Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

sekretoriaujant Virginijai Karužytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, vertėjai Irinai Pikčilingienei, išnagrinėjusi O O, gim. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. O., 2016-01-16, apie 00.05 val., Vilniuje, Olandų g., vairavo automobilį Subaru Legacy v/n (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonės.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyriausiojo patrulio Manto Meškio tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2016-01-16, apie 00.05 val., dirbant su vyr. patruliu A. Trinkūnu, Vilniuje, Olandų g., patikrinimui sustabdė automobilį Subaru Legacy v/n (duomenys neskelbtini) , kurį vairavo Ukrainos pilietis O. O., turintis laikina leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Pateikė Ukrainoje išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir laikino leidimo gyventi kortelę. O. O. paaiškino, kad Lietuvoje gyvena kelis metus. Policijos pareigūnai jam paaiškino, kad jis neturi teisės vairuoti automobilio Lietuvos Respublikoje, kadangi jis Lietuvoje nėra išlaikęs egzamino vairuotojo pažymėjimui gauti ir įgyti teisę vairuoti Lietuvoje (b.l. 6).

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008-09-10 įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 37 punktas įtvirtino, kad asmens, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje laikomas netinkamu ir gali būti keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius teorijos ir praktikos egzaminą. Remiantis šių Taisyklių 2 punkto 4 dalimi, nuolatinė gyvenamoji vieta – tai asmens gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių.

Atkreiptinas dėmesys, kad iš byloje esančių asmens duomenų (b. l. 9-10) matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam O. O. nuo 2013-03-25 buvo išduodami leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o nuo 2013-04-03 asmuo yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų deklaravęs išvykimą iš gyvenamosios vietos, kai išvykstama iš Lietuvos Respublikos, nėra. Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad O. O., jam inkriminuoto pažeidimo padarymo metu, buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas Taisyklių 37 punkto prasme, todėl, vadovaujantis šio punkto nuostatomis, Ukrainos Respublikoje asmeniui išduotas vairuotojo pažymėjimas nagrinėjamo įvykio metu Lietuvos Respublikoje negaliojo ir nesuteikė jam teisės vairuoti transporto priemones. Pabrėžtina, kad pats O. O. paaiškino, kad Vilniuje gyvena tris metus. Iš bylos matyti, kad asmuo dirba (duomenys neskelbtini) reg. Dariaus ir Girėno g. 81, Vilniuje (b.l. 3).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 9 straipsnio 1 dalis numato, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Kaltė – tai asmens, padariusio pažeidimą, vidinis (psichinis) santykis su objektyviaisiais pažeidimo sudėties požymiais. Lietuvos Respublikos ATPK yra įtvirtintos dvi kaltės formos – tyčia ir neatsargumas (Lietuvos Respublikos ATPK 10-11 str.). Remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 11 straipsniu, administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas O. O. turėjo ir galėjo numatyti, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, tačiau anksčiau minėtų teisės aktų reikalavimų nesilaikė. Tai įvertinus, tai pat ir jo paaiškinimą, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pareigūno tarnybinį pranešimą, pranešimą dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (b.l. 8), konstatuotina, jog asmens kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą, yra įrodyta. Taigi, O. O. administracinis teisės pažeidimas kvalifikuotinas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 128 straipsnio 1 dalį. O. O. taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1222 (Žin., 2009, Nr. 120-5147) 14 punkto reikalavimus.

O. O. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Skirdamas administracinę nuobaudą O. O., teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį: asmuo vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonės, prisipažino, gailisi, pažeidimas baigtas. Atsižvelgiama į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, jog nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į asmenybę: 49 metų amžiaus, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, nevedęs, vaikai suaugę, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, duomenų apie teistumą byloje nepateikta, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, jog turėjo kitos valstybės vairuotojo pažymėjimą, jog žada laikytis egzaminą lietuviškam pažymėjimui gauti, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, O. O. tikslinga taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnį ir skirti švelnesnę nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 straipsniais, teismas,-

nutaria:

skirti O. O. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnį, 50 € baudą.

Paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo šio nutarimo nuorašo gavimo dienos turi būti sumokėta bet kuriame banke į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300 (teismo baudos įmokos kodas: 1001, banko kodas: 73000).

Mokant baudą, būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, esantį šio nutarimo viršuje.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu, šis nutarimas gali būti perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (Lietuvos Respublikos ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos ATPK 302² - 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.