- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-11
- Bylos Nr.
- e2-443-1054/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-38-3-00227-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Kandratavičienė
- Ieškovas
- I. P.
- Atsakovas
- R. V.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovei R. V. dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2017-05-26 teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2896,20 Eur negrąžintos paskolos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (ieškinio reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo patikslintas 2017-07-20 parengiamojo teismo posėdžio metu (ieškinyje buvo nurodyta, jog prašoma priteisti 5 procentų dydžio delspinigius)). Ieškovė nurodo, kad su atsakove yra seserys, 2011-04-10 atsakovė atvyko pas ieškovę į namus Klaipėdoje ir prašė paskolinti jai pinigų namo pirkimui, nurodė, kad nori nupirkti savo sūnui namą (duomenys neskelbtini), tačiau neturi pakankamai pinigų. Šiame pokalbyje dalyvavo su ieškove kartu gyvenęs J. V.. Ieškovė sutiko atsakovei vienerių metų laikotarpiui paskolinti 10000,00 Lt, sutarė su atsakove, kad pinigus perves į jos sąskaitą banke, todėl atsakovė savo ranka ant lapelio užrašė banko pavadinimą, savo sąskaitos numerį bei asmens kodą. Ieškovė 2011-04-12 iš savo sąskaitos Swedbank, AB į atsakovės sąskaitą pervedė 7000,00 Lt, o iš sąskaitos banke SNORAS pervedė 3000,00 Lt, t. y. paskolino atsakovei sutartą 10000,00 Lt sumą. Ieškovė nurodė, kad atsakovė paskolintų 10000,00 Lt jai negrąžino iki šiol.
Šalies argumentai
Atsakovė su ieškovės ieškiniu nesutinka, nurodo, kad jokių piniginių lėšų iš ieškovės neprašė, nesiskolino ir ji jai nepaskolino, gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), įsigijo iš savo bei banko paskolos lėšų. Nurodė, kad 2002-2012 metais turėjo ūkininko ūkį ir gaudavo dideles pajamas, iš ūkio gautų pajamų bei banko paskolintų lėšų pakako gyvenamojo namo įsigijimui ir jai nebuvo jokio reikalo skolintis pinigų iš sesers. Atsakovė neginčija, kad ranka ant lapelio užrašė ieškovei savo banko sąskaitos rekvizitus, tačiau teigia, kad 10000,00 Lt ieškovė jai pervedė kaip dovaną už tėvų priežiūrą ir tėvų bei senelių kapo tvarkymą. Atsakovė nurodo, kad iš viso per 2002-2007 metus yra išleidusi 2000,00 Eur kapavietės tvarkymui, o šiuo metu yra atliekami paminklo gaminimo ir su visu tuo susiję darbai, už kuriuos atsakovė turi sumokėti 3300,00 Eur.
Ieškovė ir jos atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu. Papildomai ieškovė nurodė, kad jos santykiai su seserimi (atsakove) buvo vidutiniški, po tėvų mirties jos kurį laiką bendravo. Paaiškino, kad tėvai dar būdami gyvi patys iš savo lėšų pasistatė jų ir senelių M. bendrai kapavietei paminklus ir bortelius, jų mama dar esant jai gyvai užrašė atsakovei 7 ha žemės sklypą, kadangi ji ūkininkavo, su sąlyga, kad ši prižiūrės jų ir senelių bendrą kapavietę po tėvų mirties. Tėvai kol buvo gyvi ir nepasiligojo patys rūpinosi kapaviete iš savo lėšų. Nurodė, kad atsakovė gyveno ir gyvena Aleksandrijos miestelyje kur gyveno ir jos tėvai, yra tėvų bei senelių kapavietė, todėl natūralu, kad ji dažniau nuvykdavo pas tėvus ir į kapines, tačiau tėvus prižiūrėjo ir jiems padėjo visi vaikai kiek galėjo, kurių buvo iš viso 6 vaikai, 2 yra mirę, vienas brolis dar gyvena Panevėžyje, o kitas Skuode, ji gyvena Klaipėdoje. Mamai mirus, tėvą ateidavo prižiūrėti moteris, kuriai jis pats mokėdavo iš savo pensijos.
Atsakovė ir jos atstovė teismo posėdyje su ieškovės ieškiniu nesutiko, nurodė, kad už gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), kurį pirko iš G. K., sumokėjo 100000,00 Lt, nors namo įsigijimo sutartyje buvo nurodyta mažesnė suma, tai yra užfiksuota įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Patvirtino, kad visus pinigus pervedė pavedimu iš banko sąskaitos, kurios išrašas yra teismui pateiktas byloje. 50000,00 Lt gavo kaip kreditą iš banko, o likusius pinigus turėjo banko sąskaitoje kaip asmenines lėšas. Nurodė, kad buvo įregistravusi ūkininko ūkį ir daugiau kaip 10 metų ūkininkavo, todėl turėjo pakankamai pinigų, ji pas ieškovę skolintis pinigų nebuvo atvykusi ir nesiskolino, su J. V. nebuvo susitikusi. Nurodė, kad ieškovė iš geros širdies davė jai pinigų už tėvų priežiūrą ir jų kapų priežiūrą. Paaiškino, kad mama dar jai esant gyvai buvo prašiusi uždengti kapavietę granitine plokšte, todėl ji vykdydama mamos norą užsakė pagaminti granitines plokštes kapavietei.
Liudytoja byloje apklausta Z. L. parodė, kad nuo 2000 m. ateidavo prižiūrėti ieškovės ir atsakovės tėvus kai jie pasiligojo. Nurodė, kad jai yra žinoma, kad kapavietę sutvarkė ir paminklus bei bortelius pasistatė patys tėvai dar jiems esant gyviems, kai jų mama mirė paminklai ir borteliai jau buvo pastatyti. Liudytoja parodė, kad jai ieškovė buvo maždaug prieš 5 metus sakiusi, kad yra paskolinusi seseriai 10000,00 Lt.
Liudytoja byloje apklausta J. S. parodė, kad prižiūrėjo ieškovės ir atsakovės tėvą D. 2-3 metus iki jo mirties, paprašė jį prižiūrėti ieškovė ir pats D. D. jai mokėjo pinigus, ieškovė ir atsakovė atvažiuodavo jo aplankyti.
Liudytoja byloje apklausta V. K. parodė, kad D. šeimą pažįsta nuo vaikystės, prieš metus laiko išsikraustė iš Aleksandrijos miestelio. Patvirtino, kad J. S., kuri yra jos mama, prižiūrėjo ieškovės ir atsakovės tėvą iki pat jo mirties, jie gyveno kartu, už priežiūrą mokėdavo pats tėvas, kadangi jis pats disponavo savo gaunama pensija. Nurodė, kad ieškovė jai prieš keletą metų užsiminė, jog paskolino pinigų atsakovei, pasakojo, kad pinigus atsakovei paskolino namo sūnui pirkimui. Liudytoja patvirtino, kad ieškovės ir atsakovės tėvų kapavietė buvo sutvarkyta dar iki jų mirties – antkapis, borteliai.
Liudytoju byloje apklaustas J. V. parodė, kad tuo metu, kai ieškovė skolino atsakovei pinigus, jie gyveno kartu, buvo kambaryje kartu su ieškove, kai atsakovė atvykusi kartu su sūnumi prašė paskolinti jai pinigų. Patvirtino, kad matė, kaip atsakovė ranka ant popieriaus lapelio kažką užrašė, tačiau ką konkrečiai užrašė nematė. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo kalbėta dėl 10000,00 Lt sumos paskolinimo. Liudytojas patvirtino, jog pamena, kaip ieškovės tėvų kapavietė buvo sutvarkyta dar iki jos mamos mirties, pastatyti paminklai ir kapavietės borteliai, jis pats buvo nuvežęs ieškovės mamą apžiūrėti kapavietėje pastatyto paminklo. Jam yra žinoma, kad, ieškovės tėvus pagal galimybes prižiūrėjo visi jų vaikai, mamai mirus, jos tėvą ateidavo prižiūrėti moteris, kuriai jis pats mokėdavo.
Liudytoja byloje apklausta G. D. parodė, kad su vyru, kuris yra ieškovės ir atsakovės brolis, ir vyro tėvu važiavo dar jam esant gyvam užsakyti paminklo kapavietei, dėl bortelių nepamena. Mamą prižiūrėjo pats tėvas bei visi vaikai kiek galėjo, kai tėvas pasiligojo, jį prižiūrėjo J. S., kuriai jis pats mokėjo iš savo lėšų. Tiek ieškovė, tiek atsakovė atvažiuodavo aplankyti tėvų jiems esant gyviems. Liudytoja parodė, kad jai žinoma mamos valia dėl kapų priežiūros, kad atsakovė turės prižiūrėti kapus, kadangi gyvena ten pat. Patys tėvai turėjo pinigų pasilaidojimui, tėvą laidojo Regina, kiek jai žinoma neprašė pinigų palaidojimui iš kitų vaikų.
Liudytoja byloje apklausta D. D. parodė, kad yra ieškovės ir atsakovės brolio žmona, jai yra žinoma, kad mama buvo pasakiusi atsakovei už jai perrašytą žemę prižiūrėti kapus, žemę mama siūlė ir jos vyrui, tačiau šis atsisakė. Parodė, kad J. S. už priežiūrą mokėjo pats tėvas iš savo lėšų, tėvą palaidojo atsakovė, neprašė pinigų iš jos vyro už palaidojimą.
Liudytoja byloje apklausta S. B. parodė, kad gali patvirtinti, jog D. kapavietę prižiūri ir tvarko atsakovė, kuri dažnai atvyksta į kapines, kadangi jų kapai yra tose pačiose kapinėse ir visai šalia, tačiau jai nieko nėra žinoma apie pinigų skolinimą.
Bylos duomenimis nustatytos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės: 1) 2011-04-12 ieškovė I. P. atsakovei R. V. pervedė 10000,00 Lt sumą (iš atsiskaitomosios sąskaitos Swedbank, AB pervedė 7000,00 Lt, mokėjimo paskirtis nurodyta „pervedimas“, ir iš atsiskaitomosios sąskaitos AB banke SNORAS pervedė 3000,00 Lt pervedimo paskirtis nurodyta „sąskaitos papildymas“); 2) atsakovė savo ranka ant popieriaus lapelio užrašė banko sąskaitos, į kurią ieškovė pervedė 10000,00 Lt rekvizitus ir savo asmens kodą; 4) atsakovė 2011-04-18 pervedė G. K. 15000,00 Lt avansą namo pirkimui iš banko sąskaitos, į kurią ieškovė 2011-04-12 buvo pervedusi 10000,00 Lt; 5) 2011-04-28 atsakovė su Swedbank, AB sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią bankas atsakovei suteikė 14.481,00 Eur (49.879,80 Lt) kreditą; 6) atsakovė 2011-05-27 sudarė pirkimo – pardavimo sutartį su G. K. dėl gyvenamojo namo su žemės sklypu ir pastatais (duomenys neskelbtini) įsigijimo; 7) už gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), atsakovė G. K. sumokėjo 100000,00 Lt (nustatyta įsiteisėjusiu Skuodo rajono apylinkės teismo 2013-05-21 sprendimu); 8) visus 100000,00 Lt už gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), G. K. atsakovė sumokėjo iš banko sąskaitos, į kurią ieškovė 2011-04-12 buvo pervedusi 10000,00 Lt sumą; 9) ieškovės ir atsakovės tėvai – A. D. mirė 2002-10-10, V. D. mirė 2007-07-13; 10) 2017-03-16 ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu grąžinti pervestus 10000,00 Lt; 11) 2017-04-14 atsakovė su P. Leilo P. Į sudarė gaminio pirkimo – pardavimo sutartį dėl ieškovės ir atsakovės tėvų D. bei senelių M. kapavietės tvarkymo darbų atlikimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Dėl teisinio santykio kvalifikavimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje suformuota įrodymų pakankamumo taisyklė, kuri civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka vienodai įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims.
Byloje kilo ginčas dėl to, koks susitarimas tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytas – paskolos ar dovanojimo sutartis. Ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą teigdama, kad paskolino atsakovei (savo seseriai) 10000,00 Lt sumą 1 metų laikotarpiui, o atsakovė nurodė, kad šiuos pinigus ieškovė jai dovanojo už jų tėvų kapų ir tėvų priežiūrą.
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, redakcija nuo 2011-04-01 (toliau – CK) 6.871 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija dviejų tūkstančių litų sumą. Pagal CK 6.469 straipsnio 1 dalį dovanojimo sutartis, kai dovanojama didesnė kaip penkių tūkstančių litų suma, turi būti rašytinės formos. Taigi šiuo atveju tarp ieškovės ir atsakovės tiek paskolos sutartis, tiek dovanojimo sutartis dėl 10000,00 Lt paskolinimo ar dovanojimo turėjo būti rašytinės formos, tačiau nei rašytinė paskolos sutartis, nei rašytinė dovanojimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta.
Įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Nesant tokio imperatyvaus nurodymo, žodžiu sudarytas sandoris galioja, tačiau, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą – sandorio šalis neturi teisės tokio sandorio sudarymo įrodinėti liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Kita vertus, šis įrodinėjimo ribojimas nėra absoliutus. CK 1.93 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata suteikia teismui teisę netaikyti draudimo remtis liudytojų parodymais, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams ir kai byloje yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių, sandorio sudarymo įrodymų.
Šioje byloje, kaip minėta aukščiau, tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudarytos nei rašytinės paskolos sutarties, nei dovanojimo sutarties, tačiau byloje buvo kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių, sandorio sudarymo įrodymų (atsakovės ir ieškovės banko sąskaitų išrašai, mokėjimo pavedimų kopijos, pagal kuriuos nustatyta, kad ieškovė 2011-04-12 pervedė atsakovei 10000,00 Lt, atsakovės ranka parašyti jos atsiskaitomosios sąskaitos rekvizitai (aplinkybę, kad parašė ranka ieškovei savo rekvizitus ant lapelio pripažino pati atsakovė savo atsiliepime ir bylos nagrinėjimo teisme metu), todėl abiems bylos šalims – tiek ieškovei, tiek atsakovei, buvo leista sandorių sudarymo ir jų įvykdymo faktus įrodinėti liudytojų parodymais.
Byloje nėra ginčo dėl ieškovės piniginių lėšų 10000,00 Lt pervedimo atsakovei – atsakovė pinigų gavimo iš ieškovės fakto neginčijo nei savo atsiliepimuose, nei bylos nagrinėjimo teisme metu. Pinigų pervedimo ir gavimo faktas yra patvirtintas byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Byloje esminis ginčas kilo dėl pervestų pinigų paskirties – pinigai ieškovės buvo paskolinti atsakovei namo įsigijimui, kaip nurodo ieškovė, ar pinigai buvo dovanoti atsakovei už tėvų kapų ir tėvų priežiūrą, kaip nurodo atsakovė.
Atsakovė kaip įrodymą aplinkybei, jog pinigus (10000,00Lt) ieškovė jai davė už tėvų kapų priežiūrą pateikė teismui 2017-04-14 su P. Leilo P. Į sudarytą gaminio pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią už 3300,00 Eur sumą atliekami ieškovės ir atsakovės tėvų D. bei senelių M. kapavietės tvarkymo darbai, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad sutartis dėl kapavietės tvarkymo sudaryta tik 2017-04-14, t. y. po to, kai 2017-03-16 ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu grąžinti pervestus pinigus. Ieškovės 10000,00 Lt atsakovei pervesti buvo 2011 m., t. y. prieš daugiau kaip 6 metus, tačiau pagal atsakovės pateiktą sutartį tėvų kapavietės tvarkymo darbai atliekami tik dabar, o ieškovės bei atsakovės tėvai yra mirę daugiau kaip prieš 10 metų. Teismo posėdžio metu paklausus atsakovės, kodėl kapavietės tvarkymo darbai tik dabar atliekami, atsakovė į klausimą negalėjo atsakyti, tik vėliau atsakovės atstovė nurodė, kad tarp šalių nebuvo tartasi dėl pinigų panaudojimo laiko. Atsakovė bylos nagrinėjimo teisme metu 2017-06-12 pateikė 2017-04-14 kasos pajamų orderį dėl 300,00 Eur sumos ir 2017-08-24 pateikė teismui 2017-08-16 kasos pajamų orderį dėl 2000,00 Eur sumos už kapavietės tvarkymo darbus pagal 2017-04-14 sutartį sumokėjimo, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu nė vienas iš liudytojų, tarp kurių buvo ir dviejų kitų ieškovės bei atsakovės brolių žmonos, negalėjo patvirtinti, kad atsakovė derino su kitais dviem broliais ir seserimi (ieškove) kapavietės tvarkymo darbus ir 2017-04-14 sutarties dėl kapavietės tvarkymo darbų atlikimo sąlygas. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, teigti, kad ieškovė privalo padengti atsakovės pagal 2017-04-12 sutartį patirtas išlaidas dėl kapavietės tvarkymo nėra pagrįsta. Teismo vertinimu, 2017-04-14 sudaryta gaminio pirkimo – pardavimo sutartis taip pat negali patvirtinti ir nepatvirtina aplinkybės, kad 2011-04-12, t. y. prieš 6 metus, ieškovė pinigus atsakovei dovanojo už tėvų kapavietės tvarkymą. Be to, teismas atmeta kaip įrodymą atsakovės pateiktą 2017-06-01 pažymą, kurioje 24 Aleksandrijos miestelyje gyvenantys žmonės patvirtina, kad atsakovė per laikotarpį nuo 1977 m. yra išleidusi tėvų ir senelių kapavietės tvarkymui 2000,00 Eur, ir ja nesivadovauja, kadangi minėta pažyma nėra patvirtinta notariškai, pažymoje pasirašę asmenys nėra apklausti ir prisiekę kaip liudytojai bei jie nėra teisės aktų nustatyta tvarka įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, pažymoje nurodytų duomenų, kad atsakovė per laikotarpį nuo 1977 m. yra išleidusi tėvų ir senelių kapavietės tvarkymui 2000,00 Eur nėra galimybės patikrinti kitais leistinais rašytiniais įrodymais, kadangi kitų įrodymų (mokėjimo pavedimų, pirkimo čekių ir kt. dokumentų), kurie patvirtintų, kad atsakovė panaudojo ieškovės 2011-04-12 pervestus 10000,00 Lt jų tėvų kapavietės priežiūrai atsakovė nepateikė. Į bylą atsakovės pateiktos kapavietės fotonuotraukos, iš kurių matyti kapavietės vaizdas iki darbų pagal 2017-04-14 sutartį atlikimo ir po darbų atlikimo (matyti, kad dabar ant kapavietės uždėtos granitinės plokštės) bei kasos pajamų orderiai patvirtina, kad šiuo metu, t. y. per 2017 m. balandžio – rugpjūčio mėnesius, atsakovės lėšomis yra atlikti tėvų kapavietės tvarkymo darbai, tačiau šios nuotraukos negali patvirtinti ir nepatvirtina, kad 2011 m., t. y. prieš daugiau kaip 6 metus, ieškovė dovanojo pinigų (10000,00 Lt) atsakovei šiems darbams atlikti ar kad ieškovė turėjo pareigą atsakovei duoti pinigų. Aplinkybę, kad atsakovė šiuo metu prižiūri tėvų kapavietę patvirtino byloje apklausti liudytojai, neginčijo ir ieškovė, dėl to ginčo tarp šalių nėra, tačiau tai savaime nesukelia ieškovei pareigos mokėti atsakovei už jos atliekamą kapavietės priežiūrą. Nė vienas iš bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustų liudytojų nenurodė, kad būtų girdėję, jog ieškovė yra padovanojusi atsakovei pinigų už tėvų kapavietės priežiūrą ar pažadėjusi juos atsakovei duoti. Tuo tarpu apie tai, kad girdėjo, jog ieškovė yra paskolinusi pinigų atsakovei nurodė 3 byloje apklausti liudytojai, jų duoti parodymai buvo nuoseklūs ir liudytojų nurodytos aplinkybės neprieštaringos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, byloje esantys ir atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai nepatvirtina atsakovės nurodomos aplinkybės, kad ieškovė jai pinigus dovanojo tėvų kapų priežiūrai.
Teismo vertinimu, byloje esantys ir atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai taip pat nepatvirtina ir atsakovės nurodomos aplinkybės, kad ieškovė jai pinigus dovanojo už tėvų priežiūrą. Tai, kad atsakovė lankydavo ir prižiūrėdavo jos bei ieškovės bendrus tėvus jiems esant gyviems patvirtinta byloje apklaustų liudytojų parodymais, šių aplinkybių neginčijo ir pati ieškovė, tačiau tai, kad už tėvų priežiūrą ieškovė atsakovei būtų privalėjusi sumokėti ar yra sumokėjusi, dovanojusi pinigų byloje nėra patvirtinta nei rašytiniais įrodymais, nei liudytojų parodymais. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė su ieškove būtų susitarusios dėl ieškovės mokėjimo atsakovei už tėvų priežiūrą, taip pat, kad ieškovė kitais pagrindais būtų privalėjusi mokėti atsakovei už tėvų priežiūrą, juolab, kad liudytojų parodymais nustatyta, kad ieškovės ir atsakovės tėvas jam esant gyvam pats iš savo lėšų mokėjo už jo priežiūrą svetimam žmogui (J. S.) ir liudytojų parodymais bei į bylą liudytojos V. K. pateiktomis fotonuotraukomis patvirtinta, kad ir ieškovė taip pat lankydavo bei prižiūrėdavo tėvus jiems esant gyviems. Teismo vertinimu, pareiga gerbti tėvus, globoti ir prižiūrėti juos senatvėje yra kiekvieno iš vaikų tiek moralinė, tiek teisinė pareiga, įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 7 dalyje, todėl vienareikšmiškai teigti, kad vaikui, kuris prižiūri ar daugiau nei kiti vaikai prižiūri tėvus senatvėje, kiti vaikai privalo mokėti už tėvų priežiūrą, nėra pagrįsta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas kritiškai vertina ir atsakovės teiginius, kad ieškovė jai pinigus dovanojo „iš geros širdies“, nors pati savo atsiliepime atsakovė ne kartą nurodė, kad jos santykiai su seserimi (ieškove) nebuvo šilti ir giminiški, ieškovė nurodė, kad jos santykiai su seserimi buvo vidutiniški. Teismo vertinimu, 10000,00 Lt suma, kaip fiziniams asmenims, tiek ieškovei, tiek atsakovei yra pakankama didelė, todėl vargu, ar esant tokiems santykiams, sesuo būtų tokio dydžio pinigų sumą jai dovanojusi.
Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta aukščiau, teismas atmeta atsakovės argumentus, kad ieškovė 2011-04-12 pinigus jai pervedė kaip dovaną už tėvų priežiūrą ir jų kapų priežiūrą, kaip neįrodytus.
Dėl ieškovės atsakovei pervestų pinigų paskirties kaip paskolos pažymėtina, jog, vadovaujantis CK 6.870 straipsnio 2 dalimi (redakcija nuo 2011-04-01), paskolos sutartis yra realinė, t. y. pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad paskolos sutarties esminėmis sąlygomis pripažintina: paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šios esminės paskolos sutarties sąlygos suponuoja vienos šalies – paskolos davėjo, pareigą perduoti paskolos dalyką, o kitos šalies – paskolos gavėjo, pareigą grąžinti paskolos dalyką bei mokėti sutartą atlyginimą už naudojimąsi paskolos dalyku, jeigu paskolos sutartis yra atlygintinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
Minėta, kad tarp šalių nėra ginčo dėl pinigų perdavimo fakto, ginčas kilo dėl atsakovės prievolės grąžinti ieškovei jos pervestus pinigus. Ieškovė nurodė, kad pinigus atsakovei skolino namo (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Atsakovė nurodė, kad namo (duomenys neskelbtini) įsigijimui 100000,00 Lt (atsakovė bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad visus pervedė pavedimu iš banko sąskaitos, kurios išrašas yra teismui pateiktas byloje) G. K. pervedė iš banko paskolintų ir asmeninių lėšų, kurių turėjo pakankamai ir skolintis iš sesers nereikėjo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal atsakovės į bylą pateiktą banko sąskaitos išrašą 2011-01-01 nurodytas piniginių lėšų likutis – 30257,78 Lt, bylos duomenimis nustatyta, kad už namą (duomenys neskelbtini) atsakovė sumokėjo 100000,00 Lt (15000,00 Lt avansas sumokėtas 2011-04-18, 85000,00 Lt suma sumokėta dviem pavedimais po 28000,00 Lt ir vienu pavedimu 29000,00 Lt 2011-05-27), vadinasi per laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-05-27 atsakovė turėjo gauti 69742,22 Lt pajamų, tam kad pakaktų lėšų sumokėti G. K. už namą (duomenys neskelbtini). Banko paskola suteikta 2011-04-28 atsakovei 49879,80 Lt, taigi asmeninių lėšų atsakovė turėjo turėti 19862,42 Lt. Pažymėtina, jog sudėjus atsakovės banko sąskaitos išraše nurodytas jos gautas pajamas ir išlaidas, tokios sumos asmeninių lėšų, atskaičius ieškovės jai 2011-04-12 pervestus 10000,00 Lt, atsakovė nebūtų turėjusi. Vadinasi, ieškovės 2011-04-12 pervestus 10000,00 Lt atsakovė panaudojo būtent namo (duomenys neskelbtini) įsigijimui (atsakovė nepateikė įrodymų, kad šiuos pinigus laikotarpiu nuo 2011-04-12 iki pinigų už namo pirkimą sumokėjimo 2011-05-28 panaudojo tėvų kapavietei tvarkyti ir prižiūrėti).
Teismo įsitikinimu, paremtu byloje surinktų įrodymų vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindo tikėti, kad 2011-04-12 tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis (žodinė paskola) ir tarp šalių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai, ieškovė pinigus skolino atsakovei, o ne dovanojo (CPK 185 straipsnis).
Paskolos sutartis savo turiniu yra paskolos davėjo perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn pinigų (kitų rūšiniais požymiais apibrėžtų daiktų) ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui paskolos sumą arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Byloje nustačius, kad ieškovė 2011-04-12 paskolino atsakovei 10000,00 Lt ir nenustačius, kad atsakovė šiuos pinigus ieškovei yra grąžinusi (atsakovė teismui nepateikė tokių duomenų bylos nagrinėjimo metu), ieškovės ieškinio reikalavimas dėl pinigų priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas, iš atsakovės ieškovei priteistina negrąžinta 10000,00 Lt paskolos suma.
Dėl procesinių palūkanų
Konstatavus, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai ir atsakovė privalo ieškovei grąžinti paskolintą 10000,00 Lt sumą bei nustačius, kad šios piniginės sumos ieškovei atsakovė iki šiol nėra grąžinusi, konstatuotina, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusi atsakovė privalo mokėti ieškovei procesines 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią grąžinti ieškovei yra praleistas terminas – 10000,00 Lt (2896,20 Eur) (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (2896,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-05-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra patenkintas, ieškovės naudai iš atsakovės yra priteistinos patirtos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos. Pagal byloje pateiktus įrodymus ieškovė yra sumokėjusi 800 Eur advokato pagalbai už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo ir ieškinio surašymą bei atstovavimą. Nurodyta suma, atsižvelgiant į procesinių veiksmų apimtis šioje byloje ir jos sudėtingumą, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (su pakeitimais ir papildymais) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio įtvirtintų dydžių už suteiktas teisines paslaugas, todėl priteistina iš atsakovės ieškovės naudai.
Ieškovė taip pat yra sumokėjusi 65,15 Eur žyminio mokesčio valstybei. Pažymėtina, jog ieškovės už ieškinio, pateikiamo elektroninio ryšio priemonėmis, dėl 2896,20 Eur sumos priteisimo valstybei mokėtinas žyminis mokestis sudaro 65 Eur (2896,20 Eur × 3 %) × 75 % (vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalimi, kiekviena piniginė prievolė (tarp jų žyminis mokestis) apvalinama – šiuo atveju mažinant (atmetant), kadangi po kablelio skaičius nesiekia 50 centų). Atsižvelgiant į tai, ieškovė už ieškinio pateikimą yra permokėjusi valstybei 0,15 euro centų, kurie vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalimi, grąžintini ieškovei. Likusi suma ieškovės sumokėto žyminio mokesčio – 65 Eur – ieškovės naudai priteistina iš atsakovės.
Iš atsakovės taip pat priteistinos teisme patirtos 10,70 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Skuodo rajono apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), nes jos viršija CPK 96 straipsnio 6 dalies tvarka 2011-11-07 Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną 3 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
2896,20 Eur (du tūkstančiai aštuoni šimtai devyniasdešimt šeši eurai ir dvidešimt euro centų) negrąžintos paskolos,
5 (penki) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (2896,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-05-26) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo
865 Eur (aštuoni šimtai šešiasdešimt penki eurai) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės R. V. valstybei 10,70 Eur (dešimt eurų ir septyniasdešimt euro centų) dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.
Grąžinti ieškovei I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į jos atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 0,15 Eur (penkiolika euro centų) valstybei permokėtą žyminį mokestį.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.