- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-09
- Bylos Nr.
- ATP-617-190/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01846-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vladislavas Lenčikas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vladislavas Lenčikas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nutarties, kuria Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. sausio 23 d. nutarimas Nr. 10N-6509507-14 administracinio teisės pažeidimo byloje paliktas nepakeistas ir A. M. skundas netenkintas
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto Arvydo Grigo 2014 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 10N-6509507-14 administracinio teisės pažeidimo byloje A. M. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nubaustas 100 Lt bauda už tai, kad 2013 m. gruodžio 6 d., apie 16.45 val., Savanorių pr. 178F, vairuodamas automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatsargus, keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir susidūrė su iš priekio tiesiai važiavusiu automobiliu, eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (aktuali red.), 9 p., numatantį, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, bei 106 p., numatančio reikalavimą vairuotojui taip pat prieš pradedant važiuoti, prieš persirikiuojant ar kitaip keičiant vairavimo kryptį įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.
Nesutikdamas su nutarimu A. M. padavė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas panaikinti 2014 m. sausio 23 d. nutarimą Nr. 10N-6509507-14.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 31 d. nutartimi A. M. skundo netenkino ir paliko nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. sausio 23 d. nutarimą Nr. 10N-6509507-14.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-174-873/2014 ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas savo skundžiamą nutartį grindė iš esmės vieninteliu iš visų ištirtų įrodymų - liudytojo A. M. paaiškinimais teisme, tiksliau - pačiu faktu, kad jis matė J. A. vairuojamą automobilį. A. M. skunde dėsto, jo manymu, A. M. 2014-02-26 paaiškinime raštu esančius prieštaravimus, dėl ko paaiškinimai yra nelogiški. Tačiau teismas, anot apelianto, to nevertino ir į tai neatsižvelgė, nors liudytojo A. M. liudijimo detalės šiuo atveju yra ypatingai reikšmingos ir svarbios. Iš šio liudytojo nurodytų aplinkybių seka, jog A. M. pastebėjo manevrą pradedančią „Mazdą“ ir iškart po to - automobilį be šviesų, t.y. vos akimirką prieš susidūrimą. Įvertinus šias liudytojo nurodytas aplinkybes tampa akivaizdu, kad jo parodymai, jog atstumas iki pastebėto automobilio be šviesų buvo 50-80 m., prieštarauja ir logiškai nesutampa su kitomis aplinkybėmis.
A. M. atkreipia dėmesį į tai, kad iš A. M. rašytinių ir teisme duotų žodinių parodymų aišku, kad A. M. automobilį be šviesų pastebėjo tik pajudėjus automobiliui „Mazda“, t.y. „Mazdai“ pradėjus daryti manevrą, kas įrodo, kad abu automobiliai buvo pastebėti praktiškai vienu metu (automobilis be šviesų netgi šiek tiek vėliau), vadinasi, tiek A. M., tiek ir jis (A. M.) automobilį be šviesų pamatė tuo pat metu. Iš to seka, kad bet koks kitas vairuotojas jo (apelianto) situacijoje J. A. vairuojamo automobilio be šviesų nebūtų galėjęs pastebėti anksčiau, kada dar būtų galima išvengti susidūrimo. Įvertinus tai, akivaizdu, kad jis buvo pakankamai atidus ir tokiomis sąlygomis, kokios buvo, dėjo visas įmanomas pastangas, kad užtikrintų savo ir kitų eismo dalyvių saugumą. Apelianto įsitikinimu, tai J. A. veiksmai lėmė, kad jos automobilio pastebėti tokiu paros metu ir esant tokioms oro sąlygoms tapo neįmanoma, todėl įvyko eismo įvykis.
Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, jog nebuvo tinkamai įvertintas tas faktas, kad kitas eismo įvykio dalyvis - J. A. pažeidė KET 9, 99, 125 ir 246.5 punktus, t.y. nebuvo įvertina šių pažeidimų svarba eismo įvykio kontekste. Šiuo atveju, anot A. M., kalta yra J. A., nes jeigu ji būtų važiavusi su įjungtomis šviesomis (su išjungtomis automobilį draudžiama eksploatuoti), tiek jis, tiek bet kuris kitas asmuo būtų pastebėjęs atvažiuojantį automobilį. Tad nors eismo įvykis įvyko dėl tos priežasties, kad J. A. važiavo Savanorių prospektu, o jo vairuojamas automobilis „Mazda“ įsukinėjo į Savanorių prospektą, avarinė situacija susiklostė tik dėl vieno vairuotojo, t. y. J. A. kaltės. Būtent J. A. padaryti grubūs KET pažeidimai priežastiniu ryšiu yra tiesiogiai susiję su kilusiais padariniais - eismo įvykiu.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
A. M. apeliacinis skundas netenkinamas.
A. M. nubaustas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., padarymą.
Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.
Kelių eismo taisyklių 9 p. numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Taisyklių 119 p. įtvirtintas reikalavimas vairuotojui prieš pradedant važiuoti, prieš persirikiuojant ar kitaip keičiant vairavimo kryptį įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog A. M. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. M. nesutiko su jam inkriminuojamu pažeidimu ir nurodė, kad jis eismo įvykio nesukėlė, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių jo kaltę, tai J. A. padaryti grubūs KET pažeidimai priežastiniu ryšiu yra tiesiogiai susiję su kilusiais padariniais - eismo įvykiu. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos skundo argumentus kaip nepagrįstus. A. M. kaltė dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., padarymo yra įrodyta byloje surinktais, teismo ištirtais ir skundžiamame nutartyje aptartais įrodymais, kurių pagrindu padarytos išvados, atitinkančios faktines aplinkybes.
A. M. kaltė visiškai įrodyta byloje esančiais įrodymais: 2013 m. gruodžio 6 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 16), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių policijos rinktinės patrulio tarnybiniu pranešimu (b.l. 17), eismo įvykio vietos schema (b.l. 18), nukentėjusiosios J. A. paaiškinimu (b.l. 20), liudytojų A. M., A. M., paaiškinimais (b. l. 20, 22) bei jų parodymais, duotais pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, eismo įvykio vietos fotonuotraukomis (b.l. 14).
A. M. apeliaciniame skunde akcentuoja, jog teismas savo skundžiamą nutartį grindė iš esmės vieninteliu iš visų ištirtų įrodymų - liudytojo A. M. paaiškinimais teisme, kurie, anot apelianto, yra prieštaringi ir nelogiški. Atsakant į šį apelianto argumentą, pažymėtina, kad eismo įvykį tiesiogiai matęs (nes jo automobilis stovėjo iš karto už A. M. automobilio prieš jam išsukant į Savanorių prospektą) liudytojas A. M. aiškiai nurodė, jog jis matė tiek A. M. automobilį, tiek ir nukentėjusiosios automobilį, važiuojantį Savanorių prospektu, nors ir neįsijungus artimųjų šviesų žibintų. Tai, kad A. M. 2014-02-26 paaiškinime nurodė, jog jis pastebėjo, jog automobilis „Mazda“ pajudėjo ir tada pamatė Savanorių prospektu link jo važiuojantį automobilį neįsijungtais artimųjų šviesų žibintais, o atstumas tarp šių automobilių galėjo būti apie 50 metrų, nėra pagrindas pripažinti, jog juose yra prieštaravimų ar jie yra nelogiški, juo labiau, kad liudytojas nurodė, kad atstumas buvo nedidelis, o įvardindamas metrus naudojo žodžių konstrukciją „galėjo būti apie 50 metrų“. Pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis vieningai formuojama teismų praktika, menkaverčiai prieštaravimai liudytojų parodymuose, negali būti laikoma esmine aplinkybe, neleidžiančia vadovautis tokių liudytojų parodymais, priimant teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad netikėti šio liudytojų parodymais, nėra teisinio pagrindo. Jie buvo nuoseklūs, nenustatyta jokių esminių prieštaravimų juose, nenustatytas ir šio liudytojo suinteresuotumas bylos baigtimi, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog incidento metu Savanorių prospekte buvo įjungtas dirbtinis apšvietimas, o kitoje gatvės pusėje stovintys apsnigti ir neįjungtais žibintais automobiliai aiškiai matyti, kas taip pat paneigia A. M. teiginį, jog jis negalėjo pamatyti neįjungtais artimųjų šviesų žibintais važiuojančio nukentėjusiosios automobilio.
Įvertinus aukščiau išdėstytą, Vilniaus miesto apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog tai, kad J. A. pažeidė kelių eismo taisykles, t.y. važiavo neįsijungusi artimųjų šviesų žibintų, nevažiavo pačia dešiniąja eismo juosta, atsakomybės už paties A. M. KET 9 p., 106 p., pažeidimus nešalina, kadangi A. M., būdamas vairuotojas, nors nenumatė, kad kelyje gali būti kliūtis, važiuodamas judraus eismo sąlygomis, prastomis oro sąlygomis nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, prieš pradėdamas važiuoti, prieš keisdamas vairavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nedavė kelio kitam eismo dalyviui, važiavusiam tiesiai, šie jo veiksmai priežastiniu ryšiu yra tiesiogiai susiję su kilusiais padariniais – eismo įvykiu.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje pateiktų įrodymų visumą, kurių pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą apeliacinio skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.