- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-27
- Bylos Nr.
- eI3-3653-1064/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01086-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Sigita Fomičiova (pirm.), Gediminas Užubalis, Indrė Pukanasytė-Biekšė
- Pareiškėjas
- Klaipėdos universitetinė ligoninė, VšĮ
- Atsakovas
- Centrinė projektų valdymo agentūra
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Indrės Pukanasytės-Biekšės ir Gedimino Užubalio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės skundą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pareiškėja VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros 2022 m. vasario 10 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT14 ir 2022 m. vasario 10 d. sprendimą dėl lėšų grąžinimo Nr. 2022-SF/2-61; priteisti iš atsakovės VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros pareiškėjos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, kad ji, įgyvendindama projektą „Priemonių, gerinančių ūmių infekcinių ir lėtinių kvėpavimo takų ligų gydymo paslaugų prieinamumą ir saugą, įgyvendinimas KUL“, projekto kodas J02-CPVA-V-11-0006 (toliau – ir Projektas), neskelbiamų derybų būdu atliko pirkimą „Infuzinius prietaisus integruojančio/laikančio įrenginio, infuzinių švirkštinių pompų ir infuzinių tūrinių pompų pirkimas“, pirkimo Nr. 479558 (toliau – ir Pirkimas). Kvietimo dalyvauti Pirkime data 2020 m. kovo 27 d.
Pareiškėja nurodė, kad VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau – ir CPVA) atliko Projekto pažeidimo tyrimą ir priėmė sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT14 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo konstatuotas pareiškėjos įgyvendinamo Projekto metu įvykdytas pažeidimas bei nustatyta 25 proc. finansinė korekcija ((duomenys neskelbtini) Eur) nuo užsakymų pagal 2020 m. balandžio 10 d. sutarties Nr. 14-20-0014 (toliau – ir Sutartis,) vertę ((duomenys neskelbtini) Eur), bei Sprendimo pagrindu priimtą sprendimą Nr. 2022-SF/2-61 dėl grąžintinų lėšų (toliau – ir Sprendimas dėl grąžintinų lėšų).
Pareiškėjos teigimu, 2020 m. kovo 17 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – ir SAM) raštu Nr. (10.1.1.20-422)10-1793, nurodė užtikrinti tinkamą COVID-19 liga sergantiems pacientams asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei inicijuoti dirbtinės plaučių ventiliacijos prietaisų, pacientų monitorių, rentgeno ir kitų prietaisų, reikalingų minėtų pacientų gydymui, pirkimo procedūras pagal įsivertintą poreikį. SAM rašte nurodoma, kad šių prietaisų įsigijimo išlaidas numatoma kompensuoti iš Europos Sąjungos fondų investicijų; taip pat valstybės biudžeto lėšų. Pareiškėja įsivertino reikalingos įrangos poreikius ir nedelsdama pradėjo pasirengimą įrangos pirkimo procedūroms. Įstaiga turėjo atsižvelgti į tai, kad gali kilti neprognozuojamai daug susirgimų, galimus įrangos trūkumus visame pasaulyje ar prekių pristatymo trukdžius.
Pareiškėjos teigimu, 2020 m. balandžio 15 d. SAM raštu Nr. (11.1.3-20)10-2661 nurodė, jog pareiškėja gali būti projekto vykdytoja ir teikti projektinį pasiūlymą pagal jungtinę priemonę Nr.J02-CPVA-V ir taip iš dalies finansuoti Pirkimo objektu esančių prekių įsigijimą. 2020 m. gegužės 6 d. SAM raštu Nr. (11.1.3-20)10-3290 pareiškėjai buvo nurodyta iki 2020 m. gegužės 11 d. pateikti patikslintą projektinį pasiūlymą su jos veikimo teritorijoje esančių įstaigų išlaidomis. 2020 m. gegužės 7 d. pareiškėja kreipėsi į SAM, prašydama nurodyti teisinį pagrindą įtraukti VšĮ Šilalės ligoninę ir kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas į projektinį pasiūlymą. 2020 m. gegužės 19 d. pareiškėja pateikė patikslintą projektinį pasiūlymą. 2020 m. gegužės 22 d. SAM rašte Nr. (11.1.3-20)10-3774, buvo pateiktas prašymas patikslinti 2020 m. gegužės 19 d. pateiktą projektinį pasiūlymą, kad finansavimo poreikis neviršytų 5 855 055 Eur. 2020 m. gegužės 26 d. pareiškėja pateikė patikslintą projektinį pasiūlymą. 2020 m. birželio 9 d. SAM įsakyme Nr. V-1415 patvirtintas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų siūlomų bendrai finansuoti valstybės projektų sąrašas, į kurį įtraukta pareiškėja, numatytas finansavimas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei valstybės biudžeto. Nustatytas galutinis paraiškų pateikimo terminas – 2020 m. birželio 30 d.
2020 m. birželio 12 d. CPVA pateikė kvietimą teikti paraišką. 2020 m. birželio 25 d. pareiškėja pateikė paraišką finansuoti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą. 2020 m. liepos 15 d. CPVA atliko Pirkimo vertinimo veiksmus ir informavo, kad pastebėjimų, dėl kurių kiltų įtarimas dėl pažeidimo, CPVA nenustatė. 2020 m. rugpjūčio 10 d. įsigaliojo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų finansuojamo projekto Nr. J02-CPVA-V-11-0006 „Priemonių, gerinančių ūmių infekcinių ir lėtinių kvėpavimo takų ligų gydymo paslaugų prieinamumą ir saugą, įgyvendinamas KUL“ sutartis Nr. J02-CVPA-V-11-0006. 2020 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėja gavo avansinį mokėjimą pagal Finansavimo sutartį.
Šalies argumentai
Pareiškėja paaiškino, kad viešųjų pirkimų procedūros vyko tokia tvarka: 2020 m. kovo 18 d. pareiškėjos viešųjų pirkimų komisija protokolu patvirtino Pirkimo sąlygas ir nusprendė pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu. Pareiškėja 2020 m. kovo 27 d. pakvietė du tiekėjus UAB „B. Braun Medical“ ir UAB „Makromeda“ dalyvauti neskelbiamų derybų būdu vykdomame Pirkime ir pateikti pasiūlymus. 2020 m. balandžio 2 d. pareiškėja atplėšė pateiktų pasiūlymų vokus ir kreipėsi į UAB „B. Braun Medical“ dėl derybų. 2020 m. balandžio 6 d. pareiškėja nusprendė UAB „B. Braun Medical“ pasiūlymą pripažinti laimėjusiu ir 2020 m. balandžio 10 d. su ja sudarė Sutartį Nr. 14-20-0014 (toliau – ir Sutartis).
2020 m. balandžio 21 d. pareiškėja pateikė užsakymą dėl 15 vnt. įrangos pagal Sutartį pristatymo. 2020 m. balandžio 23 d. pareiškėja pateikė projektinį pasiūlymą pagal jungtinę priemonę Nr. J02-CPVA-V, pagal kurią ketino iš dalies finansuoti Pirkimo objektu esančios įrangos įsigijimą. 2020 m. rugpjūčio 4 d. ji pateikė antrąjį užsakymą pagal Sutartį. 2020 m. spalio 14 d. pareiškėja pateikė pakartotinį užsakymą pagal Sutartį.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, 2021 m. gruodžio 14 d. CPVA, vadovaudamasi Valstybės kontrolės (toliau – ir VK) išvada ir pakeisdama ankstesnį savo vertinimą, užregistravo įtarimą apie pažeidimą Projekte, kuriame buvo nurodyta, jog perkančioji organizacija, vykdydama Pirkimą nepagrįstai pasirinko neskelbiamų derybų pirkimo būdą; neišskaidė tarptautinio pirkimo objekto į dalis ir pirkimo dokumentuose nepagrindė pirkimo objekto neskaidymo į dalis aplinkybių.
Pareiškėjos vertinimu, ji Pirkimo procedūras neskelbiamų derybų būdu vykdė pagrįstai ir laikydamasi teisės aktų keliamų reikalavimų, o CPVA pažeidimo tyrimą atliko aplaidžiai ir pažeisdama objektyvumo principą. Net ir tada, jei būtų galima pripažinti, kad pareiškėja sprendimu konstatuotą pažeidimą padarė, pažeidimas yra formalaus pobūdžio ir negali būti pagrindu finansinei korekcijai taikyti. Bet kuriuo atveju, pareiškėjos nuomone, pritaikyta finansinė korekcija yra neproporcinga ir privalėtų būti mažinama. Pareiškėja sprendimą laiko nemotyvuotu, neteisėtu ir dėl to naikintinu.
Pareiškėja pabrėžė, kad COVID-19 sukelta krizė viešųjų pirkimų teisės požiūriu pripažįstama didelę ir perkančiosios organizacijos nenumatytą skubą objektyviai pateisinančia aplinkybe. Aplinkybės, jog pirkimo objektu buvusios prekės – Infuziniai prietaisai integruojantys/laikantys įrenginį, infuzinės švirkštinės pompos ir infuzinės tūrinės pompos – buvo ir yra reikalinga COVID-19 pacientų priežiūrai, neginčija nei CPVA, nei VK, kurios iniciatyva sprendimas ir buvo priimtas. Sprendimas vykdyti Pirkimą neskelbiamų derybų būtu buvo priimtas 2020 m. kovo 18 d., o Pirkimo sutartis su vieninteliu pasiūlymą pateikusiu tiekėju buvo sudaryta 2020 m. balandžio 10 d. – pačioje COVID-19 pandemijos pradžioje. Skubus Sutarties sudarymas pareiškėjai užtikrino, jog tiekėjas UAB „B. Braun Medical“ bus įpareigotas vos tik gavęs pareiškėjos užsakymą per 40 dienų pateikti užsakytą kiekį prekių, kas buvo itin svarbu 2020 metų pradžioje, kuomet viso pasaulio medicininės įstaigos ėmė rūpintis COVID-19 krizės valdymui reikiamo inventoriaus įsigijimu. Dėl šios priežasties, pareiškėjos vertinimu, egzistavo visos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo (toliau – ir VPĮ) 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nustatytos sąlygos Pirkimą organizuoti neskelbiamų derybų būdu.
Pareiškėja pažymėjo, kad pirkimas, vykdomas atviro konkurso būdu, galėjo užsitęsti iki 5 mėnesių ir galėjo susidaryti situacija, kai pareiškėja reikiamų medicininių prekių nebūtų spėjusi įsigyti 2020 metais.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, Sutarties trukmė ir faktinis prekių užsakymo laikas neturi įtakos sprendžiant dėl pirkimo būdo (neskelbiamos derybos) pasirinkimo teisėtumo. Pareiškėja, siekdama užtikrinti savo neatidėliotiną poreikį, siekė kuo skubiau „rezervuoti“ įrangą, kurią įsigis iškart, kai tam atsiras galimybė, pvz. bus skirtas finansavimas. Aplinkybė, jog maksimali Sutarties trukmė yra 12 mėnesių, nereiškia, kad neįsigijus neskelbiamų derybų objektu esančių prekių iškart po Sutarties sudarymo, išnyko Pirkimo skubą lėmusios aplinkybės. Dėl šios priežasties, priešingai negu teigiama Sprendime, nei neskelbiamų derybų būdu sudarytos sutarties trukmė (12 mėnesių), nei faktinis prekių užsakymo pateikimo laikas (2020 m. balandžio 21 d., 2020 m. rugpjūčio 4 d., 2020 m. spalio 4 d.) neturi jokios reikšmės vertinant pareiškėjos sprendimo vykdyti Pirkimą neskelbiamų derybų būdu teisėtumą.
Pareiškėjos teigimu, Pirkimo objektu buvusios prekės faktiškai buvo užsakytos kiek vėliau ne dėl išnykusios skubos, o dėl objektyvių aplinkybių – „vėluojančio“ finansavimo. Pareiškėjai, įvykdžius Pirkimo procedūras, dar nebuvo patvirtintas ir iki galo užtikrintas Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimas Pirkimo objektu esančiai įrangai įsigyti. Pareiškėja, įvykdžiusi Pirkimo procedūras, bet dar neturėdama galiojančios finansavimo sutarties Pirkimo objektu esančiai įrangai įsigyti, įsivertino savo finansines galimybes, kiek įrangos gali apmokėti savomis lėšomis, jei nebūtų patvirtintas Europos Sąjungos finansavimas. Būtent šios aplinkybės lėmė, jog pareiškėja, vadovaudamasi Sutartimi, pirmąjį užsakymą pateikė netrukus po Sutarties sudarymo – 2020 m. balandžio 21 d. Infuzinių prietaisų integruojančių/laikančių įrenginį, infuzinių švirkštinių pompų ir infuzinių tūrinių pompų įsigijimas ligoninei buvo būtinas ir skubus, tačiau dėl to, kad nebuvo aiškus ir užtikrintas galutinis finansavimas antrasis užsakymas buvo padarytas nedelsiant (2020 m. rugpjūčio 4 d.), kai tik paaiškėjo, jog finansavimo sutartis bus sudaryta, ir net nelaukiant jos sudarymo dienos (2020 m. rugpjūčio 10 d.) ir juo labiau – kol bus gautas avansinis mokėjimas (2020 m. rugpjūčio 24 d.). Trečiasis užsakymas, kuris buvo atliktas 2020 m. spalio 4 d., savo esme buvo antrojo užsakymo pakartojimas, nes tiekėjas dėl rinkoje susiklosčiusios situacijos antrame užsakyme pateikta apimtimi prekių pagal Sutartį pateikti negalėjo. Tai tik pagrindžia aplinkybę, jog pareiškėjos siekis kuo skubiau sudaryti Sutartį su tiekėju buvo pagrįstas, kadangi medicininės įrangos 2020 metų antrą-ketvirtą ketvirtį rinkoje itin trūko, rinkoje konkurencija dėl įrangos vyko ne tarp tiekėjų, o tarp gydymo paslaugas teikiančių įstaigų. Jeigu finansavimas būtų gautas anksčiau, užsakymai pagal Sutartį būtų buvę pateikti anksčiau. Šios aplinkybės priklausė ne nuo pareiškėjos ir buvo daroma viskas, kad pandemijos sąlygomis skubiai reikalinga įranga COVID–19 liga sergančių pacientų gydymui kuo operatyviau būtų įsigyta.
Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – ir VPT) taip pat, laikė „vėluojantį“ finansavimą pakankama priežastimi objektyviai pateisinančia Perkančiosios organizacijos elgesį. Neatlikus Pirkimo ypač skubiai, ligoninė rizikavo nesuteikti reikalingų paslaugų ir sukelti pavojų pacientų sveikatai. Tokia ekstremali situacija buvo susiklosčiusi pirmą kartą ir niekas negalėjo numatyti, kaip ji klostysis toliau. Parenkant Pirkimo būdą pareiškėjos Pirkimo komisija įvertino tuo metu turėtą informaciją ir aplinkybes. Įvykdžius Pirkimą ir sudarius Sutartį, buvo vertinama situacija dėl sergamumo, galimybės gauti lėšas iš Europos Sąjungos, turimos nuosavos lėšos, įvertinami reikalingos įrangos prioritetai.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, CPVA taip pat pažeidė objektyvumo principą, nes Sprendimas savo turiniu yra kone analogiškas VK išvadai, todėl spręstina, kad CPVA savarankiško tyrimo neatliko.
Pareiškėjos teigimu, Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, priimtas pažeidžiant VAĮ 3 straipsnyje nustatyto objektyvumo principą, Sprendimas yra netinkamai motyvuotas, todėl laikytinas neteisėtu ir privalo būti panaikintas.
Pareiškėja nurodė, kad tariamas pažeidimas yra formalaus pobūdžio, todėl nesudaro pagrindo už jį taikyti finansinės korekcijos, nes jokia žala Europos Sąjungos ar nacionaliniams biudžetams padaryta nebuvo ir net negalėjo būti padaryta.
Pareiškėjos teigimu, CPVA Sprendimu dėl gražintinų lėšų pritaikyta finansinė korekcija yra neproporcinga ir prieštaraujanti finansinių korekcijų tikslui. CPVA Sprendime turėjo atsižvelgti į proporcingumo principą, įvertinti galimo pažeidimo sudėtingumą, pobūdį, rimtumą, finansines pasekmes. CPVA Sprendime daromos subjektyvaus pobūdžio prielaidos, neįvertinus visų aplinkybių, nėra pakankamas pagrindas taikyti (duomenys neskelbtini) Eur dydžio finansinę korekciją. Pareiškėjos sprendimas pagrįstai vykdyti Pirkimą neskelbiamų derybų būdu neturėjo įtakos tinkamam Projekto ir Europos Sąjungos finansavimo tikslų įgyvendinimui. Valstybės narės gali taikyti atitinkamas finansines korekcijas tik išimtiniais atvejais, kai yra užtikrinamas finansinės korekcijos taikymo tikslas – dėl pažeidimo Europos Sąjungos ar nacionaliniam biudžetui kilusios žalos atlyginimas. Pritaikyta finansinės korekcijos suma visiškai neužtikrina žalos Europos Sąjungos bei Nacionaliniam biudžetui kompensacinio pobūdžio, nes jokios žalos nebuvo patirta.
Atsiliepimas
Atsakovė VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriuo prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė nurodė, kad priešingai nei teigia pareiškėja, VPĮ nuostatų pažeidimas konstatuotas ne viso Pirkimo apimtyje, o tik dėl užsakyme nurodytų prekių ir jų kiekių. Atitinkamai, atsižvelgiant į nustatytą pažeidimą, Sprendimo V dalyje buvo pritaikyta ir finansinė korekcija (25 proc.) ne nuo visos Pirkimo sutarties vertės, tenkančios Projektui (t. y. (duomenys neskelbtini) Eur), o tik nuo užsakymų vertės (t. y. (duomenys neskelbtini) Eur su PVM).
Atsakovės teigimu, VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos yra aiškinamos siaurai ir taikomos išimtinais atvejais, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti kitais VPĮ numatytais pirkimo būdais, todėl perkančioji organizacija, prieš nuspręsdama dėl pirkimo būdo pasirinkimo (nagrinėjamu atveju – neskelbiamų derybų), turi įvertinti konkrečius aspektus ir tik esant jų visumai gali pasirinkti neskelbiamų derybų būdą atliekamam pirkimui. Pirkimo sąlygos patvirtintos Viešojo pirkimo komisijos 2020 m. kovo 18 d. posėdžio protokolu, kuriame užfiksuota numatoma Pirkimo vertė iki 227 000 Eur su PVM. Sutartis su UAB „B. Braun Medical“ sudaryta 12 mėn. laikotarpiui, prekių pristatymo terminas yra ne vienkartinis, dalis prekių užsakyta ne skubiai po šios Sutarties įsigaliojimo, o po ilgo laikotarpio (antruoju Perkančiosios organizacijos Užsakymu prekės užsakytos po 3,5 mėn. nuo Sutarties sudarymo, trečiuoju – po 5,5 mėn.), vertinama, kad Perkančiajai organizacijai nebuvo kilęs ypatingos skubos poreikis įsigyti visą Pirkimo sąlygose nustatytą prekių kiekį. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad Perkančioji organizacija, įvykdžiusi Pirkimą neskelbiamų derybų būdu, savo veiksmais nedemonstravo jokios skubos, t. y. Sutarties vykdymo aplinkybės paneigia vienos iš būtinųjų sąlygų egzistavimą, pasirenkant neskelbiamų derybų pirkimo būdą.
Atsakovė nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos argumentais susijusiais su „vėluojančiu finansavimu“, kadangi jis nėra objektyvi aplinkybė, pateisinanti Perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumą. Perkančiosios organizacijos Komisija, tvirtindama Pirkimo sąlygas, nustatė ir numatomą Pirkimo vertę (iki 227 000 Eur su PVM). Ji apskaičiuojama pagal tai, ką gaus tiekėjas, įvykdęs viešojo pirkimo sutartį, tiek tiesiogiai iš perkančiosios organizacijos, tiek netiesiogiai, t. y. iš pačios veiklos vykdymo. Taigi, prieš pradėdama Pirkimo procedūras, Perkančioji organizacija pati nustatė numatomą Pirkimo vertę (t. y. planuojamą lėšų sumą tiekėjui, įvykdžiusiam pirkimo sutartį), neatsižvelgiant į tai, kad finansavimo sutartis dar nebuvo sudaryta.
Atsakovės teigimu, perkančiosios organizacijos turi įsivertinti ir įsigyti tokį prekių (pvz.: medicininės įrangos ir priemonių) kiekį (pagrįstai vykdydamos neskelbiamas derybas), kad tokio kiekio pakaktų laikotarpiui, per kurį būtų vykdomas atviras konkursas, įvertinus pagreitintos procedūros taikymo galimybes. VPT 2020 m. veiklos ataskaitoje skelbiama, kad 2020 metais vidutinė tarptautinių pirkimų, atliekamų atviro konkurso būdu, procedūrų trukmė – 110,6 dienų. Atsižvelgiant į VPT ataskaitoje nurodytą vidutinę tarptautinių pirkimų, atliekamų atviro konkurso būdu, procedūrų trukmę bei VPĮ 60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą perkančiųjų organizacijų teisę skubius pirkimus vykdyti pagreitintų procedūrų būdu, daroma išvada, kad, taikant pagreitintas pirkimo procedūras, pirkimas, vykdomas atviro konkurso būdu, gali trukti apie 96 dienas.
Atsakovė pasisakydama dėl pareiškėjos argumentų susijusių su procedūros užvilkinimu, akcentavo, kad pagal Pirkimo vykdymo metu galiojusio VPĮ 27 straipsnio 1 dalies nuostatas, rinkos konsultacijų atlikimas perkančiosioms organizacijoms buvo numatyta kaip galimybė, o ne pareiga. Pareiga tam tikrais atvejais vykdyti rinkos konsultacijas perkančiosioms organizacijoms taikoma nuo 2022 m. sausio 1 d., įsigaliojus VPĮ pakeitimo įstatymui. Perkančioji organizacija yra ne vieną dešimtmetį veikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga, todėl preziumuojama, kad ultragarsiniai aparatai nebuvo įsigyjami pirmą kartą, atitinkamai Perkančiajai organizacijai turėjo būti žinoma ir rinka. Nagrinėjamo Pirkimo objektas negali būti grindžiamas ypatinga pirkimo objekto specifika, kadangi šiuo Pirkimu buvo įsigyjama įprasta, rinkoje egzistuojanti medicininė įranga.
Atsiliepimas
Atsakovės teigimu, Sutartis su tiekėju buvo sudaryta 2020 m. balandžio 10 d., prekės pagal Sutartį pristatytos dalimis pagal Perkančiosios organizacijos užsakymus. Įvertinus faktinius duomenis, kad Sutarties vykdymo metu dalies prekių užsakymai tiekėjui buvo pateikti 2020 m. rugpjūčio 4 d., t. y. praėjus 115 dienoms, o dalies 2020 m. spalio 14 d., t. y. praėjus 186 dienoms nuo Sutarties sudarymo momento, vertinama, kad Perkančioji organizacija neskelbiamų derybų būdą, kiek tai susiję su užsakymuose įsigytu prekių kiekiu, pasirinko nepagrįstai. Tai paneigia itin didelės skubos realų egzistavimą. Perkančioji organizacija užsakymuose nurodytas prekes ir jų kiekius, galėjo įsigyti pasirinkdama labiau skaidrų pirkimo būdą, pvz. atvirą konkursą, jį atliekant pagal pagreitintas pirkimo procedūras.
Skubus Pirkimo procedūrų atlikimas savaime neužtikrina reikalingų paslaugų suteikimo pacientams, kadangi ligoninė aprūpinama reikalinga medicinos įranga būtent Sutarties vykdymo metu, t. y. pateikus tiekėjui užsakymą ir pastarajam pristačius įrangą Sutartyje nustatytais terminais. Tuo tarpu faktinės aplinkybės patvirtina, kad didžioji dalis įrangos (8 iš 10 vnt.) buvo užsakyta ne iš karto įsigaliojus Sutarčiai, o 2020 m. rugpjūčio 4 d. ir 2020 m. spalio 14 d. Be to, pareiškėjos argumentas, jog „Įvykdžius Pirkimą ir sudarius Sutartį, buvo vertinama situacija dėl sergamumo, galimybės gauti lėšas iš Europos Sąjungos, turimos nuosavos lėšos, įvertinami reikalingos įrangos prioritetai“, suponuoja išvadą, kad nagrinėjamu atveju parenkant pirkimo būdą (neskelbiamų derybų), nebuvo vertintas nei reikalingos įrangos poreikis, nei planuojamos lėšos, kadangi anot pareiškėjos, tai buvo vertinama „Įvykdžius Pirkimą ir sudarius Sutartį <...>“.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, kad pareiškėjos teiginiai dėl finansinių galimybių vertinimo, neatitinka Pirkimo sąlygų (3 priedo „Sutarties projektas“) ir Sutarties nuostatų. Sutarties 3.1 p. nurodytos apmokėjimo sąlygos: „Pirkėjas“ sumoka už pateiktas prekes gavus lėšas iš 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų, taip pat valstybės biudžeto lėšų. Negavus finansavimo, sutartis gali būti nutraukiama.“. Taigi, Perkančioji organizacija Sutartyje aiškiai nustatė, kad už pateiktas prekes bus atsiskaitoma gavus lėšas iš 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų, valstybės biudžeto lėšų, be to nustatyta ir galimybė nutraukti Sutartį, negavus finansavimo. Tiekėjas, pasirašydamas Sutartį, sutiko su šiomis sąlygomis.
Atsakovės teigimu, pareiškėja skunde nurodė, jog „Skubus Sutarties sudarymas Pareiškėjai užtikrino, jog tiekėjas UAB „B. Braun Medical“ bus įpareigotas vos tik gavęs Pareiškėjos užsakymą per 40 dienų pateikti užsakytą kiekį prekių, kas buvo itin svarbu 2020 metų pradžioje, kuomet viso pasaulio medicininės įstaigos ėmė rūpintis COVID-19 krizės valdymui reikiamo inventoriaus įsigijimu“. Tačiau šiuos pareiškėjo teiginius paneigia pačios Perkančiosios organizacijos nustatytos Sutarties sąlygų 7.3 p., kas reiškia, kad tiekėjas turėjo teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, nenurodant jokių priežasčių, o tik įspėjus prieš vieną mėnesį. Be to, nei Pirkimo, nei Sutarties sąlygose nebuvo jokių nuostatų, susijusių su prekių rezervavimu. Pažymėtina ir tai, kad rezervuoti prekę, tai reiškia iš anksto užsakyti ir turėti garantuotą teisę į prekę naudotis ja ar įsigyti ją vėliau. Šiuo atveju, Sutarties sudarymas dar nereiškia, kad prekė yra rezervuojama Perkančiajai organizacijai.
Atsakovės teigimu, CPVA, spręsdama dėl 25 proc. dydžio finansinės korekcijos taikymo įvertino visas su Pirkimo vykdymu susijusias faktines aplinkybes, o paskirdama tokio dydžio finansinę korekciją vadovavosi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir PAFT) ir Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių (toliau – ir Gairės) nuostatomis. CPVA įsitikinimu, priešingai nei teigia pareiškėja, pritaikyta finansinė korekcija yra proporcinga pareiškėjos padarytam pažeidimui. CPVA pagrįstai nustatė VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų bei 17 straipsnio 1 dalies įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimą ir šis pažeidimas negali būti vertinamas kaip formalus ar mažareikšmis, todėl nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo Sprendimu pritaikytos finansinės korekcijos mažinti ir / ar naikinti.
Atsakovė nurodė, kad įgyvendinančioji institucija (CPVA) gavusi informaciją iš audito ir (ar) kitų institucijų apie galimą pažeidimą, turi teisę pradėti įtariamo pažeidimo tyrimą nepriklausomai nuo projekto įgyvendinimo stadijos, o taip pat ir po projekto užbaigimo (įgyvendinimo). Aplinkybė, jog pareiškėjos padarytas pažeidimas paaiškėjo vėliau, t. y. pakartotinos Pirkimo dokumentų patikros metu, teisinio vertinimo nekeičia. Objektyviai egzistuojant pažeidimui, pareiškėja negali turėti jokių teisėtų lūkesčių, kad pažeidimas nebus nustatytas ar, kad dėl nustatyto pažeidimo nebus pritaikyta finansinė korekcija ir nustatytos netinkamos finansuoti išlaidos.
Atsakovės teigimu, CPVA pažeidimo tyrimo metu susipažino ir įvertino VPT Vertinimo išvadoje pateiktą poziciją, tačiau Pirkimo vertinimą atliko savarankiškai, kaip viešojo administravimo subjektas. Galiojantis teisinis reglamentavimas nenustato VPT priimtos išvados (ar sprendimo) privalomumo ES finansinę paramą administruojančioms institucijoms.
Atsakovė nurodė, kad Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas. Konkrečiai, Sprendime užfiksuota, kad CPVA informavo pareiškėją apie pradėtą įtariamo pažeidimo tyrimą, išsamiai išdėstė nustatytas galimo pažeidimo aplinkybes, nurodė teisinį pagrindą ir paprašė pareiškėjos pateikti paaiškinimus. CPVA suteikė pareiškėjai galimybę teikti paaiškinimus ir argumentus dėl paties pažeidimo ir jo tyrimo, o pareiškėja pateikė savo paaiškinimus ir argumentus. Sprendimo III dalyje nurodytos ir aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis ir aktualia teismų praktika, išnagrinėti ir įvertinti pareiškėjos pateikti argumentai. Taigi, ginčijamame Sprendime aiškiai nurodytos visos aplinkybės, teisiniai argumentai ir motyvai, kurie lėmė pažeidimo fakto konstatavimą ir netinkamų finansuoti išlaidų nustatymo dydį. CVPA, kaip įgyvendinančioji institucija, buvo aktyvi ir atliko Taisyklių ir PAFT nuostatose numatytus tyrimo veiksmus. Skunde pareiškėja iš esmės nepaneigia šių aplinkybių – ji tiesiog Sprendimo prieštaravimą VAĮ reikalavimams kildina iš savo nesutikimo su atsakovės konstatuotu pažeidimu.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byloje sprendžiamas klausimas dėl VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros 2022 m. vasario 10 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT14 ir 2022 m. vasario 10 d. sprendimo dėl lėšų grąžinimo Nr. 2022-SF/2-61 teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
2020 m. kovo 18 d. pareiškėjos viešųjų pirkimų komisija protokolu patvirtino Pirkimo sąlygas ir nusprendė pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu. Pareiškėja 2020 m. kovo 27 d. pakvietė du tiekėjus UAB „B. Braun Medical“ ir UAB „Makromeda“ dalyvauti neskelbiamų derybų būdu vykdomame Pirkime ir pateikti pasiūlymus. 2020 m. balandžio 6 d. pareiškėja nusprendė UAB „B. Braun Medical“ pasiūlymą pripažinti laimėjusiu ir 2020 m. balandžio 10 d. su ja sudarė Sutartį.
2020 m. balandžio 21 d. pareiškėja pateikė užsakymą dėl 15 vnt. įrangos pagal Sutartį pristatymo. 2020 m. balandžio 23 d. pareiškėja pateikė projektinį pasiūlymą pagal jungtinę priemonę Nr. J02-CPVA-V, pagal kurią ketino iš dalies finansuoti Pirkimo objektu esančios įrangos įsigijimą. 2020 m. rugpjūčio 4 d. ji pateikė antrąjį užsakymą pagal Sutartį. 2020 m. spalio 14 d. pareiškėja pateikė pakartotinį užsakymą pagal Sutartį.
2021 m. gruodžio 14 d. CPVA užregistravo įtarimą apie pažeidimą Projekte. 2022 m. vasario 10 d. atsakovė priėmė sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT14 ir sprendimą dėl lėšų grąžinimo Nr. 2022-SF/2-61.
Sprendime dėl pažeidimo atsakovė (ginčui aktualioje dalyje) be kita ko nurodė, kad Viešoji įstaiga Klaipėdos universitetinė ligoninė, įgyvendindama projektą „Priemonių, gerinančių ūmių infekcinių ir lėtinių kvėpavimo takų ligų gydymo paslaugų prieinamumą ir saugą, įgyvendinimas KUL“, projekto Nr. J02-CPVA-V-11-0006, neskelbiamų derybų būdu atliko pirkimą „Infuzinius prietaisus integruojančio/laikančio įrenginio, infuzinių švirkštinių pompų ir infuzinių tūrinių pompų pirkimas“, Pirkimo Nr. 479558. Pirkimas į atskiras Pirkimo dalis nebuvo skaidomas. Perkančioji organizacija, atlikusi Pirkimo procedūras, su Pirkimo laimėtoju UAB „B. Braun Medical“ 2020 m. balandžio 10 d. sudarė 3 pirkimo-pardavimo sutartis, su įtariamu pažeidimu Nr. IT14 susijusi sutartis Nr. 14-20-0014, kurios vertė (duomenys neskelbtini) Eur (su PVM). Projektui įgyvendinti tenkanti Sutarties vertė – (duomenys neskelbtini) Eur (su PVM).
Sprendime, skiltyje „Įtarimą sukėlusios aplinkybės“ nurodyta, kad VK, atlikusi Pirkimo vertinimą, audito metu nustatė, kad Perkančioji organizacija, vykdydama Pirkimą nepagrįstai pasirinko neskelbiamų derybų pirkimo būdą; neišskaidė tarptautinio pirkimo objekto į dalis ir pirkimo dokumentuose nepagrindė pirkimo objekto neskaidymo į dalis aplinkybių.
Sprendime atsakovė pažymėjo, kad pirkimo dokumentuose buvo nurodytas perkamų prekių kiekis iki 160 vnt. Sutarties 7.1 p. nurodoma, kad ji galioja 12 mėnesių. Perkančioji organizacija 2020 m. balandžio 21 d. pateikė užsakymą Tiekėjui dėl dalies įrangos pristatymo pagal Sutartį 2020 m. rugpjūčio 4 d. ir 2020 m. spalio- 4 d. PO pateikė prašymą Tiekėjui dėl likusios įrangos pristatymo.
Sprendime nurodyta, kad VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos yra aiškinamos siaurai ir taikomos išimtinais atvejais, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti kitais VPĮ numatytais pirkimo būdais, todėl perkančioji organizacija, prieš nuspręsdama dėl pirkimo būdo pasirinkimo (nagrinėjamu atveju – neskelbiamų derybų), turi įvertinti konkrečius aspektus ir tik esant jų visumai gali pasirinkti neskelbiamų derybų būdą atliekamam pirkimui.
Įvertinus faktinius duomenis, kad Sutarties vykdymo metu dalies prekių užsakymai tiekėjui buvo pateikti 2020- m. rugpjūčio 4 d., t. y. praėjus apie 3,5 mėn. ir 2020 m. spalio 4 d., t. y. praėjus apie 5,5 mėn. nuo Sutarties sudarymo momento, sprendime buvo padaryta išvada, kad perkančioji organizacija neskelbiamų derybų būdą, kiek tai susiję su užsakymais įsigytu prekių kiekiu, pasirinko nepagrįstai, nes aplinkybės, kad perkančioji organizacija prekes užsakė praėjus apie 3,5 mėn. ir atitinkamai apie 5,5 mėn. nuo Sutarties sudarymo paneigia itin didelės skubos realų egzistavimą.
Atsižvelgdama į tai CPVA nusprendė, kad perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas ir, vadovaudamasi Gairių 2.1 lentelės 7 punktu, taikė 25 proc. finansinę korekciją nuo dviejų vėlesnių užsakymų pagal Sutartį vertės, konstatuodama, kad netinkamų finansuoti išlaidų suma yra (duomenys neskelbtini) Eur su PVM.
Dėl pirkimų būdo pasirinkimo
Ginčui aktualioje VPĮ redakcijoje buvo nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, jog vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis). Pagal VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punktą prekės, paslaugos ar darbai neskelbiamų derybų būdu gali būti perkami, jeigu neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame įstatyme nustatytais terminais. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos.
VPĮ komentare yra nurodoma, kad pirkimą neskelbiamų derybų būdu galima vykdyti, tik tais atvejais, kai pirkimą būtina atlikti ypač skubiai. Ne bet kokios aplinkybės lemia neskelbiamų derybų taikymą, o tik tokios, į kurias reikia reaguoti su itin didele skuba. Itin didelė skuba turi būti aiškinama kaip situacija, kai pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais VPĮ nustatytais terminais.
Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjos Viešojo pirkimo komisija 2020 m. kovo 18 d. posėdyje patvirtino infuzinius prietaisus laikančio įrenginio, infuzinių švirkštinių pompų ir infuzinių tūrinių pompų pirkimo neskelbiamų derybų būdu sąlygų aprašą, nurodydama perkamų prekių kiekį iki 160 vnt. Byloje nėra ginčo, kad šios priemonės yra susijusios su koronavirusu sergančių pacientų gydymu. Taip pat nėra ginčo, kad Sutarties vykdymas pateikiant pirmąjį užsakymą (2020 m. balandžio 21 d.) atitiko skubos aplinkybę.
Byloje yra pateikta VPT 2022 m. sausio 18 d. vertinimo išvada Nr. 4S-57 dėl ginčo pirkimo. Tarnyba, įvertinusi pasirinkto pirkimo būdo – Neskelbiamos derybos – pagrįstumą, konstatavo, kad egzistavo tiek prekių (160 vnt.) poreikis, tiek ir skubą sąlygojusios aplinkybės, nepriklausančios nuo perkančiosios organizacijos.
Tuo tarpu VK išvadoje, kiek tai aktualu ginčo situacijai, nurodyta, kad netinkamai pasirinktas pirkimo būdas, nes prekių pristatymo terminas yra ne vienkartinis ir dalis jų užsakyta ne skubiai po sutarties sudarymo, o po ilgo laikotarpio (antruoju užsakymu po 3,5 mėn. nuo Sutarties sudarymo, o trečiuoju – po 5,5 mėn.), todėl sutarties vykdymo aplinkybės paneigia perkančiosios organizacijos teisę neskelbiamų derybų būdu įsigyti 2020 m. rugpjūčio 4 d. ir 2020 m. spalio 4 d. užsakytą prekių kiekį.
Taigi, nagrinėjamu atveju išsiskiria tiek šalių, tiek pirkimą vertinusių VPT ir VK pozicijos dėl pirkimo būdo pasirinkimo teisėtumo, sprendžiant dėl antrojo ir trečiojo užsakymų.
Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant, ar perkančioji organizacija nagrinėjamu atveju tinkamai pasirinko neskelbtinas derybas kaip pirkimo būdą, yra reikšmingi keli aspektai.
Pirma, Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką neskelbiamų derybų procedūra gali būti taikoma tik tada, kai įvykdomos trys kumuliacinės (taikomos kartu) sąlygos: a) turi įvykti nenumatomas įvykis; b) turi susidėti ypatingos skubos aplinkybės, dėl kurių neįmanoma laikytis kitoms procedūroms nustatytų terminų; c) turi būti priežastinis ryšys tarp nenumatomo įvykio ir dėl to atsiradusios ypatingos skubos. Jei nenustatoma bent vienos iš nurodytų sąlygų, perkančiosios organizacijos negali nesilaikyti direktyvų nuostatų, susijusių būtent su paskelbimu apie pirkimą (Teisingumo Teismo 1992 m. kovo 18 d. Sprendimas Komisija prieš Ispaniją, C-24/91, Rink. 1992, p. I- 1989; 1993 m. rugpjūčio 2 d. Sprendimas Komisija prieš Italiją, C-107/92, Rink. 1993, p. I-4655; kt.).
Nenumatytais įvykiais reikėtų laikyti tokius įvykius, kurie neapsakomai viršija įprastines ekonominio ir socialinio gyvenimo ribas, pavyzdžiui, žemės drebėjimai ar potvyniai (žr. mutatis mutandis Teisingumo Teismo 2013 m. birželio 20 d. Nutartį Consiglio Nazionale degli Ingegneri, C-352/12, nepaskelbtas Rinkinyje). Kita vertus, pabrėžtina, kad neskelbiamų derybų procedūra leidžiama tik tiems darbams, kurie neišvengiamai būtini siekiant nedelsiant reaguoti į šiuos nenumatytus įvykius.
Vertinant aplinkybių, galbūt pateisinančių šį pirkimo būdą, chronologiją (t. y. nuo sužinojimo apie poreikį pirkimo objektu iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo) ir sprendžiant apie priežastinį ryšį tarp ypatingos skubos ir nenumatytų įvykių, gali būti nustatyta, kad ir kokia galėtų būti atliktinų darbų skuba, ji nėra nenumatytų įvykių padarinys (pagal analogiją Teisingumo Teismo 1988 m. rugsėjo 27 d. Sprendimas Komisija prieš Italiją, 194/88 R, Rink. 1988, p. 5647). Be to, kaip ne kartą pažymėjo Teisingumo Teismas, vertinant neskelbiamų derybų procedūros taikymo teisėtumą, reikia atsižvelgti ir į tai, ar nenumatytų įvykių sukelta skuba lemia perkančiosios organizacijos negalimumą pirkimą vykdyti viešųjų pirkimų direktyvoje nurodytais terminais, įskaitant ir pagreitintą procedūrą, bei į perkančiosios organizacijos veiksmus, kurių ji galėjo imtis, tačiau jų nesiėmė, siekdama kuo anksčiau paskelbti apie pirkimą arba sumažinti nustatytus paskelbimo terminus (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo Sprendimas Komisija prieš Ispaniją, C-24/91; 2004 m. lapkričio 18 d. Sprendimas Komisija prieš Vokietiją, C-126/03, 2004, p. I-11197).
Antra, visuotinai žinoma aplinkybė ir byloje nėra ginčo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, ir 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbė trečią (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygį ir karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Trečia, VPT, Lietuvos Respublikoje paskelbus ekstremaliąją padėtį dėl koronaviruso plitimo, savo internetiniame puslapyje naujienų skiltyje 2020 m. vasario 26 d. paskelbė informacinį pranešimą „Dėl priemonių įsigijimo koronaviruso grėsmės suvaldymui“, kuriame pirkimų vykdytojams nurodė, kad teisės aktai nustato galimybę atlikti neskelbiamą pirkimą tiek supaprastintų, tiek tarptautinių pirkimų atveju, kai dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti, būtina ypač skubiai įsigyti prekių, paslaugų ar darbų (VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tokiu atveju pirkimų vykdytojai turi įvertinti ir tai, ar pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais VPĮ nustatytais terminais.
Ketvirta, ginčo viešojo pirkimo paskelbimo metu ir sudarant sutartį su laimėtoju (2020 m. kovo-balandžio mėnesiais) nei gydymo įstaigos, nei visuomenė neturėjo patikimos ir patikrintos informacijos dėl galimos COVID-19 pandemijos eigos, susirgimų skaičiaus ir susirgusių asmenų ligos eigos sunkumo tikimybės, praktikos ir patirties dėl tokių ligonių gydymo, jo strategijos ir eigos, taip pat nebuvo vienareikšmių autoritetingų prognozių, ypač, kompleksinių, dėl situacijos, susijusios su tiekimo grandinėmis.
Penkta, skirtingai nei pirmiau nurodytose Teisingumo Teismo bylose, kuriose kaip skubos situacijos buvo nurodomos žemės drebėjimo ar potvynio situacijos, kurios savo esme yra baigtinės ir susijusios su jau atsiradusių padarinių šalinimu, COVID – 19 pandemijos situacija, kalbant apie sveikatos priežiūrą, buvo susijusi su neišvengiama būtinybe prognozuoti. Susiklosčiusi situacija buvo beprecedentė ir globali: buvo uždaromos valstybių sienos, apribojamas judėjimas valstybės viduje, draudžiami susitikimai net ir tarp skirtingų namų ūkių. Pandemija sąlygojo didelį susirgimų ir mirčių skaičių visame pasaulyje, tačiau konkretus galimas susirgimų skaičius konkrečioje vietovėje, susirgimų eiga, susirgimų piko laikotarpiai, ligonių, kuriems skubiai bus reikalingos įsigyjamos medicinos priemonės, skaičius buvo nežinomi.
Šešta, byloje nėra kvestionuojama neskelbiamų derybų metu atrinkto pirkimų laimėtojo kaina kaip nesąžininga ar neprotinga, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjos nurodytas įsigyjamų prekių kiekis buvo akivaizdžiai perteklinis.
Vertinant šių aplinkybių visumą yra matyti, kad ginčo situacijoje organizuojant viešąjį pirkimą buvo iškilusi dviejų vertybių: viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų laikymosi ir visuomenės sveikatos apsaugos konkurencija.
Vien tai, kad vertinant situaciją iš dabarties pozicijų, gali būti padaryta išvada, jog dalies prekių įsigijimas galbūt galėjo būti atliktas taikant įprastines pirkimų procedūras ir nepaneigiant pacientų teisių, nepanaikina skubos situacijos viešojo pirkimo paskelbimo metu ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad perkančiosios organizacijos prognozės dėl prekių kiekių buvo akivaizdžiai neteisingos.
Pažymėtina, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, taikymo komentaro 32.23 paragrafe yra nurodoma, kad COVID-19 krizė buvo nepaprastai ekstremali ir nenuspėjama. Komisija pažymėjo, kad didėjantis COVID-19 pacientų, kuriems reikalingas gydymas, skaičius ir ypatingas pandemijos vystymasis turėjo būti laikomas nenuspėjamu bet kuriai perkančiajai organizacijai. Konkrečių ligoninių ir kitų sveikatos priežiūros įstaigų poreikių, susijusių su gydymu, asmens apsaugos priemonėmis, ventiliatoriais, papildomomis lovomis ir papildoma intensyviosios terapijos bei ligoninių infrastruktūra, įskaitant visą reikalingą techninę įrangą, nebuvo galima numatyti ir suplanuoti iš anksto. Tuo pat metu reikėjo kuo greičiau patenkinti neatidėliotinus ligoninių ir sveikatos priežiūros įstaigų poreikius (atsargos, paslaugos ir viešieji darbai).
Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiai pasaulinei beprecedentei ekstremaliai situacijai, kuriai tiksliai prognozuoti nebuvo galimybių, perkančiajai organizacijai turėtų būti suteikta didesnė diskrecijos teisė, nes, priešingu atveju susidarytų situacija, kai, siekiant bet kokia kaina išvengti bet kokio viešųjų pirkimų principo pažeidimo kiltų grėsmė kitai vertybei – visuomenės sveikatai, kuriai, teisėjų kolegijos vertinimu, turėtų būti teikiamas prioritetas.
Pažymėtina, kad 2020 m. kovo 17 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija raštu Nr. (10.1.1.20-422)10-1793, taip pat nurodė užtikrinti tinkamą COVID-19 liga sergantiems pacientams asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei inicijuoti dirbtinės plaučių ventiliacijos prietaisų, pacientų monitorių, rentgeno ir kitų prietaisų, reikalingų minėtų pacientų gydymui, pirkimo procedūras pagal įsivertintą poreikį.
Dėl šių priežasčių, teisėjų kolegijos vertinimu, tokiais atvejais, kai sprendimo priėmimo metu nėra ir negali būti pakankamai informacijos, kuri leistų tiksliai prognozuoti situacijos kitimo dinamiką ir atlikti veiksmus, kurie tiek tinkamai atlieptų kylančius poreikius, tiek užtikrintų viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintus tikslus, perkančiąsias organizacijas tikrinančių institucijų tikslu turėtų būti vertinimas, ar perkančioji organizacija akivaizdžiai nepiktnaudžiavo susiklosčiusia situacija, siekdama ja prisidengti tam, kad sudarytų sutartis tyčia vengdama skaidrumo ir lygiateisiškumo.
Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad neskelbiamų derybų metu atrinkto pirkimų laimėtojo kaina būtų buvusi nesąžininga ar viršijo rinkoje egzistavusią kainą, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjos nurodytas įsigyjamų prekių kiekis buvo akivaizdžiai perteklinis ir buvo aišku, kad tokio poreikio negali būti.
Vien tai, kad pareiškėja, jau sudariusi sutartį su prekių tiekėju, antrąjį užsakymą pateikė praėjus trims mėnesiams nuo Sutarties sudarymo ir tai motyvavo lėšų stygiumi, savaime nepaneigia skubos aplinkybės egzistavimo pirkimo paskelbimo metu. Kitaip tariant, vien tai, kad ligos dinamika 2020 m. vasaros mėnesiais galimai nebuvo tokia staigi, kaip pareiškėja prognozavo, ir todėl pareiškėja galėjo antrąjį užsakymą dėl prekių atlikti gavusi patvirtinimą dėl skiriamų lėšų, nėra pakankama daryti vienareikšmę išvadą, kad galėjo būti pasirinktas kitas viešųjų pirkimų būdas. Trečiasis užsakymas, kaip paaiškino pareiškėja, buvo antrojo užsakymo pakartojimas, nes tiekėjas dėl rinkoje susiklosčiusios situacijos negalėjo patiekti antrame užsakyme nurodyto prekių kiekio. Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, irgi nepaneigia skubos aplinkybės, o atvirkščiai, patvirtina, kad gydymo įstaigų poreikis buvo didesnis nei rinkoje egzistavusi pasiūla.
Kaip nurodoma VPT viešai skelbiamoje (https://vpt.lrv.lt/lt/administracine-informacija/metines-veiklos-ataskaitos-1) 2020 m. veiklos ataskaitoje, 2020 metais vidutinė tarptautinių pirkimų, atliekamų atviro konkurso būdu, procedūrų trukmė buvo 110,6 dienų. Nors ši trukmė yra panaši į laikotarpio, per kurį buvo pateiktas antrasis užsakymas, trukmę (115 dienų), vien tai savaime neleidžia daryti išvados, jog perkančioji organizacija turėjo numatyti, jog dalį pirkimo buvo galima įvykdyti skelbiant įprastą pirkimą, nes vidutinė pirkimo procedūrų trukmė nereiškia, kad konkrečiu atveju terminas nebus ilgesnis dėl tiekėjų reiškiamų pretenzijų, skundų ar kitų aplinkybių, kurios, kaip jau buvo minėta, buvo sunkiai prognozuojamos.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl vieno pirkimo objekto negali būti sudarytos kelios viešojo pirkimo sutartys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-469/2017). Todėl net ir tuo atveju, jei iš po sutarties sudarymo buvusios pandemijos eigos (2020 metų pavasarį-vasarą) pareiškėja būtų galėjusi padaryti išvadą, jog jos prognozės dėl skubiai reikalingų prekių kiekio nepasitvirtino, ji nebūtų galėjusi organizuoti įprastinių skelbiamų viešųjų pirkimų procedūrų nenutraukusi sutarties su neskelbiamų derybų vykdyto pirkimo laimėtoju, o tai savo ruožtu taip pat būtų pailginę pirkimų trukmę ir sukurtų nepateisinamai rizikingą situaciją, kai tam tikrą laikotarpį pareiškėja apskritai būtų neturėjusi sutarties dėl įrangos tiekimo.
Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėja, vykdydama pirkimą neskelbiamų derybų būdu, neįvykdė pareigos įsivertinti reikalingos įrangos poreikius, atsižvelgiant į tai, kad galėjo kilti neprognozuojamai daug susirgimų, galimus įrangos trūkumus visame pasaulyje ar prekių pristatymo trukdžius. Dėl šios priežasties konstatuotina, kad atsakovė nepagrįstai nustatė pažeidimą dėl pareiškėjos pasirinkto pirkimo būdo, todėl jos sprendimas naikintinas. Atitinkamai, panaikinus sprendimą dėl pažeidimo, nelieka pagrindo sprendimui dėl grąžintinų lėšų, todėl jis irgi naikintinas.
Kiti pareiškėjos nurodyti argumentai nekeičia sprendimo rezultato, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šiuo atveju skundžiami sprendimai naikinami, taigi laikytina, kad sprendimas priimtas pareiškėjos naudai. Todėl ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme) bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Pareiškėja 2022 m. spalio 17 d. pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriuo prašo teismo priteisti 3100 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (įskaitant žyminį mokestį), pateikdama apmokėjimą patvirtinančius dokumentus.
Maksimalius teikiamų teisinių paslaugų įkainius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos).
Nepaisant to, kad pareiškėjos prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalios priteistinos sumos už skundo parengimą, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra svarbu atsižvelgti į tai, kad pareiškėjos atstovai taip pat atstovauja pareiškėją ir kitose (19 administracinių bylų) labai panašaus pobūdžio bylose, kurioje atsakove yra VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra, o pareiškėjos pateikti skundai teismui yra labai panašūs savo turiniu. Dėl šios aplinkybės darytina išvada, kad pareiškėjos atstovai, susipažindami su bylų medžiaga ir rengdami skundus, nagrinėjo panašaus pobūdžio faktines aplinkybes, kurias vertino tapataus teisinio reguliavimo kontekste, todėl vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas iš dalies, jai iš atsakovės priteisiant 1030 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės skundą tenkinti.
Panaikinti VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros 2022 m. vasario 10 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT14 ir 2022 m. vasario 10 d. sprendimą dėl lėšų grąžinimo Nr. 2022-SF/2-61.
Priteisti pareiškėjos viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės naudai iš viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 1030 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt eurų) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.