- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-17
- Bylos Nr.
- T-XX-78-10
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Janina Stripeikienė (pirm.), Romanas Klišauskas, Česlovas Jokūbauskas, Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- G. P.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių
- Trečiasis asmuo
- I. K.
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Romano Klišausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Kauno apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo G. P. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių rajono žemėtvarkos skyriui, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui I. K., dėl aktų panaikinimo rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė: 1) panaikinti Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. 08-2067 dalį, kuria I. K. atstatytos nuosavybės teisės į 1,65 ha žemės, ir Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. 72/7444, kuriuo I. K. atstatytos nuosavybės teisės į 1,65 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), Raseinių rajone; 2) pripažinti pareiškėjui teisę formuoti 25 arų namų valdos žemės sklypą prie jam priklausančio gyvenamojo namo ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Raseinių rajone.
Pareiškėjas nurodė, kad, ginčijamais aktais atkuriant nuosavybės teises I. K., į jai natūra grąžintą žemės sklypą buvo įtrauktas ir maždaug 20 arų žemės plotas, kuriame stovi pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas ir kuris turėtų būti priskirtas šio namo namų valdai. Taip atkuriant nuosavybės teises, buvo pažeistos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatos, numatančios, kad namų valdų sklypai yra priskiriami valstybės išperkamai žemei ir buvusiems savininkams natūra negrąžinami. Kol ginčijami neteisėti aktai nėra panaikinti, pareiškėjas negali realizuoti Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos teisės suformuoti ir įsigyti namų valdos sklypą prie jam nuosavybės teise priklausančių pastatų.
Pagal bylos duomenis, pareiškėjas, prieš kreipdamasis skundu į administracinį teismą, analogišką ieškinį buvo padavęs Raseinių rajono apylinkės teismui, tačiau šis teismas 2010 m. spalio 12 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti ir nurodė, kad ginčas yra teismingas administraciniam teismui.
Kauno apygardos administracinis teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Kauno apygardos administracinis teismas nurodo, kad pareiškėjo skundo reikalavimas dėl aktų, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės, panaikinimo yra administracinio pobūdžio, tačiau reikalavimas pripažinti jam teisę formuoti 25 arų dydžio namų valdos sklypą yra civilinio pobūdžio. Šiuo atveju, sprendžiant dėl ginčijamų administracinių aktų teisėtumo, pirmiausia turės būti išsprendžiamas pareiškėjo, kaip statinių savininko, civilinių teisių į atitinkamą žemės sklypą klausimas, nes pirmiausia turės būti nustatyta valstybės išperkama sklypo dalis. Kauno apygardos administracinis teismas nurodo, kad aptariamas ginčas, kaip susijęs tiek su administraciniais, tiek su civiliniais teisiniais santykiais, turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, kurio kompetencija yra platesnė (Civilinio proceso kodekso 26 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga administraciniam teismui.
Pareiškėjas aptariamu atveju kelia ginčą specialiųjų teisės aktų reglamentuojamoje nuosavybės teisių atkūrimo ir žemės reformos vykdymo srityje. Pareiškėjas ginčija nuosavybės teisių atkūrimo procese priimtus administracinius aktus ir siekia realizuoti Žemės reformos įstatyme numatytą pastatų savininkų teisę suformuoti bei įsigyti iš valstybės tam tikro dydžio namų valdos sklypą prie pastatų. Klausimai, į kokio dydžio namų valdos sklypo suformavimą turi teisę tam tikras asmuo, turi ar neturi būti valstybės išperkamas iš buvusio savininko tam tikras nacionalizuotos žemės plotas ir kokio dydžio turi būti išperkamos žemės plotas, yra sprendžiami nuosavybės teisių atkūrimo ir žemės reformos vykdymo procedūrų metu pagal nuosavybės teisių atkūrimą ir žemės reformą reglamentuojančius specialiuosius teisės aktus.
Ginčas aptariamu atveju yra keliamas viešojo administravimo srityje ir šios srities ribų neperžengia (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, šis ginčas turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme.
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga administraciniam teismui.
Bylą pagal pareiškėjo G. P. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių rajono žemėtvarkos skyriui, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui I. K., dėl aktų panaikinimo grąžinti Kauno apygardos administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti skundo priėmimo klausimą.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Janina Stripeikienė Romanas Klišauskas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Česlovas Jokūbauskas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys