Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų O. V., I. V. ir A. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, notarė R. S., R. V..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. pareiškėjai O. V., I. V. ir A. V. kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. V. priėmė ir valdė palikimą, atsiradusį 2014 m. gruodžio 13 d. mirus jos sutuoktiniui L. V..

2. Pareiškėjai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) įregistruota L. V. ir M. B. santuoka. Po santuokos įregistravimo vyrui palikta „V.“, žmonai palikta „V.“ pavardė. Pareiškėjai O. V. ir I. V. yra L. V. ir M. V. vaikai. Pareiškėja A. V. yra O. V. dukra. L. V. ir M. V. santuokos metu įsigijo nekilnojamąjį turtą: 1993 m. kovo 25 d. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 2005 m. rugsėjo 30 d. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirė L. V.. Po sutuoktinio L. V. mirties M. V. į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į sutuoktinio L. V. paveldimą turtą nesikreipė, M. V. neturėjo teisinio išsilavinimo, su tokiais reikalais niekada nebuvo susidūrusi, todėl buvo įsitikinusi, jog turtas yra tinkamai ir tvarkingai paveldėtas. (duomenys neskelbtini) mirė M. V.. Pareiškėjai nurodo, kad šiuo metu tik teisme gali įrodyti, kad M. V. laiku priėmė sutuoktinio L. V. palikimą, todėl šis nustatytinas faktas būtinas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą.

3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Papildomai nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjo palikto turto priėmimą valdyti.

4. Suinteresuoti asmenys notarė R. S. ir R. V. atsiliepimo į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

5. Teisme 2025 m. spalio 15 d. gauti pareiškėjų papildomi paaiškinimai, kuriais palaiko pareiškimo argumentus. Nurodė, kad su pareiškimu pateiktuose ir iš notarės išreikalautuose palikėjos M. V. sudarytuose oficialiuosiuose testamentuose palikėja deklaravo, jog palieka jai nuosavybės teise priklausantį turtą savo vaikams/vaikaitei (pareiškėjams), kas parodo, jog M. V. po sutuoktinio mirties faktiškai priėmė visą turtą, juo disponavo kaip savu, o kiti asmenys tam neprieštaravo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

6. Remiantis 2025 m. birželio 6 d. Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis, nustatyta, kad L. V. mirė (duomenys neskelbtini). Taip pat iš pažymos apie asmens duomenis matyti, kad L. V. mirė būdamas santuokoje su M. V. bei turėjo vaikų: I. V. ir O. V.. Byloje esantis santuokos sudarymo įrašas patvirtina, kad L. V. ir M. V. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro 2025 m. birželio 4 d. išrašų matyti, kad M. V. vardu buvo registruotas šis M. V. ir L. V. santuokos metu įgytas turtas: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Notarės R. S. 2024 m. kovo 13 d. išduotas liudijimas, taip pat Testamentų registro duomenys patvirtina, kad pareiškėjai palikėjos sūnūs O. V., I. V. ir vaikaitė A. V. priėmė M. V. palikimą, pateikdami notarui pareiškimus dėl palikimo priėmimo fakto.

7. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas.

8. Remiantis CK 5.13 straipsniu, mirusiojo L. V. sutuoktinė M. V. paveldi pagal įstatymą.

9. Pagal CK 5.51 straipsnį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

11. Po L. V. mirties (duomenys neskelbtini) per įstatymų nustatytą terminą teisės į palikimą įgyvendinimui į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, tačiau M. V. palikimą priėmė pradėjusi jį faktiškai valdyti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog M. V. atliko aktyvius veiksmus, kuriais išreiškė savo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, valdyti jį kaip savą – bylos medžiaga patvirtino, kad M. V. prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), mokėdama už šį turtą su turto išlaikymu susijusius komunalinių paslaugų ir kitus mokesčius. Remiantis sodininkų bendrijos „A.“ 2025 m. sausio 8 d. pažyma, sodininkų bendrija „A.“ patvirtina, kad M. V., sodo sklypo (duomenys neskelbtini), savininkė, neįvykdytų prievolių bendrijai neturi. Pareiškėjai nurodė, kad po sutuoktinio mirties M. V. ir toliau liko gyventi bute adresu (duomenys neskelbtini). Jokie kiti asmenys nėra priėmę L. V. palikimo ir byloje nebuvo nustatyta duomenų, jog kurie nors kiti asmenys į jį pretenduotų.

12. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad byloje pakanka duomenų, leidžiančių teigti, kad M. V. priėmė po sutuoktinio L. V. mirties likusį palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys). Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjų pareiškimas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjų subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą, atsiradusį po M. V. mirties.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 443 straipsnio 5 dalimi, 448 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė po sutuoktinio L. V., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), likusį palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po M. V. mirties, paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.