- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-08
- Bylos Nr.
- 1S-609-238/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- A. D.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė rašytinio proceso tvarka nagrinėjo nuteistojo A. D. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutarties, kuria panaikintas lygtinis paleidimas ir A. D. pasiųstas į pataisos įstaigą atlikti neatliktą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. nuosprendį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. D. nuteistas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 242 straipsnį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. nutartimi ši bausmė subendrinta su 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 3 dalimi, A. D. buvo lygtinai paleistas iš pataisos namų su intensyviąja priežiūra, jam neatlikus 11 mėnesių ir 3 dienų paskirtosios laisvės atėmimo bausmės dalies, faktiškai nuteistasis iš pataisos įstaigos buvo paleistas 2014 m. balandžio 14 d., neatlikęs 10 mėnesių 23 dienų laisvės atėmimo bausmės. Teismas nustatė lygtinai paleidžiamam A. D. intensyviąją priežiūrą ir papildomą LR BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytą įpareigojimą – nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Nuo 2014 m. balandžio 15 d. nuteistojo elgesį po lygtinio paleidimo iš pataisos namų kontroliuoja Kauno probacijos tarnyba (toliau – Probuotojas). 2014 m. liepos 14 d., 2014 m. spalio 13 d. ir 2015 m. sausio 13 d. Probuotojo sprendimais intensyvios priežiūros vykdymas nuteistajam A. D. buvo pratęstas iki lygtinio jo paleidimo iš pataisos įstaigos termino pabaigos – 2015 m. kovo 7 d.
Teikime Probuotojas siūlė A. D., kuris Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartimi buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos taikant jam intensyvią priežiūrą, panaikinti lygtinį paleidimą ir pasiųsti A. D. atlikti neatliktą bausmės dalį. Teikimą motyvavo tuo, kad nuteistasis ir lygtinai paleistas iš pataisos namų A. D. sistemingai pažeidinėja Probacijos ir kitų įstatymų nustatytas jam pareigas bei daro teisės pažeidimus: 1) nuo 2014-10-01 iki 2015-02-16 penkiolika kartų pažeidė dienotvarkę, 2) 2014-11-19 probuojamajam A. D. paskirta nuobauda – 72 Eur bauda už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 50³ straipsnyje, ir įvykdytą Kybeikių k., Vilkaviškio r. sav., tuo laiku, kai pagal dienotvarkę nuteistasis privalėjęs būti sporto klube Vilkaviškio m., bei 2015-01-07 jam paskirta antroji administracinė nuobauda – 20 Eur bauda už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 183 straipsnio 1 dalyje.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 6 d. nutartimi teikimą tenkino, panaikino A. D. lygtinį paleidimą ir pasiuntė jį į pataisos įstaigą atlikti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies. Teismas konstatavo, jog nuteistasis A. D., juos pažeidinėdamas sistemingai, itin dažnai ir netgi piktybiškai (meluodamas probuotojui apie mažamečio vaiko lankymą Alytaus r. ir kt.), akivaizdžiai vengia Probacijos ir kitais įstatymais jam paskirtų pareigų vykdymo ir draudimų laikymosi. Nuteistojo teisme žodžiu ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos dienotvarkės nesilaikymo priežastys nėra objektyvaus pobūdžio ir reikšmingos tiek, kad sudarytų pakankamą pagrindą pateisinti bent vieną dienotvarkės nesilaikymo ir probuojamojo pareigų nevykdymo atvejį. Be to, per mažiau nei 2 mėnesių laiką nuteistasis A. D. padarė 2 (du) tyčinius administracinius teisės pažeidimus. Teismo vertinimu, išdėstytų faktinių aplinkybių visuma yra visiškai pakankamas pagrindas lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos panaikinti ir nuteistąjį pasiųsti į pataisos įstaigą atlikti neatliktą bausmės dalį.
Šalies argumentai
Skunde nuteistasis A. D. prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartį. Skunde nurodo, kad jam nebuvo suteikta galimybė dėl kiekvieno tariamo pažeidimo duoti išsamius paaiškinimus ir pateikti argumentus, taigi buvo priverstas pateikti skubotai ir ne visiškai išsamiai raštu parengtus paaiškinimus. Kita vertus, netgi šie paaiškinimai akivaizdžiai paneigia apylinkės teismo išvadas ne tik apie tariamą pažeidimų sistemiškumą, jau nekalbant apie piktybiškumą, bet ir tokių pažeidimų padarymą apskritai. Tariamų pažeidimų padarymo metu nebuvo užfiksuota, o tai reiškia, kad tokių duomenų neturėjo ir teikimą nagrinėjantis teismas, kad jis būtų kur nors kitur, nei kurioje nors vienoje iš intensyvios priežiūros metu leistinų vietų – namuose, garaže, kuriame buvo leista vykdyti individualią veiklą, vairavimo mokykloje ar sporto klube. Kitaip tariant, tariama pareiga būti vienoje šių vietų laikytina ne kuo nors kitu, bet probatoriaus suteikta teise, kuria dėl kokių nors gyvenimiškų priežasčių jis būtinai privalėjo naudotis. Tarkim, nesuspėjęs laiku nuvykti į užsiėmimus vairavimo mokykloje (pavėlavus į užsiėmimus vykti nėra jokios prasmės) jis užsiiminėjo individualia veikla kitoje leistinoje vietoje (garaže) ir pan. Kitaip tariant, byloje nenustatyta, kad tuo metu, kai jo nebuvo namuose, būtų daręs nusikaltimus ar kitokius teisės pažeidimus, bendravęs su linkusiais nusikalsti asmenimis ir kt. Visa tai leidžia pagrįstai manyti, kad tariamai jo padaryti dienotvarkės pažeidimai laikytini išimtinai formaliais, kurie jokiu būdu neleidžia spręsti apie kokį nors sistemiškumą, piktybiškumą, o juo labiau apie tokį jo pavojingumą visuomenei ir/arba nenorą taisytis, kad vienintelė išeitis, siekiant pasiekti bausmės tikslus, tik pasiųsti jį atlikti likusią bausmės dalį į pataisos namus, nors Probuotojas, prašydamas tai padaryti, ir pats netgi netinkamai vykdė savo pareigas, nes iki kreipdamasis į teismą, galėjo ir netgi privalėjo (jeigu jam atrodė, kad elgesio kontrolė nepakankama) kreiptis į teismą, prašydamas jam nustatyti papildomas pareigas. Neabejotinai teisiškai reikšminga tai, kad iki 2014 m. spalio l d. jis elgėsi teisiškai nepriekaištingai, nes netgi Probuotojas tai paneigiančių duomenų teismui nepateikė, be to, teismas, nutardamas jį pasiųsti į pataisos namus, nebuvo teisingas ir dėl to, jog tai padarė paskutinę intensyviosios probacijos dieną, t. y. tuo metu, kai jam netgi buvo pašalinta elektroninė stebėsenos priemonė – apykojė. Šiame skunde aprašytų apylinkės teismo išvadų, priešingai, negu tvirtinama nutartyje, nepatvirtina jokie patikimi duomenys (pvz. tarnybiniai pranešimai ir kt.). Visi duomenys, kuriais teismas grindžia savo išvadas, privalėjo būti patikrinti įstatymo nustatyta tvarka, taigi tokie duomenys negalėjo ir negali būti laikomi leistinais įrodymais, kuriais privalo būti grindžiami teisėti bei pagrįsti teismų sprendimai. Apibendrinant pasakytina, jog išimtinai formalus tariamai jo padarytų pažeidimų pobūdis (nėra duomenų, kad jis būtų lankęsis neleistinose vietose ar tai būtų daręs tyčia (sąmoningai), kaip ir padaryti teisės pažeidimai, kuriais buvo kėsintasi į skirtingus teisinius gėrius, nėra pakankamas pagrindas manyti, kad jis taip elgėsi piktybiškai, o tai reiškia, jog nėra pagrįstų prielaidų daryti išvadą, jog jam paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti tik pasiuntus jį atlikti likusią bausmės dalį į pataisos namus, juo labiau kad teismo nutartis, kaip jau yra nurodęs, paskelbta paskutinę lygtinio paleidimo ir intensyviosios priežiūros dieną, po kurios jis iš karto įsidarbino, taigi pagrįstai tikisi, jog savo sąžiningu elgesiu ir nepriekaištingu darbu įrodys, jog iš tiesų pasitaisė. Nebejotinai svarbu ir tai, kad per visą lygtinio paleidimo iš pataisos namų laikotarpį jis nei karto nepažeidė teismo nustatytos pareigos – nustatytu laiku būti namuose, kaip ir niekuomet nepažeidinėjo daugelių kitų, pačios probacijos tarnybos nustatytų, pareigų.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. D. skundas atmestinas.
Probacija – sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra.
Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba ir po papildomų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų ir vykdyti likusią bausmės dalį.
Nuteistajam, kuris lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, remiantis LR BVK 157 straipsniu, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas pakeičia arba lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos panaikina ir nuteistąjį pasiunčia atlikti likusią bausmę nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas Probacijos tarnybos teikimu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 362 straipsnyje nustatyta tvarka.
Iš Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutarties matyti, kad patvirtinus lygtinio paleidimo iš pataisos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. D. lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, buvo nustatytas įpareigojimas per visą lygtinio paleidimo laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
Iš Kauno apygardos teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. D., būdamas supažindintas su paskirtų įpareigojimų nevykdymo pasekmėmis, pažeidinėjo probacijos sąlygas, penkiolika kartų pažeidė nustatytą dienotvarkę, du kartus padarė administracinius teisės pažeidimus. Šios aplinkybės rodo tai, kad nuteistasis į jam paskirtus įpareigojimus žiūri aplaidžiai, nerodo noro taisytis, padarytus pažeidimus bando pateisinti savo lengvabūdiškumu ir aplaidumu (nepranešė apie buvimo vietos pasikeitimus bijodamas nuobaudų ir pan.), taip pat teigdamas, kad neturėjo galimybės susisiekti su probacijos darbuotojais arba jų nerasdavo. Tačiau tokių įpareigojimų nevykdymo priežasčių aukštesnysis teismas nelaiko nei įtikinamomis, nei pateisinamomis, priešingai – tai rodo neigiamą jo požiūrį į lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra.
Skunde nurodoma, kad tariamų pažeidimų padarymo metu nebuvo užfiksuota, kad jis būtų kur nors kitur, nei kurioje nors vienoje iš intensyvios priežiūros metu leistinų vietų – namuose, garaže, kuriame buvo leista vykdyti individualią veiklą, vairavimo mokykloje ar sporto klube. Nors iš esmės šis teiginys yra teisingas, t. y. nelaikytina darbotvarkės pažeidimu toks atvejis, kai pagal darbotvarkę probuojamam asmeniui yra suteikiama teisė vykti į sporto klubą ar darbovietę, tačiau jis šia teise nepasinaudoja ir būna kitoje leistinoje vietoje, tačiau probacijos tarnybos darbuotojai tokios aplinkybės patikrinti neturi galimybių. Skunde A. D. nurodo, kad byloje nėra duomenų, kad jis nors kartą būtų buvęs kitur, nei kurioje nors vienoje iš intensyvios priežiūros metu leistinų vietų, tačiau kuomet asmuo nebūna darbotvarkės nustatytoje vietoje nustatytu metu, būtent jis turi įrodyti, jog jis buvo kitoje leistinoje vietoje. Nagrinėjamu atveju pakankama informacija šiai aplinkybei pagrįsti nelaikytina probuojamojo pranešimas telefonu, kuriuo jis patvirtina kitą leistiną savo buvimo vietą, kadangi toks asmuo yra suinteresuotas nurodyti jį pateisinančias aplinkybes. Dienotvarkė probuojamajam yra sudaroma tam, kad probacijos tarnybos darbuotojai bet kuriuo metu galėtų patikrinti, ar jos yra tinkamai laikomasi, o probuojamasis neturi teisės šios dienotvarkės savavališkai keisti. Taip pat pažymėtina, kad probuojamasis turėjo informuoti probacijos tarnybos darbuotojus apie tai, kad jis nevyks į nustatytas pagal dienotvarkę vietas, tačiau šios pareigos nevykdymą jis lengvabūdiškai aiškina negalėjimu prisiskambinti arba bijojimu gauti nuobaudą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. D. penkiolika kartų nebuvo tose vietose, kurios buvo numatytos pagal dienotvarkę, taigi probacijos tarnybos darbuotojai negalėjo patikrinti, ar jis tuo metu buvo leistinoje vietoje, ar ne. A. D. nurodo, kad teisiškai reikšminga yra tai, kad iki 2014 m. spalio l d. jis elgėsi nepriekaištingai, visgi aukštesniojo teismo nuomone, ne mažiau teisiškai reikšminga yra ir tai, kad jis nuo 2014 m. spalio l d. net penkiolika kartų nesilaikė jam nustatytos dienotvarkės. Kaip ir nurodoma skunde, teismas, nutardamas A. D. pasiųsti į pataisos namus, tai padarė paskutinę intensyviosios probacijos dieną, t. y. tuo metu, kai jam buvo pašalinta elektroninė stebėsenos priemonė, tačiau įstatymas įsakmiai nenurodo, kada toks sprendimas gali būti priimamas. Darytina išvada, kad dėl Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų pažeidimų nuteistasis gali būti pasiunčiamas vykdyti neatliktą bausmės dalį net ir pasibaigus lygtinio paleidimo laikotarpiui, jei nustatoma, kad pažeidimai buvo padaryti lygtinio paleidimo metu.
Skunde taip pat nurodoma, kad byloje nenustatyta, jog tuo metu, kai jo nebuvo namuose, jis būtų daręs nusikaltimus ar kitokius teisės pažeidimus. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad A. D. administracine tvarka pagal LR ATPK 50³ straipsnį buvo baustas 2014-11-19, pažeidimas padarytas Vilkaviškio r., Kybeikių k., kelyje Kybartai–Kybeikiai, kuomet jis 10-13 val. turėjo būti sporto klube, Vilkaviškyje, Basanavičiaus a. 3A, kuris yra apie 20 km nuo pažeidimo padarymo vietos, taigi akivaizdu, kad A. D. nebuvo jam leistinoje būti vietoje. Taip pat A. D. pagal LR ATPK 183 straipsnio 1 dalį buvo baustas 2015-01-07. Nustatytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, jog vietoj to, kad A. D. būtų jam leistinoje vietoje, taip pat būdamas namuose laikytųsi įstatymų, jis darė administracinius teisės pažeidimus. Teismas pažymi, kad vien ši aplinkybė, neskaitant padarytų dienotvarkės pažeidimų, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme yra pakankama tam, kad teismas priimtų sprendimą panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį.
Apeliantas skunde teigia, kad aprašytų apylinkės teismo išvadų, priešingai, negu tvirtinama nutartyje, nepatvirtina jokie patikimi duomenys (pvz. tarnybiniai pranešimai ir kt.). Tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, šias aplinkybes patvirtina vyresniosios inspektorės Sonatos Damidavičienės pažymos (1 t., b. l. 115, 116, 118-120), inspektoriaus Valdo Vizgirdos pažyma (1 t., b. l. 129), taip pat ir kiti bylos duomenys (individualūs probuojamojo priežiūros planai ir kt.).
Pažymėtina ir tai, kad A. D. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką didėja, kuomet 2014 m. spalio 13 d. jo rizika nusikalsti buvo vertinama 65 balais, o šiuo metu – jau 73 balais. Darytina išvada, kad lygtinis A. D. paleidimas neduoda teigiamų rezultatų, lygtinio paleidimo tikslai nėra pasiekiami.
Skundą nagrinėjantis teismas visiškai sutinka su teismo nutartyje nurodytais motyvais dėl lygtinio paleidimo panaikinimo. Atsižvelgdamas į Probacijos tarnybos nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad išvadai, jog nuteistojo lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra pasiekė savo tikslus, pagrindo nėra, nes A. D. sistemingai nevykdė jam paskirtų įpareigojimų, darė teisės pažeidimus, taigi lygtinio paleidimo metu elgėsi netinkamai. Kaip jau minėta, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų ir vykdyti neatliktą bausmės dalį.
Teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytos išvados motyvuotos, pagrįstos byloje esančia rašytine medžiaga ir abejonių nekelia, teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir pagrįstai nusprendė, kad tikslinga panaikinti lygtinį paleidimą ir nuteistąjį pasiųsti į pataisos įstaigą atlikti neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies. Todėl nutartis paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutarė:
nuteistojo A. D. skundą atmesti, o Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartį palikti galioti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.