pozicijai ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino skundo motyvus ir prašė skundą tenkinti.

Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Informacijos ir investicijų centras“ atstovas prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad P. J. L. Registrų centrui 2011-03-01 pateikė prašymą pripažinti nekilnojamojo turto, esančio Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), naują nekilnojamojo turto mokestinę vertę, kuri nustatyta atlikus individualų turto vertinimą (b. l. 68). Kartu su prašymu pareiškėjas atsakovui pateikė UAB „Informacijos ir investicijų centras“ 2011-02-28 parengtą Turto vertės nustatymo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Registrų centras, įvertinęs pareiškėjo prašymą dėl turto mokestinės vertės patikslinimo, 2011-03-31 raštu Nr. (1.1.31)s-1299 „Dėl prašymo patikslinti mokestinę vertę“ nurodė nustatytus pateiktos ataskaitos trūkumus ir pasiūlė pateikti išsamesnius paaiškinimus bei vertės skaičiavimo patikslinimus (b. l. 70–71).

Pareiškėjas 2011-04-18 Registrų centrui pateikė pataisytą 2011-04-18 Turto vertės nustatymo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 72).

Registrų centro Nekilnojamojo turto mokesčių mokėtojų skundų ir prašymų nagrinėjimo komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo 2011-03-01 prašymą su Turto vertės nustatymo ataskaita ir 2011-04-18 prašymą su patikslinta Turto vertės nustatymo ataskaita, 2011-04-27 sprendimu „Dėl mokestinės vertės“ nusprendė pareiškėjo prašymo netenkinti ir nekeisti nekilnojamojo turto mokestinės vertės (b. l. 8–9). Minėtame sprendime atsakovas nurodė, kad Turto vertės nustatymo ataskaita neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 str. 2 d. nuostatų ir negali būti laikoma turinti juridinę galią sprendimui dėl mokestinės vertės priimti, nes šioje ataskaitoje nustatytos turto rinkos vertės pagrindimas neatitinka Vyriausybės 2006-02-14 nutarimu Nr. 244 patvirtintos Turto vertinimo metodikos (toliau – ir Metodika) 26 p., 33 p., 70 p., Vyriausybės 2005-09-29 nutarimu Nr. 1049 patvirtintų Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių 45.6 p. nuostatų.

Byloje spręstinas ginčas dėl P. J. L. skundo reikalavimų, panaikinti Registrų centro 2011-04-27 sprendimą ir pripažinti individualiu turto vertinimo būdu nustatytą nekilnojamojo turto vertę mokestine verte, pagrįstumo ir teisėtumo.

Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Taigi, sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo Registrų centro 2011-04-27 sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams.

Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 8 str. 2 d. numatyta, jog nekilnojamojo turto mokestine verte gali būti laikoma nekilnojamojo turto vertė, nustatyta atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, jeigu šis individualus vertinimas buvo atliktas taikant šio įstatymo 9 str. 2 d. nurodytus nekilnojamojo turto vertės nustatymo metodus, turto vertintojo nustatyta (patvirtinta) nekilnojamojo turto mokestinė vertė daugiau kaip 20 procentų skiriasi nuo šio nekilnojamojo turto vertės, nustatytos atlikus individualų vertinimą, ir nekilnojamojo turto individualaus vertinimo ataskaita atitinka Vyriausybės nustatytus reikalavimus.

Pagal Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 9 str. 2 d., nekilnojamas turtas vertinamas lyginamosios vertės (pardavimo kainų analogų) arba naudojimo pajamų vertės (pajamų kapitalizavimo arba pinigų srautų diskonto) metodu.

Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 str. 1 d. nustato, kad turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią, jei ji atitinka šio įstatymo 23 str. nurodytus reikalavimus.

Registrų centrui pateiktoje Turto vertės nustatymo ataskaitoje (paruoštoje 2011-04-18) pareiškėjo turtas buvo vertinamas naudojant lyginamosios vertės ir naudojimo pajamų vertės metodais, ataskaitos išvadose nurodoma, kad turto vertė, apskaičiuota lyginamosios vertės metodu, objektyviausiai parodo vertinamo turto vertę ir yra lygi 480 000 Lt.

Iš ginčijamo Registrų centro 2011-04-27 sprendimo matyti, kad pareiškėjo prašymas patikslinti turto mokestinę vertę netenkintas dėl tokių Turto vertės nustatymo ataskaitos (paruoštos 2011-04-18) trūkumų: ataskaitoje, 15 psl., 2 lentelėje 1 ir 2 lyginamųjų objektų vieta nurodoma „gera“ – analogiška kaip ir vertinamo objekto, todėl nėra aišku, kodėl šiems objektams taikoma 10 proc. kainą mažinanti pataisa; nėra paaiškinta ir nėra koreguojama lyginamųjų objektų, kurie skiriasi nuo vertinamo objekto paskirtimi, pardavimo kainos (16 psl. 2 lentelė); gautos pataisomis pakoreguotos 1 kv. m. kainos kinta 673–1470 Lt intervale, didesni kaip du kartus kainų skirtumai kelia abejonių, ar parinkti lyginamieji objektai yra lygintini vertinamam objektui, ar teisingai atliktos kainų korekcijos nurodytomis skirtumų pataisomis; nustatant vertę naudojimo pajamų vertės metodu nepagrįstai naudota atskirai rūsiui sumažinta nuomos kaina (19 psl., 4 lentelė), kai 17 litų 1 kv. m. nuomos kaina yra apskaičiuota remiantis garažų, rūsių, gamybos patalpų nuomos kainomis (3 lentelė); 3 proc. rizikos pataisa yra nustatyta 2010-01-01 (19 psl.), kai turtas vertinamas 2011-02-11; nepateikti vertinimui naudotų lyginamųjų objektų skirtumų pataisų apskaičiavimai.

Pareiškėjo Registrų centrui pateiktoje Turto vertės nustatymo ataskaitoje prašoma patikslinti nekilnojamojo turto mokestinę vertę, kuri, kaip minėta, nustatyta lyginamosios vertės metodu ir yra lygi 480 000 Lt. Skundžiamame Registrų centro sprendime analizuojama ir ta ataskaitos dalis, kurioje turto vertė nustatoma pajamų kapitalizavimo metodu, o sprendimas grindžiamas ir šioje ataskaitos dalyje nustatytais trūkumais.

Teismo vertinimu, tos Turto vertės nustatymo ataskaitos dalies, kurioje turto vertė analizuojama taikant pajamų kapitalizavimo metodą, galimi trūkumai bei neatitikimai teisės aktų nuostatoms (netinkamas apskaičiavimas nuomos kainų, nepagrįstas rizikos pataisos koeficiento taikymas), sprendžiant pareiškėjo prašymo dėl turto mokestinės vertės patikslinimo pagrįstumą, iš esmės nėra reikšmingi, nes prašymas dėl mokestinės turto vertės tikslinimo yra grindžiamas turto verte, nustatyta taikant lyginamąjį vertės metodą.

Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad Registrų centro 2011-04-27 sprendimas atsisakyti tikslinti turto mokestinę vertę negali būti grindžiamas Turto vertės nustatymo ataskaitoje aptarto kapitalizavimo metodo trūkumais, nes jie yra teisiškai nereikšmingi. Remiantis nurodytais argumentais taip pat darytina išvada, kad ginčo išsprendimui nėra reikšmingi ir šalių išdėstyti motyvai, susiję su naudojimo pajamų vertės metodo vertinimu, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Turto vertės nustatymas palyginamosios vertės metodu reglamentuojamas Metodikos 26–33 p. nuostatomis. Metodikos 26 p. nustatyta, kad palyginamosios vertės metodo esmė yra palyginimas, t. y. nustatant turto vertę rinkoje, palyginamos panašių turto objektų sandorių kainos, atsižvelgiant į vertinamo objekto ir analogų skirtumus. Vertinant turtą šiuo metodu, tiesiogiai taikomas pakeitimo kitu turtu principas. Pagal Metodikos 33 p., nustatant nekilnojamojo turto vertę lyginamosios vertės metodu, vertinamo objekto ir palyginamųjų objektų charakteristikos bei skirtumai turi būti aiškiai ir suprantamai apibūdinti. Taikomų koeficientų reikšmių ir kiti skaičiavimai parodomi turto įvertinimo ataskaitoje. Metodikos 70 p. nurodoma, kad vertinimo metu darant prielaidas, reikia remtis analogų palyginimais, statistikos duomenimis, ankstesnės veiklos rezultatais arba jas kitaip pagrįsti.

Iš Turto vertės nustatymo ataskaitos 2 ir 3 lentelių matyti, kad koreguotų lyginamųjų objektų 1 kv. m. pardavimo kainų apskaičiavimai (įvertinant pataisos koeficientus) nėra pateikti, tačiau akivaizdu, jog šios kainos yra gaunamos palyginamųjų objektų 1 kv. m. pardavimo kainą koreguojant nustatytu procentiniu dydžiu, lentelėse įvardijamu bendra pataisa. Taip pat akivaizdu, kad 1 123 Lt vidutinė vertinamo turto vieno kvadratinio metro kaina yra gaunama apskaičiavus matematinį palyginamų objektų 1 kv. m. koreguotų kainų vidurkį. Teismo vertinimu, toks apskaičiavimas, atsižvelgus į tai, kad palyginimui buvo parinkti 6 objektai, laikytinas elementariu, nesunkiai patikrinamu, todėl paties apskaičiavimo formulės nepateikimas nelaikytinas esminiu Turto vertės nustatymo ataskaitos trūkumu.

Vienu iš skundžiamo Registrų centro 2011-04-27 sprendimo motyvu yra įvardijamas netikslumas Turto vertės nustatymo ataskaitos 2 lentelėje, taikant 1 ir 2 objektams 10 proc. kainą mažinančią pataisą, susijusią su šių lyginamųjų objektų vieta. Taip pat išreiškiamos abejonės, ar palyginimui parinkti lyginamieji objektai yra lygintini vertinamam objektui, ar teisingai atliktos kainų korekcijos skirtumų pataisomis.

Turto vertės nustatymo ataskaitos dalyje „Lyginamosios vertės metodas“ pažymėta, kad vertintojas analizavo, analogiškų faktinių pirkimo-pardavimo sandorių Vilniaus mieste duomenis, įvertino tai, kad palyginimui parinkti turto objektai yra to paties tipo, panašūs savo konstrukcija, dydžiu, kitomis fizinėmis charakteristikomis, atsižvelgta į šių turtų lokalizacijos vietas, patalpų funkcionalumą, tikėtiną jų autonominį panaudojimą, patalpų fizinę būklę, jų paskirtį.

Taigi, Turto vertės nustatymo ataskaitoje naudojamas lyginamosios vertės metodas bei koreliacinių pataisų taikymas yra grindžiami bendru visų lyginamųjų objektų apibūdinimu. Tačiau skundžiamame Registrų centro 2011-04-27 sprendime nėra analizuojama, ar šie galimi netikslumai negali būti pašalinti vertinant ataskaitos dalyje „Lyginamosios vertės metodas“ nurodytas aplinkybes, taip pat nepažymėta ar šie trūkumai laikytini esminiais ir paneigiančiais šios ataskaitos juridinę galią.

Administracinis aktas negali būti grindžiamas abejonėmis, o jį priimant turi būti įvertinti visi pateikti argumentai, negali būti nutylėtų argumentų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-04-20 nutartis adm. b. Nr. A858-1274/2012, 2010-10-20 nutartis adm.b. Nr. A63-1262/2010 ir kt.). Todėl, skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodymas abejonių dėl turto vietos pataisos koreliacinių koeficientų taikymo, nelaikytinas tinkamu pagrindimu.

Teismo vertinimu, tik objektyviai ir pilnutinai įvertinus pareiškėjo pateiktą Turto vertės nustatymo ataskaitą ir nustačius esminius jos trūkumus, t. y. tokius, kurie negali būti pašalinti administracinės procedūros metu, gali būti atmestas prašymas patikslinti mokestinę turto vertę. Tačiau, kaip minėta, ginčijamas Registrų centro sprendimas yra grindžiamas abejonėmis ataskaitos dalies, kuri turto mokestinės vertės nustatymui neturi jokios įtakos, trūkumais, o taip pat trūkumais, kurie nėra įvardijami kaip esminiai.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Registrų centro 2011-04-27 sprendimas pagal Viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. nelaikytinas pagrįstu ir yra naikintinas.

P. J. L. skundo reikalavimas pripažinti individualiu turto vertinimo būdu nustatytą nekilnojamojo turto vertę mokestine verte negali būti patenkintas. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl nekilnojamojo turto mokestinės vertės nustatymo, negali prisiimti viešojo administravimo funkcijų ir savo sprendimu nustatyti turto mokestinę vertę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-05-03 nutartis Nr. A442-1529/2012, 2011-01-13 nutartis Nr. A502-315/2011, 2009-02-05 nutartis adm. b. A502-185/2009 ir kt.). Teismui konstatavus, kad atsakovo atsisakymas patikslinti mokestinę vertę yra nepagrįstas ir naikintinas, Registrų centras įpareigotinas pareiškėjo 2011-04-18 prašymą dėl nekilnojamojo turto, esančio Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) mokestinės vertės tikslinimo išnagrinėti iš naujo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas prašo teismo priteisti iš atsakovo Registrų centro 386 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (100 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 86 Lt transporto išlaidų, 200 Lt kompensacija už darbą ir sugaištą laiką).

Administracinių bylų teisenos įst. 44 str. 1 d. sakoma, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 2 d.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 6 d. nustatyta, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso 93 str. 2 d.).

Teismo sprendimu vienas skundo reikalavimas tenkintas pilnai (dėl sprendimo panaikinimo), o vienas iš dalies (dėl mokestinės vertės pripažinimo). Taigi, buvo patenkinta 3/4 P. J. L. skunde teismui keliamų reikalavimų, todėl pareiškėjas įgijo teisę į tokią pat dalį pagrįstų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo Registrų centro.

Byloje esantis mokėjimo kvitas (b. l. 152) patvirtina, kad P. J. L. sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį. Teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo patirtas kitas išlaidas. Kitos pareiškėjo prašomos priteisti išlaidos (už sugaištą laiką, darbą) pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 2 d. nepriskirtinos bylinėjimosi išlaidoms.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, sprendžiama, kad P. J. L. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies ir pareiškėjo naudai iš atsakovo Registrų centro priteistina 75 Lt (100 Lt x 3/4) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 44–45 str., 85–87 str., 88 str. 1, 4 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija

nusprendė:

Pareiškėjo P. J. L. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti VĮ Registrų centro 2011-04-27 sprendimą „Dėl mokestinės vertės“ ir įpareigoti VĮ Registrų centrą Petro J. L. 2011-04-18 prašymą dėl nekilnojamojo turto, esančio Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) mokestinės vertės tikslinimo išnagrinėti iš naujo.

Priteisti Petrui J. L. iš VĮ Registrų centro 75 Lt (septyniasdešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas KaminskasRūta MiliuvienėJūra Marija Strumskienė